- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-315-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31275-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Laima Gerasičkinienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Asnita“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aplinka ir ekologija“
- Atsakovas
- A. M., uždarajai akcinei bendrovei „Aplinka ir ekologija“, uždarajai akcinei bendrovei „Asnita“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Asnita“ apeliacinį skundą ir prie jos prisidėjusios ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplinka ir ekologija“ pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aplinka ir ekologija“ ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Asnita“, ir atsakovės A. M. priešieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Aplinka ir ekologija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Asnita“ dėl reikalavimo perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 26 600,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 10 d. su trečiuoju asmeniu sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė UAB „Asnita“ atlygintinai perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į atsakovės 26 600,00 Eur skolą pagal trečiojo asmens atsakovei 2015 m. liepos 3 d., 8 d. ir 30 d. atliktus mokėjimus. Trečiasis asmuo patvirtino ir užtikrino, jog perleidžiama reikalavimo teisė egzistuoja, priklauso jai ir yra pagrįsta bei teisėta. Ieškovė 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimo sutartimi įgytas reikalavimo teises. Reikalavimo perleidimo sutartis įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad skolą ieškovei būtų grąžinusi. Trečiojo asmens atliktuose mokėjimuose nenurodyta, jog mokėjimai atliekami pagal 2015 m. liepos 3 d. defektinį aktą. Sutartys su rangovais, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos–faktūros bei mokėjimo pavedimai patvirtina, kad visi darbai, paminėti defektiniame akte, atsakovės įsigytame bute faktiškai buvo atlikti ir buvo apmokėti trečiojo asmens. Todėl atsakovė 26 600,00 Eur iš trečiojo asmens gavo be jokio teisinio pagrindo.
2. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2017 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Asnita“ bei UAB „Aplinka ir ekologija“. Nurodė, jog negavo jokio pranešimo apie ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovė neturėjo jokių įsipareigojimų trečiajam asmeniui. UAB „Asnita“ dar 2015 metais atsakovei pervedė 26 600,00 Eur pagal atsakovės ir trečiojo asmens 2015 m. liepos 3 d. sudarytą defektinį aktą, pagal kurį šalys pripažino, jog atsakovės iš UAB „Asnita“ nupirktas butas turi vidaus įrengimo defektų, kurių vertė – 26 600,00 Eur. Šia suma buvo sumažinta galutinė buto pirkimo–pardavimo kaina. Kadangi ieškovė visą sutartyje numatytą kainą sumokėjo 2015 m. liepos 2 d. ir 15 d., UAB „Asnita“ grąžino atsakovei 26 600,00 Eur. Jokia trečiojo asmens reikalavimo teisė grąžinti 26 600,00 Eur sumą niekada neegzistavo, taigi šios teisės nebuvo galima perleisti reikalavimo perleidimo sutartimi. UAB „Asnita“ 2016 m. vasario 10 d. pareiškimu Vilniaus miesto 30-ojo notarų biurui patvirtino, kad atsakovė ir trečiasis asmuo visiškai atsiskaitė ir kad UAB „Asnita“ jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų atsakovei neturi ir ateityje niekada nereikš. Šią aplinkybę patvirtina ir 2016 m. vasario 10 d. notaro liudijimas apie galutinį atsiskaitymą pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį. Reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinis sandoris, todėl jis negalioja.
3. Trečiasis asmuo sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio 10 d. su ieškove sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atlygintinai perleido savo reikalavimo teisę į 26 600,00 Eur atsakovės skolą. Atsakovės nurodomas 2015 m. liepos 3 d. defektinis aktas niekada nebuvo tarp šalių sudarytas ir tokio dokumento UAB „Asnita“ nėra. Atsakovei parduotame bute jokių trūkumų ir defektų nebuvo, nes atsakovė įsigijo šį butą su daline apdaila. Ši aplinkybė yra nurodyta notaro patvirtintoje 2015 m. liepos 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje. Todėl tą pačią dieną objektyviai negalėjo būti sudarytas ir defektinis aktas. Be to, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta turto įsigijimo kaina niekada nebuvo pakeista ar sumažinta notarine tvarka. Defektiniame akte nenurodyta nei kada tie defektai tariamai buvo nustatyti, nei kokie asmenys dalyvavo juos nustatant, nei kokiu pagrindu ir kokia tvarka jie buvo nustatyti. Sutartys su rangovais, atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo pavedimai patvirtina, jog visi darbai, paminėti defektiniame akte, atsakovės įsigytame bute faktiškai buvo atlikti ir buvo apmokėti trečiojo asmens.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai ir pripažino negaliojančia ab initio 2017 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Asnita“ bei UAB „Aplinka ir ekologija“. Priteisė iš atsakovės A. M. valstybei 599,00 Eur žyminį mokestį. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovių UAB „Asnita“ ir UAB „Aplinka ir ekologija“ atsakovei A. M. 599,00 Eur žyminį mokestį.
5. Teismas nustatė, jog byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina atsakovės išdėstytus argumentus, kad atsakovė neturėjo jokių įsipareigojimų UAB „Asnita“ ir atitinkamai UAB „Asnita“ neturėjo jokios reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. UAB „Asnita“ 2015 metais trimis pavedimais atsakovei pervedė 26 600,00 Eur sumą, kuri buvo nurodyta defektiniame akte. Šiame defektiniame akte buvo konstatuota, jog atsakovės iš UAB „Asnita“ nupirktas butas turi vidaus įrengimo defektų, kurie šalių bendru susitarimu buvo įvertinti 26 600,00 Eur. Atitinkamai buvo sumažinta buto galutinė pirkimo–pardavimo kaina ir šios aplinkybės byloje nėra nuginčytos kitais įrodymais. Byloje nėra pateikta priešingų įrodymų apie tai, jog parduodamas butas neturėjo jokių darbų trūkumų ar defektų.
6. UAB „Asnita“ pateikti rašytiniai įrodymai (atliktų darbų aktai, mokėjimo nurodymai, PVM sąskaitos–faktūros, statybos techninis pasas ir kt.) negali būti vertinami, kaip įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, jog butas pardavimo momentu buvo be darbų defektų bei trūkumų, kadangi minėti rašytiniai įrodymai yra plačios apimties, apima net ir visai kitus objektus, kitus butus ar visą pastatą bei įvairius darbus. Teismas padarė išvadą, kad tokie rašytiniai įrodymai gali būti laikytini įrodymais, patvirtinančiais aplinkybes, jog tokie darbai buvo atliekami, tačiau ar jie buvo iki galo atliki ir be defektų bei trūkumų, šie įrodymai negali tai patvirtinti. Šalių pasirašytas defektinis aktas nėra nuginčytas teismine tvarka, nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu. Defektinis aktas yra sudarytas teisėtai, kadangi UAB „Asnita“ vardu jį pasirašė tuo metu veikiantis pagal suteiktus jam įgalinimus UAB „Asnita“ direktorius N. V..
7. Teismo posėdžio metu N. V. patvirtino aplinkybes, kad defektinis aktas nebuvo sudarytas apsimestinai, kadangi realiai nuvykus į atsakovės butą buvo konstatuoti ir nustatyti nurodyti buto darbų trūkumai bei defektai, dėl kurių šalys pagal rinkos kainas įvertino tokių darbų kainą 26 600,00 Eur ir susitarė, jog UAB „Asnita“ šių trūkumų bei defektų netaisys, todėl galutinė parduodamo buto kaina buvo sumažinta 26 600,00 Eur. Sudaryti bei pasirašyti tokį defektinį aktą UAB „Asnita“ direktorius N. V. turėjo visus tam įgaliojimus bei įgalinimus, kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog N. V. tuo metu veikė viršydamas savo, kaip direktoriaus, įgaliojimus. Visą sutartyje numatytą kainą UAB „Asnita“ atsakovė sumokėjo 2015 m. liepos 2 d. ir 15 d., o UAB „Asnita“ pagal pasirašytą minėtą defektinį aktą trimis mokėjimais 2015 m. liepos 3 d., 8 d. ir 30 d. grąžino atsakovei 26 600,00 Eur. Todėl jokia reikalavimo teisė atsakovei grąžinti UAB „Asnita“ 26 600,00 Eur niekada neegzistavo ir UAB „Asnita“ negalėjo jos perleisti ieškovei.
8. Teismas kitų teisinių pagrindų, pagal kuriuos ieškovė turėtų reikalavimo teisę į ginčo sumos išieškojimą iš atsakovės, taip pat nenustatė. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė buvo raginama grąžinti 26 600,00 Eur, ar kad atsakovė būtų vengusi tai daryti, jeigu ji būtų turėjusi tokią pareigą. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2016 m. vasario 10 d. UAB „Asnita“ pareiškimu Vilniaus miesto 30-ojo notarų biurui patvirtino, kad atsakovė ir UAB „Asnita“ atsiskaitė visiškai ir tinkamai, kad UAB „Asnita“ jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų atsakovei neturi ir ateityje niekada nereikš. Šią aplinkybę patvirtina ir 2016 m. vasario 10 d. notaro liudijimas apie galutinį atsiskaitymą pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nurodė, kad jokio pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą ieškovei ji niekada negavo, kadangi 2017 m. rugpjūčio 12-16 d. atsakovė su šeima buvo išvykusi, todėl ji niekaip negalėjo 2017 m. rugpjūčio 14 d. atsiimti pranešimo. Apie šią siuntą atsakovė sužinojo tik 2017 m. spalio 25 d. Todėl dėl jos parašo suklastojimo atsakovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas. Teismas padarė išvadą, kad 2017 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis šiuo atveju yra niekinis sandoris, todėl jis negalioja. Reikalavimo perleidimo sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, kadangi reikalavimo teisė į 26 600,00 Eur atsakovės skolą niekada neegzistavo ir ji negalėjo būti perleista. Teismas konstatavo, kad restitucija šiuo atveju nėra taikoma, kadangi šalys patvirtino aplinkybę, jog tarpusavio atsiskaitymas tarp šių šalių realiai dar nėra įvykęs.
III. Apeliacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie jo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Trečiasis asmuo UAB „Asnita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį – atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius visų be išimties darbų atsakovės įgytame bute atlikimą. Už defektiniame akte nurodytus darbus sumokėjo trečiasis asmuo. Defektiniame akte nurodyta, kad bute „nepilnai atlikta dalinė apdaila“, tačiau nenurodyta, kokie konkrečiai buto „trūkumai“ ir darbai turimi omenyje. Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovės bute buvo atlikti ir trečiojo asmens sąskaita apmokėti visi pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį numatyti dalinės apdailos darbai: vandentiekio įrengimo ir nuotekų šalinimo darbai, elektros instaliacijos montavimo darbai, grindų betonavimo darbai, šildymo sistemų automatikos montavimo darbai, vidaus dujotiekio montavimo darbai.
10.2. Apklausiamas teismo posėdžio metu techninis prižiūrėtojas liudytojas J. J. patvirtino, kad visus darbus pagal sutartį ir defektinį aktą bute atliko RUAB „Asnita“. Taip pat liudytojas atkreipė dėmesį, kad defektinis aktas yra sudaromas tarp butą perkančiojo asmens, parduodančios įmonės atstovo ir techninio prižiūrėtojo (o jo nesant – darbus atlikusio darbuotojo), sudarant tokį aktą yra būtina pateikti sąmatą. Dėl atsakovei priklausančio buto trūkumų į techninį prižiūrėtoją nebuvo kreiptasi, tai yra jis nei nustatant minėtus trūkumus, nei sudarant defektinį aktą nedalyvavo. Defektinis aktas neatitinka defektiniams aktams keliamų reikalavimų, nurodyta kaina yra be pagrindimo, o liudytojo, kaip techninio prižiūrėtojo vertinimu, darbų kaina negalėtų būti didesnė kaip 4-5 tūkst. Eur. Taigi trečiojo asmens pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad visi defektiniame akte nurodyti darbai atsakovės bute buvo atlikti ir apmokėti trečiojo asmens. Todėl atsakovė yra praturtėjusi trečiojo asmens sąskaita.
10.3. RUAB „Asnita“ teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagal defektinį aktą visi darbai tinkamai ir pilna apimtimi atlikti, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo aktą ginčyti teismine tvarka. Taip pat nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia notarine forma tarp šalių sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje šalys susitarė, kad viso įsigyjamo turto kaina yra 102 000 Eur, ir patvirtino, kad turtas visiškai atitinka už turtą mokamą kainą. Nepagrįsta teismo išvada, kad šalys defektiniu aktu sumažino parduodamo buto kainą 26 600 Eur suma, kadangi pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta turto įsigijimo kaina niekada nebuvo pakeista notarine tvarka. Jokių notaro patvirtintų pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimų tarp šalių niekada nebuvo sudaryta, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad defektiniu aktu šalys sutarė sumažinti buto kainą.
10.4. Pagal CK 6.334 straipsnį pirkėjas gali pasirinkti vieną iš alternatyvių teisės gynimo būdų, tai yra reikalauti sumažinti darbų kainą, reikalauti, kad pardavėjas pašalintų trūkumus arba atlygintų pirkėjo patirtas išlaidas, šalinant trūkumus. Kadangi visus darbus pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir defektinį aktą atliko trečiasis asmuo, todėl atsakovė privalo grąžinti 26 600 Eur sumą. Kadangi reikalavimo perleidimo sutartis su ieškove buvo sudaryta po darbų atlikimo, trečiasis asmuo turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės pervestų lėšų, todėl reikalavimo perleidimo sutartis yra teisėta, o ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
10.5. Teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai ir neteisingai nustatė esminę reikšmę byloje turinčias aplinkybes, nepagrįstai suabsoliutino vienus byloje esančius įrodymus ir be jokio pagrindo suteikė jiems didesnę įrodomąją galią. Teismas visiškai nepasisakė dėl esminių jo išvadas paneigiančių prieštaravimų ir atmetė teismo išvadoms prieštaraujančius įrodymus, nepateikdamas jų atmetimo argumentų. Taigi teismas pažeidė ir netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl neteisingai išsprendė bylą.
11. Ieškovė UAB „Aplinka ir ekologija“ pareiškimu prisideda prie trečiojo asmens UAB „Asnita“ apeliacinio skundo, prašo jį tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į trečiojo asmens UAB „Asnita“ apeliacinį skundą atsakovė A. M. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Trečiasis asmuo apeliaciniu skundu bando plėsti bylos nagrinėjimo ribas, iš esmės akcentuodamas tai, kad teismas nevertino ar netinkamai vertino byloje pateiktų atliktų darbų aktų, sąskaitų ir kitų dokumentų, susijusių su atliktais statybos rangos darbais atsakovės įsigytame bute. Priešingai, teismas šiuos dokumentus pakankamai plačiai įvertino visų kitų įrodymų ir aplinkybių kontekste, pažymėdamas, kad byloje nėra pateikta priešingų įrodymų apie tai, jog visgi parduodamas butas neturėjo jokių darbų trūkumų ar defektų. Teismas padarė teisingą išvadą, jog defektinis aktas yra sudarytas teisėtai, kadangi UAB „Asnita“ vardu jį pasirašė tuo metu veikiantis pagal suteiktus jam įgalinimus UAB „Asnita“ direktorius N. V..
12.2. Pagal CK 2.81 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Trečiasis asmuo, sudarydamas buto pirkimo-pardavimo sutartį ir defektinį aktą veikė per tuometinį vadovą, dėl kurio įgaliojimų apimties ar netinkamo pareigų vykdymo ginčo byloje nebuvo. Teismas neprivalėjo tirti ir aiškintis visų aplinkybių, susijusių su atsakovės įgytame bute atliktų darbų faktu ir jų tinkamumu, su defektiniame akte nurodytų trūkumų realumu ir jų verte, kadangi tai iš esmės tiesiogiai nebuvo susiję su byloje ieškovės ir atsakovės reiškiamais reikalavimais. Trečiasis asmuo jokių savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė.
12.3. Trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo ginčyti defektinio akto. Jeigu UAB „Asnita“, buvusi viena iš defektinio akto šalių, po daugiau kaip dvejų metų nuo susitarimo sudarymo ir įvykdymo, teigia, kad akte nurodyta informacija neatitinka tikrovės, tai tokį aktą ji galėjo ginčyti įstatymo nustatyta tvarka bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tačiau to nepadarė. Defektinis aktas laikytinas dvišaliu sandoriu pagal CK 1.63 straipsnį. Šis sandoris dar 2015 m. liepos mėnesį buvo įvykdytas, o pati UAB „Asnita“ 2016 m. vasario 10 d. pareiškimu notarų biurui patvirtino, kad atsakovė ir UAB „Asnita“ visiškai ir tinkamai atsiskaitė, kad UAB „Asnita“ jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų atsakovei neturi ir ateityje niekada nereikš. Kadangi defektinis aktas buvo susitarimas dėl pirkimo–pardavimo sutartimi įgyto buto trūkumų, tai 2016 m. vasario 10 d. notaro liudijimas ir UAB „Asnita“ pareiškimas laikytinas teisiškai reikšmingu, vertinant šalių valią pagal defektinį aktą ir atliktus mokėjimus. Teismas pagrįstai įvertino ir šį dokumentą.
12.4. Teismo posėdžio metu buvęs UAB „Asnita“ vadovas N. V. patvirtino aplinkybes, kad defektinis aktas nebuvo sudarytas apsimestinai, kadangi realiai nuvykus į atsakovės butą buvo konstatuoti ir nustatyti nurodyti buto darbų trūkumai bei defektai. Teismas neturėjo jokio pagrindo laikyti defektinį aktą niekiniu ir jo nevertini pareikštų reikalavimų kontekste. Tokiu būdu būtų pažeisti atsakovės teisėti lūkesčiai, kurių ji turėjo, pasirašydama defektinį aktą ir jo pagrindu atgaudama 26 600 Eur sumą už įsigytą butą su tam tikrais trūkumais. Taip pat būtų paneigta ir sandorio šalių valia, kurią jie išreiškė tiek pasirašydami, tiek įvykdydami sandorį. UAB „Asnita“ jokių reikalavimų dėl sumokėtų sumų grąžinimo atsakovei nereiškė. Toks neveikimas iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo taip pat patvirtina atitinkamą UAB „Asnita“ valią, susitarimo pripažinimą.
12.5. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju sandoriui dėl nupirkto daikto trūkumų šalinimo išlaidų ar daikto kainos sumažinimo įstatymas nenumato privalomos notarinės formos, todėl toks sandoris nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų ar viešosios tvarkos ir negali būti laikomas niekiniu.
12.6. Trečiasis asmuo teigė, jog mokėjimai atsakovei buvo atlikti per klaidą. Tačiau tokie teiginiai yra abejotini, nes per klaidą atlikti tris skirtingų sumų mokėjimus skirtingomis dienomis vargu, ar įmanoma, juo labiau, tokios klaidos nepastebėti daugiau kaip dvejus metus. UAB „Asnita“ yra juridinis asmuo, verslininkas, kuriam taikomi didesni rūpestingumo ir atsakingumo reikalavimai, griežti finansinės atskaitomybės ir buhalterijos tvarkymo reikalavimai, todėl tokie motyvai yra visiškai nepagrįsti. Be to, pats UAB „Asnita“ buvęs vadovas, patvirtino tokio susitarimo realumą ir tikrumą. Šis liudytojas taip pat nurodė, kad jis mokėjimų atsakovei neatliko, juos atliko vienintelė akcininkė ir dabartinio UAB „Asnita“ vadovo motina D. Z., kuri ir valdė įmonės sąskaitą. Tokių teiginių nei ieškovė, nei trečiasis asmuo byloje neginčijo.
12.7. Byloje nustatytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bent jau UAB „Asnita“, sudarydama 2017 m. rugpjūčio 10 d. reikalavimo teisės perleidimo sandorį, taip pat palaikydama ieškinio reikalavimus byloje, pateikdama apeliacinį skundą, veikia nesąžiningai, piktnaudžiaudama teise ir siekdama ne tik, kad galimai nepagrįstai gauti lėšų pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, bet ir pakenkti atsakovei, su kuria jau tada vyko ne vienas teisminis ginčas ir kurios vadovaujama kredito unija „Centro taupomoji kasa“ buvo pareiškusi piniginio pobūdžio reikalavimus UAB „Asnita“.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl skolos pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį priteisimo iš atsakovės ir patenkintas atsakovės priešieškinys dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
14. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog trečiasis asmuo vykdė daugiabučių gyvenamųjų namų statybą ir pagal 2015 m. liepos 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį perleido atsakovei butą ir negyvenamosios patalpos dalį už 102 000 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui 2015 m. liepos 2 d. ir 15 d. mokėjimo pavedimais. Trečiasis asmuo ir atsakovė 2015 m. liepos 3 d. taip pat sudarė defektinį aktą, kuriuo šalys nustatė, kad parduodamo buto nebaigta dalinė apdaila ir nebaigtos vidinės komunikacijos pardavėjos nebus taisomos, o šių darbų 26 600 Eur suma bus sumažinta buto pardavimo kaina. Todėl UAB „Asnita“ įsipareigoja ne mažiau kaip 26 600 Eur sumą pervesti į buto pirkėjos sąskaitą banke ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 20 d. Šią pareigą trečiasis asmuo atliko 2015 m. liepos 3 d., 8 d. ir 30 d. mokėjimo pavedimais.
15. Trečiasis asmuo 2016 m. vasario 10 d. notarui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog šalys visiškai atsiskaitė pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir ateityje turtinių ar kitokių pretenzijų viena kitai nereikš. Notaras 2016 m. vasario 10 d. patvirtino šį pareiškimą. Trečiasis asmuo su ieškove 2017 m. rugpjūčio 10 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į atsakovės 26 600 Eur dydžio skolą, kuri susidarė trečiajam asmeniui 2015 m. liepos 3 d., 8 d. ir 30 d. pervedus atsakovei 26 600 Eur. Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl 26 600 Eur pervedimo atsakovei pagrįstumo, 2015 m. liepos 3 d. sudaryto defektinio akto vertinimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
16. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamojoje byloje trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nepageidavo žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau RUAB „Asnita“ restruktūrizavimo administratorė 2018 m. rugpjūčio 10 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pripažįstant šalių dalyvavimą būtinu (el.b., 4 t., l. 1-3). Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (el.b., 4 t., l. 4-5).
17. Trečiasis asmuo, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį savo prašymą grindžia tuo, kad pirmos instancijos teisme nebuvo atskleista tikroji šalių valia dėl 26 600 Eur sumos pervedimo atsakovei, todėl reikia apklausti šalis ir suteikti joms teisę pasisakyti dėl ginčo esmės. Pažymėtina, kad pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme 2017 m. lapkričio 28 d. ir 2018 m. sausio 9 d. posėdžių metu ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens bei jų atstovų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Kitų teismo posėdžių metu buvo aiškinamasi tikroji šalių valia dėl defektinio akto sudarymo ir ginčo sumos pervedimo aplinkybių, buvo apklausti liudytojai. Kiti prašyme nurodyti argumentai taip pat buvo žinomi ir nagrinėjami pirmos instancijos teisme, jie buvo detaliai aptarti pirmos instancijos teismo sprendime, savo nesutikimą su teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu trečiasis asmuo išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde.
18. Trečiasis asmuo prašyme nenurodo, kokias naujas aplinkybes bylos šalys galėtų atskleisti, ar kokius naujus klausimus joms dar būtų galima užduoti. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nebuvo nurodę jokių argumentų, jog defektinis aktas galėtų būti pripažįstamas apsimestiniu sandoriu. Pagal 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esančių dokumentų bei teismo posėdžių protokolų garso įrašų pakanka, kad galima būtų tinkamai įvertinti pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumą, todėl pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra.
Dėl trečiojo asmens pateiktų duomenų apie atliktus statybos ir apdailos darbus vertinimo
19. Byloje yra pateikti trečiojo asmens duomenys (rangos sutartys, atliktų darbų aktai, mokėjimo nurodymai, PVM sąskaitos-faktūros, statybos techninis pasas ir kt.), jog name, kuriame yra ir atsakovės įgytas butas, 2015-2016 m. buvo vykdomi vandentiekio įrengimo ir nuotekų šalinimo, elektros instaliacijos montavimo, grindinio šildymo įrengimo, grindų betonavimo, vidaus sienų tinkavimo, šildymo sistemų automatikos montavimo ir vidaus dujotiekio montavimo darbai, už kuriuos įvairiems šiuos darbus atlikusiems rangovams sumokėjo trečiasis asmuo (el.b., 3 t., l. 6-126). Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo teigia, jog šie dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio atliko ir sumokėjo už visus darbus, kurie buvo nurodyti 2015 m. liepos 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje ir defektiniame akte.
20. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
21. Defektiniame akte nurodyta, jog butas turi nepilnai atliktą dalinę apdailą ir nepilnai baigtas vidines komunikacijas (langų brokas, netinkuotos vidinės sienos, nepilnai išvedžiotas grindinis šildymas) (el.b., 1 t., l. 58). Nekilnojamojo turto pirkimo-pradavimo sutartis buvo sudaryta tą pačią dieną, kaip ir defektinis aktas, pagal sutarties 3.4.2 punktą turtas kartu su raktais pirkėjui turėjo būti perduotas ne vėliau kaip 2015 m. liepos 31 d. Sutarties 1.14 punkte nurodyta, jog bazinė apdaila – buto apdailos lygis, kuris yra būtinas, kad būtų gautas statybos užbaigimo aktas, ši apdaila atliekama pagal sutarties IX dalyje numatytus reikalavimus. Pagal sutarties IX dalies 9.1 punktą pirkėjas įsipareigojo per protingumo kriterijus atitinkantį terminą savo jėgomis, savo sąskaita ir iš savo medžiagų, pasitelkdamas atestuotas statybos įmones ar kitus asmenis bei laikydamasis pardavėjo nustatytų apdailos darbų vykdymo taisyklių ir statybos techninio prižiūrėtojo, ir (ar) bet kurio kito pardavėjo nurodyto asmens nurodymų, atlikti buto bazinės apdailos darbus. Taip pat sutarties 3.4.4. punktu pardavėjas įsipareigojo organizuoti pastato, kuriame yra turtas statybos užbaigimo procedūras iki 2016 m. kovo 1 d. (el.b., 1 t., l. 43-57).
22. Aptartos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos patvirtina, jog turtas atsakovei buvo perduotas iki galo neįrengtas, bazinę apdailą turėjo atlikti pirkėjas, tačiau tam tikri baigiamieji statybos darbai taip pat turėjo būti atlikti ir pardavėjo. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kokie darbai buvo atlikti iki sutarties sudarymo, kokius konkrečiai darbus turėjo atlikti pats pirkėjas, ir kokius – turėjo baigti pats pardavėjas. Trečiasis asmuo pateikė teismui duomenis tik apie tuos darbus, kurie buvo vykdomi nuo 2015 m. lapkričio mėnesio, tai yra kai turtas jau buvo faktiškai perduotas pirkėjai. Todėl šie duomenys nepatvirtina, kad atlikti darbai yra tie patys, kurių trūkumai buvo užfiksuoti defektiniame akte. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais trečiojo asmens pateiktais rašytiniais dokumentais.
Dėl defektinio akto vertinimo
23. Trečiojo asmens apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.5 ir 3.6.5 punktais šalys ir pirkėja patvirtino, jog parduodamo turto kokybė atitinka šios sutarties sąlygas, mokamą turto kainą, turtas neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, neužkerta kelio pirkėjai reikšti pretenzijų pardavėjui dėl įgyto daikto kokybės nei pagal CK 6.399 straipsnio nuostatas, nei pagal aptariamos šalių sudarytos sutarties sąlygas. Pagal sutarties 3.2.9 punktą už per garantinį terminą nustatytus turto defektus atsakingas rangovas – UAB „Ritma“. Šia sutartimi pardavėjas perleidžia pirkėjui visas reikalavimo teises į rangovo ir kitų atskirus darbus ir paslaugas atlikusių asmenų suteikiamas garantijas ta apimtimi, kiek tai susiję su turtu. Pranešimai apie atsiradusius defektus priimami, juos pateikiant raštiškai registruotu paštu arba el.paštu. Pardavėjas įsipareigojo bendradarbiauti su pirkėju ir pateikti pirkėjui reikiamus pardavėjo turimus duomenis, kiek tai reikalinga pretenzijoms dėl turto trūkumų pareikšti.
24. Taigi pagal notaro patvirtintas sutarties sąlygas atsakovė turėjo teisę reikšti pretenzijas pardavėjui, tai yra trečiajam asmeniui dėl perduodamo turto kokybės, todėl negalima pripažinti, jog defektinio akto sudarymas būtų neteisėtas. Pažymėtina, jog atsakovė pateikė teismui ir 2015 m. liepos 1 d. bei 2015 m. liepos 30 d. trečiojo asmens su kitais pirkėjais dėl tame pačiame name įgytų butų sudarytus analogiško turinio defektinius aktus, kuriais buvo sumažinta parduodamo turto kaina už nustatytų turto defektų ištaisymą mokėtina suma (el.b., 3 t., l. 134-135). Buvusio RUAB „Asnita“ vadovo N. V. parodymai 2018 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir patvirtino defektinio akto sudarymo aplinkybes bei 26 600 Eur pervedimo atsakovei pagrįstumą. Su kitais pirkėjais sudaryti defektiniai aktai taip pat nebuvo pasirašyti techninio prižiūrėtojo. Trečiasis asmuo nepateikė teismui duomenų, kad prie kitų defektinių aktų būtų pridedamos netinkamai atliktų darbų ištaisymo sąmatos ar būtų keičiamos notaro patvirtintų pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatos dėl turto pardavimo kainos, taigi nepaneigė atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų ir 2015 m. liepos 3 d. defektinio akto teisėtumo.
25. Nagrinėjamoje byloje tinkamą ir galutinį šalių atsiskaitymą pagal pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino jau kitas RUAB „Asnita“ vadovas (el.b., 1 t. , l. 75). Teismo 2018 m. sausio 30 d. posėdžio metu trečiojo asmens vadovas nurodė, jog vadovauti įmonei pradėjo nuo 2015 m. spalio mėnesio. Taigi nuo defektinio akto sudarymo ir 26 600 Eur sumokėjimo atsakovei buvo praėję apie 4 mėnesius. Tuo tarpu pareiškimą, jog pagal turto pirkimo-pardavimo sutartį yra visiškai ir tinkamai atsiskaityta, notarui naujasis vadovas pateikė 2016 m. vasario 10 d., tai yra po 4 mėnesių vadovavimo trečiajam asmeniui. Pripažintina, jog tai yra pakankamas terminas susipažinti su visais įmonės buhalteriniais dokumentais ir duomenimis apie tinkamą atsiskaitymą pagal 2015 m. liepos 3 d. nekilnojamojo turto pardavimo pirkimo-pardavimo sutartį. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nenurodė, jog perleidžiamo reikalavimo pagrindas yra atsakovės nesumokėtos už perduotą nekilnojamąjį turtą sumos dalis.
26. Trečiasis asmuo, teigdamas, jog 26 600 Eur atsakovei buvo pervesti be pagrindo, tai yra per klaidą, nenurodė dėl kokių aplinkybių buvo suklysta. Trečiojo asmens atstovas 2018 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovė yra įmonės buhalterinėje apskaitoje užfiksuota kaip skolininkė su 26 600 Eur dydžio skola, taip pat nurodė, jog pateiks įmonės buhalterinius dokumentus, kuriuose apskaityta atsakovės skola. Tačiau trečiasis asmuo šių duomenų teismui nepateikė. Trečiasis asmuo nepateikė teismui ir duomenų, patvirtinančių, kokia galėtų būti defektiniame akte nurodytų trūkumų ištaisymo vidutinė rinkos kaina. Todėl trečiojo asmens argumentai, jog 26 600 Eur suma už darbų trūkumus yra neproporcinga ir akivaizdžiai per didelė, pripažinti nepagrįstais.
27. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
29. Atsakovė prašė priteisti iš trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės paskirtame teismo posėdyje nepateikė jokių duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jai bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.