Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3110-1192/2024 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei I. S. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė savo prašymą grindė tuo, jog šiuo prašymu siekia išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, bei užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) ieškovas su sūnumi bendravo nenuosekliai, bendravimo grafikas nebuvo nusistovėjęs ir buvo artimas ieškinyje nurodomam rotaciniam (kas keturias dienas) grafikui. Tačiau nuo (duomenys neskelbtini) šalių sūnui pradėjus lankyti mokyklą, nenuoseklus bendravimas neatitinka vaiko poreikių, nes jam yra būtina viena gyvenamoji vieta, kur jis susikaupia ir atlieka namų darbus, ruošiasi kitai dienai mokykloje, ilsisi po pamokų ir intensyvios dienos mokykloje. Atsakovė, siekdama padėti sūnui dėl padidinto jo jautrumo bei išsiaiškinti, kokia bendravimo tvarka jam būtų geriausia, kreipėsi į psichologę, kurios konsultacijose vaikas lankėsi 5 kartus. Psichologei vaikas nurodė, jog pradėjus lankyti mokyklą, jis pats pradėjo pastebėti, kad slenkantis bendravimo grafikas jam tapo varginančiu, o mokykloje jis yra gavęs pastabų dėl priemonių neturėjimo ar neatliktų namų darbų, bet kaip pats sako, dėl to, jog pats nebežino, kuriuose namuose kas yra. Pokalbio metu vaikas ne kartą minėjo, jog su tėčiu jis norėtų leisti savaitgalius, atostogas, nes jie turi daug bendros veiklos, tačiau pabrėžė, jog savaitės dienomis, kuomet vyksta mokymosi procesas, aplinkos keitimas kas kelias dienas, jam kelią stresą. Nurodė, kad kurios nors mažiau užimtos dienos vakarą taip pat norėtų praleisti su tėčiu, nueiti į baseiną ar kiną. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus lanko futbolo treniruotes trečiadieniais ir penktadieniais vakare, bei pats išsakė norą vieną darbo dienos vakarą praleisti su ieškovu, atsakovės manymu, geriausius vaiko interesus atitiktų tokia bendravimo tvarka, kuomet ieškovas su sūnumi kas antrą savaitę bendrautų nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio vakaro (trys nakvynės). Tokiu būdu ieškovas galėtų bendrauti su sūnumi tiek mokslo dienos (ketvirtadienio) vakarą, įsitraukdamas į jo ugdymosi procesą, tiek dalyvautų jo popamokinėje veikloje (užtikrindamas futbolo treniruočių lankymą), tiek praleisti dvi savaitgalio dienas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

10. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-273-450/2022). Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirąjį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

11. Apeliacinės instancijos teisme 2024 m. birželio 4 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai, iš kurių turinio matyti, kad atsakovė pateikia argumentus dėl faktinės situacijos, kuri susiklostė po skundžiamos nutarties priėmimo, ir tokiu būdu iš dalies atsikerta į ieškovo atskirąjį skundą. Įvertinus atsakovės rašytinius paaiškinimus, jų turinį, darytina išvada, jog tokio pobūdžio prašymu (dėl rašytinių paaiškinimų prijungimo) siekiama paneigti atskirojo skundo pagrįstumą, o tai yra susiję su argumentų atsiliepime į atskirąjį skundą dėstymu. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepasinaudojo jai įstatymo numatyta teise per nustatytą terminą pateikti byloje atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl praėjus šiam terminui nėra pagrindo priimti ir atsakovės rašytinių paaiškinimų, kuriuose dėstomi argumentai, susiję būtent su atskirojo skundo nepagrįstumu.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

12. Atsakovė 2024 m. birželio 3 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė psichologės J. Š. 2024 m. birželio 3 d. psichologinių konsultacijų išrašą, kurį prašo prijungti prie bylos, nurodydama, jog tokio išrašo prijungimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, be to, šis naujas įrodymas yra reikšmingas sprendžiant ginčą dėl laikinos bendravimo tvarkos, nes patvirtina, jog šiuo metu nustatyta bendravimo tvarka teigiamai veikia šalių sūnaus emocinę ir psichologinę būseną.

13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas laikinos bendravimo tvarkos nustatymo klausimas, sprendžia, kad atsakovės pateikti nauji įrodymai (psichologės konsultacijų išrašas) priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, juolab, kad naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės.

15. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, o šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik laikinos bendravimo tvarkos nustatymo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

16. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 28 punktas). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos santuokos apskaitos įrašą bei patvirtino tarp šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Minėtos sutarties 7 punktu šalys susitarė, kad jų nepilnametis sūnus H. B., gim. (duomenys neskelbtini), bus auklėjamas abiejų tėvų susitarimu, lygiomis teisėmis, laikantis bendrųjų moralės normų, atliekant kitas įstatymo numatytas pareigas, rūpinantis nepilnamečio vaiko sveikata ir ugdymu. 2023 m. gruodžio 22 d. ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl jo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi H. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos pakeitimo. Po ieškinio byloje priėmimo, atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, kurį pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi tenkino, nurodydamas, kad ieškovės prašoma patvirtinti laikinoji bendravimo tvarka atitinka ieškovo, atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo poreikių užtikrinimą.

20. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė ieškovui galimybės atsikirsti į atsakovės prašymą, neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko nuomonę ir visiškai nevertino to, kad nusistovėjusios bendravimo tvarkos staigus pakeitimas padarys didelės žalos H. B. interesams, nepagrįstai nustatė, kad yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

21. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės prašymas pirmosios instancijos teisme gautas 2024 m. kovo 21 d., bylą nagrinėjančią teisėją pavaduojančios teisėjos rezoliucija priimtas 2024 m. kovo 26 d. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išspręstas šis prašymas taip pat priimta 2024 m. kovo 26 d. Taigi, atsakovės prašymas išspręstas apie jo nagrinėjimą nepranešus ieškovui.

22. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos; išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per 7 darbo dienas nuo jo gavimo dienos; kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.

23. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą dėl prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėms, nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismas prašymą galėjo (šiuo atveju taip ir padarė) išspręsti nepranešęs ieškovui, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepranešus šalims nėra laikytinas procesinių teisės normų pažeidimu, dėl kurio turėtų būti naikinamos skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, aplinkybių dėl būtinybės pranešti apie atsakovės pateikto prašymo nagrinėjimą ieškovas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindė, nes kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rėmėsi tuo metu byloje buvusiais ir atsakovės kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktais rašytiniais įrodymais – paties vaiko psichologei išsakyta nuomone, kad: vaikui pradėjus lankyti mokyklą, iki tol nusistovėjęs jo bendravimas su ieškovu, kai su juo praleisdavo 4 dienas per savaitę, tapo varginančiu, nes kiekvieną kartą viską reikia susirinkti (tiek mokyklos, tiek lankomo futbolo būrelio reikmenis); kartais dalį daiktų pamiršta pasiimti, todėl mokykloje yra gavęs pastabų dėl priemonių neturėjimo ar neatliktų namų darbų; vaikas pats nebežino, kuriuose namuose kokie daiktai yra; vaikas su ieškovu norėtų leisti savaitgalius ir atostogas, nes jiedu turi daug bendro veiklos, o savaitės dienomis, kai vyksta mokymosi procesas, aplinkos keitimas kas kelias dienas jam kelia stresą; geriau būtų savaitės dienomis būti mamos namuose, o su tėčiu leisti savaitgalius, ir kurios nors mažiau užimtos dienos vakarą praleisti su tėčiu, nueiti į baseiną ar kiną (psichologės 2024 m. kovo 6 d. psichologinio tyrimo išvada; 2024 m. kovo 21 d. prašymo Nr. DOK-36025 priedas). Todėl ieškovo argumentai dėl to, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į vaiko nuomonę, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Nesutiktina ir su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad kyla reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams, o staigus bendravimo tvarkos pakeitimas padarys didelės žalos nepilnamečio interesams.

25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

26. Nepilnametis vaikas 2024 m. sausio 23 d. Skyriaus specialistams nurodė, jog jam buvusi bendravimo su tėvais tvarka (po 4 dienas pas kiekvieną iš tėvų) po to, kai pradėjo lankyti mokyklą, tinka (2024 m. sausio 23 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 2VAIK-9; 2024 m. sausio 29 d. Nr. DOK-12198 priedas), tačiau vėliau psichologei, pas kurią lankėsi, H. B. nurodė, kad jam geriau būtų savaitės dienomis būti atsakovės namuose, o su ieškovu leisti savaitgalius ir kurį nors užimtos dienos vakarą. Iš to seka, kad vaiko nuomonė pasikeitė, o tarp šalių kylant nesutarimams dėl buvusios iki skundžiamos nutarties bendravimo su vaiku tvarkos, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, buvo būtina sureguliuoti esamą situaciją, užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog ieškovas su atskiruoju skundu nepateikė svarių argumentų, kodėl skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra netinkama ar neatitinka šalių nepilnamečio vaiko interesų, o atsakovės 2024 m. birželio 4 d. į bylą pateiktas naujausias psichologinių konsultacijų išrašas tik patvirtina tai, jog skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka pagerino šalių nepilnamečio sūnaus psichologinę būseną ir savijautą. Iš ieškovo pasisakymų atskirajame skunde labiau tikėtina, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka jo paties interesų, nes, kaip nurodo, ieškovo darbo grafikas yra slenkantis, todėl tokia bendravimo su vaiku tvarka negalės realiai būti vykdoma, tačiau nagrinėjamu atveju svarbiausi yra ginčo šalių nepilnamečio vaiko interesai, kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi užtikrino, atsižvelgęs į vaiko išsakytą nuomonę dėl didesnio pastovumo darbo dienomis, kuomet jam reikia eiti į mokyklą.

27. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi reikšmingos įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, ir pagrįstai nustatė laikiną bendravimo tvarką, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.