Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-351-903/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-17
Bylos Nr.
II-351-903/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00305-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pareiškėjas
I. V.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-351-903/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00305-2022-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant pareiškėjai I. V.,Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui M. U.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 25 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-5355-2022 panaikinimo arba administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija 2022 m. balandžio 10 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31-ANR_P-2658-2022 I. V. už tai, kad ji 2022 m. balandžio 10 d. 10.05 val. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,48 prom. ± 1,7 % girtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2022 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5355-2022 I. V. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams.

Šalies argumentai

Skundu I. V. prašo: 1) panaikinti Institucijos 2022 m. balandžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31_ANR_P-2658-2022 ir 2022 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5355-2022 bei perduodi bylą nagrinėti Institucijai iš naujo; 2) panaikinti Institucijos 2022 m. balandžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 31_ANR_P-2658-2022 ir 2022 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5355-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną I. V. atžvilgiu nutraukti; 3) taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skunde nurodyta, kad nei Protokole, nei Nutarime, nei kitoje administracinio nusižengimo byloje nėra užfiksuoti ir I. V. pateikti duomenys apie alkoholio matuoklio metrologinę patikrą ir jos galiojimą užfiksuoto įvykio metu. Protokole nurodyta, jog I. V. 2022 m. balandžio 10 d. 10.05 val. antru putimu buvo nustatytas 0,48 promilės girtumas. Tačiau I. V. nesutikdama su tokiais rezultatais kreipėsi į VŠĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur pirminiu tyrimu 2022 m. balandžio 10 d. 11.56 val. jai buvo nustatytos 0,16 promilės, 12.05 val. buvo nustatytas 0,13 promilės. Galiausiai Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad Pareiškėjos 2022 m. balandžio 10 d. 11.50 val. nustatyta mažiausia koncentracija 0,17 promilės etilo alkoholio. Taigi, akivaizdu, kad byloje buvo nepašalinti prieštaravimai dėl Pareiškėjos neblaivumo laipsnio. Patikros alkotesteriu metu Pareiškėjai buvo nustatytas neleistinas neblaivumo laipsnis, tuo tarpu atlikus tyrimą iš kraujo, jai buvo nustatytas leistino dydžio neviršijantis neblaivumo laipsnis, kuris neužtraukia administracinės atsakomybės. Nutarimas priimtas neatsižvelgus į visas bylos aplinkybes, reikšmingas administracinio nusižengimo padarymui konstatuoti. Tiriant galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių nustatyti administracinėn atsakomybėn trauktino asmens blaivumo laipsnį, nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp byloje surinktų įrodymų dėl Pareiškėjai nustatyto skirtingo blaivumo laipsnio. Nutarime nebuvo paneigtos abejones dėl pirmojo patikrinimo alkotesteriu duomenų teisingumo, nebuvo tinkamai motyvuota, kodėl, atlikus kraujo tyrimą, šio tyrimo rezultatais negalima tikėti ir, kodėl, būtent pirmojo tikrinimo alkotesteriu rezultatas yra pagrįstas ir nekeliantis abejonių. Pažymėtina, kad šiame skunde išdėstytos aplinkybės nebuvo įvertintos, kadangi vertinant kraujo tyrimo patikrinimo rezultatų patikimumą, taip pat gautą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, darytina išvada, kad visos galimos abejonės nebuvo pašalintos. Akivaizdu, jog byloje nustatyta, kad policijos pareigūnų tikrinimo ir kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, akivaizdžiai skiriasi, todėl šioje administracinio nusižengimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atitinkamai nepašalinus prieštaravimų byloje, I. V. pagrįstu įsitikinimu, jos atžvilgiu Nutarimas negalėjo būti priimtas. Atsižvelgiant į tai, Nutarimas turi būti naikintinas bei administracinio nusižengimo byla perduota nagrinėti iš naujo, o tuo atveju, jeigu bus nustatyta, jog ji 2022 m. balandžio 10 d. vairuodama transporto priemonę, vairavo ją leistinoje vairuotojams neblaivumo ribose - administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti bei panaikinti Protokolą ir Nutarimą.

Skunde taip pat nurodyta, kad iš Protokolo ir Nutarimo medžiagos matyti, kad I. V. neturi jokių galiojančių nuobaudų. Jai vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, kadangi Pareiškėja dirba RUAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadybininke. Pažymėtina, kad RUAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė yra (duomenys neskelbtini). Todėl jai yra būtinas vairuotojo pažymėjimas tam, kad galėtų nuvykti į darbo vietą, kuri, kaip minėta, yra per dvi darbdavio buveines, t. y. tiek Klaipėdoje, tiek Pagėgiuose. Be kita ko, ji taip pat prižiūri neįgalų asmenį I. D. V., kuriai nustatyti specialieji poreikiai bei reikalinga priežiūra: nugabenimas į sveikatos, reabilitacijos įstaigas, parduotuvę, vaistinę. Atitinkamai jai paskyrus specialiosios teisės atėmimą, ji galimai ne tik neteks darbo bei darbo užmokesčio, bet ir nebeturės galimybės užtikrinti neįgalaus asmens priežiūros, negalės nugabenti į gydymo įstaigas ir pan. Pastebėtina, kad padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą mažina ta aplinkybė, kad ji vartojo alkoholį ne įvykio dieną, o išvakarėse. Ryte jautėsi labai gerai, nejautė, jog yra neblaivi, bei pagrįstai buvo įsitikinusi, kad transporto priemonę gali vairuoti. Ji viso administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nuosekliai davė paaiškinimus, jog išvakarėse vakarieniavo su draugais, kurios metu gėrė alkoholinius gėrimus. Įvertinusi aplinkybę, jog yra neblaivi, paliko transporto priemonę prie maitinimo įstaigos bei namo išvyko pavežėjimo paslaugas teikiančiu automobiliu. Pareiškėja ryte papusryčiavusi, jausdamasi gerai, kaip minėta, nejausdama neblaivumo požymių, išvyko pasiimti transporto priemonės, kurią, kaip minėta, buvo palikusi išvakarėse, tačiau buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Nuoširdžiai nurodo, kad nesiekė sukelti jokių pavojingų situacijų, automobilį vairuoja atsakingai, tyčia KET pažeidimų nedarė ir nedaro, yra atsakinga ir rūpestinga vairuotoja. Šis įvykis yra atsitiktinis, kadangi ji nejautė jokių neblaivumo požymių. Tuo tarpu, jei būtų suvokusi, kad galimai yra neblaivi, ji automobilio nebūtų vykusi pasiimti.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu prašo I. V. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog I. V. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą - vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tuo sukeldama pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. I. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklų“ (2020-12-09 redakcija Nr. 1375) 29 punktą. Medicinos įstaigoje atlikti patikrinimai praėjus daugiau nei valandai tik įrodo, kad I. V. vairavimo metu buvo neblaivi. I. V. turi keturis galiojančius pažeidimus. Visi jie už greičio viršijimą. I. V. nurodytos aplinkybės, kad netekusi teisės vairuoti transporto priemones ji galimai neteks darbo, ji negalės pasirūpinti neįgaliu asmeniu, jau buvo žinomos prieš padarant nusižengimą. Neabejotinai nustatyta, kad I. V. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, nusižengimas jos atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu I. V. paaiškino, jog ji neprisipažįsta, kad vairavo neblaivi. Nutarimas turi būti panaikintas, nes sustabdę pareigūnai ją suklaidino. Mano, kad alkotesteris neteisingai rodė jos neblaivumą, nes ištirtas kraujas rodė mažesnes promiles. Su draugais vakare šventė gimtadienį. Į šventės vietą vyko savo automobiliu. Po šventės automobilį paliko prie baro. Ryte atsikėlę su vyru važiavo pasiimti automobilio. Važiuojant pro M., matė policijos pareigūnus, kurie tikrino vairuotojus. Ji ramiai vairavo, nes tikrai jautėsi blaivi. Pareigūnams sustabdžius, ji įpūtė ir buvo šoke. Kadangi prieš ją tikrino kitą vyrą ji laukė, kol jį patikrins, todėl ir ligoninėje pavėlavo 26 min. priduoti kraują. Tai ne jos kaltė. Pareigūnas, atnešęs protokolą, jai nurodė, kad ji per valandą turi priduoti kraują. Jei ji būtų žinojusi, kad ta valanda skaičiuojama nuo įpūtimo, ji būtų raginusi pareigūną greičiau viską surašyti. Nuvykus į ligoninę, jį įpūtė 0,13 promilės, t. y. leistiną vairuoti normą. Ji apsiskaičiavo ir gavo atsakymą, kad jos kraujyje turėjo būti 0,27 promilės. Nuvykus į policiją, jai surašė nutarimą. Ji bylos nagrinėjimo metu negalėjo pateikti jokių įrodymų, nes jų tada dar neturėjo. Automobilis jai labai reikalingas, nes su K. yra sunkus susisiekimas, be to, ji slaugo mamą, kuri yra ligoninėje. Mamos sveikata gan bloga, daktarai nurodė, kad gal išgyvens iki rudens. Ji nori, kad mama gautų viską. Mikroautobusiukas važiuoja iki K., tačiau yra sudėtinga nuvykti, kur reikia.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad neblaivumo aktas įrodo, jog I. V. pažeidimo metu buvo neblaivi. Kadangi ji pareigūnams sakė, jog gailisi, todėl ir įrašyta lengvinanti aplinkybė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas negali sutikti su I. V. nuomone, kad alkotesterio parodymų rezultatas nebuvo tikslus bei atspindėjo ne realią jos būklę.

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančios Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) numato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis I. V. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0038 rodmenys, užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole, Klaipėdos AVPK pateiktoje alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale, Neblaivumo nustatymo akte (22, 26 b. l.), iš kurių matyti, jog I. V. 2022 m. balandžio 10 d. 10.05 val. nustatytas 0,56 promilės girtumas, o 10.24 val. nustatytas 0,48 promilės girtumas. Nors I. V. į bylą pateiktame 2022 m. balandžio 10 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog aparatu „Drager Alcotest 5510“ 2022 m. balandžio 10 d. 11.56 val. nustatytas 0,16 promilės girtumas, po to 12 (akte nesimato minučių) val. - 0,13 promilių girtumas (9-10 b. l.), o 2022 m. balandžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog atlikus kraujo tyrimą, kuris buvo paimtas 2022 m. balandžio 10 d. 11.50 val., I. V. kraujyje rasta 0,17 promilės etilo alkoholio (8 b. l.), tačiau, teismo nuomone, minėti aktas ir specialisto išvada patvirtina tik tokias aplinkybes, kad alkoholio kiekis buvo būtent toks tik atliekant medicininį patikrinimą (praėjus daugiau nei valandai nuo pažeidimo fiksavimo), tačiau, atsižvelgiant į žmogaus organizmo gebėjimą per tam tikrą laiką suskaidyti tam tikrą alkoholio kiekį (ekspertų nuomone per pusantros valandos alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje vidutiniškai sumažėja 0,23 promilės, o daugiausiai gali sumažėti 0,3 promilės (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-534-255/2014), nepaneigia to, kad I. V. buvo neblaivi atliekant jos neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2022 m. balandžio 10 d. 10.24 val.

Be to, iš alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0038, 2021m. lapkričio 26 d. patikros sertifikato Nr. 1542145 matyti, kad alkotesterio patikra buvo atlikta vadovaujantis patikros metodu BPM 8871101-78:2003 bei nustatyta, „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0038 yra tinkamas naudoti iki 2022 m. gegužės 26 d. Taigi teismui nekyla abejonių dėl I. V. neblaivumui nustatyti naudoto alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKA-0038 patikimumo. Svarbu paminėti, kad 2022 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, policijos pareigūnai atlikinėjo tiesiogines savo pareigas, t. y. vykdė transporto priemonių kontrolę. Joks šių policijos pareigūnų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai pareiškėją apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu.

Pažymėtina, jog asmens blaivumo faktas svarbus vairuotojo sustabdymo momentu, o ne praėjus tam tikram laiko tarpui nuo pažeidimo fiksavimo. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl I. V. atlikto girtumo nustatymo alkotesteriu ligoninėje ir kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Taigi ištyrus ir įvertinus bylos esančius įrodymus, juos sugretinus tarpusavyje, darytina išvada, kad I. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi.

Jos padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėtį - transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės sušvelninimo arba pernelyg švelnios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimo, yra ne kartą konstatuota, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, naudai. Taip pat ne kartą yra pažymėta, jog darbo pobūdis ar šeiminiai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į vairavimo esant neblaiviam pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

I. V. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – nesant būtinumo, vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,48 promilės girtumas, automobilį vairavo sekmadienio ryte pajūrio mieste, tokiu elgesiu sukeldama akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengusi rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Be to, ji anksčiau ne kartą yra bausta už greičio viršijimą bei kitus KET pažeidimus (vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra,), kas rodo, kad kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys I. V. gyvenime, tinkamų išvadų ji nedaro. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-351-360/2021, įvertinęs tik keturis ankstesnius per paskutinius penkerius metus padarytus nusižengimus (panašaus pobūdžio kaip ir I. V. padaryti nusižengimai), teismas padarė išvadą, kad toks asmuo nėra nepriekaištingai įstatymų reikalavimų besilaikantis asmuo, neapibūdina pažeidėjo itin pozityviai ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių, ir iš minėtos nutarties turinio matyti, kad ši išvada iš esmės nulėmė tai, kad apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas asmeniui nepagrįstai taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ankstesni asmens padaryti nusižengimai iš esmės taip pat įvertinti ir kitoje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-392-380/2018. Taip pat pažymėtina, kad I. V. su padarytu Kelių eismo taisyklių pažeidimu nesutinka, ginčija nustatytą neblaivumą, kas rodo, kad ji kritiškai nevertina savo elgesio bei sukeltų pasekmių, kas vėlgi Klaipėdos apygardos teismo vertinama kaip esminė aplinkybė, nulemianti neigiamas išvadas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-40-360/2021, 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-165-462/2018). Tai, kad I. V. dirba, prižiūri sergančią mamą, laikytina tik ją teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Beje, Institucija 2022 m. balandžio 25 d. nutarimu I. V. paskyrė administracinio nusižengimo sankcijoje numatytą minimalią baudą ir minimalius administracinio poveikio priemonių terminus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo žinoti Kelių eismo taisykles, įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai ar administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, I. V. pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės sankcijos ribose, todėl keisti Institucijos 2022 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5355-2022 I. V. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-5355-2022 nepakeistą ir I. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus