- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- ATP-534-255/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-01064-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- V. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nubaustas už tai, kad 2013 m. gruodžio 7 d., apie 22.00 val., Veiviržėnų mstl., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Peugeot 307CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 0,46 promilės). Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 m. Birželio 13 d. nutarimu V. B. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskyrė 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.
Šalies argumentai
V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą - administracinę bylą V. B. nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Apeliantas nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes pirmosios instancijos teismas nutarimą grindė prieštaringais liudytojų parodymais, nepašalindamas esminių prieštaravimų tarp alkotesterio parodymų ir Specialisto išvados Nr. T-A 11731/13(01), dėl ko darytina išvada, kad nutarimas nėra motyvuotas, pagrįstas ir teisingas, tai reiškia, kad aukštesnysis teismas turi tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą nutarimą nubausti V. B. panaikinti ir priimti naują nutarimą - administracinę bylą nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. administracinę nuobaudą, padarė nepagrįstą išvadą (neturėjo pakankamo pagrindo ir neginčijamų įrodymų), kad būtent V. B., būdamas neblaivus, 2013 m. gruodžio 7 d. vairavo transporto priemonę, dėl ko teismas iš esmės pažeidė ATPK 284 straipsnį, nes teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, imperatyviai įpareigojamas nustatyti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kas kaltas jo padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu, traukiamas administracinėn atsakomybėn V. B. davė išsamius ir nuoseklius parodymus, pažymėjo, kad alkoholio išvis nevartoja daugiau nei keturi metus, nurodė, kad tą dieną (2013 m. gruodžio 7 d.) su drauge iš Rietavo grįžo Klaipėdą pro Veiviržėnų mstl., kur sankryžoje jį sustabdė policijos pareigūnas, jų kelyje buvo keturi, jie nestovėjo vienas šalia kito, kuomet buvo tikrinamas girtumas alkotesteriu, dokumentų ir girtumo patikrinimą vykdė tik vienas pareigūnas, kaip teismo metu paaiškėjo, kad tai V. S., o pareigūnė R. Ž. tik surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teisme apeliantas atkreipė dėmesį, kad antgalį ant alkotesterio uždėjo pats policijos pareigūnas V. S., nusisukęs nuo jo. Kai alkotesteris supypsėjo, policijos pareigūnas pasakė, kad jis užšalo ir liepė pūsti iš naujo. Nors alkotesterio rezultatą matė, tačiau su juo nesutiko, ir tai nurodė ne tik administracinio teisės pažeidimo protokole, bet asmens blaivumo nustatymo teste (kvite), todėl jis pagrįstai ir laikė, kad policijos pareigūnas galimai ir suklastojo alkotesterio parodymus, patepdamas antgalį alkoholiu, arba pakišo kito vairuotojo patikrinimo duomenis, arba pats alkotesteris buvo sugedęs, ir kitokios versijos jis negalėjo turėti, nes alkoholio vartojęs išvis nebuvo, dėl ko negalėjo ir neturėjo būti jo organizme alkoholio pėdsakų. Be to parodė, kad į įvykio vietą jis išsikvietė savo tėvą E. B., buvo kartu ir mama V. B.. Tėvas pareigūnų prašė duoti pūsti į tą patį alkotesterį, kuriuo jam buvo nustatytas girtumas, tačiau policijos pareigūnas atsisakė tai daryti, nurodydamas, kad tas alkotesteris užimtas. Kai buvo paleistas, jis iškart vyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę (kelionė iš Veiviržėnų miestelio užtruko apie 40 min.) pasitikrinti girtumą, ir ten jo nenustatė, t. y. gydytojai patvirtino, jog yra blaivus.
Pirmosios instancijos teismas, vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo V. B. parodymus, neištyrė visų aplinkybių, kurias galėjo patvirtinti ar/arba paneigti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Sustabdžius V. B. vairuojamą automobilį, jame sėdėjo ir jo mergina E. A.. Jeigu teismas būtų dėjęs pastangas iškviesti ir apklausti šią liudytoją, tuomet buvo galima objektyviai patikrinti ir sulyginti su paties V. B. parodymais, t. y. kelintą valandą V. B. buvo tikrinamas alkoholio matavimo prietaisu, kas uždėjo antgalį ant prietaiso, kelis kartus V. B. buvo tikrinamas šiuo prietaisu, ar buvo kalba apie tai, kad prietaisas tikrinimo metu užšalo, kiek laiko užtruko administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas ir kada V. B. buvo paleistas. Pažymėtina ir tai, kad į įvykio vietą buvo atvažiavę ir V. B. tėvai E. B. ir V. B., kalbėjo su pareigūnais, vyko kartu su sūnumi į ligoninę, o kai byla buvo pradėta nagrinėti teisme, buvo atvykę į posėdžius (2013 m. gruodžio 20 d. ir 2014 m. vasario 12 d.), bylą nagrinėjantis teisėjas klausė, ar jie gali paaiškinti kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes, tėvai atsakė teigiamai, tuomet teisėjas žadėjo juos apklausti, tačiau arba teisėjas pamiršo juos apklausti, arba pats administracine tvarka nubaustas V. B. nesugebėjo tokio prašymo suformuluoti. Tačiau šių trijų neapklaustų asmenų - E. A., E. B. ir V. B. paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, galėjo turėti tiesioginės įtakos priimtam nutarimui, dėl ko galima padaryti išvadą, kad teismas nesiėmė priemonių ištirti visas aplinkybes taip, kaip nustato ATPK 284 straipsnyje numatytos taisyklės.
Teismas nepripažino 2013 m. gruodžio 13 d. Specialisto išvados Nr. T-A 11731/13(01) (kurioje nurodyta, jog V. B. kraujyje laikotarpyje nuo 23.55 val. iki 00.15 val. etilo alkoholio nerasta, t. y. buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas) įrodymu, nes neva ji nepaneigia to, kad V. B. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2013 m. gruodžio 7 d., 22.29 val. Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutikti negalima. Kasacinės instancijos teismas, spręsdamas administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo klausimus, yra pasisakęs, jog administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkoholio matuokliu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-2013). Nagrinėjamu atveju objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad V. B. po to, kai 2013 m. gruodžio 7 d., apie 22.29 val. alkotesteriu „Lion alcometer 500“ Nr. 19002 buvo nustatytas 0,46 promilės neblaivumo laipsnis, 2013 m. gruodžio 7 d. 23.55 val. jam buvo atlikta medicininė apžiūra. Vertintinas ir laikotarpis, tarp pirmo patikrinimo (22.29 val.) ir antro tikrinimo (23.55 val.). Pirmiausiai pažymėtina, kad policijos pareigūnas V. B. sustabdė apie 22.00 val., o alkotesterio rodmenys fiksuojami 22.29 val.. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl toks ilgas laiko tarpas tarp automobilio sustabdymo ir V. B. patikrinimo, ar V. B. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitikrinti girtumo, ar tam trukdė kitos priežastys, tačiau tai pirmosios instancijos teisme tirta nebuvo. Galiausiai nebuvo nustatinėjamas laikas, kada pareigūnai baigė pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kada jis buvo paleistas. Paties V. B. teisme aiškinimu, jis vyko į medicininę įstaigą iš kart, kai buvo paleistas, ir atvyko į medicininę įstaigą po 40 minučių. Todėl galima daryti išvadą, kad V. B. policijos pareigūnai paleido 23.15 val. Kyla pagrįstų įtarimų dėl policijos pareigūnų elgesio, kurie neabejotinai žino ir turi žinoti, kad asmuo, kuris nesutinka su alkotesterio parodymais turi teisę valandos laikotarpyje pasitikrinti girtumą medicinos įstaigoje, juolab, kad ir apklausiama liudytoja policijos pareigūnė R. Ž. apie tokią teisę V. B. išaiškino, kodėl pareigūnai V. B. automobilį sustabdo apie 22.00 val., neblaivumą patikrina 22.29 val., papildomai trunka surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tuo užkertant galimybę asmeniui per įstatymo nustatytą tvarką atlikti pakartotiną patikrinimą. Mano, kad turi būti vertinama 2013 m. gruodžio 13 d. Specialisto išvada Nr. T-A 11731/13(01), kurioje nurodyta, kad V. B. laikysena tvarkinga, eisena tiesi, Rombergo pozoje stabilus, sąmoningas, orientuotas, atmintis gera, kalba aiški, kad jis vairuoti gali - alkoholio koncentracija iškvėptame ore, patikrinus alkotesteriu 23.55 val., yra 0,00 promilės, pakartotinai patikrinus 00.15 val., yra 0.00 promilės. Be to, buvo atliktas toksikologinis tyrimas ir nustatyta, kad V. B. kraujyje alkoholio koncentracija sudarė 0,00 promilės. Jeigu tikėti „Lion alcometer 500“ Nr. 19002 rodmenimis, kad V. B. iškvepiamame ore 22.29 val. buvo 0,46 promilės, tuomet visuotinai yra žinoma, kad alkoholio pasišalinimas iš žmogaus organizmo, priklausomai nuo lyties, svorio, kūno konstitucijos, veiklos tipo, sudaro nuo 0,1 iki 0,25 promilių per valandą, vidurkis 0,16-0,19 promilės. Nuo pirmo patikrinimo iki pakartotino V. B. patikrinimo praėjo 1.26 val., tai reiškia, kad per šį laikotarpį iš V. B. organizmo galėjo pasišalinti vidutiniškai 0,24 - 0,27 promilės. Todėl galima daryti kategorišką išvadą, kad tikrinimo medicinos įstaigoje momentu (23.55 val.) V. B. organizme turėjo išlikti 0,22 - 0,19 promilės. Tačiau medicininio patikrinimo metu, kuomet V. B. buvo tiriamas ir alkotesteriu, ir paimant iš jo kraują, išvada kategoriška - 0,00 promilės, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skirti didesnį prioritetą šiam tyrimui, nes priešingu atveju asmens teisė yra pažeidžiama.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas objektyviai ir išsamiai bylą, turėjo ir privalėjo savo iniciatyva paskirti toksikologinę ekspertizę, siekiant pašalinti prieštaravimus, tik po to galėjo daryti išvadas ir vertinti įrodymus visumos kontekste, o ne atmesti medicininio tyrimo duomenis, t. y. nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų tarp iš skirtingų šaltinių gautos informacijos dėl V. B. neblaivumo laipsnio, nepagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę suteikė būtent policijos pareigūnų atliktos patikros metu alkotesteriu užfiksuotiems duomenims.
Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant asmens neblaivumą (neblaivumo laipsnį) alkotesteriu, turi būti laikomasi šio prietaiso naudojimo instrukcijos. Jei šios instrukcijos pažeidimas, atsižvelgiant į bylos įrodymų visumą, kelia abejonių dėl asmens neblaivumo įvykio metu, jos turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-12-2013). Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas konstatavo, kad alkotesterio parodymais abejoti nėra pagrindo. Tačiau teismas visiškai netyrė, ar atliekant V. B. blaivumo patikrą, buvo laikomasi alkotesterio instrukcijoje numatytų reikalavimų, juo labiau, kad V. B. matė, kaip pareigūnas V. S. pats nusisukęs uždėjo antgalį ant alkotesterio, nors to negalėjo ir neturėjo daryti, kad alkotesteris supypsėjo, o supypsėjo, kad neva jis užšalo, po ko V. B. buvo testuojamas antrą kartą. Todėl išanalizavus apklaustų policijos pareigūnų parodymus, juos sugretinus su administracine tvarka nubausto V. B. parodymais, įvertinus alkotesterio rodmenis su specialisto išvada, yra pakankamas pagrindas abejoti pareigūnų atliktu neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu, kadangi nepašalintos abejonės dėl neblaivumo testo atlikimo, galimai pažeidžiant alkoholio matuoklio instrukciją, abejones dėl alkotesterio duomenų patikimumo patvirtina ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 353 bei Specialisto išvada Nr. T-A 11731(01), surašyti po 1,26 val., ir kuriuose nurodyta, kad V. B. alkoholio koncentracija kraujyje - 0,00 promilės ir 0,00 promilės iškvėptame ore. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai neva atspindi V. B. būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodė visiškai jokio laipsnio, todėl vien tik alkotesterio parodymai negali būti laikomi pakankamu įrodymu, nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymį. Esant ginčui dėl nustatyto neblaivumo laipsnio, policijos pareigūnų parodymai dėl V. B. elgesio, sukėlusio jiems įtarimą dėl kvapo, nors kiti pareigūnai alkoholio kvapo ir negalėjo patvirtinti, taip pat nėra V. B. kaltę patvirtinantis įrodymas. Todėl galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, esant nepašalintiems prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodomos įvykio versijos, Klaipėdos universitetinės ligoninės akto ir alkotesterio rezultatų, policijos pareigūnų nurodomų aplinkybių, nepagrįstai priėjo prie išvados, jog V. B. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo yra visiškai įrodyta. Apeliantas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn i asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N143- 1083/2012).
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog V. B. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius V. B. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas prašo nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad visi įrodymai, pagrindžiantys V. B. kaltę, yra surinkti administracinio teisės pažeidimo byloje, mano, kad V. B. skundas yra nepagrįstas, todėl turėtų būtų atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš V. B. apeliacinio skundo matyti, jog jis neginčija to fakto, kad įvykio metu vairavo transporto priemonę, tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme, kas turėjo tiesioginės įtakos padarytos veikos kvalifikavimui, teigia, kad jis alkoholio iš viso nevartoja ir tą dieną vairavo automobilį blaivus, nebuvo gėręs jokių alkoholinių gėrimų. Tuo tarpu skundžiamame nutarime nurodyta, kad techniniu prietaisu „Lion alcolmeter 500 Nr. 19002“ (patikros sertifikatas Nr. 1431947) nustatytas alkoholio kiekis V. B. iškvepiamame ore – 0,46 ‰, objektyviai atspindi pažeidėjo neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o remtis pateiktais kraujo tyrimais teismas negali, nes medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas ir specialisto išvada patvirtina tik tokias aplinkybes, kad alkoholio kiekis (0,00 promilės) buvo būtent toks tik atliekant medicininį patikrinimą (praėjus maždaug pusantros-dviems valandoms nuo pažeidimo fiksavimo), tačiau nepaneigia to, kad V. B. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2013 m. gruodžio 7 d., 22 val. 29 min. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apylinkės teismo teiginiais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir sprendžia, jog apeliacinis skundas yra pagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, todėl netinkamai įvertino surinktus įrodymus.
Apeliantas skunde pagrįstai teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Byloje esantis alkotesterio „Alcotest Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 19002 (patikros sertifikatas Nr. 1431947) rodmenų kvitas patvirtina, jog V. B. 2013 m. gruodžio 7 d., 22 val. 29 min., buvo nustatytas 0,46 promilių neblaivumas (b. l. 8). Vadovaujantis alkotesterio Nr. 1431947, patikros sertifikate nurodyta 5 proc. matavimo paklaida, V. B. neblaivumo laipsnis galėjo būti nuo 0,437 iki 0,483 promilių. V. B. nuo pat pradžių su jam nustatytu neblaivumo laipsniu nesutiko, nurodydamas tai tiek minėtame rodmenų kvite, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek duodamas paaiškinimus žodžiu. Jis tvirtino, kad alkoholio nevartojo, gėrė tik kavą, pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad alkoholio nevartoja jau 4 metus. Nors policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad sustabdžius V. B. automobilį nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas (b. l. 10 – 11), tačiau pirmosios instancijos teisme apklaustas policijos pareigūnas V. S. (atlikęs V. B. neblaivumo patikrinimą) nurodė, kad alkoholio kvapo nejautė (b. l. 49), jokių kitų V. B. neblaivumo požymių nebuvo nustatyta. Byloje taip pat yra specialisto išvada Nr. T-A-11731/13(01), iš kurios matyti, kad 2013 m. gruodžio 8 d. 00 val. 05 min., taigi praėjus vienai valandai trisdešimt šešioms minutėms po V. B. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, buvo paimtas V. B. kraujas, kurį ištyrus, konstatuota, kad V. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 34).
Kadangi pareigūnų tikrinimo ir medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, akivaizdžiai skiriasi, šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo atveju teismas nesiėmė visų priemonių bylos aplinkybių ištyrimui ir abejonių pašalinimui, o įrodymus vertino atskirai, o ne jų visumą. Kilus prieštaravimams tarp byloje esančių duomenų: alkotesterio rodmenų kvite užfiksuoto V. B. neblaivumo laipsnio nesutapimo su specialisto išvadoje nurodytu, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi priemonių visoms abejonėms ir neaiškumams pašalinti – pavedė atlikti ekspertizę, kurios akte Nr. EG 1719/14(03) buvo konstatuota, kad nuo 2013 m. gruodžio 7 d. 22 val. 29 min. alkotesteriu atlikto V. B. blaivumo testo (nustatyta 0,46‰ etilo alkoholio) iki 2013 m. gruodžio 7 d. 23 val. 55 min. ir 2013 m. gruodžio 8 d. 00 val. 05 min. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje alkotesteriu atlikto blaivumo testo bei 2013 m. gruodžio 8 d. 00 val. 05 min. kraujo paėmimo (kada alkoholio nerasta) praėjo atitinkamai 1 val. 26 min. ir 1 val. 36 min. laiko, per kurį alkoholis iš V. B. organizmo galėjo pasišalinti. 2013 m. gruodžio mėn. 7 d. 22 val. 29 min. alkotesteriu nustatyta 0,46‰ etilo alkoholio V. B. iškvėptame ore, tai atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės. Vertinant blaivumą, remiamasi kraujo tyrimo rezultatais. Per 1,5 val. alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje vidutiniškai sumažėja 0,23‰, o daugiausiai gali sumažėti 0,3‰. 2013 m. gruodžio 7 d. 22 val. 00 min. policijos pareigūnams sustabdžius patikrinimui, V. B. kraujyje tikėtina alkoholio koncentracija galėjo būti 0,3‰, o maksimali koncentracija - 0,42‰. Specialisto išvadoje konstatuota, kad remiantis turimais duomenimis, medicininiu požiūriu V. B. blaivumo ar girtumo negalima nei patvirtinti, nei paneigti. Taigi, specialisto išvadoje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 7 d. 22 val. 00 min. policijos pareigūnams sustabdžius patikrinimui, V. B. kraujyje tikėtina alkoholio koncentracija galėjo būti 0,3‰, maksimali koncentracija - 0,42‰, o tai prieštarauja 2013 m. gruodžio 7 d. 22 val. 29 min. alkotesteriu „Alcotest Lion alcolmeter 500“, serijos Nr. 19002 (patikros sertifikatas Nr. 1431947) užfiksuotiems duomenims. Be to, įvertinus ir V. B. parodymus apie tai, kad pirmą kartą tikrinant jo blaivumą to padaryti nepavyko, nes alkotesteris supypsėjo ir pareigūnas paaiškino, kad jis galimai užšalo, todėl jo blaivumas buvo tikrinamas antrą kartą, bei tai, kad alkotesterio rodmenys prieštarauja kitai administracinio teisės pažeidimo byloje surinktai medžiagai, 2013 m. gruodžio 7 d. 22 val. 29 min., užfiksuoti alkotesterio rodmenys pagrįstai kelia abejonių.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepaneigta aplinkybė, kad V. B. galėjo vairuoti automobilį leistino neblaivumo ribose, byloje surinktais duomenimis nepaneigta išvada, jog V. B. vairavo transporto priemonę būdamas blaivus. Šiuo atveju vertinant alkotesterio užfiksuotus parodymus kartu su Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 353, specialisto išvada Nr. T-A11731/13(01) ir ekspertizės aktu Nr. EG 1719/14(03), galima daryti išvadą, kad byloje nepakanka neginčytinų ir neabejotinų duomenų apie tai, kad V. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (0,46‰) girtumas, ši aplinkybė bylos duomenimis įrodyta nebuvo. Nustatytų aplinkybių visetas laikytinas pakankamu, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Priimdamas skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė specialisto išvadą vien todėl, kad kraujas paimtas praėjus daugiau kaip valandai laiko, toks duomenų vertinimas nėra sąžiningas. Nors V. B. kraujas tyrimui buvo paimtas daugiau nei po valandos nuo policijos pareigūnų alkotesteriu nustatyto jo neblaivumo, tačiau per tokį laiko tarpą užfiksuotas pažeidėjo neblaivumo skirtumas (nuo nustatytos 0,46‰ iki visiško blaivumo), juo labiau įvertinus ekspertizės akte Nr. EG 1719/14(03) atliktus skaičiavimus, kelia pagrįstų abejonių, todėl pripažįstant asmenį kaltu negalima remtis vien tik alkotesterio parodymais, kurie prieštarauja kitiems surinktiems duomenims. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti byloje surinktus įrodymus ir priimti sprendimą, ar jų pakanka konstatuoti, kad asmuo tam tikru momentu buvo neblaivus.
Atsižvelgiant į teismų praktiką, apylinkės teismas nutarime nurodė, kad nagrinėjant tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bylas, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, tačiau tai, jog vėliau atliktos medicininės apžiūros metu asmuo buvo blaivus nepaneigia aplinkybės, jog asmuo buvo blaivus jo sustabdymo momentu. Nors ekspertizės akte Nr. RG 1719/14(03) ir konstatuota, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2013 m. gruodžio mėn. 7-8 d. naktį V. B. blaivumas nustatytas per vėlai, t. y. praėjus daugiau nei 1 val. po pažeidimo užfiksavimo, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 10 punktui, todėl KUL atlikto V. B. blaivumo tyrimo rezultatais remtis negalima, tačiau teismas negali sutikti su tokia išvada. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku. Be to, šis nurodytas 1 valandos terminas taikomas policijos pareigūnams, kurie privalo pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tuo tarpu Taisyklių 27 punktas nustato, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos ar Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Taigi nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimai administracinėse bylose Nr. N444–1025/2008, N575–1293/2009, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2AT-30-2014).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį V. B. nutrauktina, nesant jo veiksmuose ATPK 126 straipsnio 1 dalies pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nutarimą ir V. B. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutartis neskundžiama.