Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2013-12-07 apie 22.00 val., Veiviržėnų mstl., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Peugeot 307CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 0,46 promilės). Tokiu būdu jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. neprisipažinio vairavęs neblaivus. Paaiškino, jog tą dieną su drauge iš Rietavo grįžo Klaipėdą pro Veiviržėnų mstl., kur sankryžoje jį sustabdė policijos pareigūnas. Be šio policijos pareigūno dar buvo keli policijos pareigūnai, viena iš jų moteris, jie stovėjo apie 20 metrų atstumu. Jį sustabdęs policijos pareigūnas patikrino dokumentus, davė pūsti į alkotesterį. Antgalį ant alkotesterio uždėjo pats policijos pareigūnas, nusisukęs nuo jo. Kai alkotesteris supypsėjo, policijos pareigūnas pasakė, kad jis užšalo, ir liepė pūsti iš naujo. Alkotesterio rezultatą matė, tačiau su juo nesutiko, nes nei tą dieną, nei dieną prieš tai jokio alkoholio negėrė, važiuodamas gėrė tik kavą. Mano, kad policijos pareigūnas suklastojo alkotesterio parodymus, galimai patepdamas antgalį alkoholiu, arba pakišo kito vairuotojo patikrinimo duomenis, arba pats alkotesteris buvo sugedęs. Į įvykio vietą jis išsikvietė savo tėvą, jis prašė duoti pūsti į tą alkotesterį, kuriuo jam buvo nustatytas girtumas, tačiau policijos pareigūnas atsisakė tai daryti, nurodydamas, kad tas alkotesteris užimtas. Po to jis nuvažiavo į ligoninę (užtruko apie 40 min.) pasitikrinti girtumą, ten jo nenustatė.

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo kontrolę reglamentuojančios Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės) numato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

Pagrindinis bylos įrodymas, pagrindžiantis V. B. neblaivumo laipsnį, yra panaudotos specialios techninės priemonės alkotesterio „Lion alcolmeter 500 Nr.19002“ rodmenys, užfiksuoti išspausdintame kvite testo Nr.1626, kuriame užfiksuota, jog V. B. 2013-12-07, 22.29 val., nustatytas 0,46 promilės girtumas (8 b.l.). Nors V. B. į bylą pateiktame 2013-12-07 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.353 nurodyta, jog aparatu „Lion alcolmeter“ 23.55 val. ir 00.15 val. V. B. nustatytas 0,00 promilės girtumas (29 b.l.), o 2013-12-13 specialisto išvadoje Nr.T-A 11731/13(01) nurodyta, jog atlikus kraujo tyrimą, kuris buvo paimtas 2013-12-08 00.05 val., V. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (34 b.l.), tačiau, teismo nuomone, minėti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas ir specialisto išvada patvirtina tik tokias aplinkybes, kad alkoholio kiekis (0,00 promilės) buvo būtent toks tik atliekant medicininį patikrinimą (praėjus maždaug pusantros-dviems valandoms nuo pažeidimo fiksavimo), tačiau nepaneigia to, kad V. B. buvo neblaivus atliekant jo neblaivumo patikrinimą policijos pareigūnams 2013-12-07, 22.29 val.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog panaudota speciali techninė priemonė buvo tinkama naudoti (9 b.l.), todėl abejoti jos parodymais nėra pagrindo, be to, iš į bylą pateikto alkotesterio „Lion alcolmeter 500 Nr.19002“ registracijos žurnalo kopijos matyti, kad šis alkotesteris buvo naudojamas ir prieš aptariamą įvykį ir po to, juo buvo nustatinėjamas įvairaus dydžio girtumas, kas paneigia V. B. versiją, jog alkotesteris galimai yra sugedęs. V. B. versiją, jog policijos pareigūnas kažkokiu būdu (patepant alkoholio ar pakišant kito asmens rezultatus) suklastojo alkotesterio parodymus, taipogi paneigta policijos pareigūnų V. S., R. Ž. ir N. R. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, juolab, pats V. B. patvirtino, kad pūtė į alkotesterį, šis fiksuodamas duomenis pypsėjo, jam alkotesterio parodymai buvo parodyti, jis neneigė, kad šis testas buvo atliktas būtent kvite nurodytu laiku.

Pažymėtina, jog asmens blaivumo faktas svarbus vairuotojo sustabdymo momentu, o ne praėjus maždaug pusantros-dviems valandoms nuo pažeidimo fiksavimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (žr. nutartį byloje Nr. N444-344/2008), todėl V. B. atlikto girtumo nustatymo alkotesteriu ligoninėje ir kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.).

Ištyrus ir įvertinus bylos esančius įrodymus, juos sugretinus tarpusavyje, darytina išvada, kad V. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr.768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalies, sudėtį - transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) girtumo laipsnis.

V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad V. B. padarė pakankamai grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas lengvo girtumo laipsnio miestelyje, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, į tai, jog V. B. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo atsainų jo požiūrį į nustatytų taisyklių laikymąsi. Tokiu būdu, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti V. B. paskiriant Lietuvos Respublikos 126 str. 1 d. sankcijos vidurkį atitinkančias nuobaudas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 32 str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1250,00 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Išaiškinti V. B., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą Klaipėdos apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.