- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- eAS-161-821/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06524-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- S. S.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas), kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 24S240369 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas skunde prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Pareiškėjas šį prašymą grindė tuo, kad, jei jis bus išsiųstas iš Lietuvos, jis negalės dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl bus objektyviai neįmanoma tinkamai išnagrinėti jo skundą, taip pat būtų pažeistos jo procesinės teisės, proceso šalių lygybės principas, kt. Be to, pareiškėjui kilmės valstybėje kyla realus pavojus sveikatai ir gyvybei, jo teisės ir pagrindinės laisvės gali būti pažeistos dėl beatodairiško smurto. Pritaikius prašomą priemonę, nebūtų pažeistas nei proporcingumo principas, nei viešasis interesas.
II.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo S. S. skundą ir sustabdė Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.
Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatė, kad, šiuo atveju nepritaikius prašomos priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus ir byloje esančius duomenis, konstatavo, kad egzistuoja sąlygos bei pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnyje, sudarantys prielaidas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.
III.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes nei pareiškėjas, nei teismas nenurodė, kokia tiksliai neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala būtų padaryta pareiškėjui, jei prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta. Pareiškėjo argumentai, kad, jei jis bus išsiųstas į kilmės šalį ir teismas priims jam palankų sprendimą, jis nebus grąžintas, savaime nereiškia, kad pareiškėjui bus padaryta didelė, neatitaisoma žala. Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais. Be to, atsakovas mano, kad pareiškėjo teiginiai, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus pažeista jo teisė dalyvauti teisme ir teikti paaiškinimus, yra nepagrįsti, nes proceso šalys gali ginti savo interesus teisme ir per atstovus, o teismo posėdis gali būti organizuojamas nuotoliniu būdu. Atsakovas taip pat teigia, kad pareiškėjas neįvykdė sąlygos tikėtinai pagrįsti savo reikalavimo pagrįstumą, o prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo.
Pareiškėjas S. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad jis buvo nurodęs, kokia tiksliai neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala jam gali kilti, jeigu nebūtų pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. kilmės valstybėje jo gyvybei ir sveikatai gali kilti pavojus dėl joje vykstančio beatodairiško smurto. Visiems suprantama, kad neigiamos pasekmės žmogaus gyvybei ir sveikatai negalėtų būti atitaisytos. Teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, atsižvelgdamas į pareiškėjo išdėstytus motyvus ir byloje esančius duomenis, tinkamai vadovaudamasis teismų praktika. Pareiškėjas mano, kad atsakovo pozicija dėl pareiškėjo galimybės dalyvauti nagrinėjant bylą, jį išsiuntus iš Lietuvos, yra suformuota neatsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kai prieglobsčio prašytojui atstovauja advokatai, teikiantys valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Be to, pareiškėjas tvirtina, jog teismas tinkamai įvertino jo reikalavimų pagrįstumą, o atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybė, yra deklaratyvūs, neįrodyti ir pateikti neįvertinus fakto, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini) yra beatodairiškas smurtas dėl (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kurioje nuspręsta (1) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, (2) priimti pareiškėjo skundą, (3) sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, (4) administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje ir (5) įpareigoti atsakovą iki 2024 m. gruodžio 4 d. pateikti teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą turimą medžiagą, susijusią su ginčijamo sprendimo priėmimu (pateikti oficialius dokumentų vertimus), bei prieglobsčio prašytojo bylą. Pažymėtina, kad, nors atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (visa apimtimi), tačiau atskirojo skundo objektu gali būti tik teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (ABTĮ 152 str. 1 d. ir 70 str. 7 d.), o atsakovas atskirajame skunde išdėstė argumentus taip pat tik dėl nesutikimo su teismo sprendimu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas atskirajame skunde netiksliai suformulavo savo reikalavimus, o nagrinėjamo atskirojo skundo objektas yra tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja (šia teise) piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones neturi būti grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su ginčo sprendimu iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3799-261/2017). Paprastai reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-752/2011).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858?602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).
Pabrėžtina ir tai, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti jo interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taigi, pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sustabdyti Sprendimo vykdymą, turėjo nurodyti argumentus, dėl kurių tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde suformulavo procesinio pobūdžio prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas. Pareiškėjas šį prašymą iš esmės grindė įsitikinimu, kad (1) išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas negalėtų pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, tokiu būdu pažeidžiant jo teisę būti išklausytam ir kitas susijusias teises; (2) kilmės valstybėje pareiškėjui gresia pavojus gyvybei, sveikatai, kitoms jo teisėms ir laisvėms.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį grindė tuo, jog jis iš kilmės valstybės išvyko 2021 metais ir, jei jis dabar grįžtų, jį išsiųstų į karą (į pareiškėjo namus kilmės valstybėje buvo atsiųsti šaukimai, taip pat jo ieškojo komendantūros ir policijos pareigūnai), o, patekęs į karo veiksmų zoną, pareiškėjas gali būti suluošintas arba nužudytas. Atsakovas 2024 m. spalio 27 d. priėmė Sprendimą, kuriame, be kita ko, nusprendė (1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), (2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)), (3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo dienos bei (4) įvesti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo dienos. Atsakovas Sprendime nustatė, kad pareiškėjo karo vengimas bei nenoras atlikti karinę tarnybą nesudaro pagrindo konstatuoti jo persekiojimą, o surinkta informacija nesuponuoja išvados, kad, atliekant karinę tarnybą, pareiškėjas bus verčiamas vykdyti karo nusikaltimus, be to, rajonas, kuriame gyvena pareiškėjo šeima, yra palyginti saugus ir, kilus poreikiui, pareiškėjas turi galimybę apsigyventi saugesnėje kilmės valstybės vietoje, todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų gauti pabėgėlio statusą ir (ar) papildomą apsaugą. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės mėn. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (pasibaigus leistinam bevizio buvimo Šengeno erdvėje laikotarpiui) ir kad jo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka, be to, tikinėta, jog, atsisakius suteikti jam tarptautinę apsaugą, jis, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti, nutarė nesuteikti pareiškėjui termino savanoriškai išvykti ir išsiųsti jį iš Lietuvos, taip pat uždrausti jam atvykti į Lietuvą.
Teisėjų kolegija, vertindama sąlygas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, sprendžia, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo reikalavimų panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį pagrįstumą: nenustatyta, kad egzistuoja kokios nors procesinės kliūtys tenkinti materialiuosius skundo reikalavimus, ir pirmosios instancijos teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą su tokiais reikalavimais; pareiškėjas skunde išdėstė argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo (pvz., Departamentas neįvertino to, kad pareiškėjas baimę būti pašauktam atlikti karinę tarnybą / būti mobilizuotam grindė savo įsitikinimais (nenoru žudyti, pacifizmu), ir nesurinko kilmės valstybės informacijos apie galimybę atlikti alternatyvią civilinę karinę tarnybą, tokiu būdu apsaugant jo teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę, taip pat Departamentas netinkamai įvertino beatodairiško smurto grėsmę kilmės valstybėje bei objektyvias galimybes pareiškėjui pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva) ir nėra pagrindo pripažinti, jog šie skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Atsakovo nuomonė, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo, nekeičia tokio teisėju kolegijos vertinimo. Pareiškėjo pateikti prima facie argumentai dėl ginčijamo administracinio sprendimo neteisėtumo šioje proceso stadijoje išsamiau nenagrinėjami.
Teisėjų kolegija, spręsdama dėl antrosios sąlygos egzistavimo, pažymi, kad pareiškėjas siekia gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (jis yra prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 str. 20 d. prasme), todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus ir byloje esančius duomenis (įskaitant paties atsakovo surinktą informaciją apie kilmės valstybėje vykstantį ginkluotą konfliktą, karinę invaziją), pagrįstai konstatavo, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė, kad, išsiuntus jį į kilmės valstybę, kiltų grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, galėtų būti pažeistos ir kitos jo teisės (įskaitant procesines teises nagrinėjamoje administracinėje byloje), todėl pareiškėjui galinti kilti žala yra pakankamai tiksliai apibrėžta. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį, negalima be abejonių teigti, jog pareiškėjo teiginiai, kad, jei Sprendimas (jo dalis dėl išsiuntimo) būtų įvykdytas, kilmės valstybėje jis galėtų patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo (prieglobsčio prašytojo, kuris naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba) teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimo papildomai pažymi, kad, vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija), 179 punktu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikėjas teikia teisines paslaugas, gavęs Migracijos departamento pavedimą: <...> 179.5. parengti ir pateikti teismui procesinius dokumentus, kai Migracijos departamentas gauna prieglobsčio prašytojo arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, susijusią su kreipimusi į teismą įgyvendinant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 1 dalyje, 118 straipsnio 1 dalyje, 136 straipsnyje, 140 straipsnio 4 dalyje, 140⁸ straipsnio 9 dalyje ir 140²⁵ straipsnyje nustatytas teises; 179.6. atstovauti prieglobsčio prašytojo interesams Migracijos departamente ar teisme, kai Migracijos departamentas paskiria posėdį ar gauna teismo pranešimą apie planuojamą teismo posėdį. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 180 punktą, teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 179.5 ir 179.6 punktuose, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui esant Lietuvos Respublikoje, įskaitant pasienio kontrolės punktus ir tranzito zonas. Teisinės paslaugos, nurodytos Aprašo 179.6 punkte, teikiamos tik prieglobsčio prašytojui asmeniškai dalyvaujant arba raštu teismui, o skundą nagrinėjant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ IX1 skyriuje nustatyta tvarka – Migracijos departamentui pateikus jo arba jo atstovo pagal įstatymą prašymą, kad teismo posėdžiai vyktų prieglobsčio prašytojui nedalyvaujant. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtina sąlyga, jam siekiant įgyvendinti teisę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba tiek, kiek tai susiję su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 str. 1 d. 4 p.).
Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (audiatur et altera pars) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kiti proceso principai reikalauja, kad apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje būtų tinkamai informuoti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kurie turi teisę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, teikti paaiškinimus ir naudotis kitomis teisėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-193/2008). Remiantis ABTĮ 52 straipsnio 2 dalimi, proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti teismo sprendimus, nutarimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo numatytomis teisėmis. Be to, ABTĮ 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, kad kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 39594/98)). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti, norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., 2008 m. lapkričio 25 d sprendimą Š. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 37259/04)).
Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų; neatsižvelgiant į patirtį (spręsti, daryti išvadą)) negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia (be kita ko) žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. vasario 18 d. sprendimą Nideröst-Huber prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 18990/91)). Be to, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr. minėtą sprendimą Nideröst-Huber prieš Šveicariją).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamą ginčą, nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, atsižvelgdama į tai, kad, pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos, jis faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas jo teisinės padėties (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ prasme) klausimas, kad pareiškėjas išreiškė norą dalyvauti bylos nagrinėjime teismo posėdyje ir siekia, jog jo interesus atstovautų profesionalus teisininkas, į tai, kad, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, pareiškėjui ši teisė bus užtikrinama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-622-624/2018, 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4921-442/2020), be to, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju, tikėtina, būtų išvengta sunkiai atitaisomos arba neatitaisomos didelės žalos pareiškėjui padarymo, sprendžia, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kurioje nuspręsta tenkinti pareiškėjo S. S. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 24S240369 galiojimą iki bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.