Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Lina Klimaitė, veikdama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vardu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

1. Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6310-1081/2022 nustatytą išlaikymo dydį (220,00 Eur) nepilnamečiui sūnui E. M. ir nuo ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės priteisti iš E. M. nepilnamečiui sūnui E. M. išlaikymą po 388,00 Eur, kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Teismas, konkrečioje byloje spręsdamas, ar pasikeitė vaikų poreikiai ir asmens, teikiančio išlaikymą, turtinė padėtis iš esmės, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti vaiko poreikius sumažėja, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus.

13. Pažymėtina, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Svarbu, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6310-1081/2022, buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad atsakovas sūnaus išlaikymą nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. teiks po 200,00 Eur, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. teiks sūnui E. M. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Teismo vertinimu, kadangi keičiasi šalies pragyvenimo lygis, didėja kainos, todėl akivaizdu, kad nuo 2022 m. lapkričio 17 d., praėjus trejiems metams, vaikas paaugo ir atsirado papildomų išlaidų šalių sūnui pradėjus lankyti mokyklą, t. y. susijusių su šalių sūnaus ugdymu, saviraiškos pomėgiais, vaiko poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir 220,00 Eur dydžio priteistas išlaikymas negali patenkinti būtinų vaiko poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis. Be to, per tą laiką padidėjo ir įvairių paslaugų, mokesčių, maisto produktų, drabužių, avalynės ir kt. kainos. Atsakovas byloje sutiko pagal savo galimybes sūnaus išlaikymui skirti po 300,00 Eur kas mėnesį, teigdamas, kad negali daugiau skirti sūnaus išlaikymui, nes šeimoje dirba vienas, žmona dirbti negali, nes turi dar vieną mažametį vaiką, kurį taip pat reikia išlaikyti, moka būsto paskolą. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovas sutiko apmokėti sūnui reikalingų akinių išlaidas.

15. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingos ir realaus dydžio. Ieškovė J. M. ieškinyje detalizavo, kokias išlaidas per mėnesį patiria sūnaus išlaikymui, jog nepilnamečio sūnaus E. M. poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 900,00 Eur – 1 000,00 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sūnaus maistui išleidžia 200,00 Eur, iš jų 60,00 Eur mokykloje pietums, jog sūnus turi moksleivio kortelę, kurią nuolat papildo, maistui namuose skiria 140,00 Eur sumą, perka kokybišką maistą, daržoves, vaisius. Sūnaus aprangai, avalynei ieškovė išleidžia 150,00 Eur, nurodė, kad rūbus ir avalynę perka pagal sezoną, nes sūnus auga, taip pat reikalingi rūbai mokykloje, liemenė kainavo 30,00 Eur, megztinis – 45,00 Eur, mokyklinius rūbus perka du kartus per metus. Sūnaus lavinimui išleidžia 150,00 Eur, už futbolo būrelį moka 33,00 Eur, teatro būrelį – 20,00 Eur, taip pat pirko dvi futbolo aprangas po 50,00 Eur, striukę žiemai – 50,00 Eur, pavasariui striukę – 40,00 Eur, avalynė – 100,00 Eur, pavasariui bus reikalingi dar vieni batai – 100,00 Eur, apsaugos – 25,00 Eur, kepurė, šalikas – 20,00 Eur, gertuvė – 15,00 Eur. Į klasės ir futbolo būrelio fondą yra renkami pinigai, po 20,00 Eur pusmečiui, teatro būreliui reikalingos lėšos vaidinimo rūbams – 10,00 Eur. Higienos priemonėms skiria 15,00 Eur, perkama dantų pasta, šepetėlis, dušo želė, skalbimo priemonės. Vaiko sveikatai reikalinga 45,00 Eur suma, du kartus per metus lankosi pas akių gydytoją, vizitas kainuoja 50,00 Eur, reikalingi akiniai, kurių stiklą keičia kas pusmetį, apie 100,00 Eur, visus metus perka vitaminus, kurie kainuoja 5,00 Eur – 20,00 Eur, sergant sezono ligomis, perka vaistus. Sūnaus poilsiui ir laisvalaikiui skiria apie 100,00 Eur, savaitgaliais vyksta į kavines, vaikų žaidimų kambarius, sodybas vasaros metu, prie jūros, zoologijos sodą, mokykloje į ekskursijas vyksta 2-3 kartus per metus, paskutinė ekskursija kainavo 30,00 Eur, dar papildomai sūnui įdeda užkandžiams 15,00 Eur - 20,00 Eur, vasarą ekskursijai reikėjo sumokėti 40,00 Eur. Sūnaus būstui tenkanti dalis – 100,00 Eur, gyvena draugui priklausančiame bute, praeitą mėnesį už šildymą mokėjo 154,00 Eur, šiltuoju metu – 70,00 Eur, vasarą už elektrą moka apie 10,00 Eur, nes vandenį šildo elektra, internetas 40,00 Eur, vanduo – 35,00 Eur, šaltuoju sezonu vanduo – 70,00 Eur. Sūnus turi telefoną, padovanojo tėvai, pildo planą – 7,00 Eur. Išlaidos kurui 150,00 Eur, paaiškino, kad keturis kartus per savaitę sūnų veža į futbolo varžybas, į mokyklą kasdien veža, kad saugiau būtų, kuras reikalingas ir laisvalaikio pramogoms.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas E. M. teismo posėdžio metu sutiko mokėti sūnui 300,00 Eur išlaikymo sumą bei sutiko apmokėti už sūnaus akinius teigdamas, kad ieškovei paprašius, kartą jau sumokėjo už akinių stiklus. Taip pat nurodė, kad jo manymu, ieškovės nurodytos ir paskaičiuotos išlaidos sūnaus avalynei ir rūbams 150,00 Eur suma per didėlė, kad nėra reikalinga mokėti į fondus mokykloje ir futbolo būrelio dar po 20,00 Eur, kai būreliai ir taip mokami, kad higienai turėtų užtekti 10,00 Eur per mėnesį, vaiko sveikatai po 30,00 Eur per mėnesį, nes prie akinių pirkimo prisidėjo, kad poilsiui, laisvalaikiui nereikėtų skirti 100,00 Eur, nes sūnus jam nepasakojo, kad tiek daug su ieškove keliauja, jog būsto išlaidos nėra 100,00 Eur, galimai mažesnės, nes ieškovė gyvena su draugu, dėl kuro išlaidų, kad nėra būtina sūnų vežti į mokyklą ar būrelius kasdien.

17. Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė J. M. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos yra gaunamas darbo užmokestis - apie 1 200,00 Eur/mėn., bei gaunama 245,00 Eur/mėn. išmoka už du vaikus. Kaip nurodė teismo posėdžio metu, didžioji jos gaunamo darbo užmokesčio dalis yra skiriama nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, nes atsakovas prie sūnaus išlaikymo prisideda 220,00 Eur suma, kurios šiuo metu tikrai neužtenka. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji gali skirti sūnaus išlaikymui tokią sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovo, nes prie jos pačios ir kito sūnaus poreikių tenkinimo didesne dalimi prisideda draugas. Gimimo įrašo kopijos duomenimis, ieškovė turi sūnų D. B., gimusį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0598 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovei priklauso transporto priemonė – (duomenys neskelbtini). Kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ieškovė neturi, pašalpų ar išmokų iš valstybės negauna.

18. Byloje esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas E. M. dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos yra gaunamas darbo užmokestis - apie 1 700,00 Eur/mėn. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, atsakovui jungtinės nuosavybės teise priklauso butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas 2026 m. sausio 14 d. įsigijo priklauso transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) už 800,00 Eur. Asmens gimimo įrašo kopijos duomenimis, atsakovas turi sūnų E. M., (duomenys neskelbtini). Atsakovo pateikta 2024 m. gegužės 7 d. vartojimo kredito paskolos sutartis sudaryta su TF Bank AB patvirtina, kad atsakovas moka paskolą - 363,00 Eur/mėn. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors teismui pateikta vartojimo kredito sutartis, tačiau atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad būsto įsigijimui jis negavo kredito dėl mažų šeimos pajamų, nes žmona nedirbo, ir mažos nekilnojamojo būsto kainos, kuri neviršijo 20 000,00 Eur. Visgi, atsakovo pateiktas 2024 m. gegužės 8 d. mokėjimo nurodymas, kad pilnai atsiskaityta už buto pirkimą (duomenys neskelbtini), leidžia daryti išvadą, kad vartojimo kreditas buvo paimtas būsto įsigijimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog atsakovas atsiliepime bei teismo posėdžio metu teigė, kad jo sunku finansinė padėtis, kad nelieka lėšų ir būtinųjų poreikių tenkinimui, kad žmona nedirba, tačiau ieškovės atstovui advokato padėjėjui Andriui Šukėnui pateikus duomenis, kad jo žmona dalinasi socialiniuose tinkluose savo atostogomis užsienyje, atsakovas neneigė, kad praeitais metais su šeima atostogavo Ispanijoje, o dar prieš metus su šeima atostogavo Turkijoje, teigdamas kad ilgai taupė atostogoms. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės atstovui pateikus duomenis, kad atsakovo žmona dalinasi įvairiose grupėse dėl siūlomų elektriko paslaugų, atsakovas patvirtino, kad žmona yra dėjusi tokius skelbimus, kad jis dirba elektriku, paaiškindamas, kad jokių užsakymų ir papildomų pajamų nėra gavęs. Teismas atsižvelgdamas į nurodytus ieškovės atstovo argumentus, kurių atsakovas neneigė, daro išvadą, kad atsakovas gauna papildomų pajamų, kurių teismui nenurodė.

19. Kaip minėta, CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Akivaizdu, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

20. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismas pažymi, kad išlaikyti savo vaikus yra abiejų tėvų pareiga, todėl jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, be to, vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaikų išlaikymui po to, kai bus patenkinti jo poreikiai. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti sūnų, nes iškyla nenumatytų kasdienių išlaidų, prie kurių atsakovas neprisideda.

21. Nagrinėjamu atveju, minėta, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus išlaikymui galėtų skirti po 300,00 Eur/mėn., kad negali mokėti sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo – 388,00 Eur, nes jo šeimoje auga dar vienas sūnus - E. M., kurį taip pat privalo išlaikyti, jog šiuo metu šeimoje dirba vienas, kad moka paimtą paskolą būsto įsigijimui, prašė atsižvelgti į jo turtinę padėtį, sutikdamas, jog sūnaus poreikiai ir kainos padidėjo.

22. Ieškovės teisme nurodytos sūnaus būtinos išlaidos atitinka vaikų amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais.

23. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

24. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė poreikių lavinimui nurodytos 150,00 Eur sumos reikalingumo visumoje nepagrindė (futbolo būrelis 33,00 Eur, teatro – 20,00 Eur, apranga futbolo būreliui: (50,00 Eur x 2) marškinėliai ir šortai, (100,00 Eur x 2) sportiniai batai, žieminė striukė – 50,00 Eur, pavasarinė striukė – 40,00 Eur, apsauga – 25,00 Eur, kepurė ir šalikas – 20,00 Eur, gertuvė – 15,00 Eur, (20,00 Eur x 6) du kartus per metus į fondus, kas per mėnesį būtų apie 60,00 Eur. Taip pat atsakovė nepagrindė vaikui tenkančių išlaidų būstui nurodydama, kad už šildymą šaltuoju sezonu moka apie 154,00 Eur, vasarą už elektrą moka apie 100,00 Eur, nes vandenį šildo elektra, žiemą už elektrą moka mažiau, internetas 40,00 Eur, vanduo – 35,00 Eur, šaltuoju sezonu vanduo – 70,00 Eur, taip pat ieškovė nepagrindė išlaidų skiriamų laisvalaikiui, teigdama, kad su sūnumi pramogauja, savaitgaliais vyksta į kavines, vaikų žaidimų kambarius, sodybas vasaros metu prie jūros, zoologijos sodą, jog mokykloje į ekskursijas vyksta 2-3 kartus per metus, paskutinė ekskursija kainavo 30,00 Eur, kad dar papildomai sūnui įdeda užkandžiams15,00 Eur - 20,00 Eur, su kuriomis atsakovas nesutiko, teigdamas, kad sumos nurodytos per didelės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su sūnumi bendrauja mažai, nepasiima sūnaus savaitgaliais, atostogų, švenčių metu, teismas sprendžia, kad per mėnesį 700,00 Eur suma nepilnamečiui vaikui, yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

25. Nors byloje nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų galimo teikti išlaikymo dalys, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Šiuo atveju ieškovės turtinė padėtis, kaip nustatė teismas, leidžia jai vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kurie teismui leistų spręsti, kad atsakovas nėra pajėgus dirbti ir užsidirbti, kad išlaikytų savo sūnų. Taigi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas savo atsiliepime siekė sumažinti tik jam tenkančią vaiko išlaikymo dalį valstybės mokama išmoka, teigdamas, kad turėtų prisidėti 258,50 Eur suma (388,00 Eur – 129,50 Eur).

26. Įvertinus byloje nustatytus duomenis: ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, atsakovo galimybę dirbti ir gerinti savo finansinę padėtį, šalių nepilnamečio sūnaus amžių, jo sveikatos būklę, ir į tokio amžiaus vaiko poreikius, vaikui vystytis būtinas sąlygas, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgus į tai, jog ieškovei nuo 2026 m. sausio 1 d. yra skiriama 129,50 Eur išmoka vienam vaikui, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistinas 350,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. lapkričio 19 d. iki sūnaus pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymą pervedant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, kas mėnesį, į vaiko motinos J. M. banko sąskaitą.

27. Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

28. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

30. Žyminis mokestis nuo kurio ieškovė buvo atleistas šioje byloje sudaro – 45,00 Eur ((388,00 Eur – 220,00 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (90 proc.), iš atsakovo priteistina 35,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

31. Ieškovė šioje byloje patyrė 770,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, atsakovas šioje byloje patyrė 310,00 Eur išlaidų už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą, šalys pateikė apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Ieškinį patenkinus iš dalies (90 proc.), proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (10 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 693,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsakovui priteistinos 31,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 31,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atlikus šalių viena kitai mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 662,00 Eur (693 – 31) suma.

32. Nagrinėjamoje byloje išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

33. Teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6310-1081/2022 patvirtintos taikos sutarties 1 punktu priteisto iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui E. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, priteisiant po 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. lapkričio 19 d., iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas pervedant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, kas mėnesį, į vaiko motinos J. M. banko sąskaitą.

E. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 662,00 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), žyminio mokesčio 35,00 Eur (trisdešimt penkis eurus 00 ct) į valstybės biudžetą, išaiškinti, jog priteistas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (žyminį mokestį), turi sumokėti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (platesnę informaciją apie mokėjimus galima rasti interneto tinklapyje: https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai?lang=lt). Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

2025 m. lapkričio 20 d. teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.