Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1900-347/2021 pagal ieškovės Ž. Š. ieškinį atsakovui M. W. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1) atsakovas M. P. turi teisę bendrauti su dukra E. P. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu tris-keturis kartus per savaitę iki vienos valandos laiko (dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant tiek į nepilnametės E. dienos režimą, užimtumą ir sveikatą, tiek į ieškovės Ž. Š. užimtumą);

2) atsakovas turi teisę praleisti su dukra po savaitę vasarą, pavasarį ir rudenį (apie numatomą atvykimo laiką M. P. informuoja Ž. Š. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atvykimo);

3) E. P. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) - su dukra turi teisę bendrauti abu tėvai: motina Ž. Š. ir tėvas M. P., kuris apie atvykimą per dukters gimtadienį (laiką ir trukmę), iš anksto, bet ne vėliau nei likus dviem savaitėms iki gimtadienio, informuoja motiną Ž. Š. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, sms žinutėmis, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu;

4) visais atvejais atsakovo M. P. bendravimas su dukra vyksta dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje viešoje vietoje, dalyvaujant ieškovei Ž. Š.;

5) visais atvejais dukra E. nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu su motina Ž. Š.;

6) atsakovas M. P. bendravimo su dukra metu užtikrina dukros dienotvarkės režimą, rūpinimąsi dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.

„Nustatyti, kad nuo 2020 m. gruodžio 11 dienos atsakovas su dukra bendrauja tokia tvarka:

1. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra E. P. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu tris-keturis kartus per savaitę iki vienos valandos laiko (dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant į nepilnametės E. dienos režimą, užimtumą ir sveikatą);

2. Vasaros atostogų metu atsakovas su dukra praleidžia vieno mėnesio atostogas iš anksto su ieškove suderintu laiku;

3. Su ieškove iš anksto suderintu laiku neporiniais metais žiemą atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku, jį išsivežant į Lenkiją septynių dienų laikotarpiui, į kurį įeina dukters gimtadienio data;

4. Kiekvienų metų kovo, gegužės ir spalio mėnesiais ne mažiau kaip po septynias dienas nepertraukiamai su dukra bendrauja atsakovui lankantis Lietuvoje. Tikslų susitikimų laiką atsakovas privalo suderinti su ieškove;

5. Atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina dukros dienotvarkės režimą, rūpinasi dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. Visais atvejais atsakovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į gyvenamąją vietą iš anksto su ieškove sutartu laiku.

Nuo šios bendravimo tvarkos gali būti nukrypta, jeigu dėl to sutaria ieškovė bei atsakovas ir tai nekenkia dukters interesams“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

5. Tarp šalių kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra. Ieškovė prašė susiaurinti teismo nustatytą bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje dalyje atmetė.

6. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

7. Ieškovė prašė teismą neleisti tėvui iki (duomenys neskelbtini) bendrauti su dukterimi be motinos dalyvavimo ir neleisti tėvui išsivežti dukrą į užsienį be motinos dalyvavimo.

8. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad po priimto teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo tvarka, pandemija pakeitė pasaulyje žmonių bendravimo galimybes ir tvarką. Priimant procesinį sprendimą nebuvo žinoma apie būsimą pandemiją. Todėl, ieškovės vertinimu, turėtų būti uždrausta atsakovui dukrą išsivežti į užsienį.

9. Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra susijęs ir su teismo sprendimo nustatyti tokią tvarką procesiniais ypatumais.

10. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

11. Šiuo atveju ieškovė kaip esminę pasikeitusią faktinę aplinkybę įvardija Covid-19 pandemiją. Taigi, keliamas klausimas, ar Covid-19 pandemija yra savaiminė priežastis apriboti skyrium gyvenančio tėvo galimybes keliauti su vaiku.

12. Vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas).

13. Pažymėtina, kad valstybės imasi specialių priemonių, užtikrinančių pandemijos valdymą, viena kurių – keliavimo tarp valstybių apribojimas. Taigi, tik valstybėms nustačius, kad keliavimas iš/į tam tikrą valstybę yra pakankamai saugus - toks keliavimas leidžiamas. Lietuvos Respublikoje veikiant Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo normoms, gali būti nustatoma speciali gyvenimo tvarka ir taikomos saugaus gyvenimo priemonės.

14. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad bendrų interesų apsauga demokratinėje teisinėje valstybėje negali paneigti konkrečios žmogaus teisės ar laisvės apskritai (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2003 m. kovo 24 d., 2015 m. vasario 26 d. nutarimai). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad net ir specialios gyvenimo tvarkos nustatymas neturėtų būti tapatinimas su teisės į šeimos apsaugą paneigimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021).

15. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nesant jokių kitų su papildomomis rizikomis susijusių veiksnių (pvz., vaiko specialieji sveikatos poreikiai ir pan.) Covid-19 pandemija nėra savaiminė priežastis apriboti skyrium gyvenančio tėvo galimybes keliauti su vaiku.

16. Be to, ieškovė nurodo, kad dukra nenori ilgesnį laiką būti su tėvu, dukra neišbūna viso laiko su tėvu.

17. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

18. Iš ieškovės teiginių matyti, jog vaikui bendraujant su tėvu kyla tam tikrų nesklandumų, nes dukra neišbūna su tėvu viso laiko.

19. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas pažeidinėtų vaiko interesus. Priešingai, iš pačios ieškovės nurodomų aplinkybių matyti, kad atsakovas, siekdamas geriausių vaiko interesų, reaguoja į dukros norus – vieną kartą atsakovas paskambino ieškovei ir liepė pasiimti dukrą, nes dukra ištisai zirzia, nori mamos. Kitą kartą, dukrai nenorint būti su atsakovu, dukrą atvažiavo pasiimti seneliai. Įvertintina ir tai, kad dėl vaikų nuotaikų ir norų nepastovumo, bendraujant su vaikais, juos ugdant, dažnai iškyla nesutarimų, kurie sprendžiami gyvenimiškose situacijose. Be to, ribojant vaiko buvimo laiką su tėvu, abu ir neįgis įgūdžių bendrauti vienas su kitu. Taigi, nesant duomenų apie tai, kad tėvas pažeidinėja vaiko interesus, nėra pagrindo riboti ir jo bendravimo su dukra, uždraudžiant keliauti į kitą valstybę.

21. Ieškovės argumentai dėl atsakovo gyvenamosios vietos neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė nepagrindė kuo keliavimas į Lenkiją, ar į Airiją šiuo atveju skirtųsi. Be to, nustatytoje bendravimo tvarkoje nėra apribota tėvo teisė vykti su dukra tik į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.

22. Ieškovės teiginiai, kad ilgiau pabendravus su tėvu dukros būsena tampa ligota, atsakovui išsivežus dukrą į užsienį ji patirtų psichologinę traumą, vertintini kaip deklaratyvūs, nes nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.