Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Š. ieškinį atsakovui M.W.P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, bendravimo tvarkos nustatymo išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus.

Teismo posėdžio metu, išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė analogišką poziciją išvadai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Šioje byloje ginčas kilo dėl prašomo išlaikymo padidinimo bei tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo.

Išvadoje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo nurodyta, kad sutinka su prašomu išlaikymo dydžiu. Su nurodyta bendravimo tvarka nėra sutinkama, nes ji neatitiks vaiko ir tėvų interesų. Tačiau nurodė, kad vaikas labai prisirišęs prie motinos, vaiko išvežimas į kitą valstybę be motinos gali traumuoti vaiką. Duomenų, kad būtų pažeidinėjamo vaiko teisės ir interesai nėra.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymas numato, kad teismui priėmus sprendimą ar įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, kai iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko motinos ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tėvų turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas ir kita. Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimaliais vaiko poreikių tenkinimais. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes.

Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Sprendžiant su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus, į vaiko teisėtus interesus visada būtina atsižvelgti, o teisėtas vaiko interesas laikomas prioritetiniu. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvo, privalančio teikti išlaikymą, nedarbas ar gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Atsakovas posėdyje kvestionavo išlaikymo įsiskolinimą. Pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti 200,00 Eur išlaikymą vaikui (padidinti jį 30,00 Eur nuo jau priteistos 170,00 Eur sumos).

Šiai dienai indeksuota išlaikymo suma skiriama šalių nepilnametės dukros E. P. išlaikymui yra po 170,00 Eur (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje e2-14-736/2017). Akivaizdu, kad ši pinigų suma pasikeitus šalies ekonominei situacijai, kainoms bei vaikui augant, ženkliai išaugo ir išlaidos jo būtiniems poreikiams tenkinti. Todėl prieš daugiau nei 4 metus priteista išlaikymo suma šiai dienai yra nepakankama tenkinti būtinuosius vaiko poreikius.

Teismas pripažįsta, kad vaiko poreikiai yra išaugę natūraliai vaikui augant ir jo poreikiams didėjant. Šalių dukrai augant, akivaizdu, kad jai reikia ne tik daugiau maisto, aprangos, bet ir kitų reikmenų (higienos, laisvalaikio užsiėmimams, būreliams), išaugo ir reikiamų paslaugų poreikis (kirpyklos, gydymo). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad šiuo metu didesnė našta išlaikyti dukrą šiuo metu tenka ieškovei. Ieškovė pateikė vaiko poreikių aprašymą, kurioje matyti, kad mėnesiui ieškovė dukros poreikiams išleidžia apie 458,00 Eur. Nurodyta suma maistui (100,00 Eur – tenkanti suma dienai apie 3,33 Eur) negali būti laikoma per didele, tas pats pasisakytina ir apie kitus poreikius.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra realios, pagrįstos, atitinka šalių dukros poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas darbingo amžiaus, teismas vertina, kad atsakovo vaikui kas mėnesį teiktinas išlaikymas iki vaikas sulauks pilnametystės po 200,00 Eur kas mėnesį, labiausiai atitiks proporcingumo vaikų poreikiams, bei atsakovo turtinei padėčiai principą. Todėl tenkinamas reikalavimas, priteisiant iš atsakovo po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Pažymėtina, kad net ir atsakovui kvestionuojant 200,00 Eur išlaikymo sumos dydį vaikui, teismas šioje byloje iš esančių duomenų bei valstybės ekonominės situacijos nemato pagrindo priteisti mažesnę sumą.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti skirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko motina Ž. Š. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Nustatytina ieškovei uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečiam vaikui priteistą išlaikymą iš atsakovo.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos

Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 5 d. nustatyta ši bendravimo tvarka – „iki 2019 m. birželio 10 dienos atsakovas su dukra bendrauja tokia tvarka:

1. Atsakovas M. P. turi teisę bendrauti su dukra E. P. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu tris-keturis kartus per savaitę iki vienos valandos laiko (dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant tiek į nepilnametės (duomenys neskelbtini) dienos režimą, užimtumą ir sveikatą, tiek į ieškovės Ž. Š. užimtumą);

2. Atsakovas turi teisę praleisti su dukra po savaitę vasarą, pavasarį ir rudenį (apie numatomą atvykimo laiką M. P. informuoja Ž. Š. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atvykimo);

3. E. P. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – su dukra turi teisę bendrauti abu tėvai: motina Ž. Š. ir tėvas M. P., kuris apie atvykimą per dukters gimtadienį (laiką ir trukmę), iš anksto, bet ne vėliau nei likus dviem savaitėms iki gimtadienio, informuoja motiną Ž. Š. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, sms žinutėmis, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu;

4. Visais atvejais atsakovo bendravimas su dukra vyksta dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje viešoje vietoje, dalyvaujant ieškovei (duomenys neskelbtini);

5. Visais atvejais dukra (duomenys neskelbtini) nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu su motina (duomenys neskelbtini);

6. Atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina dukros dienotvarkės režimą, rūpinasi dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.

Nuo šios bendravimo tvarkos gali būti nukrypta, jeigu dėl to sutaria ieškovė bei atsakovas ir tai nekenkia dukters interesams.

Nustatyti, kad nuo 2019 m. birželio 11 dienos iki 2020 m. gruodžio 10 dienos atsakovas su dukra bendrauja tokia tvarka:

1. Atsakovas M. P. turi teisę bendrauti su dukra E. P. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu tris-keturis kartus per savaitę iki vienos valandos laiko (dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant tiek į nepilnametės (duomenys neskelbtini) dienos režimą, užimtumą ir sveikatą, tiek į ieškovės (duomenys neskelbtini) užimtumą);

2. Atsakovas turi teisę praleisti su dukra po savaitę žiemą, vasarą, pavasarį ir rudenį (apie numatomą atvykimo laiką atsakovas informuoja ieškovę (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atvykimo) nedalyvaujant ieškovei, atsakovo pasirinktoje vietoje, kurioje jis apsistos atvykęs į Lietuvą, arba kitoje vietoje Lietuvoje, į kurią atsakovas vaiką norės nusivežti;

3. (duomenys neskelbtini) – su dukra turi teisę bendrauti abu tėvai: motina (duomenys neskelbtini) ir tėvas (duomenys neskelbtini), kuris apie atvykimą per dukters gimtadienį (laiką ir trukmę), iš anksto, bet ne vėliau nei likus dviem savaitėms iki gimtadienio, informuoja motiną Ž. Š. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, sms žinutėmis, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu;

4. Atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina dukros dienotvarkės režimą, rūpinasi dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. Visais atvejais atsakovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į gyvenamąją vietą iš anksto su ieškove sutartu laiku.

Nuo šios bendravimo tvarkos gali būti nukrypta, jeigu dėl to sutaria ieškovė bei atsakovas ir tai nekenkia dukters interesams.

Nustatyti, kad nuo 2020 m. gruodžio 11 dienos atsakovas su dukra bendrauja tokia tvarka:

1. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra E. P. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu tris-keturis kartus per savaitę iki vienos valandos laiko (dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant į nepilnametės (duomenys neskelbtini) dienos režimą, užimtumą ir sveikatą);

2. Vasaros atostogų metu atsakovas su dukra praleidžia vieno mėnesio atostogas iš anksto su ieškove suderintu laiku;

3. Su ieškove iš anksto suderintu laiku neporiniais metais žiemą atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku, jį išsivežant į Lenkiją septynių dienų laikotarpiui, į kurį įeina dukters gimtadienio data;

4. Kiekvienų metų kovo, gegužės ir spalio mėnesiais ne mažiau kaip po septynias dienas nepertraukiamai su dukra bendrauja atsakovui lankantis Lietuvoje. Tikslų susitikimų laiką atsakovas privalo suderinti su ieškove;

5. Atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina dukros dienotvarkės režimą, rūpinasi dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. Visais atvejais atsakovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į gyvenamąją vietą iš anksto su ieškove sutartu laiku“.

Kauno apygardos teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į neintensyvų ligtolinį atsakovo bendravimą su vaiku ir būtinumą atkurti jų ryšį, pereinamasis laikotarpis nustatytinas iki šalių dukrai sukaks (duomenys neskelbtini). Šis amžius Lietuvoje siejamas su vaiko priešmokyklinio ugdymo galimybe, t. y. didesne branda, todėl bus pakankamas šalių dukros pripratimui prie tėvo ir aiškiam savo nuomonės visais ją liečiančiais klausimais išreiškimui. Šiuo metu vaikui (duomenys neskelbtini), todėl ieškinyje nurodytas ribojimas neleisti vaiko tėvui iki 2026 m. gruodžio 10 d. bendrauti su dukterimi be vaiko motinos dalyvavimo ir neleisti tėvui išsivežti dukrą į užsienį be motinos dalyvavimo yra netikslinga nustatyti. Kaip jau minėta, duomenų, kad būtų pažeidinėjami vaiko teisės ir interesai nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pasaulyje yra pandemija, todėl vaiko keliavimas į kitas valstybes turėtų būti leidžiamas tik esant saugiai situacijai. Vaiko motinai abejojant dėl vaiko saugumo, ji gali keliauti kartu su vaiku ar sudaryti sąlygas vaiko tėvui vaiką lankyti Lietuvos Respublikoje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Įvertinus, kad byloje sprendžiami jautrūs finansiniai klausimai vaiko atžvilgiu, ieškinys tenkinamas dalyje dėl išlaikymo, papildomos bylinėjimosi išlaidos neigiamai koreliuotu su vaikui išlaikymu priteista suma, tarp šalių bylinėjimosi išlaidas neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2017 m. birželio 7 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-14-736/2017 priteisto išlaikymo dydį (taikos sutarties 2 punktas) jį padidinant ir priteisti iš atsakovo M. W. P, asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. gegužės 30 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų E. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. nutartį, kurioje laikinosios apsaugos priemonės buvo tenkintos iš dalies.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.