- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-490-324/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01779-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- M. W. P.
- Ieškovas
- Ž. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. W. P. (M. W. P.) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-14-736/2017 pagal ieškovės Ž. Š. ieškinį atsakovui M. W. P., atsakovo priešieškinį ieškovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukters E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove Ž. Š.; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvieną mėnesį iki pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros naudai išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo priėmimo, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su dukra telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu — tris kartus per savaitę po 1 val. Dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant tiek į vaiko dienos režimą, užimtumą ir sveikatą, tiek į ieškovės užimtumą. Atsakovas turi teisę praleisti su dukra vieną savaitę vasarą bei vieną savaitę pavasario atostogų. Apie numatomą atvykimo laiką vasaros metu bei pavasario atostogų metu atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atvykimo. Vaiko gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – su dukra turi teisę bendrauti abu tėvai (motina ir tėvas). Tėvas apie atvykimą per dukters gimtadienį (laiką ir trukmę) iš anksto, bet ne vėliau nei likus dviem savaitėms iki gimtadienio, apie tai informuoja motiną telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, SMS žinutėmis, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu. Visais atvejais atsakovo bendravimas su dukra vyksta dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje viešoje vietoje, tačiau dalyvaujant ieškovei ar vaiko seneliams iš motinos pusės. Visais atvejais vaikas nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu su motina. Atsakovas su dukra, iki jai sueis 14 metų, bendrauja išimtinai tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina jos dienotvarkės režimą, rūpinimąsi dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.Nurodė, kad dukros interesus geriausiai atitiks gyvenimas su motina, kadangi mergaitė yra prisirišusi prie motinos, jų santykiai artimi ir glaudūs. Ieškovė sudariusi dukrai visas sąlygas augti, vystytis, ilsėtis, žaisti, tobulėti, leisti laisvalaikį, lavintis. Dukrą sieja teigiami ir artimi ryšiai su broliu D. Š. bei seneliais. Ji yra adaptavusis prie fizinės ir socialinės aplinkos Lietuvoje, todėl aplinkos pakeitimas neatitiktų vaiko interesų. Ieškovė per mėnesį dukters poreikiams išleidžia 394,93 Eur sumą. Pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių mažametės dukros poreikius. Dukra lanko darželį, turi specialių poreikių (nustatytos ortopedinės problemos, reikalingi masažai, speciali ortopedinė avalynė), vitaminai, visavertė mityba. Atsakovas turi pareigą dukters išlaikymui skirti bent 190 Eur per mėnesį. Nuo 2016 m. liepos 7 d. iki ieškinio patikslinimo dienos susidarė 1500 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovui nevykdant išlaikymo pareigos, šis įsiskolinimas didės. Atsakovo bendravimo su dukra tvarka nustatytina atsižvelgiant į tai, kad ji yra mažametė, su motina ir broliu nuolatos gyvena Lietuvoje; teismų nutartimis nustatyta, kad mergaitė pripratusi prie mamos, tėvas yra Lenkijos Respublikos pilietis, tačiau gyvena Airijoje. Mergaitė pažįsta savo tėvą, tačiau jų tarpusavio ryšys yra netvirtas, o Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) nuomone, pasimatymai su tėvu turėtų prasidėti trumpalaikiais susitikimais mergaitei saugioje psichologinėje–emocinėje, savoje aplinkoje, dalyvaujant motinai. Ieškovė neribojo atsakovo bendravimo su dukra, visuomet sudaro jam galimybę bendrauti su dukra nuotoliniu būdu (naudojantis programa Skype), taip pat jam esant Lietuvoje.Priešieškiniu atsakovas prašė patenkinti ieškinio dalį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo; ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo atmesti; priteisti iš jo nepilnametės dukters išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, dukters piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę. Prašė nustatyti tokią atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką: atsakovas turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti telefonu ir „Skype“ programa kiekvieną dieną nuo 18.00 iki 20.00 val. (bylos nagrinėjimo metu reikalavimą patikslino ir prašė bendravimą apriboti iki 1 val. kasdien); vasaros atostogų metu 1 mėnesį praleisti atostogas su nepilnamete dukra, iš anksto su ieškove suderintu laiku; žiemą, per dukters gimtadienį, neporiniais metais atsakovas turi teisę ją pasiimti į Lenkiją ne trumpiau nei 7 dienų laikotarpiui su ieškove iš anksto suderintu laiku (posėdžio metu patikslino reikalavimą – vietoje 7 dienų nurodė 14 dienų); tris kartus per metus susitikti su dukra jam lankantis Lietuvoje, susitikimai turi trukti ne mažiau nei 7 dienas nepertraukiamai, susitikimai turi vykti kiekvienų metų kovo, gegužės ir spalio mėnesiais, tikslus susitikimų laikas bus derinamas iš anksto su ieškove; visais atvejais atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos su ieškove suderintu laiku ir grąžina ją į dukters gyvenamąją vietą iš anksto su ieškove sutartu laiku.Nurodė, kad nepilnametės dukros išlaikymui pakanka po 100 Eur per mėnesį. Ieškovė padidino dukters poreikius, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymui didesnę nei pripažinta minimali suma minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Vaikas neturi didesnių specialiųjų poreikių ar sveikatos problemų. Nesusitaria su ieškove dėl savo bendravimo su dukra tvarkos. Per visus metus su dukra nebendravo ir nematė jos nė karto, kadangi dukra su motina gyvena Lietuvos Respublikoje, o atsakovas – Airijoje. Dėl atstumo negalėjo bendrauti ir dalyvauti jos auklėjime. Bendravimo tvarką prašo nustatyti įvertinus dukters amžių, socialinius poreikius, susiformavusius socialinius ryšius.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė atsakovo bendravimo su dukra E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su dukra telekomunikacinių priemonių pagalba (telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu) tris–keturis kartus per savaitę iki vienos valandos laiko (dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant tiek į vaiko dienos režimą, užimtumą ir sveikatą, tiek į ieškovės užimtumą); atsakovas turi teisę praleisti su dukra po savaitę vasarą, pavasarį ir rudenį (apie numatomą atvykimo laiką atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atvykimo); vaiko gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – su dukra turi teisę bendrauti abu tėvai: motina ir tėvas, kuris apie atvykimą per dukters gimtadienį (laiką ir trukmę), iš anksto, bet ne vėliau nei likus dviem savaitėms iki gimtadienio, informuoja motiną telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, sms žinutėmis, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu; visais atvejais atsakovo bendravimas su dukra vyksta dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje viešoje vietoje, dalyvaujant ieškovei; visais atvejais dukra nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu su motina; atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina dukros dienotvarkės režimą, rūpinimąsi dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. Paminėjo, jog gali būti nukrypta nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, jeigu dėl to sutaria ieškovė bei atsakovas ir tai nekenkia dukters interesams.Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 842,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 16,35 procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš ieškovės valstybei – 4,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Nustatė, kad šalys dėl dalies ieškinio reikalavimų susitarė taikiai, dėl to priimta 2017 m. birželio 7 d. nutartis, bylos dalis nutraukta. Sprendė, kad reikalingas vaiko ir tėvo bendravimo pereinamasis laikotarpis. Dukra yra mažametė (3 metų), mergaitė su motina ir broliu (11 metų) nuolat gyvena Lietuvoje, Vilniaus apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismų sprendimais nustatyta, kad ji pripratusi prie motinos, su kuria nuo kūdikystės nuolat būna, atsakovas yra Lenkijos Respublikos pilietis, tačiau gyvena Airijoje. Mergaitė pažįsta savo tėvą, tačiau jų tarpusavio ryšys netvirtas. Dėl vaiko mažo amžiaus pasimatymai su tėvu turėtų prasidėti trumpalaikiais susitikimais mergaitei saugioje psichologinėje–emocinėje savoje aplinkoje. Pereinamasis laikotarpis būtinas siekiant tinkamai užtikrinti mažametės teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes jai visapusiškai vystytis, jaustis patogiai, saugiai ir ramiai. 2017 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytai atsakovo bendravimo su dukra tvarkai iš esmės pritarė Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos gali būti nukrypta, jeigu dėl to sutaria ieškovė bei atsakovas, ir tai nekenkia dukters interesams.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti sprendimą ir nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką:atsakovas turi teisę su nepilnamete dukra bendrauti telefonu ir Skype programa kiekvieną dieną nuo 18.00 iki 20.00 val.;vasaros atostogų metu 1 mėnesį praleisti atostogas su nepilnamete dukra, iš anksto su ieškove suderintu laiku;žiemą, per dukters gimtadienį, neporiniais metais atsakovas turi teisę vaiką pasiimti į Lenkiją ne trumpiau nei 14 dienų laikotarpiui su ieškove iš anksto suderintu laiku;tris kartus per metus susitikti su dukra atsakovui lankantis Lietuvoje. Susitikimai turi trukti ne mažiau nei 7 dienas nepertraukiamai. Susitikimai turi vykti kiekvienų metų kovo, gegužės ir spalio mėnesiais. Tikslus susitikimų laikas bus derinamas iš anksto su ieškove;visais atvejais atsakovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos su ieškove suderintu laiku ir grąžinsiu ją į nepilnametės dukters gyvenamąją vietą iš anksto su ieškove sutartu laiku.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teigdamas, kad yra būtinas pereinamasis laikotarpis, teismas nenustatė pereinamojo laikotarpio. Teismo nustatyta bendravimo tvarka nutraukia mažametės dukters socialinius ryšius su tėvo giminėmis. Vaiko ryšiai yra ne tik Lietuvoje, bet ir Airijoje, Lenkijos Respublikoje. Mažametės dukters tėvas yra Lenkijos Respublikos pilietis, jos seneliai, kiti giminės gyvena Lenkijos Respublikoje. Vaikas gimė Airijoje, kur augo iki ieškovės išvykimo į Lietuvą. Vaiko bendravimas su abiem tėvais itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Teismo nurodytas įpareigojimas, kad visais atvejais bendravimas su dukra vyksta dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje viešoje vietoje, dalyvaujant ieškovei, kad visais atvejais dukra nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje, tačiau kartu su motina, pažeidžia tėvo ir dukters teisėtus interesus, silpnina kuriamus, puoselėjamus socialinius ryšius. Kol neįrodytas vieno iš tėvų ir vaiko susitikimų žalingumas, bendravimo vieta neturi būti apibrėžiama. Įrodymų apie neigiamą tėvo įtaką dukrai nėra. Teismas nevertino nuotraukų ir vaizdo įrašų, kurie patvirtina, kad tėvas nepažeidžia dukters teisių, vaikui sukuria saugią aplinką, dukra nepatiria jokių neigiamų emocijų, yra linksma ir rami būdama su tėvu. Prašoma patvirtinti bendravimo su dukra tvarka geriausiai atitinka dukters ir tėvo interesus, nepažeidžia ieškovės teisių ir teisėtų interesų. Teismas neatsižvelgė į VTAS išvadą, kad priešieškiniu prašoma nustatyta bendravimo tvarka atitinka vaiko teises, jas tinkamai apsaugo, tuo tarpu ieškovės prašoma bendravimo tvarka pažeidžia tėvo, dukters teises ir teisėtus interesus.Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Nepagrįsti teiginiai, kad dukra turi socialinių ryšių Lenkijos Respublikoje. Vaiko socialiniai ryšiai su valstybe atsiranda ne todėl, kad ten gyvena tolimi jo giminaičiai, o tuo pagrindu, jog vaikas ilgą laiką gyvena konkrečioje valstybėje, ten lanko ugdymo įstaigą, turi kitokių interesų. Atsakovas nepateikia įrodymų, kad ieškovė neleidžia bendrauti atsakovo tėvams su vaiku, kad draustų bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovas, jo artimieji nekėlė reikalavimo dėl vaiko bendravimo tvarkos su artimais giminaičiais (atsakovo tėvais) nustatymo. CPK 266 straipsnis draudžia teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti asmenų teisių ir pareigų. Teigdamas, jog ieškovės dalyvavimas atsakovui bendraujant su vaiku pažeidžia jo ir vaiko interesus, apeliantas nedetalizuoja, kaip konkrečiai yra pažeidžiami šie interesai, kodėl ieškovės dalyvavimas jam bendraujant su vaiku silpnina ryšius su mažamete dukra. Atsakovas neįrodinėjo, kad toks ieškovės dalyvavimas kenktų mergaitės interesams, ją trikdytų, traumuotų, sukeltų stresą. Teismas atsižvelgė į aplinkybes, jog šalių dukra mažametė, su motina ir broliu nuolat gyvena Lietuvoje, mergaite pripratusi prie savo mamos, su kuria nuo kūdikystės nuolat būna, taip pat į tai, kad atsakovas yra Lenkijos Respublikos pilietis, tačiau gyvena Airijoje, jo ir mažametės dukters tarpusavio ryšys yra netvirtas. Mažametį vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, nes motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl jam reikalinga didesnė motinos globa. VTAS išvadoje, teismo sprendime nurodyta, kad tiek ieškinyje, tiek ir priešieškinyje dalis siūlomos bendravimo su dukra tvarkos yra priimtina. Atsakovo argumentai grindžiami ne įrodymais, o pamąstymais, kurie nėra reikšmingi ir pakankami sprendimui panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra tvarką. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl bendravimo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu
Pagal Vaiko teisių konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, vaikas, kurio tėvai gyvena skirtingose valstybėse, turi teisę, išskyrus ypatingas aplinkybes, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Remiantis Vaiko teisių konvencijos 3 straipsniu, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacine tvarka vertinamo sprendimo išvada, jog dėl šalių dukters mažametystės (šiuo metu jai yra 3 metai ir keturi mėn.) ir dar netvirto jos ryšio su tėvu pereinamuoju laikotarpiu vaiko interesus geriausiai atitinka tokia tvarka, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas. Apelianto pageidaujamas bendravimas kiekvieną dieną nuo 18 iki 20 val. telefonu ir Skype programa internetu šio amžiaus vaiką nepagrįstai suvaržytų ir įpareigotų. Dėl mažametystės toks įpareigojimas mergaitei būtų nesuvokiamas, kliudytų įgyvendinti vaikams įprastus poreikius (žaisti, eiti pasivaikščioti, žiūrėti filmukus ir pan.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo keitimas šiuo būdu nebūtų protingas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Išklausius 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog VTAS atstovė savo išvadoje nurodė visiškai pakankamą šio pobūdžio bendravimą 3–4 kartus per savaitę.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą išduoti leidimą grąžinti nepilnametį vaiką E. P. į jo nuolatinės gyvenamosios vietos šalį Airijos Respubliką, konstatavo, kad šalių dukrai neteisėto jos išvežimo iš Airijos metu buvo metai ir šešeri mėnesiai. Būdama Lietuvoje nuo 2015 m. birželio mėn. ji prisitaikė ne tik prie fizinės, bet ir prie socialinės aplinkos, kuri apima ne tik jos motinos, brolio ir pareiškėjo, bet ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos, pusseserių, pusbrolių ir kitų giminaičių ratą. Pareiškėjas per visą laiką, kol vaikas gyvena Lietuvoje, su dukra nesimatė, tačiau bendravo per Skype programą. Teisėjų kolegija atmetė nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad vaiko motina nesudarė sąlygų pareiškėjui bendrauti su dukra. Nustatė, kad jo dalyvavimas dukros ugdyme ir auklėjime jai gyvenant Airijoje buvo daugiau epizodinis – ilgesniam laikui pareiškėjas vienas su vaiku nebuvo pasilikęs. Vaikas pradėjo lankyti Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaigą, socializavosi aplinkoje ir praplėtė socialinę aplinką, šeimoje sukurti geri santykiai, jo natūralus ir tvirtesnis emocinis ryšys su motina ir broliu, įgytas saugumo ir stabilumo jausmas esamoje aplinkoje, geros buities sąlygos, galima apsunkinta adaptacija naujoje aplinkoje ir pavojus prarasti bendravimą su motina ar iš esmės jį apriboti, vaikui yra tik 2 metai, vaiko gyvenimas jau žinomoje, socialiai saugioje aplinkoje teikia daugiau garantijų tęstiniam vaiko vystymuisi ir labiausiai atitinka vaiko interesus (civilinė byla Nr. e2-2132-236/2016; CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nuo šių aplinkybių konstatavimo iki apeliacine tvarka tikrinamo teismo sprendimo priėmimo praėjo labai neilgas laikotarpis (mažiau metų), kurio metu ženkliai tvirtesni tėvo ir dukters ryšiai nenusistovėjo, su vaiku jis turėjo teisę bendrauti pagal 2017 m. balandžio 20 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, kuri yra beveik tapati nustatytai apeliacine tvarka vertinamu sprendimu. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad apeliantas su dukra bendravo retkarčiais, dažniausiai telekomunikacijų priemonėmis, šalių dukros įprasta socialinė–šeiminė aplinka tebėra susijusi su motina. Tuo remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tinkamai užtikrinti mažametės teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes E. visapusiškai vystytis, jaustis patogiai, saugiai ir ramiai, taip pat įvertinant tai, kad jos interesai reikalauja savo aplinkos (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje galėtų būti, užsiimti vaiko raidai reikalingais dalykais ilgam neatsiskiriant nuo motinos, atsakovo siūloma bendravimo tvarka su vieno mėnesio atostogomis vasarą ir 14 dienų žiemą, vaiką pasiimant į Lenkiją, pereinamuoju laikotarpiu dabartinių vaiko interesų neatitinka. Apeliantas pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs pereinamojo laikotarpio būtinumą, kad šalių dukra priprastų prie tėvo ir galėtų aiškiai išreikšti savo nuomonę visais ją liečiančiais klausimais, faktiškai tokio laikotarpio nenustatė. Dėl šio laikotarpio trukmės ir pobūdžio teisėjų kolegija sprendžia atsižvelgiant į VTAS atstovės nuomonę, pasakytą 2017 m. lapkričio 9 d. teismo posėdyje, kad šalių dukra vykti į Lenkiją su tėvu galėtų jau po metų, bei kad vaiko interesus pažeidžia ieškovės siūloma bendravimo tvarka, kuomet visais atvejais, tėvui bendraujant su vaiku, dalyvauja ir motina. VTAS atstovės nuomone, kaip galima bendrauti, jei atsakovas neturi galimybės su vaiku kur nors išeiti ar pernakvoti, kai galima bendrauti tik viešoje vietoje. VTAS atstovė nurodė, kad kuo daugiau bus bendraujama, tuo greičiau atsakovo ir dukters ryšiai susiformuos (jie „susibendraus“), kalba tam nėra kliūtis. Apeliacinės instancijos teismas šią poziciją pripažįsta teisinga ir sprendžia, kad, atsižvelgiant į neintensyvų ligtolinį atsakovo bendravimą su vaiku ir būtinumą atkurti jų ryšį, pereinamasis laikotarpis nustatytinas iki šalių dukrai sukaks šešeri metai. Šis amžius Lietuvoje siejamas su vaiko priešmokyklinio ugdymo galimybe, t. y. didesne branda, todėl bus pakankamas šalių dukros pripratimui prie tėvo ir aiškiam savo nuomonės visais ją liečiančiais klausimais išreiškimui. Vadovaujantis VTAS atstovės rekomendacijomis ir nesant betarpišką atsakovo bendravimą su vaiku eliminuojančių aplinkybių, nuo tada, kai vaikui sukaks ketveri su puse metų iki šešerių metų tėvo bendravimas su vaiku nustatytinas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu būdu, tačiau nedalyvaujant ieškovei, atsakovo pasirinktoje vietoje, kurioje jis apsistos atvykęs į Lietuvą arba kitoje vietoje Lietuvoje, į kurią atsakovas vaiką norės nusivežti, įskaitant ir vieną žiemos savaitę. Iki tol su vaiku atsakovas turės bendrauti pirmosios instancijos teismo sprendime numatytu būdu. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nenustatė pereinamojo laikotarpio trukmės ir neatsižvelgė į VTAS atstovės išvadą, pagal kurią ieškovės siūloma bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus, nes visais atvejais yra siejama su jos dalyvavimu tėvo ir vaiko susitikimuose, bet ir nenustatė bendravimo tvarkos po pereinamojo laikotarpio. Formuodamas teismų praktiką, nustatant tėvų bendravimo su vaiku tvarką, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis Nr. 3K-3-1176/2003 civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovei G. U., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo). Minimalaus bendravimas pateisinamas, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.A. v. A.A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo daromą žalingą įtaką dukrai, su vaiko auklėjimu nesuderinamų jo asmenybės ypatumų, vaiko teisių pažeidimo bendravimo metu, kokių nors atsakovo veiksmų, pažeidžiančių dukters teisę augti sveikai ir doroviškai (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7 straipsnis) ar sudarančių kitokį pagrindą riboti maksimalų tėvo bendravimą su vaiku po pereinamojo laikotarpio, todėl nėra pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde (priešieškinyje) nurodyta bendravimo tvarka, be kita ko, žiemą atsakovui leidžiant savaitei dukrą pasiimti į Lenkiją (atsakovas – Lenkijos pilietis) (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, 14 dienų laikotarpis yra per ilgas atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra lanko vaikų darželį, o po to lankys kitą vaikų ugdymo įstaigą. Vaikui augant bendravimo poreikiai gali kisti, jų realizavimui nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas galimas pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų priešieškinio reikalavimų, nustatant atsakovo bendravimo su dukra tvarką ir šios tvarkos pereinamojo laikotarpio trukmę, todėl sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimą pakeisti, juo nustatytą atsakovo bendravimo tvarką su dukra E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išdėstant taip:
„Nustatyti, kad iki 2019 m. birželio 10 dienos atsakovas su dukra bendrauja tokia tvarka:
1. Atsakovas M. P. turi teisę bendrauti su dukra E. P. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu tris-keturis kartus per savaitę iki vienos valandos laiko (dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant tiek į nepilnametės E. dienos režimą, užimtumą ir sveikatą, tiek į ieškovės Ž. Š. užimtumą);
2. Atsakovas turi teisę praleisti su dukra po savaitę vasarą, pavasarį ir rudenį (apie numatomą atvykimo laiką M. P. informuoja Ž. Š. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atvykimo);
3. E. P. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – su dukra turi teisę bendrauti abu tėvai: motina Ž. Š. ir tėvas M. P., kuris apie atvykimą per dukters gimtadienį (laiką ir trukmę), iš anksto, bet ne vėliau nei likus dviem savaitėms iki gimtadienio, informuoja motiną Ž. Š. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, sms žinutėmis, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu;
4. Visais atvejais atsakovo bendravimas su dukra vyksta dukters nuolatinėje gyvenamojoje vietoje ar kitoje viešoje vietoje, dalyvaujant ieškovei Ž. Š.;
5. Visais atvejais dukra E. nakvoja savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje, tačiau kartu su motina Ž. Š.;
6. Atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina dukros dienotvarkės režimą, rūpinasi dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais.
Nuo šios bendravimo tvarkos gali būti nukrypta, jeigu dėl to sutaria ieškovė bei atsakovas ir tai nekenkia dukters interesams.
Nustatyti, kad nuo 2019 m. (duomenys neskelbtini) dienos iki 2020 m. (duomenys neskelbtini) dienos atsakovas su dukra bendrauja tokia tvarka:
1. Atsakovas M. P. turi teisę bendrauti su dukra E. P. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu tris-keturis kartus per savaitę iki vienos valandos laiko (dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant tiek į nepilnametės E. dienos režimą, užimtumą ir sveikatą, tiek į ieškovės Ž. Š. užimtumą);
2. Atsakovas turi teisę praleisti su dukra po savaitę žiemą, vasarą, pavasarį ir rudenį (apie numatomą atvykimo laiką atsakovas informuoja ieškovę Ž. Š. ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki atvykimo) nedalyvaujant ieškovei, atsakovo pasirinktoje vietoje, kurioje jis apsistos atvykęs į Lietuvą, arba kitoje vietoje Lietuvoje, į kurią atsakovas vaiką norės nusivežti;
3. E. P. gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) – su dukra turi teisę bendrauti abu tėvai: motina Ž. Š. ir tėvas M. P., kuris apie atvykimą per dukters gimtadienį (laiką ir trukmę), iš anksto, bet ne vėliau nei likus dviem savaitėms iki gimtadienio, informuoja motiną Ž. Š. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, sms žinutėmis, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu;
4. Atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina dukros dienotvarkės režimą, rūpinasi dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. Visais atvejais atsakovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į gyvenamąją vietą iš anksto su ieškove sutartu laiku.
Nuo šios bendravimo tvarkos gali būti nukrypta, jeigu dėl to sutaria ieškovė bei atsakovas ir tai nekenkia dukters interesams.
Nustatyti, kad nuo 2020 m. (duomenys neskelbtini) dienos atsakovas su dukra bendrauja tokia tvarka:
1. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra E. P. telekomunikacinių priemonių pagalba: telefoniniais skambučiais, programa Skype, Viber ar kitu internetiniu (nuotoliniu) ryšiu tris-keturis kartus per savaitę iki vienos valandos laiko (dėl konkretaus bendravimo laiko šalys susitaria bendru susitarimu, atsižvelgiant į nepilnametės E. dienos režimą, užimtumą ir sveikatą);
2. Vasaros atostogų metu atsakovas su dukra praleidžia vieno mėnesio atostogas iš anksto su ieškove suderintu laiku;
3. Su ieškove iš anksto suderintu laiku neporiniais metais žiemą atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku, jį išsivežant į Lenkiją septynių dienų laikotarpiui, į kurį įeina dukters gimtadienio data;
4. Kiekvienų metų kovo, gegužės ir spalio mėnesiais ne mažiau kaip po septynias dienas nepertraukiamai su dukra bendrauja atsakovui lankantis Lietuvoje. Tikslų susitikimų laiką atsakovas privalo suderinti su ieškove;
5. Atsakovas bendravimo su dukra metu užtikrina dukros dienotvarkės režimą, rūpinasi dukros visaverte mityba, poilsiu, laisvalaikiu ir kitais poreikiais. Visais atvejais atsakovas pasiima nepilnametę dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina ją į gyvenamąją vietą iš anksto su ieškove sutartu laiku.
Nuo šios bendravimo tvarkos gali būti nukrypta, jeigu dėl to sutaria ieškovė bei atsakovas ir tai nekenkia dukters interesams“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.