Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 1 metams 8 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 10 MGL (500 Eur) bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi ir to paties teismo 2019 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmę ir 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, uždraudžiant be laisvės atėmimo bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą bei įpareigojant 1) būti namuose nuo 20 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu; 2) dirbti arba mokytis; 3) atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo ir narkomanijos kursą; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 5) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 6) nebendrauti bei neieškoti ryšių su R. G., nesiartinti prie jo arčiau nei 100 metrų atstumu.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu (veika 2020 m. balandžio 15 d.) pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., vieną suėmime išbūtą parą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas dalimis ir įpareigojant E. B. kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 150 Eur baudos, o visą baudą sumokėti ne vėliau kaip per 60 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 4 d.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį (veika 2021 m. birželio 27 d.), pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, ar gydymu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 27 d. 4.45 val. iki 2021 m. birželio 27 d. 14.35 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs.

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B., veikdamas kartu su P. K. bei E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 0.96 promilių girtumas) 2020 m. birželio 14 d. apie 5.40 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą baro „P“ lankytojams bei darbuotojams, sukėlė muštynes, o būtent, veikdamas kartu su P. K. iš nugaros priėjo prie nukentėjusiojo K. K., rankomis sugriebė už megztinio, po to atitraukė jį nuo įėjimo į barą, bei sudavė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas nenustatytą kiekį smūgių, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje ir pilve bei odos nubrozdinimais abiejose rankose ir abiejose kojose, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 1647/2020(01)). Toliau tęsdamas savo veiksmus, veikdamas kartu su P. K. ir E. B. užėjo į baro „P“ terasą ir mėtė metalines kėdes į terasoje buvusius asmenis. Kartu su P. K. mėtydamas metalines kėdes, pataikė nukentėjusiajam T. M. į įvairias kūno vietas, kas pasireiškė odos nubrozdinimu dešinėje ausyje bei poodinėmis kraujosruvomis galvos dešinėje pusėje, dešiniame petyje, pilvo dešinėje pusėje ir kairėje šlaunyje, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 1646/2020(01)). Toliau tęsdamas savo veiksmus, paėmė nuo grindinio metalinę kėdę ir ją metė į nukentėjusįjį R. P., kas pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis blauzdose, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 1606/2020(01)). Tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2. E. B., veikdamas kartu su A. B. bei P. K., 2020 m. birželio 14 d. apie 5.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą baro „P“ lankytojams bei darbuotojams, sukėlė muštynes, o būtent, veikdamas kartu A. B. ir P. K. užėjo į baro „P“ terasą ir mėtė metalines kėdes į terasoje buvusius asmenis, taip pataikydamas kėde nukentėjusiajam R. P., toliau vykstant konfliktui, nueidinėdamas nuo baro „P“ nuo grindinio paėmė stiklo šukę, kurią metė į nukentėjusįjį R. P. ir pataikė jam į veidą, kas pasireiškė odos nubrozdinimais žanduose, poodinėmis kraujosruvomis blauzdose, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 1606/2020(01)). Tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

3. P. K., veikdamas kartu su A. B. bei E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas girtumas 1.01 promilių girtumas) 2020 m. birželio 14 d. apie 5.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą baro „P“ lankytojams bei darbuotojams, sukėlė muštynes, o būtent, veikdamas kartu su A. B. iš nugaros priėjo prie nukentėjusiojo K. K., rankomis sugriebė už megztinio, po ko atitraukė jį nuo įėjimo į barą, bei sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje ir pilve bei odos nubrozdinimais abiejose rankose ir abiejose kojose, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 1647/2020(01)). Toliau tęsdamas savo veiksmus, veikdamas kartu su A. B. ir E. B., užėjo į baro „P“ terasą ir mėtė metalines kėdes į terasoje buvusius asmenis. Kartu su A. B. mėtydamas metalines kėdes, pataikė nukentėjusiajam T. M. į įvairias kūno vietas, kas pasireiškė odos nubrozdinimu dešinėje ausyje bei poodinėmis kraujosruvomis galvos dešinėje pusėje, dešiniame petyje, pilvo dešinėje pusėje ir kairėje šlaunyje, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 1646/2020(01)). Tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

4. Kaltinamasis A. B. teisme savo kaltę pripažino iš dalies. Nurodė, kad vyko muštynės ir pažeidė viešąją tvarką, bet jis nebuvo konflikto iniciatorius, jis neatėjo muštis, o gynė savo draugus, tai buvo gynyba. Nurodė, kad kartu su P. K. iš nugaros priėjo prie nukentėjusiojo K. K., rankomis sugriebė už megztinio, atitraukė, nuėjo į barą bei sudavėme rankomis ir kojomis nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, pradėjo muštis. Po to, veikdamas kartu su P. K. ir E. B., užėjo į baro „P“ terasą ir pradėjo mėtyti metalines kėdes, nematė, kad kažkam pataikytų mėtydamas kėdes, taip pat nematė, kad numestų kėdę į nukentėjusįjį R. P..

4.1. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo E. B. (duomenys neskelbtini), buvo rytas. Nusprendė nueiti į kazino, ėjo per tiltą su E., P. ir dar 3 draugais. Girdėjo, kad apačioje, iš baro „P“ kažkas rėkavo, draugai kažką atgal rėkavo. Atėjo prie kazino, jis su dviem draugais nuėjo į kazino, o P. su E. nuėjo prašyti žiebtuvėlio ir paklausti ko rėkauja. Niekas muštis tikrai nėjo. Tada į kazino įbėgo P. su E.. P. pasakė, kad jam kažkas trenkė ir prasidėjo muštynės. Kai jis atbėgo, jau tos kėdės gulėjo, stiklas visur gulėjo. Prisimena, kad jie pradėjo mesti kėdes ir butelius, nes į jį irgi kėdes mėtė. Buvo muštynės, buvo kėdės mėtomos. Dujų nematė. Po to suprato, kad kažkas norėjo padėti ir išskirti juos, nenorėjo muštis, o jie (kaltinamasis su draugais) galvojo, kad jis (žmogus, kuris norėjo juos išskirti) irgi norėjo muštis. Ten buvo sunku suprasti kas ko norėjo, jis atbėgo apginti draugų, reikėjo kažkaip gintis. Neprisimena ką K. darė ir kas jis toks, nes kai jis (kaltinamasis) atbėgo, visur buvo kėdės, stiklas, visi mušėsi. Neklausė jo (K. K.) ar jis nori jiems padėti. Neprisimena kas bėgo į juos. Kažkas norėjo juos išskirti, o jie pradėjo mušti. Sutinka, kad kažką mušė, bet neprisimena ką. Tą vyrą, kuris norėjo juos išskirti, paėmė už megztinio ir porą smūgių į kūną sudavė, tas vyras bandė nuo jų (kaltinamojo su draugais) pabėgti. Ten nelabai suprasi kas įvyko. Visi girti buvo, visi mušėsi. Jie (kaltinamasis su draugais) laikė jį už megztinio ir sudavė porą smūgių. Jis (K. K.) vienintelis, kuris norėjo juos išskirti, o kiti provokavo. Jie (kaltinamasis su draugais) norėjo išeiti, o visi stovėjo ir provokavo visokiais žodžiais. Jis (kaltinamasis) sakė, kad jie specialiai provokuoja, bet jau niekas nieko nebenorėjo girdėti ir grįžo atgal. Jie (kaltinamasis su draugais) jau buvo beveik išėję, bet juos provokavo, visi dar girti buvo, sugrįžo. Tada vienas iš jų (kaltinamojo draugų) nukrito, nes gavo kėde į galvą, atrodo, kad nukrito E. B.. Tada jie (kaltinamasis su draugais) jau sakė, kad baigtų, o jie (jaunuolių grupė) toliau kėdes mėtė. Jis (kaltinamasis) buvo neblaivus, jei būtų blaivus, tai jis 5 val. ryto neitų prie šio baro ir kazino.

5. Kaltinamasis E. B. teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis vyko 2021 m. birželio 14 d. ankstyvą rytą, prie baro „P“. Jis buvo apsirengęs šviesiais mėlynos spalvos džinsais, mėlynos spalvos striuke, baltais „Nike“ batais. P. K. buvo apsirengęs raudonais batais, mėlynais džinsais ir juodu megztiniu, ant rankovių buvo baltos juostos. A. B. buvo apsirengęs šortais ir juodu džemperiu. Jie visi trys susitiko Naujininkuose, iš pradžių su P., o po to su A.. Ėjo per geležinkelio tiltą, klausėsi muzikos, prie baro „P“ stovėjo jaunuoliai, jiems kažką rėkavo, mosikavo, rodė necenzūrinius gestus. Rėkavo būtent jiems, nes nieko daugiau šalia nebuvo, rėkavo, gal dėl to, kad garsiai klausėsi muzikos per kolonėlę, šaukė jiems nuo baro „P“, bet jie nuėjo į kazino „L“, kuris yra netoli baro „P“. A. B. ir du draugai nuėjo į kazino. Jis su P. nėjo, liko lauke. Jis su P. priėjo prie tos kompanijos, norėjo prisidegti cigaretę ir paklausti kas yra. Nepamena apie ką kalbėjo. Jis bekalbėdamas su vienu jaunuoliu pamatė, kaip iš šono kitas jaunuolis, apsirengęs baltais marškiniais ilgomis rankovėmis, sudavė P. į veidą. Nežino, kodėl jaunuoliai pradėjo muštis, gal jie buvo išgėrę ar jiems nepatiko, kad jie priėjo. Kai P. sudavė, jie nuėjo į „L“ ir pakvietė draugus, A. B., E. S. ir P. L.. Kažkas, nepamena kas, atėjo jų išskirti. Tie jaunuoliai pradėjo šokinėti, prasidėjo konfliktas, jie išėjo į lauką. Ta kompanija juos pamatė ir jie pradėjo vieni į kitus eiti. Po to jie (kita kompanija) galimai išsigando ir pradėjo bėgti, kas į barą „P“ užbėgo, kas kitur. Jis su draugais nubėgo link (duomenys neskelbtini) baro „P“ ir paskui pradėjo mėtyti kėdes. Šių vaikinų nepažinojo. Prasidėjo sumaištis. Jaunuoliai pradėjo mėtytis ir jie tada pradėjo mėtyti. Po to jie norėjo nueiti, nežino kas tiksliai, bet atrodo, kad R. P. pradėjo šaukti ant jų. Juos tai įžeidė, jie apsisuko ir vėl grįžo. Kada į juos metė kėdę, jis (kaltinamasis) irgi paėmė ir metė kėdę, nepamena į ką metė, į nieką nepataikė. Kai jis su draugais atsitraukinėjo, į jo draugo koją buvo numestas bokalas, kuris sudužo. Nematė kas metė tą bokalą draugui į koją, nes jie jau išeidinėjo ir buvo nusisukę nugara. Jis paėmė šukę nuo bokalo, ji buvo permatoma, ir metė atgal, negali pasakyti ar į kažką pataikė, kurį žmogų pamatė, į tą ir numetė, taikėsi į pirmą pasitaikiusį žmogų. Nebūtų jie (jaunuoliai) metę stiklinių, nebūtų jis mėtęs šukės. Toliau kažkas iš minios jam į galvą metė kėdę, kas nežino. Ten stovėjo visi baro „P“ darbuotojai, tie jaunuoliai ir jis su draugais. Visi mėtė, todėl ir gavosi tokia sumaištis. Daugiau nieko neatsimena. Nieko iš tos jaunuolių kompanijos nepažįsta. Nežino ar toje kompanijoje buvo nukentėjusieji. Kiek matė „Youtube“ programėlėje įkeltą vaizdo įrašą, toje kompanijoje buvo ir merginos, jos bėgiojo. Nukentėjusįjį R. P. matė įvykio vietoje, gali būti, kad jam su kėdė į koją pataikė, į jį (kaltinamąjį) skriejo kėdės, jis paėmė ir atgal metė. Nežino, kur buvo R. P., gal bėgo su kėde į jį. Jis su draugais tiesiog mėtė kėdes, o R. P. paėmė kėdę ir bėgo į juos. Nematė nukentėjusiojo R. P. veiksmų, galimai jis irgi mėtė kėdes. Po įvykio jam (kaltinamajam) buvo praskelta galva, nežino kas jam praskėlė galvą. Sutiko, kad jie (kaltinamasis su draugais) pradėjo muštynes. Sutiko, kad R. P. jis sudavė su stiklo šuke. Teigė, kad viskas buvo ne specialiai, ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl konflikto, jie muštynių, net nenorėjo sukelti. Muštynės kilo, nes draugui sudavė smūgį. Smūgio sudavimą vertina neigiamai. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nurodė, kad jie priėjo prie kitos kompanijos tik norėdami paklausti, ko tie šaukė bei paprašyti cigaretės, o su baltais marškinėliais trenkė P. per veidą. Jie norėjo ramiai pakalbėti su ta kompanija.

6. Kaltinamasis P. K. teisme savo kaltę pripažino visiškai. Jis buvo su juoda „Adidas“ striuke, ant striukės rankovių buvo oranžinės juostos, juodu „Adidas“ megztiniu, žydrais džinsais ir raudonais „Adidas“ batais. Neprisimena, kaip A. ir E. buvo apsirengę neprisimena.

6.1. Parodė, kad įvykio dieną tiltu ėjo su A., P., E. ir E.. Ėjo ir klausėsi muzikos, jiems pradėjo rėkauti kažkokia kompanija, stovėjusi prie įėjimo į barą „P“, ten nebuvo nukentėjusiųjų. Jie (kaltinamasis su draugais) ėjo į kazino „L“ pažaisti. Ten nuėjo A., E., P., jis (kaltinamasis) liko su E. B.. Jie nuėjo prie tos kompanijos paprašyti prirūkyti, stovėjo, kalbėjosi, neprisimena ką sakė ir ką jam sakė, jam trenkė du ar vieną kartą. Nuėjo į kazino pakviesti kitų, išėjo į lauką, tikriausiai K. uždarinėjo baro įėjimą. Jis su A. pribėgo ir pradėjo jį mušti. Nežino, kas tiksliai ten buvo, jis buvo atėjęs juos išskirti. Jie (kaltinamasis su draugais) buvo girti, gal pagalvojo, kad jis iš tos kompanijos. Nežino, kaip taip gavosi, turbūt, pirmas pasitaikė. Su A. mušė, tiksliai neprisimena kiek, spardė kojomis ir mušė rankomis. A. irgi mušė, abu kartu mušė. Sudavė gal 3-4 smūgius, nepamena tiksliai. Mušė ir rankomis ir kojomis, kiek matė vaizdo įraše. Viskas labai greit gavosi. Tikriausiai K. K. mušė, neprisimena ką pastarasis darė. Vėliau prasidėjo tarp jų ir kitos kompanijos muštynės. Jie (kaltinamasis su draugais) išėjo į lauką. Kažkuri pusė nuėjo į (duomenys neskelbtini), kita pusė į barą, panelės išsibėgiojo. Jie (kaltinamasis su draugais) peršoko grandinę ir priėjo prie baro, į juos atskriejo kėdė ir jie pradėjo mėtyti kėdes. Nežino kiek metė, bet metė ne vieną kėdę. A. mėtė kėdes, ką darė E. nematė, gal mušėsi. Nematė ar pataikė į ką nors su kėde, tikriausia pataikė. Po to jie (kaltinamasis su draugais) išėjo, ėjo link išėjimo ir į juos skriejo ar bokalas ar butelis, kažkas stiklinio, nematė kas metė, tada žodžiais ginčijosi, jiems kažkas pradėjo rėkauti „ateikit čia“. Jie (kaltinamasis su draugais) pradėjo bėgti į juos. Matė, kad kažkas E. B. metė kėdę ir jis nukrito, bet kas sudavė nematė. Bandė iš kažkokio vyriškio kėdę atimti. Vėliau priėjo prie E. B., bandė daryti veiksmus, kad jis sąmonę atgautų, nes pastarasis gulėjo be sąmonės, žaizda tokia normali pas jį buvo, buvo praskelta galva. Po to atvažiavo policija ir apsaugininkai. Tada jau žodžiais kalbėjo prie pareigūnų. Niekas iš nukentėjusiųjų jam kūno sužalojimų nepadarė. Po konflikto su policija nuėjo į baro vidų ir ten kažką sakė, bet neatsimena ką.

6.2. Blogai vertina savo veiksmus, gailisi dėl padarytos veikos, nes K. K. ne prie ko buvo, atsiprašo jo ir kitų nukentėjusiųjų, tikrai nenorėjo. Buvo išgėręs, jei būtų blaivus, taip nebūtų. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį gali atlyginti, o kitų civilinių ieškinių nesutinka, nes ten nieko sunkaus nebuvo padaryta. Šiuo metu dirba ir mokosi, buvo savanoris į kariuomenę, bet dėl teismų jo nepriėmė.

6.3. Peržiūrėjus vaizdo įrašus nurodė, kad matosi, jog jam pirmam buvo suduota. Tuo metu nesuprato, kad žmogus atėjo jų išskirti, buvo išgėręs ir adrenalinas sukilęs. Nurodė, kad jie priėjo prie vaikinų, kilo žodinis konfliktas ir jam trenkė, o tada prasidėjo. Jie nebuvo agresyviai nusiteikę.

7. Nukentėjusysis K. K. teisme parodė, kad buvo rytas, jie buvo „P“, tai yra pažįstamų baras. Baiginėjosi renginys, jis buvo svečias, liko po renginio.

7.1. Grupelė jaunuolių, dvi kompanijos pradėjo pyktis. Jis tai matė iš šono, buvo bare, lauko terasoje. Jis (nukentėjusysis) nenorėjo, kad vyktų muštynės, nes baras yra jo pažįstamų žmonių. Jie (jaunuoliai) pradėjo stumdytis, todėl nuėjo jų išsiskirti, paaiškino, kad taip nesielgtų, nes prisidarys nereikalingų problemų, jie (jaunuoliai) išsiskyrė. Nerėkė ant jų, gražiai paprašė. Nuėjo link baro, nuo žemės pasikėlė alų. Vieniems matyt jis (nukentėjusysis) užkliuvo ir jie pradėjo jį įžeidinėti, tada jis (nukentėjusysis) nuėjo prie jų, vienas iš jų, nepasakys kuris, atsistojo į „poziciją“, po to - kitas, tai ir jis atsistojo. Tas, kuris pirmas atsistojo į „poziciją“, išsitraukė iš kišenės dujų balionėlį ir tiesiai jam į akis ašarinėmis dujomis papurškė iš kokio metro atstumo. Jam pradėjo griaužti visą veidą. Gavęs dujų ėjo į barą, lipo laiptukais ir tada jie (jaunuoliai) pradėjo jį spardyti. Tada pamatė iš baro žmonės ir pradėjo jį užstoti, o po to jau nelabai pamena. Pamena, kad nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir nukrito. Eidamas (duomenys neskelbtini) nukrito ant (duomenys neskelbtini). Jam labai griaužė akis. Tada nuėjo link policijos ir greitosios. Vėliau nedalyvavo muštynėse. Jie (jaunuoliai) stovėjo dviese, bet kai jam papurškė į akis, tai iš „L“ išbėgo dar trys jaunuoliai. Nežino kiek asmenų jį spardė – 2-3 jaunuoliai. Negali pasakyti, kiek smūgių jam sudavė. Mano, kad pagrinde kojomis spardė. Jis stovėjo užsisklendęs. Tada ir prasidėjo. Nežino iš ko jie galėjo suprasti, kad jis (nukentėjusysis) priklauso kažkokiai grupelei. Jam po įvykio 3-4 dienas buvo sunku žiūrėti. Iš vaizdo medžiagos žino, kad ėjo link (duomenys neskelbtini) ir į jį kėdę metė.

7.2. Pagarsinus nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 81-83 (11.19 sek.-11.25 sek.)), kur nurodė, kad papurškė dujomis tas vaikinas, kurį prieš tai jis išskyrė, žemesnis, su tamsia striuke, atsakė, kad gali taip būti, kaip sakė, jis buvo mažesnis, jam (nukentėjusiajam) iki nosies.

7.3. Paklausus, ką konkrečiai darė A. B., nurodė, kad A. B. buvo ar antras ar trečias iš tų žmonių, kurie pirmi prie jo priėjo. Pirmas jam (nukentėjusiajam) iš dešinės purškė dujas, kuris priešais stovėjo. Jam atrodo, kad kitas jam asmuo dujas purškė. Nepamena, kas jį spardė, nes jam ašarinių dujų buvo papurkšta, dėl to nematė.

8. Nukentėjusysis R. P. teisme parodė, kad K. K. yra baro lankytojas. Kaltinamųjų nėra matęs. Buvo rytas, gal 5 ryto. Jie susitvarkę, išsišlavę sėdėjo ir šnekučiavosi su kompanija, su kolegomis, klientais, kurie liko po sunkios darbo nakties.

8.1. Nuėjo apsižiūrėti teritoriją, nes netoliese turi dar terasą, ir grįždamas pamatė veiksmą. Einant artyn pamatė, kad pradeda skraidyti kėdės ir viena kėdė papuolė jo darbuotojui T. M. į galvą, kuris prarado sąmonę. Nuėjo į muštynių epicentrą sužinoti kas darosi. Tada pradėjo į jį mėtyti kėdes. Nesuvokė, kad už nugaros yra kita kompanija, kurios jis nepažįsta. Jie turi apsaugos mygtukus ir praktiškai kiekvienas gali telefonu iškviesti apsaugą, kurią samdo. Greitai surėkė kažkuris iš jų, kad spaustų apsaugos mygtuką. Tuo momentu, kai visi apsimėtė kėdėmis, matėsi, kad jie bando pabėgti iš teritorijos ir jis iš patirties žino, kad jei jie dings, tai nesugaus. Tada pradėjo šiek tiek provokuoti žodžiais, „užaštrinti“, kad jie nepabėgtų. Jie vėl grįžo ir nuo vieno, kuris per praeitą posėdį pats prisipažino, gavo stiklu į veidą. Pataikė jam tiesiai į akinius, kurie dužo ir subraižė visą veidą. Jie stumdėsi, stumdėsi ir tuo metu vėl kažkas iš tos kitos kompanijos su kėde pataikė vienam iš kaltinamųjų į galvą. Po to jie tai nubėgdavo, sustodavo penkiese į kovinę eilutę ir vėl bėgdavo į juos. Kažką jie bandė įrodyti, baisu buvo į juos žiūrėti. Sulaukė apsaugos ir po to juos sulaikė. Buvo greitoji, kreipėsi, kad pavalytų jam veido žaizdas. Į jį kėde pataikė du - tris kartus, su ranka nuo kėdės atsimušė ir į koją pataikė, pataikė ir su butelio bokalu jam į akinius, jie sudužo ir tada buvo visas veidas kruvinas, buvo subraižyti abu skruostai. Jam su kėde buvo pataikyta į kojas ir rankas. Koja buvo ištinusi. Su kėde jam į veidą nebuvo pataikyta. Bokalu ar stiklo šuke jam pataikė tas, kuris praeitame posėdyje pats prisipažino.

8.2. Buvo iškviesta apsauga. Tam, kad kaltinamieji neišeitų, jis keiksmažodžiais, daugiau lietuviškais, provokavo, kad jie neišeitų ir nepabėgtų. Provokavo lietuviškai ir jie tada įsižeidė. Po keiksmažodžių, kai jie sugrįžo, jie toliau bandė jiems kažką įrodyti, grįžo juos auklėti.

8.3. Kalbėdamas apie veiksmus, buvusius iki tol, kol kaltinamieji bandė pasišalinti, nurodė, kad eidamas juos raminti, pamatė, kad jo darbuotojas T. M. buvo be sąmonės, nutrenktas kėde. Ėjo, nes matė, kad vyksta konfliktas. Pradėjo juos raminti. Tada į jį kėdės pradėjo skrieti. Kažkuriuo momentu kažkas iš jų pradėjo šaukti „kviečiame apsaugą“. Iš priekio buvo viena kompanija, iš užpakalio buvo kita kompanija, taip spėja, nes iš už nugaros irgi skriejo kėdės. Nematė, kaip ta kita kompanija ten atsidūrė. Abi kompanijos mėtėsi. Viena kompanija, tai kaltinamieji, o kita kompanija buvo, kurios nepažįsta. Kėdėmis tik jie mėtėsi, nei jis, nei darbuotojai nesimėtė. Iš jų (nukentėjusiojo) kompanijos niekas nieko nesimėtė. Iškvietė apsaugą ir jie pradėjo eiti. Jie provokavo ir kaltinamieji grįžo ir vėl bėgo ant jų. Buvo du užbėgimai į juos, jei neklysta, vieno užbėgimo metu, vienas iš kaltinamųjų gavo su kėde, mesta kitos kompanijos. Paskui viskas labai greitai vyko.

8.4. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nurodė, kad kita kompanija į juos kėdžių nemėtė ir pavojaus jiems nekėlė.

9. Nukentėjusysis T. M. teisme parodė, kad nukentėjusieji jo kolegos, vienas - baro svečias. Kaltinamųjų nėra matęs. Jis dirba bare. Jau buvo po darbo. Viską susitvarkė ir išėjo į lauką parūkyti. Rūkydamas pamatė, kad K. užsiėmęs už veido ir jį už nugaros spardė du ar trys žmonės. Nuėjo juos raminti. Dar kažkokie perbėgo į jų baro pusę, mano, kad tai antra kompanija, kuri konfliktavo su kaltinamaisiais. K. mušė iš kaltinamųjų kompanijos du ar trys asmenys. Jie iš nugaros jį mušė ir kojomis spardė į šonus, daužė. Jis ėjo link jų, kur grandinė užkabinta, kad nebūtų praėjimo. Tada kažkokie du žmonės iš kitos kompanijos tą grandinę peršoko ir pribėgo slėptis už jų terasos. Jis priėjo prie tų trijų, bet jie pradėjo mėtyti kėdes. Jis juos ramino, bet buvo neįmanoma jų nuraminti. Tik nusisuko ir, jei neklysta, E. B. jam iš nugaros tiesiai į galvą metė kėdę ir jis (nukentėjusysis) neteko sąmonės. Po 5 sekundžių atgavo sąmonę. Rodos, kad M. U. jį pakėlė. Po to pamatė didelį sambrūzdį, visi buvo subėgę, viskas gavosi už baro teritorijos. Negali pasakyti, bet rodos, kad kaltinamieji pradėjo, nes priėjo prie jų ir jie pradėjo mėtyti kėdes. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nurodė, kad kita kompanija jiems nekėlė pavojaus. Iš vaizdo įrašų matosi, kad jis visus skiria, o jie į jį metą kėdę. Nurodė, kad buvo du smūgiai, pirmu smūgiu pataikė į galvą su kėde ir dar vienas smūgis buvo, kai jis buvo nukritęs.

10. Liudytojas P. A. teisme parodė, kad įvykis buvo praeitą vasarą. Mėnesio neprisimena. Birželis gal buvo. Tai buvo paryčiai/rytas. Ėjo su grupele savo draugų paryčiais prie „P“. Jau ruošėsi važiuoti namo ir priėjo prie jų žemas vaikinas, atrodo E. B.. Jie prisikabino prie jo draugų. Pradėjo kažką ginčytis. Jis negirdėjo ką šnekėjo. Prasidėjo konfliktas, pradėjo stumdytis. Tada išbėgo dar kaltinamųjų draugų iš kazino. Prasidėjo muštynės. Muštynėse jis (liudytojas) nedalyvavo, bet buvo šalia. Kol mušėsi, matė, kad jo manymu K. (toks stambus, aukštas) buvo apipurkštas dujomis. K. K. susiėmęs už veido ėjo kažkur toliau link (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) ir nukrito. Jis pribėgo pažiūrėti ar jam viskas gerai. Kaip suprato, K. K. susitrenkė galvą į (duomenys neskelbtini). Jis (liudytojas) paskambino 112. Iškvietė greitąją ir tuo pačiu atvyko policija. Tada perlipo per (duomenys neskelbtini) ir atbėgo ten, kur visas veiksmas vyko. O tada parbėgo link jų tie, kurie mušėsi. Jie tada bėgo link jų (liudytojo kompanijos) ir prasidėjo kėdžių mėtymas ir tuo pasibaigė, nes atvažiavo policija. Dar pamena, kad prieš tai jie metė šukes į žmones. Matė lyg „P“ savininką (aukštą, žilą, su akiniais). Vyrui su akiniais buvo praskelta galva. Kolonėlę kažkas metė, jo manymu - tas mažas, A.. Pradžioje stovėjo su daug žmonių. Priėjo B. prie kitų žmonių ir prisikabino, kažką pradėjo rusiškai šnekėti, keiksmažodžiais ir susistumdė, prasidėjo muštynės. Jis nežino, dėl ko jie pradėjo muštis. Nematė, kas kam pirmas sudavė. Tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad muštynės prasidėjo po susistumdymo. Nepasakys, kas tiksliai purškė dujomis į K., bet kiek iš pasakojimų suprato, tai tas žemas, A.. Suprato, kad K. buvo apipurkštas dujomis, nes buvo užsidengęs veidą ir šiaip žino, kad ten daug kas dujų gavo. Ne šiaip veidą jis buvo užsidengęs, jis nieko nematė ir tada jis nukrito į tą (duomenys neskelbtini) ir, kaip suprato, trenkėsi galva, o tada jis (liudytojas) iškvietė greitąją. Kai K. nukrito, tai nefiksavo kas vyko prie baro „P“, nes jis (K.) toliau nukrito. Ten visi mušėsi ir buvo didelis šurmulys. Jis paskambino 112 ir automatiškai policija bei greitoji atvažiavo. Nežino, ar K. K. buvo suduoti smūgiai, tiksliai nematė, bet mano, kad buvo suduoti smūgiai. Kaip suprato, tai K. bandė išskirti juos ir gavo. Matė, kaip K. K. bandė skirti. Jam atrodo, kad jis vienas atėjo ir bandė išskirti juos ir gavo dujų nuo A.. Tai gavo dujų ir sudaužė jį truputį. Nepasakys, kas jį daužė. Buvo labai daug veiksmo, net nespėjo susigaudyti. Metalines kėdes visi mėtė, jis taip pat metė. Kai pradėjo į juos mėtyti šukes ir taip toliau, tai kas nukrito, tuo ir mėtėsi. Pamatė, kad į jį (liudytoją) bėga žmonės ir išsigando, nenorėjo pats gauti ir ėmėsi visų priemonių. Kėdė į juos nuskrido ir jie paėmė tą kėdę ir numetė. Jie gynėsi su tomis kėdėmis. Neįsivaizduoja, ko kaltinamieji, kurie jau išeidinėjo, parbėgo. Ten buvo ir suaugusių vyrų, tai nemano, kad specialiai keltų konfliktą. Girdėjo kas aplinkui vyksta. Keiksmažodžiai buvo. Jis (liudytojas) metė kėdę, nes jie (kaltinamieji) juos puolė, todėl bandė gintis. Puolimas prasidėjo, nes jie (kaltinamieji) prie jų ne šiaip sau priėjo. Metė kėdę, nes į jį parbėgo žmonės. Buvo ir merginų, jo mergina buvo, tai nenorėjo, kad ji būtų sužeista. Neįsivaizduoja, kas policijai nurodė kaltus asmenis, gal baro darbuotojai.

11. Liudytojas M. U. teisme parodė, kad dirba bare „P“, pažįsta nukentėjusiuosius, jie bendradarbiai, o K. yra draugas. Kaltinamųjų nepažįsta. Visas konfliktas prasidėjo tuo metu, kai jis buvo darbuotojas, buvo jau pasibaigusios darbo valandos. Mano, kad jie, kaip darbuotojai, konflikte dalyvavo kaip trečioji šalis. Jiems išvijus tam tikrus asmenis pasibaigus darbo laikui, jie nusprendė apsižodžiuoti su ėjusiais kaltinamaisiais, kurie ėjo ant tilto. Iš baro išėjo kompanija ir pradėjo konfliktuoti su kompanija ant tilto. Ta kompanija buvo išprašyta iš baro, nes buvo darbo laikas pasibaigęs. Neprisimena,- ką kompanija sakė kaltinamiesiems, kurie buvo ant tilto. Tada kaltinamieji nusileido ir tada tarp kaltinamųjų ir jų klientų, kurie buvo išprašyti iš baro, vyko nesutarimai. Besitvarkydamas K. pastebėjo bręstantį konfliktą tarp kaltinamųjų ir asmenų, kurie prieš tai buvo bare. Kai išėjo iš baro, pamatė, kad K. spardo kojomis ir po to konfliktas stiprėjo. Jie (liudytojas ir jo bendradarbiai) iš viso neturėjo dalyvauti tame konflikte, jie atsidūrė ne tuo laiku, ne toje vietoje, o viskas, kas vyko po to, mano, kad buvo natūrali reakcija. Pirmas bendradarbis, kuris buvo sužeistas, buvo T. M., kuris siekė nuraminti tą konfliktą, tačiau viskas baigėsi tuo, kad į jį buvo paleista kėdė, ir suveikė kažkoks savigynos instinktas. Buvo iškviesta apsauga, ji laiku neatvyko. Praeivis iškvietė policiją. Toliau vaizdo nematė, nes ten buvo prie kazino „L“. Matė, kad K. buvo spardomas kojomis. Vienas asmuo spardė jį. Kelioms minutėms prabėgus, žmonės, kurie buvo išprašyti iš baro, nusprendė atbėgti į baro teritoriją. Paskui juos atbėgo ir kaltinamieji. Tada buvo mėtomos kėdės. T. M. išėjo nuraminti konflikto ir tada gavo smūgį iš kėdės. Sunku pasakyti kas vyko, nes vyko chaosas, kol atvyko policijos pareigūnai. Jam (liudytojui) suveikė instinktas, neliko vietoje stovėti. Norėjo pakelti T. M., jam padėti ir apginti. Bandė nustumti kaltinamuosius nuo baro teritorijos. K. K., T. M., R. P. ir jis neatliko jokių veiksmų prieš kaltinamuosius. Matė, kad kaltinamųjų kompanija pirma pradėjo mėtytis kėdėmis. Pirmas konfliktas tarp tų kompanijų įvyko jam nematant. Konfliktą pradėjo kompanija, išprašyta iš baro. Negali pasakyti kas sudavė smūgį.

12. Liudytoja B. Ž. teisme parodė, kad buvo bare „P.“ su draugais. Kompanija keitėsi, tai jų buvo daug. Stovėjo ir kalbėjosi, priėjo du vaikinukai, neprisimena kurie, ir prasidėjo konfliktas. Negirdėjo ką jie šnekėjo. Bet jau atėjo ne su gerais norais, nes atėjo puldami. Su negerais norais, nes iš karto atėjo ir veidas į veidą, nemano, kad taip būna, kai ateina su gerais tikslais. Jie ginčijosi. Tada jie (vaikinai) išėjo. Jei neklysta, jie pasakė, kad grįš ir atsives daugiau draugų ir tada jų daugiau parbėgo. Mano, kad kaltinamieji norėjo atsivesti daugiau draugų, nes jų (liudytojos draugų) buvo daugiau. Ne visą laiką stebėjo draugų ir jų pokalbį, nes ji negirdėjo apie ką jie šnekėjo. Ne visą laiką stebėjo ką jie daro. Jie nuėjo ir pasakė, kad atsives daugiau draugų. Tada, kaip prisimena, jie ne atėjo, o bėgo ir prasidėjo muštynės. Kiek atsimena, tai niekas nebuvo atėjęs išskirti, kai vyko konfliktas, nebent to nematė. Muštynių aplinkybių nelabai prisimena, nes buvo labai seniai. Pamena, kad joms, merginoms pasakė pasitraukti. Jos pasitraukė. Atsimena, kad kažkas buvo nukritęs ant (duomenys neskelbtini), jei neklysta, tai baro darbuotojas. Vienu momentu jai virš galvos praskrido kažkieno kolonėlė. Pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (garso įrašo 24.22 s. – 26.22 s.; t. 1, b. l. 103-105) parodė, kad nematė, kas purškė dujomis.

13. Liudytoja B. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 8 d., parodė, kad įvykis buvo 2020 metų birželio mėnesį. Buco su draugais R., R. (šiuo metu jie yra išvykę iš Lietuvos, yra (duomenys neskelbtini), išvyko ten gyventi ir neplanuoja grįžti), P. (jos vaikinas), ir dar kitais asmenimis, kurių nepažįsta. Pagrinde laiką leido keturiese, buvo mieste, paskui vyko į barą „P“, esantį prie (duomenys neskelbtini). Visi vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau įvykio metu orientavosi ir suprato kas įvyko. Buvo jai nepažįstamų asmenų, kurie prisijungdavo prie jų arba jie prisijungdavo prie jų. Negali tiksliai nurodyti, kieno tai galėjo būti pažįstami. Mano, kad išėjo iš baro „P“ tada, kai jis jau užsidarinėjo. Atsimena, kad baro viduje konfliktų neturėjo. Kai išėjo iš baro, stovėjo arčiau (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), tiesiog kalbėjosi. Dėl patirto šoko patį įvykį atsimena labai prastai, kadangi muštynės vyko tarp daug žmonių, skaičiaus nurodyti negalėtų. Visų įvykio aplinkybių neatsimena, tik atsimena, kažkuriuo metu jos brolis R. jai pasakė, tiksliai neatsimena, bet lygtais sakė ar pasitrauk, ar bėk iš čia. Atsimena, kad kartu su R. stovėjo arčiau baro „P“. Atsimena, kad vyko muštynės, kad buvo mėtomos metalinės baro kėdės, tačiau nurodyti, kas būtent kokius veiksmus atliko, pasakyti negali. Mano, kad tų asmenų atpažinti taip pat negalėtų. Atsimena, kad P. dalyvavo muštynėse, kokius jis veiksmus atliko, nematė, tačiau atsimena, kad jis visą laiką bandė jas apsaugoti, kad jų nesužeistų. Aršiausia buvo ta kompanija, kuri atėjo nuo pėsčiųjų tilto, kuri visą laiką juos puolė, o jos brolis, P. ir baro „P“ darbuotojai nuo jų gynė, bandė apsaugoti merginas ir baro turtą. Ji sužalota nebuvo, pretenzijų niekam neturi (t. 1, b. l. 103-105).

5. Liudytojas K. Š. teisme parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), jei neklysta, įvykis vyko praeitais metais. Gali būti kaltinime nurodytu laiku. Tai buvo jo naktinės pamainos pabaigoje, apie 5 val. Atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą nustatinėjo aplinkybes. Juos pasitiko baro darbuotojai bei kita asmenų grupė, kuri, pasak liudytojų, galimai buvo sukėlusi muštynes. Bendrai iš visų paaiškinimų suvokė, kad 4-5 asmenys, eidami iš (duomenys neskelbtini) tiltu link stoties, pradėjo šūkauti. Po to, priėję prie baro „P“, tiksliai dabar nepamena, ar žodiniu būdu ar kitu, sukėlė muštynes. Kadangi jau praėjo metai, galite vadovautis jo tarnybiniu pranešimu. Sužalotas tikrai buvo vienas asmuo, jam reikėjo medikų, nes jam buvo galvos trauma ir medikai jau suteikė pagalbą.

6. Pagarsinus liudytojo K. Š. tarnybinį pranešimą (teisiamojo posėdžio garso įrašas 1.26.15 s. – 1.28.20 s., t. 1, b. l. 16), liudytojas nurodė, kad jame viskas išdėstyta teisingai. 2020 m. birželio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus juos pasitiko „P“ baro savininkas, kaip vėliau - R. P., kuris paaiškino, kad tuo metu, kai minėtas baras buvo uždarytas ir vyko tvarkymosi darbai, į barą įsiveržė penki asmenys, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo E. B., E. S., P. K., A. B. ir P. L., kurie sukėlė muštynes prie baro. Muštynių metu nukentėjo baro darbuotojai: R. P., T. M., M. U., K. K.. Daugelis baro darbuotojų/lankytojų, buvo sužaloti ašarinėmis dujomis, kurias, pagal jų paaiškinimus, panaudojo vienas iš sulaikytų asmenų, tačiau negalėjo nurodyti kuris iš jų. Dalinės apžiūros metu pas E. S. buvo rastas ašarinių dujų purkštuvas. Įvyki užfiksavo ir matė liudininkas, (duomenys neskelbtini) pilietis Y. S., kuris įvykio vietoje perdavė vaizdo įrašą (t. 1, b. l. 16).

7. Liudytojas Y. S., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 15 d., parodė, kad Lietuvoje būna laikinai, šiuo metu ruošiasi išvykti iš Lietuvos, tad su juo galima bus susisiekti tik elektroniuniu paštu, kurį nurodė asmens duomenų pažymoje. 2020 m. birželio 14 d., 5.30 val. stovėjo prie kazino „L“, kuris yra (duomenys neskelbtini), alkoholio tą kartą buvo nevartojęs. Išėjo į lauką parūkyti. Nuėjo aukščiau ant (duomenys neskelbtini), viena kompanija stovėjo ant (duomenys neskelbtini), prie baro, o kita kompanija ėjo per tiltą į stoties pusę. Jie pradėjo šauktis vienas ant kito, kiek atsimena, kad pirmi pradėjo šaukti, tie, kurie buvo ant tilto. Jie šūkavosi lietuviškai, tačiau suprato, kad buvo daug keiksmažodžių, kad buvo daug rusiškų žodžių, kuriuos supranta, kad tai yra keiksmažodžiai. Ant tilto buvo nuo 5 iki 8 asmenų, visi vyrai. Kiek atsimena, tie vaikinai, kurie nusileido nuo tilto, visi užėjo į kazino „L“. Po kokių 5-10 minučių jie išėjo, kiek išėjo, neatsimena, bet ne visi. Tie, kurie išėjo, nuėjo, pradėjo konfliktuoti su prie baro buvusiais klientais, pradėjo tarpusavyje muštis. Tada kažkas iš tų vaikinų nuėjo į kazino pakviesti draugų, tada visi vaikinai išėjo iš kazino ir vėl ėjo į barą konfliktuoti su baro klientais. Kai visi vaikinai ėjo toliau muštis, jis pradėjo filmuoti ir tą įrašą perdavė policijos pareigūnams. Svarbiausius įvykius, mano, jam pavyko užfiksuoti vaizdo įraše (t. 1, b. l. 55-57).

8. Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2020 m. birželio 14 d. 5.36 val. bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad „P“ bare vyksta muštynės, mušasi apie 10 asmenų (t. 1, b. l. 11-14).

9. Pareiškėjo R. P. 2020 m. birželio 14 d. pareiškimu, kad konfliktas prie baro „P“, kurį jis atstovauja, kilo apie 5 val. ryto. Konfliktas persikėlė į baro teritoriją. Vaikinai provokuodami pradėjo mėti baro baldus vieni į kitus, tuo pačiu ir į jų darbuotojus. Gindami savo teritoriją, turtą, pamatę, kad jų draugas ir klientas spardomas į galvą, jis ėmėsi jį ginti. Jam pataikė iš stiklo į akį, bėgo kraujas, skaudėjo. Nukentėjo keli žmonės. R. P. sužalojo veidą;, T. M. – ausį ir ašarinėmis dujomis; M. U. veidą; K. K. suspardė, prurškė ašarinių dujų į veidą). Yra filmuota medžiaga (t. 1, b. l. 15).

10. Alkotesterio kvitų duomenimis 2020 m. birželio 14 d. 6.15 val. A. B. nustatytas 0,96 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 95), 2020 m. birželio 14 d. 6.27 val. P. K. nustatytas 1,01 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 38).

11. 2020-06-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tarp pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Praėjimas tarp pastatų yra grįstas plytelėmis, viduryje yra laipteliai. Praėjus praėjimą, dešinėje pusėje yra baras „P“. Apžiūrint praėjimą nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), praėjimo dešinėje, yra įsikūrusios įvairios įmonės. Kairėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) dešinys fasadas. Fasado gale, praėjimo kairėje pusėje, ant kampo yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera. Apžiūrint praėjime esančius laiptelius vedančius link (duomenys neskelbtini), prie pirmojo laiptelio aptikta netaisyklingos formos rudos spalvos skysčio dėmė iš kurios paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 1. Laiptelių centre yra metaliniai turėklai. Praėjimo gale, prie (duomenys neskelbtini), iš dešinės pusės yra baro „P“ patalpos. Virš jų, ant pastato sienos, yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Tarp baro pastato sienos ir (duomenys neskelbtini) yra staliukai su metalinėmis kėdėmis. Įvykio vietos apžiūros metu daugiau reikšmingų aplinkybių bei objektų nepastebėta. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis, kurios išdėstytos ant pastatų sienų (t. 1, b. l. 19-22).

12. Iš vaizdo įrašo, kurį pateikė baro „P“ savininkas R. P., pavadinimu „ch03_20200614044208“, jo 2020 m. birželio 17 d. apžiūros protokolo ir 2020 m. birželio 17 d. vyresniosios tyrėjos Ž. A. tarnybinio pranešimo matosi, kad vaizdas fiksuojamas šviesiu paros metu, (duomenys neskelbtini). Matosi sustatyti stalai, prie tų stalų vaikinas su šluota tvarkosi, dešinėje pusėje matosi (duomenys neskelbtini). Matosi, prie kito šviesios spalvos pastato ((duomenys neskelbtini)) stovintys jaunuoliai, keturi vaikinai ir trys merginos. Vaizdo įraše 11.42 sek. matosi, kaip prie tų vaikinų ir merginų kompanijos prieina du vaikinai. Vaikinas su mėlyna striuke, mėlynos spalvos džinsais, trumpų rudų plaukų, t. y. E. B., ištiestomis rankomis prieina arčiau vaikinų. Kitas, kartu su juo atėjęs vaikinas, su juodos spalvos striuke, ant rankovių matosi dryžiai (oranžinės spalvos), šviesios spalvos džinsais, su gaubtuvu, t. y. P. K., eina aplink stovinčius vaikinus. E. B. pradeda konfliktuoti su kitos kompanijos vaikinu. Jie konfliktuodami nueina toliau nuo stovinčių asmenų. Link jų pradeda eiti šviesių plaukų, tamsiai apsirengusi mergina. Tuo pačiu metu, vaizdo įrašo fone pasirodo K. K. su violetinės spalvos megztiniu, su kepure. Jis per kėdėmis užstatytą išėjimą iš baro, atsisega užsegtą grandinėlę ir eina skirti konfliktuojančių vaikinų. Vaizdo įraše matosi, kaip P. K. kitos kompanijos vaikinas, plikas, baltos spalvos marškinėliais, juodos spalvos džinsais, dešine ranka trenkia per veidą ir jie pradeda stumdytis. K. K. bando juos išskirti. Arčiau prieina E. B.. K. K. rankos mostu nuveda nuo jaunimo kompanijos E. B. ir P. K.. Matosi, kad iš baro išeina trys vyriškos lyties asmenys. Kur nueina E. B., P. K. ir K. K. vaizdo įraše nesimato. Vaizdo įraše matosi, kad ir kita likusi vaikinų kompanija nueina ten, kur prieš tai nuėjo E. B., P. K. ir K. K.. Ką jie ten daro, nesimato. K. K. grįžta į barą „P“, atsisega grandinėlę, užeina, užsega ją, tačiau vėl kažką pamato ir vėl išeina iš baro. Vaizdo įraše matosi, kaip į barą, peršokę grandinėlę, atbėga jaunuoliai. Vaizdo įraše matosi, kaip K. K., bando patekti į barą, bando atsisegti grandinėlę, tačiau jį sulaiko P. K. ir A. B.. A. B. apsirengęs pilkos spalvos kelnes, juodos spalvos bliuzoną, atsegamą, po juo matosi baltos spalvos marškinėliai. Kumščiuoja jį į visas kūno vietas, tiek rankomis, tiek kojomis. Jis bando laikytis už grandinėlės, tačiau jie jį vis tiek tempia į save. K. K. atsakomųjų smūgių nesuduoda. Į barą įbėgęs jaunuolis pasiima metalinę kėdę ir ją metą į P. K. ir A. B., kurių vaizdo įraše nesimato, taip pat nesimato ar pataiko kėdė į juos. K. K. nueina susiėmęs už galvos. Vaizdo įraše matosi, kaip į barą įbėga E. B., P. K. ir A. B.. Link jų ištiestomis rankomis eina vaikinas su juodos spalvos šortais, juodos spalvos merškinėliais, su kepure su snapeliu, t. y. T. M.. P. K. pasiima bare esančią kėdę, ir ja užsimoja, T. M. prieš jį iškelia dešinę ranką. E. B. ir A. B. mėto bare esančias kėdės į jame esančius asmenis. A. B. paėmęs kėdę, meta ją į T. M., ir pataiko jam į galvos dešinę pusę. T. M. nukrenta ant žemės. E. B., P. K. ir A. B. mėtydami kėdes bando šalintis iš baro. E. B. meta kėdę į link jo einantį vyriškį, tai yra į juodai apsirengusį, žilstelėjusį, su akiniais vyriškį, t. y. R. P., kėdė atsitrenkia į kairę koją. Baro terasoje lieka tik merginos, vyriškos lyties asmenys išbėga/išeina iš baro. Dalis vyrų grįžta prie baro, kur kita dalis vyrų, nesimato. Vaizdo įraše matosi, kaip atvyksta uniformuoti policijos pareigūnai ir pradeda aiškintis įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 23-30, b. l. 31; vaizdo įrašas kompaktiniame diske t. 1, b. l. 32).

13. Iš vaizdo įrašo, kurį pateikė liudytojas Y. S., jo 2020 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokolo ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. vyresniosios tyrėjos Ž. A. tarnybinio pranešimo matosi, kad vaizdas fiksuojamas šviesiu paros metu, matoma pastato siena, ant sienos yra užrašas „L“. Fone girdisi šūksniai. Fone girdisi vyriškas balsas, kuris sako „Ateik čia, ateik čia“, ir kiti įvairūs žodžiai, kurie nėra suprantami, neįmanoma identifikuoti kas kalba. Vaizdo įraše 00.32 sek. matosi E. S., su mėlyna striuke su kapišonu, šviesios spalvos džinsais, pasiima nuo grindinio tamsios spalvos daiktą, ką pasiima, nesimato, ir meta į baro „P“ pusę, nesimato ar pataiko į kitus asmenis, vaizdo įraše neužfiksuota. Iškart fone pasigirsta vyriškas balsas „Durniai, debilai“, pasigirsta ir kiti balsai, tačiau, ką jie sako, neįmanoma suprasti. Vaizdo įrašo fone girdisi vyriški balsai, kurie sako „Ateik čia, ateik čia“. Vaizdo įraše 00.45 sek. matosi E. B., su mėlynos spalvos striuke, džinsinėmis kelnėmis, baltais sportiniais batais, paima nuo grindinio stiklo šukę ir meta į baro „P“ pusę, nesimato ar į kažką pataiko. Iš baro „P“ kažkas išmeta metalinę kėdę, nesimato kas išmeta. Fone girdisi vyriškas balsas, kuris sako „Davai nu, davai“ ir kiti įvairūs žodžiai, kurie nėra suprantami, neįmanoma identifikuoti kas tai sako. Vaizdo įraše 01.23 sek. matosi, kaip 5 vaikinai eina link autobusų stoties, P. L., juoda striuke, tamsiai mėlynomis kelnėmis, tamsių plaukų, rankų mostais rodo į kitus asmenis. Fone girdisi vyriški balsai, kurie sako „Davai, ateik čia, ateik, davai“ ir kiti įvairūs žodžiai, kurie nėra suprantami, neįmanoma indentifikuoti kas tai sako. Nueidami 5 vaikinai staiga apsisuka ir pradeda bėgti atgal link baro „P“. Priekyje kairėje pusėje bėga E. B. ir P. K., su mėlynos spalvos kelnėmis, raudonos spalvos sportiniais batais. Vaizdo įraše 01.43 sek., E. B. bėgant laiptais, ant laiptų stovintis vaikinas, juodai apsirengęs, su baltos spalvos marškinėliais, pataiko metaline kėde į galvą, E. B. praradęs sąmonę nukrenta nuo laiptų ir nesikelia. Pribėga kiti vaikinai, prasideda muštynės. Vaizdo įraše 01.45 sek. matosi, kaip A. B., pilkomis kelnėmis, juodos spalvos bliuzonu, pakelia nuo grindinio metalinę kėdę ir meta ją į priekyje stovinčius žmones. E. B. bando pakelti šalia jo esantys vaikinai. E. B. be sąmonės, nesikelia. Aukščiau ant laiptų, matosi, ir toliau vyksta muštynės. Asmenys vieni į kitus mėto metalines kėdes. Vaizdo įraše matosi, kaip vaikinas baltais marškiniais, juodu bliuzonu, stovintis aukščiau ant laiptų, į žemiau nuo laiptų esančius vaikinus numeta metalinę kėdę, A. B. paima tą kėdę ir meta ją atgal į aukščiau ant laiptų stovinčius žmones. Vaizdo įraše matosi, kaip A. B. paima metalinę kėdę ir pataiko į R. P.. Pataiko į dešinės pusės ranką, su kuria nusimuša kėdę. Vaizdo įraše matosi stambesnio sudėjimo vyriškis, su akiniais, kuris bando raminti vaikinus, surenka numestas metalines kėdes (toliau – tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo). Vaizdo įraše 02.43 sek. matosi, kad atvyksta uniformuoti policijos pareigūnai. Vaizdo įraše matosi, kad atvykus pareigūnams, muštynės nurimsta, R. P. ir tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo surinkinėja išmėtytas metalines kėdes. Fone girdisi balsai, tačiau ką sako, nesigirdi. Pranešėjas prieina prie sąmonę praradusio asmens, suteikinėja jam pagalbą kartu su kitais asmenimis (apžiūros protokolas t. 1, b. l. 33-40; tarnybinis pranešimas t. 1, b. l. 41; vaizdo įrašas kompaktiniame diske t. 1, b. l. 42)

14. Iš vaizdo įrašo, kurį pateikė AB „G“, jo 2020 m. rugpjūčio 17 d. apžiūros protokolo ir 2020 m. rugpjūčio 17 d. vyresniosios tyrėjos Ž. A. tarnybinio pranešimo matosi, kad yra filmuojamos baro „P“ prieigos, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Ekrano apačioje kairėje pusėje matosi užrašas „Doma 113“ ir ekrano dešinėje, apačioje matosi užrašas „2020/06/14 05:30:00“. Vaizdo įraše matosi, kaip baro „P“ darbuotojai tvarko lauko terasą. Vaizdo įraše matosi, kad 03.42 sek. iš baro patalpų išeina K. K., su violetiniu megztiniu ir išeina iš baro terasos. Kur nueina, kamera nefiksuoja. Matosi, kad iš baro „P“ patalpų vidaus išeina daugiau žmonių. Vaizdo įraše 05.05 sek. matosi, kad K. K. grįžta į baro „P“ terasą, tačiau žengęs kelis žingsnius vėl išeina iš baro „P“ terasos. Vaizdo įraše 05.44 sek., matosi, kaip į baro „P“ terasą įbėga du vaikinai. Aplink bėgioja ir kiti žmonės, tiek vyriškos lyties, tiek moteriškos. Vaizdo įraše 05.48 sek. matosi, kaip į baro „P“ terasą bando įeiti K. K., tačiau jį už pečių sugriebia P. K., apsirengęs šviesios spalvos džinsinėmis kelnėmis, juodos spalvos švarkeliu, ant kurio rankovių yra raudonos juostos ir nutempia K. K. nuo baro įėjimo. Matosi, kad K. K. bando susilaikyti rankomis už prie baro įėjimo pritvirtintos grandinėlės, suduodami smūgiai nesimato, tačiau vaizdo įraše 05.35.56 sek. matosi, kad K. K. nueina nuo baro įėjimo rankomis susiėmęs už galvos. Nueinant K. K. nuo baro įėjimo, iš baro, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, juodai apsirengęs, trumpai kirptas iš baro teritorijos išmeta metalinę kėdę ir nubėga atgal į barą, kur numeta, vaizdo kamera nefiksuoja. Vaizdo įraše matosi, kaip į baro teritoriją per praėjimą patenka trys jaunuoliai. P. K., A. B., pilkomis džinsinėmis kelnėmis, juodu švarku, bei iš paskos eina E. B., apsirengęs mėlynomis džinsinėmis kelnėmis, mėlynos spalvos striuke. Vaizdo įraše 06.08 sek. matosi, kaip P. K., A. B. ir E. B., esant baro terasoje, paima metalines baro kėdes ir meta jas į stovinčius žmones. Vaizdo įraše 06.10 sek. matosi, kad šalia baro terasos P. L., juoda striuke, tamsiomis džinsinėmis kelnėmis paima metalinę kėdę ir meta ją į nuo baro „P“ nueinantį K. K., tačiau nepataiko. Vaizdo įraše matosi, kad 06.15 sek. A. B. mesta metalinė kėdė pataiko į bare buvusį žmogų, t. y. į T. M., jis nukrenta. Asmenys pradeda bėgti iš baro. Bėgant iš baro terasos E. B. meta metalinę kėdę ir ją pataiko į atbėgantį R. P.. Dauguma žmonių, buvusių baro „P“ terasoje išeina iš jos, kur išeina, nesimato, vaizdo kamera vaizdo nefiksuoja. Vaizdo įraše matosi, kas asmenys vieni išeina, kiti grįžta į baro „P“ terasą. Vaizdo įraše matosi, kad 07.30 sek. vaizdo kamera pasisuka, ir pradeda filmuoti lošimo namų „L“ krypties vaizdą. Vaizdo įraše 07.42 sek. matosi, kaip laipteliais link baro „P“ pakyla 5 jaunuoliai, E. B. kažką paima nuo grindinio ir meta į bare „P“ terasoje esančius žmones, ar pataiko, nesimato. Vaizdo įraše 08.12 sek. matosi, kad 5 jaunuoliai pradeda nueidinėti nuo baro „P“. Iš baro „P“ išeina asmenys, stebi nueinančius žmones. Vaizdo įraše 08.30 sek. matosi, kad šalia baro išėjimo stovėjusią metalinę kėdę paima juodai apsirengęs vaikinas, P. A., kuris bėgdamas ją pataiko į vieną iš atbėgančių vaikinų, į E. B.. P. A. grįžta prie baro įėjimo, pasiima kitą kėdę ir vėl meta ją į žemiau laiptelių stovinčius vaikinus. P. A. trečią kartą grįžta ir paima metalinę kėdę iš baro ir meta ją į žemiau laiptelių esančius asmenis. Ar likusius du kartus pataiko į kažką, vaizdo įraše nesimato. Vaizdo įraše 09.27 sek. P. A. iš baro „P“ paima 4 kėdę ir ją meta į konfliktuojančius asmenis. Matosi, kad arčiau lošimo namų „L“ ant grindinio guli žmogus. Vaizdo įraše matosi, kad 10.18 sek. R. P. į barą „P“ neša dvi metalines kėdes. Vaizdo įraše matosi, kad 10.42 sek. atvyksta uniformuoti policijos pareigūnai. Vaizdo įraše matosi, kad 11.30 sek. kamera pasisuka ir vėl pradeda filmuoti baro „P“ terasą (apžiūros protokolas t. 1, b. l. 43-50; tarnybinis pranešimas t. 1, b. l. 51; vaizdo įrašas kompaktiniame diske t. 1, b. l. 52).

15. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto R. Šimakausko išvada Nr. G 1646/2020 (01), kurioje nurodyta, kad T. M. nustatyti kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinėje ausyje bei poodinės kraujosruvos galvos dešinėje pusėje, dešinio peties srityje, pilvo dešinėje pusėje ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020 m. birželio 14 d.). Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimuose nėra požymių, nurodančių skirtingą jų padarymo laiką. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti netrukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai yra tiriamojo rankomis pasiekiamose kūno vietose. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui. Tiriamasis sužalojimų padarymo jam metu galėjo būti bet kokioje pozoje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie sužalojusio daikto (daiktų) formą, dydį, skaičių ir sužalojimų padarymo seką. (t. 1, b. l. 131).

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. Gaidienės išvadoje Nr. G 1606/2020 (01) nurodyta, kad R. P. padaryti odos nubrozdinimai žanduose, poodinės kraujosruvos blauzdose. Odos įbrėžimai padaryti aštrią briauną ar/ir smailumą turinčiu daiktu (daiktais), poodinės kraujosruvos kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietos yra pasiekiamos R. P. ranka, tačiau sužalojimai nebūdingi vienkartiniam griuvimui. R. P. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima spręsti apie žalojusio daikto ar įrankio formą, dydį, neužfiksavo (t. 1, b. l. 127-128).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto R. Šimakausko išvada Nr. G 1647/2020 (01), kad K. K. nustatyti kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinėje ir pilve bei odos nubrozdinimai abiejose rankose ir abiejose kojose. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu, buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2020-06-14). Sužalojimuose nėra požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai yra nukentėjusiajam rankomis pasiekiamose kūno vietose. Spręsti apie sužalojimų padarymo galimybę kritimo metu būtų galima, patikslinus įvykio aplinkybes. Tiriamasis sužalojimų padarymo jam metu galėjo būti bet kokioje pozoje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais. Sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio (įrankių) skaičių, formą ir dydį bei sužalojimų padarymo seką. (t. 1, b. l. 134-135).

18. Atlikus pas E. S. rasto balionėlio tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2020 m. gruodžio 1 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tai dujų balionėlis, D kategorijos dujinis ginklas (aerozolinis įrenginys), nėra nešaunamasis ginklas (t. 1, b. l. 136-139).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

19. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1848 redakcija) nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10, 44, 255, 256 straipsniais, byla išnagrinėta pagal prokuroro prašymu pakeistą kaltinimą, kuriame patikslintos E. B. ir A. B. pareikšto kaltinimo aplinkybės. Kaltinimas patikslintas pašalinant A. B. kaltinime nurodytą faktinę aplinkybę, kad dėl jo mestos į R. P. kėdės, šiam buvo padaryti odos nubrozdinimai žanduose, šią aplinkybę inkriminuojant E. B., kartu patikslinant, kad buvo mesta ne kėdė, o nuo grindinio paimta šukė. Kitos kaltinimo aplinkybės nepakeistos (t. 3, b. l. 139-140). Kaltinamiesiems pranešta apie kaltinimo faktinių aplinkybių keitimą, jie su pakeistomis kaltinimo aplinkybėmis sutiko, tik A. B. ir P. K. nuomone, jie muštynių nepradėjo ir mušėsi ne iš chuliganiškų paskatų.

21. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Taigi, šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat apima svetimo turto sunaikinimą ir sugadinimą (išskyrus BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas veikas). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Taip pat turi būti nustatyti padariniai, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

22. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamieji E. B., P. K., A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

23. Kaltinime nurodyta, kad A. B., E. B., P. K. veikdami kartu, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą baro „P“ lankytojams bei darbuotojams, sukėlė muštynes. Savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Veikos metu A. B. ir P. K. buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

24. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji E. B., P. K. ir A. B. neneigė dalyvavę vykusiose muštynėse, atlikę kaltinime nurodytus veiksmus, pažeidę viešąją tvarką. A. B. neigė, kad jie buvo konflikto iniciatoriai, nurodė, kad neatėjo muštis, o gynė savo draugus ir tai, pasak jo, buvo gynyba. Visi kaltinamieji neigė veikę iš chuliganiškų paskatų. E. B. nurodė, kad viskas buvo ne specialiai, ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl konflikto, jie muštynių net nenorėjo sukelti. Muštynės kilo, nes draugui sudavė smūgį. Sutiko, kad jie pradėjo muštynes. P. K. nurodė, kad muštynės prasidėjo po žodinio konflikto, kai jam buvo suduota, nurodė, kad jie nebuvo agresyviai nusiteikę.

25. Taigi, byloje nekyla ginčas ir yra įrodyta, kad įvykis vyko viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taip pat nekyla ginčas, kad vyko muštynės, kurių metu nukentėjo muštynėse nedalyvavę nukentėjusieji. Visi kaltinamieji sutiko atlikę kaltinime nurodytus veiksmus, jais sukeltas pasekmes. Byloje keliamas klausimas, kas iš dviejų kompanijų buvo konflikto iniciatoriai, kas sukėlė muštynes, ar tai neturi būti vertinama, kaip draugo gynyba, ginčijama prokurorės nurodoma aplinkybė, kad jie veikė vedini chuliganiškų paskatų.

26. Visų pirma teismas laiko pasitvirtinusia kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamieji sukėlė muštynes. Nors iš kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų matyti, kad konfliktas prasidėjo dar kaltinamiesiems einant tiltu, o kitai jaunuolių kompanijai stovint apačioje, netoli baro „P“, o iš kaltinamųjų parodymų ir vaizdo įrašų matyti, kad į veidą buvo suduota pirmiausia P. K., tačiau konfliktą stiprino ir muštynes pradėjo būtent kaltinamieji. Kaltinime būtent tai ir nurodyta, kad kaltinami asmenys sukėlė muštynes, o ne, kad jie buvo konflikto iniciatoriai. Minėtą išvadą teismas daro atsižvelgęs į kaltinamųjų E. B. ir P. K. parodymus, nukentėjusiųjų K. K., T. M. ir R. P. parodymus, liudytojų M. U. ir Y. S. parodymus, vaizdo medžiagą. Kaltinamasis E. B. sutiko, kad muštynių iniciatoriai buvo jie, nors iš pradžių jų nenorėjo sukelti. Pasak jo, kai buvo suduota P. K., jie nuėjo į „L“ ir pakvietė draugus, A. B., E. S. ir P. L.. Kažkas, nepamena kas, atėjo jų išskirti. Kita kompanija juos pamatė ir jie pradėjo vieni į kitus eiti. Po to jie (kita kompanija) galimai išsigando ir pradėjo bėgti, kas į barą „P“ užbėgo, kas kitur. Jis su draugais nubėgo link (duomenys neskelbtini) baro „P“ ir paskui prasidėjo kėdžių mėtymas. Iš P. K. parodymų matyti, kad po to, kai jam buvo suduota į veidą, jie nuėjo į kazino pasikviesti draugų. Išėjęs su draugais iš kazino, jis su A. B. puolė mušti nukentėjusįjį K. K., kuris prieš tai juos išskyrė, nes matyt pirmas pasitaikė bei dėl girtumo galėjo pagalvoti, kad jis priklausė kitai kompanijai. Vėliau prasidėjo muštynės tarp jų ir kitos kompanijos. Nukentėjusysis K. K. nurodė, kad jam iš pradžių pavyko nutraukti konfliktą, tačiau tada kažkuriam tai iš kaltinamųjų užkliuvo jis pats, jį pradėjo įžeidinėti, nors jis jau ėjo atgal į barą. Jam trumpam grįžus, prasidėjo puolimas. Visi nukentėjusieji nurodė, kad pavojaus iš kitos jaunuolių kompanijos nejuto, tik iš kaltinamųjų. Liudytojas Y. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad viena kompanija stovėjo ant (duomenys neskelbtini), prie baro, o kita kompanija ėjo per tiltą į stoties pusę. Jie pradėjo šauktis vienas ant kito, kiek atsimena, kad pirmi pradėjo šaukti, tie, kurie buvo ant tilto. Jie šūkavosi lietuviškai, tačiau suprato, kad buvo daug keiksmažodžių, kad buvo daug rusiškų žodžių, kuriuos supranta, kad tai yra keiksmažodžiai. Ant tilto buvo nuo 5 iki 8 asmenų, visi vyrai. Kiek atsimena, tie vaikinai, kurie nusileido nuo tilto, visi užėjo į kazino „L“. Po kokių 5-10 minučių jie išėjo, kiek išėjo, neatsimena, bet ne visi. Tie, kurie išėjo, nuėjo, pradėjo konfliktuoti su prie baro buvusiais klientais, pradėjo tarpusavyje muštis. Tada kažkas iš tų vaikinų nuėjo į kazino pakviesti draugų, tada visi vaikinai išėjo iš kazino ir vėl ėjo į barą konfliktuoti su baro klientais. Kai visi vaikinai ėjo toliau muštis, jis pradėjo filmuoti. Liudytojas M. U. parodė, kad tiek K. K., tiek T. M. siekė nuraminti konfliktą, tačiau K. K. buvo sumuštas, o į T. M., kuris ramino konfliktuojančius, paleista kėdė. Taip pat parodė, kad K. K. buvo mušamas, pirmas, tada atbėgo kita kompanija į barą slėptis nuo kaltinamųjų, paskui juos atbėgo kaltinamieji, tada buvo mėtomos kėdės, T. M. bandė visus nuraminti ir į jį buvo paleista kėdė. Nei jis, nei kiti nukentėjusieji neatliko jokių veiksmų prieš kaltinamuosius. Nukent4jusysis R. P. taip pat parodė, kad atėjo tuo metu, kai T. M. kėse į galvą pataikė, jis ėjo kaltinamųjų raminti, tačiau į jį buvo paleista kėdė. Iš vaizdo įrašo, kurį pateikė baro „P“ savininkas R. P., pavadinimu „ch03_20200614044208“, matyti, kad prie šviesios spalvos pastato ((duomenys neskelbtini)) stovi jaunuoliai, keturi vaikinai ir trys merginos. Vaizdo įraše 11.42 sek. matosi, kaip prie tų vaikinų ir merginų kompanijos prieina du vaikinai, E. B. ir P. K.. E. B. ištiestomis rankomis prieina arčiau vaikinų. P. K., eina aplink stovinčius vaikinus. E. B. pradeda konfliktuoti su kitos kompanijos vaikinu. Jie konfliktuodami nueina toliau nuo stovinčių asmenų. Įraše matosi, kaip P. K. kitos kompanijos vaikinas dešine ranka trenkia per veidą ir jie pradeda stumdytis. K. K. bando juos išskirti. Arčiau prieina E. B.. K. K. rankos mostu nuveda nuo jaunimo kompanijos E. B. ir P. K.. Po to K. K. eina į baro terasą, tačiau kažką išgirdęs ar pamatęs vėl išeina iš barą ir tada jį užpuola P. K. ir A. B., K. K. bando pasišalinti, bet nepavyksta. Sumušę K. K., kuris atsakomųjų smūgių nesuduoda, kaltinamieji kartu su E. B. įbėga į barą, kurioje pradeda mėtytis kėdėmis su kitos kompanijos vaikinais. Taigi, ne tik iš nukentėjusiojo K. K., bet ir kaltinamųjų E. B., P. K. parodymų teisme, liudytojo Y. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos papildo ir patvirtina vaizdo įrašas, matyti, kad nukentėjusiojo K. K. dėka prasidėjęs konfliktas buvo nutrauktas, tačiau kaltinamieji E. B. ir P. K., vietoj to, kad užbaigti konfliktą, nuėjo į kazino pakviesti draugus, su kuriais išėję į lauką, po kurio laiko puolė kitos kompanijos asmenis ir po ranka pasitaikiusį K. K.. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės rodo, kad sukeltos muštynės buvo galios demonstravimas, nes kita kompanija, bėgdama nuo jų bandė muštynių išvengti, nukentėjusieji kaltinamuosius bandė raminti. Pastebtina, kad visi nukentėjusieji nurodė, kad grėsmės iš kitos kompanijos nejuto, priešingai, nei iš kaltinamųjų. Nukentėjusysis T. M., liudytojai P. A., M. U. nurodė, kad kita kompanija bėgo ir slėpėsi nuo kaltinamųjų, kaltinamieji juos vijosi ir pirmą po ranka pasitaikiusį nukentėjusįjį K. K. sumušė, nors jis kitai kompanijai nepriklausė. Todėl teismas laiko nustatyta kaltinimo aplinkybę, kad muštynes sukėlė būtent kaltinamieji.

27. Taip pat įrodyta, kad A. B. su P. K. iš nugaros priėjo prie nukentėjusiojo K. K., rankomis sugriebė už megztinio, po ko atitraukė jį nuo įėjimo į barą, bei sudavė rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, pasireiškusius poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje ir pilve bei odos nubrozdinimais abiejose rankose ir abiejose kojose, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 1647/2020(01)). Šias aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamųjų parodymai, bet ir nukentėjusiojo K. K. parodymai, kad abu vaikinai, kuriuos, konfliktuojančius su kita kompanija, bandė gražiuoju išskirti, nerėkė ant jų, gražiai paprašė, tačiau kažkuriam kaltinamųjų kompanijos vaikinų jis užkliuvo, nes pradėjo jį įžeidinėti, grįžus prie vaikinų, jam kažkuris papurškė ašarinių dujų į akis, o po to jį nueinantį pradėjo spardyti; spardė kojomis, galimai 2-3 jaunuoliai. Tai, kad A. B. ir P. K. spardė nukentėjusįjį, prieš tai sugriebę už megztinio ir atitraukę jį nuo įėjimo į barą, patvirtino nukentėjusysis T. M., liudytojai P. A., M. U. bei vaizdo įrašas „ch03_20200614044208“, kurį pateikė baro „P“ savininkas R. P.. Iš vaizdo įrašo matyti, kad K. K. bando E. B. ir P. K. atskirti nuo kitos kompanijos, taip užbaigiant besivystantį konfliktą. K. K. rankos mostu nuveda nuo jaunimo kompanijos konfliktuojančius E. B. ir P. K.. K. K. grįžta į barą „P“, atsisega grandinėlę, užeina, užsega ją, tačiau vėl kažką pamato ar išgirsta ir vėl išeina iš baro. Vaizdo įraše matosi, kaip į barą, peršokę grandinėlę, atbėga jaunuoliai. Vaizdo įraše matosi, kaip K. K., bando patekti į barą, bando atsisegti grandinėlę, tačiau jį sulaiko P. K. ir A. B.. Kumščiuoja jį į visas kūno vietas, tiek rankomis, tiek kojomis. Jis bando laikytis už grandinėlės, tačiau jie jį vis tiek tempia į save. K. K. atsakomųjų smūgių nesuduoda. Į barą įbėgęs jaunuolis pasiima metalinę kėdę ir ją metą į P. K. ir A. B., kurių vaizdo įraše nesimato, taip pat nesimato ar pataiko kėdė į juos. K. K. nueina susiėmęs už galvos, o E. B., P. K. ir A. B. įbėga į barą. Iš vaizdo įrašo, kurį pateikė AB „G“, papildomai matyti, kad išėjęs K. K. grįžta į baro „P“ terasą, tačiau žengęs kelis žingsnius vėl išeina iš baro „P“ terasos. Vaizdo įraše 05.44 sek., matosi, kaip į baro „P“ terasą įbėga du vaikinai. Aplink bėgioja ir kiti žmonės, tiek vyriškos lyties, tiek moteriškos. Vaizdo įraše 05.48 sek. matosi, kaip į baro „P“ terasą bando įeiti K. K., tačiau jį už pečių sugriebia P. K. ir nutempia K. K. nuo baro įėjimo. Matosi, kad K. K. bando susilaikyti rankomis už prie baro įėjimo pritvirtintos grandinėlės, suduodami smūgiai nesimato, tačiau vaizdo įraše 05.35.56 sek. matosi, kad K. K. nueina nuo baro įėjimo rankomis susiėmęs už galvos (apžiūros protokolas t. 1, b. l. 43-50; tarnybinis pranešimas t. 1, b. l. 51; vaizdo įrašas kompaktiniame diske t. 1, b. l. 52). Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus išvada Nr. G 1647/2020 (01), kurioje nurodyta, jog K. K. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinėje ir pilve bei odos nubrozdinimai abiejose rankose ir abiejose kojose. Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimuose nėra požymių, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, jie padaryti mažiausiai 9 trauminiais poveikiais ir tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 134-135). Šių įrodymų visuma patvirtina, kad K. K. buvo sumuštas A. B. ir P. K. ir būtent dėl kaltinamų asmenų veiksmų kilo specialisto išvadoje nurodyti padariniai, nežymus K. K. sveikatos sutrikdymas.

28. Nors P. K. nurodė manęs, kad K. K. irgi norėjo muštis (P. K. nurodė galėjęs taip manyti dėl girtumo), todėl jį puolė, tačiau jo šias aplinkybes paneigia nukentėjusiojo K. K. parodymai, kad jis priėjęs ramiai išskyrė konfliktuojančius kaltinamuosius E. B. ir P. K. ir kitą kompaniją, juos nuvedė į šoną, tačiau būtent kaltinamieji jį pradėjo įžeidinėti, o po to užpuolė. Aptartas vaizdo įrašas Nr. „ch03_20200614044208“ patvirtina, kad K. K. pabendravęs su abiem kompanijom, rankos mostu nuvedė P. K. ir E. B., kurie neužilgo nuėjo pakviesti kitus savo draugus. Taigi, P. K. galėjo ir turėjo suprasti, kad K. K. nėra kitos kompanijos narys. Minėtame vaizdo įraše taip pat matyti, kad K. K. grįžta į barą „P“, atsisega grandinėlę, užeina, užsega ją, tačiau vėl kažką pamato ar išgirsta ir vėl išeina iš baro. Vaizdo įraše matosi, kaip į barą, peršokę grandinėlę, atbėga jaunuoliai. Vaizdo įraše matosi, kaip K. K., bando patekti į barą, bando atsisegti grandinėlę, tačiau jį sulaiko P. K. ir A. B.. Nukentėjusysis nesigina. Taigi, nukentėjusiojo parodymai ir vaizdo įrašas paneigia kaltinamojo P. K., kuris matė nukentėjusįjį, kai jis išskyrė jį konfliktuojantį su kita kompanija, kuris nuvedė jį į šoną, kad konfliktas nesitęstų, versiją, kad jis galėjo nesuprasti, kad K. K. nėra iš kompanijos vaikinų, su kurias jie konfliktavo.

29. Taip pat atmetamas A. B. argumentas dėl draugo P. K. gynybos, kuriam kažkas iš kitos kompanijos sudavė smūgį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017). Sprendžiant esminį klausimą – ar buvo pavojingas kėsinimasis ar muštynės, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-648/2021).Vertinant nagrinėjamą situaciją, teismas atsižvelgia į nustatytą aplinkybę, kad muštynes, po to, kai konfliktas jau buvo nutrauktas, sukėlė būtent kaltinamieji, po to, kai P. K. ir E. B. draugus pakvietė iš kazino. Būtent jie atliko puolamuosius veiksmus prieš asmenis, kurie nuo jų bėgo, jiems nebuvo svarbu prieš ką ir kaip vartoja smurtą, mėtė kėdes į bet ką, kas tuo metu buvo baro teritorijoje ir bare. Pažymėtina, kad A. B. net nematė suduodamo smūgio P. K., kas sudavė ir dėl ko, tačiau iš jo tolesnių veiksmų, nukentėjusiojo K. K. užpuolimo, aktyvių veiksmų mėtant kėdes į bet ką matyti, kad jis puolė ne gynybos tikslais, jam buvo nesvarbu prieš ką smurtauja. Tas pats pasakytina ir apie P. K. bei E. B. veiksmus. Užpuolimą žmogaus, kuris ką tik buvo nutraukęs konfliktą, pats nekonfliktavo ir noro konfliktuoti jokiais veiksmais nerodė, mėtymą kėdžių į bet ką, net į pašaliniu, konfliktą bandžiusius nutraukti asmenis, teismas laiko ne gynybiniais, o chuliganiškais ir įžūliais. Atkreiptinas dėmesys, kad pats kaltinamasis P. K., duodamas parodymus apie K. K. užpuolimo aplinkybes, nurodė, jog smurtavo tiesiog prieš pirmą pasitaikiusį žmogų. Visa tai rodo, jog nėra pagrindo teigti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija.

30. Taip pat įrodyta, kad tęsdami savo veiksmus, veikdami kartu, A. B., P. K. ir E. B. įbėgo į baro „P“ terasą ir pradėjo mėtyti metalines kėdes į terasoje buvusius asmenis. A. B. su P. K. mėtydami metalines kėdes, pataikė nukentėjusiajam T. M. į įvairias kūno vietas, kas pasireiškė odos nubrozdinimu dešinėje ausyje bei poodinėmis kraujosruvomis galvos dešinėje pusėje, dešinio peties srityje, pilvo dešinėje pusėje ir kairėje šlaunyje, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 1646/2020(01)). Toliau A. B. tęsdamas savo veiksmus, paėmė nuo grindinio metalinę kėdę ir ją metė į nukentėjusįjį R. P., pataikydamas jam į kojas, sužalojimas pasireiškė poodinėmis kraujosruvomis blauzdose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu (specialisto išvada Nr. G 1606/2020(01). E. B., mėtydamas kėdes, pataikė kėde nukentėjusiajam R. P., toliau vykstant konfliktui, nueidinėdamas nuo baro „P“ nuo grindinio paėmė stiklo šukę, kurią metė nukentėjusiajam R. P. į veidą, kas pasireiškė odos nubrozdinimais žanduose, poodinėmis kraujosruvomis blauzdose, taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 1606/2020(01)). P. K., kartu su A. B. mėtydamas metalines kėdes, pataikė nukentėjusiajam T. M. į įvairias kūno vietas, kas pasireiškė odos nubrozdinimu dešinėje ausyje bei poodinėmis kraujosruvomis galvos dešinėje pusėje, dešinio peties srityje, pilvo dešinėje pusėje ir kairėje šlaunyje, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvada Nr. G 1646/2020(01)). T. M. teisme patvirtino, kad kėde jam pataikyta du kartus, pirmą kartą į galvą, o antrą kartą pataikyta, kai jis jau gulėjo. Šių veiksmų ir pasekmių nei vienas iš kaltinamų jų neginčija. Be to, kiekvienas iš nurodytų veiksmų užfiksuotas pirmiau aptartuose vaizdo įrašuose, o sužalojimai nurodytose specialisto išvadose, šie įrodymai detaliai aprašyti dėstomojoje dalyje, todėl teismas jų nekartoja. Teismas tik pažymi, kad šiuo atveju nėra svarbu, kad pirmą kėdę paleido jaunuolis iš kitos kompanijos, nes, kaip minėta, muštynėse besiginančių paprastai nėra, todėl asmenys atsako už savo padarytus veiksmus. Tai įrodo ir tai, kad ir kai kuriems vaikinams iš kitos kompanijos, taip pat buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o kai kuriems vaikinams, iš kaltinamų asmenų kompanijos, ikiteisminiai tyrimai nutraukti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kėdė buvo paleista tuo metu, kai jie smurtavo prieš po ranka pasitaikiusį K. K.. Todėl teismas tik dar kartą pakartoja, kad kaltinamų asmenų veiksmų nėra pagrindo laikyti gynyba.

31. Taigi, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusiesiems įvykio metu buvo padaryti sužalojimai, nurodyti kaltine, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir būdu.

32. Teismas kaltinamųjų veiksmus laiko įžūliais. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu paprastai laikomas smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Šioje byloje kaltinamieji P. K., A. B., kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio bei E. B., (duomenys neskelbtini) teritorijoje sukėlė muštynes, puolė asmenis, kurie nuo jų bėgo, jiems nebuvo svarbu prieš ką ir kaip vartoja smurtą, mėtė kėdes į bet ką, kas tuo metu buvo baro teritorijoje ir bare, t. y. elgėsi įžūliai.

33. Taip pat teismas kaltinamųjų veiksmus laiko ir chuliganiškais. Kaip minėta, motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Tačiau, nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117-303/2016, 2K-54-222/2017, 2K-382-1073/2017).

34. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016).

35. Kaltinamųjų nurodomų argumentų dėl chuliganiškų paskatų nebuvimo, sutrikdant sveikatą nukentėjusiesiems, kontekste pažymėtina, kad bylos medžiaga nustatyta, jog muštynes po to, kai konfliktas jau buvo nutrauktas, pradėjo kaltinamieji. Tuo tikslu A. B. buvo pakviestas iš kazino. Nei vienas iš nukentėjusiųjų neatliko jokių veiksmų, kurie būtų paskatinę kaltinamuosius pulti, tik po patirto smurto R. P. bandė sulaikyti kaltinamuosius įžeidžiančiais žodžiais iki atvyks pareigūnai. Nuteistieji viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai, todėl kiti asmenys turėjo realų pagrindą bijoti jo neadekvačių veiksmų. Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistieji savo veiksmus atliko dėl chuliganiškų paskatų, nesant jokios objektyvios priežasties ir pagrįstų asmeninių motyvų, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai.

36. Kaip minėta, vien viešos vietos ir smurtinių kaltinamųjų veiksmų nepakanka veikai kvalifikuoti kaip nusikaltimui, numatytam BK 284 straipsnyje. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti ir padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas, suniokotas svetimas turtas ir pan. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

37. Pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamieji smurtavo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur buvo ir galėjo bet kuriuo metu atsirasti kiti asmenys, t. y. viešoje vietoje. Įvykio metu nukentėjo baro darbuotojai ir jo lankytojas, taip pat buvo kiti asmenys (neseniai iš baro išėję ar dar jame buvę asmenys), įvykį matė ir fiksavo liudytojas Y. S.. Iš liudytojos B. Ž. parodymų matyti, kad dėl kaltinamųjų veiksmų patyrė šoką, nes muštynės vyko tarp daug žmonių, visų įvykio aplinkybių neatsimena, tik atsimena, kad su jomis buvę vaikinai visą laiką bandė jas apsaugoti, jas apsaugoti bandė ir baro „P“ darbuotojai. Iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykio vietoje buvo nemažai žmonių, dalis jų blaškėsi muštynių metu. Teismo nuomone, pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju kilo BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai, tiek visuomenės rimties, tiek ir tvarkos sutrikdymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Aptartas kaltinamųjų elgesys rodo, kad kaltinamieji bendrais bruožais, o du iš jų net ir būdami apsvaigę nuo alkoholio turėjo ir galėjo numatyti, kad savo elgesiu demonstruoja nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, aplinkiniams ir aplinkai bei, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Be to, dėl šių jų veiksmų ne tik nukentėjo pašaliniai asmenys, bet buvo nutruktas ir kitų asmenų poilsis. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.

38. Taip pat, pirmiau nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamieji veikė bendrai. Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad jie kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-269-648/2017 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, po suduoto smūgio P. K., buvo pakviestas A. B. ir, pasak kaltinamųjų E. B. bei A. B., jie turėjo reaguoti į suduotą smūgį draugui. Puolė jie visi kartu, iš esmės vienu metu ir kiekvienas iš jų, atliko dalį bendros nusikalstamos veikos, dėl ko buvo sužaloti žmonės, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinami asmenys veikė, kaip bendravykdžiai.

39. Teismo nuomone, aptartos aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti kaltinamuosius veikus tiesiogine tyčia. Kaip minėta, tai, kad konfliktas su kitais jaunuoliais įtakojo kaltininkų elgesį, nepaneigia kaltinamųjų padarytos veikos priešingumo viešajai tvarkai, nes A. B., E. B. ir P. K., spręsdami konfliktą viešoje vietoje, elgėsi chuliganiškai ir įžūliai, savo veiksmais akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nes visi kaltinamieji suvokė, kad smurtauja viešoje vietoje, kurioje buvo ir kiti asmenys, taigi suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį bei tvarką, ir to norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl konstatuojama, kad A. B., E. B. ir P. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Bausmės skyrimas

40. BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

41. Kaltinamasis P. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, A. B. ir E. B. – pilnamečiai.

42. Kaltinamųjų E. B. ir P. K. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

43. Kaltinamųjų A. B., E. B. ir P. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe (žr. 38 punktą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). O A. B. ir P. K. atsakomybę sunkina ir aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pastarąją aplinkybę teismas pripažįsta sunkinančia atsakomybę, nes P. K. teisme nurodė, kad dėl girtumo galėjo ne taip suprasti įvykio aplinkybes. A. B. nurodė, kad jei būtų blaivus, net nebūtų ėjęs į įvykio vietą. Visa tai rodo, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos minėtų kaltinamųjų suvokimui, sprendimams ir neteisėtiems veiksmams.

44. Prokurorė prašė kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti aplinkybę, kad jie nusikalstamą veiką padarė iš chuliganiškų veiksmų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nustatė, kad veika padaryta įžūliais veiksmais iš chuliganiškų paskatų (žr. 32-34 punktus), tačiau chuliganiškų paskatų nepripažįsta kaltininkų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Šį sprendimą priima atsižvelgęs į Kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžiant dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte įvardintos vienos iš dviejų sunkinančių aplinkybių, savanaudiškų paskatų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kai kuriose BK specialiojoje dalyje įtvirtintose nusikalstamų veikų sudėtyse savanaudiškos paskatos (nagrinėjamu atveju – chuliganiškos) yra nustatytos kaip pagrindinis nusikalstamos veikos sudėties požymis, kurį būtina įrodyti kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą straipsnį. Tokiu atveju teismas į tokią aplinkybę, kuri numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, skirdamas bausmę neatsižvelgia (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu kitos nusikalstamos veikos savo esme yra savanaudiškos, todėl asmeniui skiriant bausmę už šias veikas savanaudiškų paskatų kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės papildomai nustatyti nereikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2012). Chuliganičkos paskatos, antra, BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybe sunkinanti aplinkybė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, būtent visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padariniai. Viešosios tvarkos pažeidimas dėl visumos ir dalies konkurencijos apima fizinio skausmo sukėlimą bei nežymų sveikatos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007). Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas nėra būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymis, nes chuliganiškos paskatos apibūdina veikos motyvą. Visa tai rodo, kad BK 284 straipsnyje nustatyta veika savo esme paprastai yra chuliganiška, todėl teismas šios aplinkybės nepripažįsta sunkinančia kaltininkų atsakomybę.

Bausmės skyrimo motyvai kaltinamajam P. K.

45. Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų BK XI skyriuje, nuostatos. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais.

46. Kaltinamasis P. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmonių sveikatai ir gyvybei, veika baigta. Yra viena P. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios (žr. 42-43 punktus). P. K. neteistas, jauno amžiaus, nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, dar nebrandi asmenybė, tačiau 2019 m. rugsėjo 20 d. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybė, pritaikius BK 93 straipsnį, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Už nusikalstamą veiką, kurios metu buvo panaudotas smurtas, teisiamas pirmą kartą. Šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,01 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams ir iš chuliganiškų paskatų, bendrininkų grupe. 2020 m. gruodžio 17 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per vienerius metus P. K. buvo baustas administracine tvarka 4 kartus, pažeidimai nėra šiurkštūs, 3 kartus baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie šių baudų sumokėjimą nėra, vieną kartą baustas už važiavimą automobiliu keleivio vietoje neužsisegus saugos diržo (t. 2, b. l. 35-36). P. K. teigiamai charakterizuoja tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl to, mokosi (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. lapkričio 20 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) „A“. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos nepilnamečio individualaus vertinimo duomenimis nepilnametis P. K. yra malonus, tvarkingas, judrus, teigiamai nusiteikęs bendravimui, geba numatyti socialinių veiksmų pasekmes, greitai sugeba apdoroti informaciją. Motina jį apibūdino, kaip turintį tikslų ir jų siekiantį, nurodė, kad sūnus stengiasi mokytis, nėra mačiusi jo apsvaigusio nuo alkoholio (t. 1, b. l. 142-158). Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

47. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo P. K. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra susiformavęs, ar nulemtas nesaikingo alkoholio vartojimo. Tačiau, nors jis teisiamas pirmą kartą, praeityje už padarytą nusikalstamą veiką jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei metams po atleidimo. Taigi, įvertinęs visas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, teismas mano, kad BK 80 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Laisvės apribojimo bausmės terminas nustatomas artimas bausmės vidurkiui – 1 metai. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktu, 5 dalies 1 ir 4 punktu, 6 dalimi, kartu su laisvės apribojimo bausme tikslinga paskirti šiuos įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programose; visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Taip pat tikslinga bausmės atlikimo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; bendrauti su E. B. ir A. B..

48. Ikiteisminio tyrimo metu P. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. birželio 14 d. 6 val. iki 2020 m. birželio 15 d. 13.41 val., t. y. vieną dieną (t. 2, b. l. 46, 56), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

49. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinos (t. 2, b. l. 51-52, 164-165).

Bausmės skyrimo motyvai kaltinamiesiems A. B. ir E. B.

50. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

51. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. (BK 61 straipsnio 1 dalis).

52. Kaltinamieji A. B. ir E. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ar net gyvybei, veiksmai jų buvo įžūlūs, chuliganiški, veika baigta, padaryta visų kaltinamųjų bendrais veiksmais, jam būnant apsvaigus nuo alkoholio.

53. Nustatytos dvi A. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o lengvinančių nėra (žr. 42, 43 punktai). Kaltinamasis A. B. praeityje keturis kartus teistas, 2018 metais teistas už vagystę ir plėšimą, 2019 m. už disponavimą narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (veika padaryta 2018 m. gruodžio 6 d.) (t. 2, b. l. 77-80). Šį kartą jo veiksmai vėl gi buvo nukreipti ne tik į viešosios tvarkos pažeidimą, bet ir į žmonių žalojimą, kurie neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo išprovokuoti tokį agresyvų kaltinamojo elgesį. 2020 m. gruodžio 17 d. administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis per vienerius metus A. B. buvo baustas administracine tvarka tris kartus, iš kurių du pažeidimai nėra šiurkštūs (baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie šių baudų sumokėjimą nėra). Taip pat 2020 m. spalio 15 d. yra baustas už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį bei alkoholinių gėrimų vartojimą pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį (t. 2, b. l. 73-74). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jis linkęs nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, kitų asmenų teisių.

54. Teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis dar nebrandi asmenybė, tai pirma nusikalstama veika, kurią jis padarė būdamas pilnamečiu, šiuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 81), sutinka su prokurorės nuomone, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant kiek mažesnę nei vidurkis – 1 metams, bet jos vykdymą, po to, kai ši bausmė bus subendrinta su pirmesniu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant, skiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus bei draudimus, kurie, teismo nuomone, dar gali teigiamai veikti kaltinamąjį bei keisti jo elgesį, kad jis daugiau nebenusikalstų.

55. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. neatlikęs pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu dalis paskirtos bausmės (6 mėnesiai laisvės atėmimo), vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, pridedama prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės ir 10 MGL (500 Eur) dydžio baudos. Pagrindo taikyti bausmių apėmimą – nėra (paskutiniu nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kuris labai nesiskiria pavojingumu nuo nusikalstamos veikos, už kurią teisiamas šiuo nuosprendžiu).

56. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. B.: būti namuose nuo 20 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu; dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Taip pat paliekant pirmesniu nuosprendžiu paskirtą įpareigojimą atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo ir narkomanijos kursą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padaromos pagrinde būnant su draugais, skirtinas ir draudimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nebendrauti bei neieškoti ryšių su R. G., P. K. ir E. B., nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu.

57. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. birželio 14 d. 6 val. iki 2020 m. birželio 15 d. 14.44 val., t. y. vieną dieną (t. 2, b. l. 92, 110), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

58. Kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti (2 t., b. l. 105-108, 111-112).

59. E. B. nusikalto būdamas neteistas, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu (veika 2020 m. balandžio 15 d.) buvo nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Nagrinėjama veika ir veikos, už kurias jis nuteistas minėtu nuosprendžiu, sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, nes padarytos prieš priimant 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendį. Po to, neatlikęs pirmesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vykstant teisniam procesui šioje byloje, jis 2021 m. birželio 27 d. padarė naują tapatų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Administracinių nusižengimų registro 2020 m. gruodžio 17 d. išrašo duomenimis, per vienerius metus E. B. buvo baustas administracine tvarka šešis kartus, iš jų keturi administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs (baustas už važiavimą viešuoju transportu be bilieto pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį), tris baudas yra sumokėjęs. Tačiau jis 2019 m. spalio 1 d. baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą (pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį), o 2020 m. sausio 4 d. – už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ir alkoholinių gėrimų vartojimą (pagal ANK 485 straipsnio 1 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį) (t. 2, b. l. 125-127). yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nedirba. Išdėstytos aplinkybės pakankamai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad nusikalstamas elgesys yra besiformuojantis. Tačiau, teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. B. yra dar nebrandi asmenybė, nusikalto būdamas neteistas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sutinka su prokurorės nuomone, kad bausmės tikslams pasiekti turi būti skiriama trečia pagal griežtumą, sankcijoje numatyta bausmė – vidutinio termino, 1 metų ir 1 mėnesio laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra. Siekiant, kad būtų pasiekti resocializacijos tikslai, skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje; mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Taip pat tikslinga uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei bendrauti su P. K. bei A. B. (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai; 5 dalies 3 ir 4 punktai).

60. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

61. Kaip minėta, E. B. po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo du kartus teistas: Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu (veika 2020 m. balandžio 15 d.) pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį, 291 straipsnio 1 dalį; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį (veika 2021 m. birželio 27 d.). Abu procesiniai sprendimai įsiteisėję, bausmės nesubendrintos. Todėl jos turi būti bendrinamos šiuo nuosprendžiu.

62. Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, teismas šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrina su Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nors Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu E. B. nuteistas ir už sunkius nusikaltimus (kontrabanda ir neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, kai prekių vertė viršiją 250 MGL), o šiuo nuosprendžiu teisiamas už nesunkų nusikaltimą, teismas mano, kad pagrindo taikyti bausmių apėmimą nėra, nes nėra pagrindo konstatuoti, jog padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą. Nagrinėjamu atveju viešosios tvarkos pažeidimas susijęs ir su asmenų sveikatos sutrikdymu, t. y. viena iš svarbiausių vertybių, saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Be to, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes (buvo mėtomos sunkios metalinės kėdės, vienam iš nukentėjusiųjų pataikyta į galvą, dėl ko jis neteko sąmonės; mėtomos sunkios stiklo šukės, jei ne nukentėjusiojo akiniai, šuke galimai būtų pataikyta į akis), tik laimingo atsitiktinumo dėka yra išvengta daug sunkesnių padarinių (sunkesnių sužalojimų ar mirties). Todėl teismas nemano, kad šiuo atveju kontrabanda ar neteistas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, kai veikos sunkumas diferencijuojamas pagal prekių vertę, yra pavojingesni už veiką, kai veikiant iš chuliganiškų paskatų žalojami žmonės. Atsižvelgiant į tai, teismas taiko dalinį bausmių sudėjimą ir prie paskirtos šiuo nuosprendžiu bausmės prideda dalį – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

63. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas pirmesniu nuosprendžiu įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., vieną suėmime išbūtą parą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai. Šiuo nuosprendžiu paiktinas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi paskirtos baudos mokėjimas išdėstymas dalimis, įpareigojant E. B. kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 150 Eur baudos. Bauda turi būti sumokėta per 50 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 4 d. t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d.

64. Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimi, subendrinta bausmė bendrinama su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 1 metų laisvės apribojimu su įpareigojimu būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, ar gydymu. Šios bausmės dalis (6 mėnesiai) pridedama prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, paliekant šiuo ir 2021 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtus įpareigojimus bei draudimus.

65. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas E. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. birželio 27 d. 4.45 val. iki 2021 m. birželio 27 d. 14.35 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

66. E. B. yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, tačiau jis yra neįsiteisėjęs, todėl, siekiant išvengti dvigubo bausmių, paskirtų keliais nuosprendžiais (baudžiamaisiais įsakymais), subendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su minėtu baudžiamuoju įsakymu nebendrintina. Esant pagrindui, klausimas dėl bausmių subendrinimo bus sprendžiamas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

67. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina (t. 2, b. l. 138).

Dėl pareikštų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių

Nukentėjusysis T. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 66). Teisme civilinį ieškinį palaikė. Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro sumušimai ant kūno, sužeista ausis, kuri po sugijimo deformuota, buvo nedarbingume. Patirti nepatogumai, tai nedarbingumas, trukęs apie savaitę, kitą dieną kraują traukė iš ausies, gavo dujų, skausmas buvo, yra likę liekamieji reiškiniai dėl ausies kremzlės, bet neryškūs. Galvos skausmus jautė 4-5 dienas. Prašo iš kaltininkų priteisti 1 500 Eur už sužeidimus, išgyvenimus, teismo ekspertizė rado daugiau sumušimų, ne tik ausų srityje, negalėjo eiti į darbą, liko pakitimai ausyje. Depresijos po įvykio nebuvo.

Nukentėjusysis R. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 347,75 Eur turtinei žalai ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad jam įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė neigiamus išgyvenimus, apgadinti akiniai (t. 1, b. l. 76). Ieškiniui pagrįsti pridėjo UAB „R“ pareiškimą, kuriame nurodyta, jog akinių rėmelių kaina 85 Eur, akinių lęšių gaminimas 110 Eur, darbas 12 Eur, bendra suma – 207 Eur (t. 1, b. l. 77). Teisme palaikė ieškinį ir nurodė, kad patyrė turtinę žalą, nes akinius reikėjo keisti. UAB „R“ akinių lęšių patobulinimai sumokėjo 110 Eur, visa suma - 207 Eur, darbas - 12 Eur; sumokėta. 347, 75 Eur kainavo rėmeliai, rėmelių dėjimas. 140 Eur buvo už kitas akinių dalis. Neturtinę žalą vertina 3 000 Eur, tai dėl visų sužalojimų, didelio pavojaus, bet to, kaltinamieji ketino perkelti atsakomybę jam, nes buvo parašę pareiškimą, kurį vėliau atsiėmė. Mėto šukes į veidą, kėdes mėto į kitus žmones. Mėtė jo turtą, kurį jis nupirko, jam metė tiesiai į veidą šukes. Matė, kad bandė taikyti tiesiai jam į veidą. Veide viskas užgijo. Nori pats jaustis saugiai ir, kad jie (kaltinamieji) atsakytų už savo veiksmus.

Nukentėjusysis K. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti jam 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes įvykio metu jam sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 88). Teisme parodė, kad jis norėjo išskirti konfliktuojančius asmenis, kad visi laimingi būtų, tačiau nukentėjo. Dėl sužalojimų jam skaudėjo, turėjo mėlynių, skaudėjo šonus, nes jį spardė. Gavo dujų, buvo suspardytas ir daug laiko sugaišta. Liekamieji reiškiniai, tai nemalonūs prisiminimai. Ir taip turėjo problemų su akimis, o dar buvo papurkšta ašarinių dujų, skaudėjo, gerai, kad praėjo skausmas. Akys labai svarbios gyvenime.

Kaltinamieji nurodė, kad ieškiniai per dideli.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Kaip minėta, nukentėjusysis R. P. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 347,75 Eur turtinei žalai. Ieškovo reikalavimas atsirado dėl neteisėtų kaltininkų bendrų veiksmų, todėl jiems kyla prievolė atlyginti visą, dėl šių jų veiksmų ieškovo patirtą žalą (CK 6.247 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, BPK 115 straipsnis).

R. P. turtinę žalą grindžia: UAB „R“ pareiškimu, kuriame nurodyta, jog akinių rėmelių kaina 85 Eur, akinių lęšių gaminimas 110 Eur, darbas 12 Eur, bendra suma – 207 Eur (t. 1, b. l. 77). Taip pat buvo pateiktas tos pačios dienos užsakymas, kuriame vėlgi nurodoma ta pati rėmelių kaina, tik dar pritaikius nuolaidą (72,25 Eur), lešių kaina (59,50 Eur) ir rėminimo vertė - 9 Eur. Pastabose nurodyta „Blue 420 1.5 clar“ (t. 1, b. l. 78), kurie nurodyti ir pirmiau nurodytame pareikškime, kaip akinių lešių gamintojų patobulinimas (t. 1, b. l. 77). Čekis teismui nepateiktas, todėl esant abejonėms teismas laiko įrodyta tik viename iš tos pačios dienos pareiškimų nurodytą sumą - 207 Eur (t. 1, b. l. 77). CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, todėl įrodyta žala priteistina iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam.

Dėl neturtinės žalos

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.

Teismas neabejoja, kad dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusieji patyrė neigiamus išgyvenimus, nerimą dėl sveikatos būklės, nepatogumus, todėl jiems turi būti atlyginta neturtinė žala. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas įvertina ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad nukentėjusieji jokių veiksmų, kurie provokuotų kaltinamus asmenis, neatliko. Atsižvelgia ir į tai, kad T. M. išliko pakitimai ausyje, kitiems nukentėjusiesiems liekamųjų reiškinių, dėl patirtų sužalojimų, neliko. Sveikatos sužalojimai trumpam trukdė nukentėjusiajam T. M. darbinėje veikloje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir pakitusią ekonominę situaciją Lietuvoje, ekonomikos atsigavimą ir augimą, į tai, kad kaltinamieji yra jauno amžiaus ir turi realias galimybes įsidarbinti, dirbti ir atlyginti priteistą žalą. Atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pasekmes ir tai, kad nėra duomenų apie jų negrįžtamą pobūdį, į tai, kad skausmas nebuvo ilgalaikis, kad žala atsirado dėl trijų asmenų bendrų veiksmų ir ją atlyginti turi trys asmenys, teismas mano, kad turi būti visiškai tenkinami K. K. ir T. M. ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, o R. P. – iš dalies. Teismo vertinimu būtent tokios sumos (po 1 500 Eur kiekvienam) yra teisingos ir protingos kompensacijos nukentėjusiesiems dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, dėl kaltininkų neteisėtų veiksmų. Todėl visiems nukentėjusiesiems priteistina iš kaltininkų solidariai po 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje R. P. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, atmestinas.

Dėl (duomenys neskelbtini) ieškinio

(duomenys neskelbtini) pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo už T. M. gydymą priteisti 33,41 Eur ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Iš pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad T. M. buvo suteiktos 33,41 Eur vertės otorinolaringologo paslaugos. Prašo priteistą sumą pervesti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gavėjo bankas AB „Sedbank“, banko sąskaita (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „žala PSDF už T. M. gydymą“ (t. 1, b. l. 118-122). Teisminio proceso metu nedalyvavo, rašte nurodė, kad ieškinį palaiko (t. 3, b. l. 17-19).

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas padengė (duomenys neskelbtini), todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Pateiktas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad T. M. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas veiksmais vieno iš kaltinamųjų, kurie veikė bendrai. T. M. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos medicininės paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš kaltinamųjų A. B., E. B. bei P. K. solidariai priteistina 33,41 Eur už T. M. suteiktas gydymo paslaugas bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

6. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirto ir nagrinėti klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Pakete Nr. 432768 esantis dujų balionėlis „Pferrer Ko Fog“, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugyklą (t. 1, b. l. 140), grąžinamas savininkui E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Šis sprendimas priimamas atsižvelgiant į tai, kad E. S. nėra teisiamas šioje byloje ir nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad būtent šis daiktas buvo panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl pagrindo jį pripažinti nusikaltimo padarymo įrankiu – nėra, tuo pačiu nėra pagrindo konfiskuoti ir sunaikinti.

8. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 4 kompaktiniai diskai, esantys byloje (t. 1, 32, 42, 52, 164), paliktini saugoti byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ją iš dalies pridedant prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmės ir 10 MGL (500 Eur) dydžio baudos ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienus) metus 9 (devynis) mėnesius ir 15 (penkiolika) dienų laisvės atėmimo bei 10 MGL (500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje. A. B. visą bausmės atidėjimo laikotarpį įpareigoti:

· būti namuose nuo 20 val. iki 6.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu;

· dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

· nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

· per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

· per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo ir narkomanijos kursą.

Uždrausti A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bendrauti bei ieškoti ryšių su R. G., P. K. ir E. B., artintis prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudos bausmei nenustatyti savanoriško baudos sumokėjimo termino, toliau ją vykdyti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 14 d. 6 val. iki 2020 m. birželio 15 d. 14.44 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienų) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais; 5 dalies 3 ir 4 punktais, E. B. įpareigoti:

· per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje;

· visą bausmės laiką mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

· visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

· visą bausmės laiką bendrauti su P. K. bei A. B..

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu ir paskirti subendrintą bausmę 1 (vienų) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra jo gyvenamojoje vietoje bei 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, pridedant jos dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje bei 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais; 5 dalies 3 ir 4 punktais, 6 dalimi, E. B. įpareigoti:

· per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje;

· visą bausmės laiką mokytis arba dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

· būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, ar gydymu

· visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

· visą bausmės laiką bendrauti su P. K. bei A. B..

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į baudos bausmę įskaityti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu įskaitytą suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. balandžio 29 d., vieną suėmime išbūtą dieną, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai. Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant E. B. kas mėnesį mokėti ne mažiau, kaip po 150 Eur baudos. Bauda turi būti sumokėta per 50 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 4 d. t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 4 d.

Išaiškinti E. B., kad nesumokėjus bent vieną mėnesį nustatytos baudos įmokos, visos baudos išieškojimas bus perduotas priverstiniam vykdymui antstoliui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti E. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. birželio 27 d. 4.45 val. iki 2021 m. birželio 27 d. 14.35 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

E. B. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimą su intensyvia priežiūra - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktu, 5 dalies 1 ir 4 punktu, 6 dalimi, P. K. įpareigoti:

· per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programose;

· visą bausmės laikotarpį dirbti arba mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

· vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

· bendrauti su E. B. ir A. B..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu P. K. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 14 d. 6 val. iki 2020 m. birželio 15 d. 13.41 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

P. K. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jam iš A. B., E. B. ir P. K. solidariai priteisti 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jam iš A. B., E. B. ir P. K. solidariai priteisti 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš A. B., E. B. ir P. K. solidariai priteisti 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur neturtinei žalai ir 207 (du šimtus septynis) Eur turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš A. B., E. B. ir P. K. solidariai priteisti 33,41 (trisdešimt tris eurus 41 euro centą) už T. M. suteiktas gydymo paslaugas bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteista suma turi būti pervesta (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „žala PSDF už T. M. gydymą“.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, 4 kompaktinius diskus, palikti saugoti byloje, kaip bylos medžiagą.

Dujų balionėlį „Pferrer Ko Fog“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.