Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. I. Gudaitienės ieškinį atsakovei K. V. dėl žalos atlyginimo už įsigyto sodo namo paslėptus trūkumus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 14 d. su atsakove ji nusprendė sudaryti preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo nupirkti iš atsakovės 0,0595 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pasirašydama preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį ji sumokėjo 2000 Eur avansą. 2016 m. rugpjūčio 31 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta minėto nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, už kurį ji sumokėjo 36800 Eur, nors atsakovė iš pradžių prašė 42000 Eur. Tačiau pradėjus gyventi įsigytame nekilnojamame turte paaiškėjo, kad sodo namelis yra su paslėptais trūkumais, t. y. sodo namelio stogas, pamatai ir sienos iš vidaus bei lauko nėra apšiltinti, namo antrojo aukšto sienos žiemą peršąla, iš lauko pusės sodo namelio siena yra įtrūkusi, stogas vietomis praleidžia drėgmę, šlampa, sodo namelyje esantys du pečiai yra avarinės būklės, terasa drėksta, vietomis skyla, viena siena samanoja, papildomos rūsio patalpos, esančios po terasa, kadastriniai matavimai neatlikti, pakeitimai VĮ Registrų centre nėra įregistruoti, papildomos rūsio patalpos, įrengtos po terasa sienos peliją, virš garažo yra įrengti du kambariai, kurie nėra įregistruoti VĮ Registrų centre, kambarių virš garažo stogas peršlampa, rūsyje matosi pelėsis, dušo patalpoje yra iškritusios keramikinės plytelės. Vasarą apžiūrint namą buvo viskas tvarkoje, gražiai padaryta, o atšalus orams, pradėjus gyventi išryškėjo visi defektai. Pirmą kartą jai užkūrus pečių, dūmai veržėsi visur. Kaminą išvalė, tačiau užkūrus antrą kartą, pečius sutrūko. Tris kartus klijavo pečių. Kai jį išardė, pakuros buvo išdegusios. Griovė pečių, statė židinį. Tapetai buvo uždėti ant plytų, lentelės rūsyje uždėtos ant skylių. Antrame aukšte pasidarė sienelę, apšiltino kambarį, nes sienos nebuvo apšiltintos. Stogas taip pat neapšiltintas. Iš palėpės bėgo vanduo. Lyjant aplink kaminą taip pat bėgo vanduo. Apsigyvenus temperatūra patalpose tesiekė 13-15 laipsnių šilumos.

Apie pastebėtus nekilnojamojo turto trūkumus ji informavo atsakovę 2017 m. liepos 24 d. prašymu, tačiau jokio atsakymo raštu iš atsakovės ji negavo, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų trūkumų pašalinimui iki šiol. 2017 m. spalio mėnesį buvo atlikta sodo name paslėptų statybinių defektų nustatymo ekspertizė ir 2017 m. spalio 11 d. surašytas aktas Nr. 17-07/04, kuriame nurodyti nustatyti statybiniai defektai ir trūkumai. Akte vienareikšmiškai konstatuota, kad būtina pašalinti apžiūros metu nustatytus defektus, kurių pastato pirkimo metu ieškovė vizualiai neturėjo galimybės nustatyti. Ekspertas nurodė, jog remonto darbų sąnaudos, darbus atliekant rangos būdu, yra 3189,96 Eur. Taigi trūkumai nebuvo akivaizdūs ir daikto pardavimo metu jai nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Dabar ji yra susiremontavusi vieną kambarį, pasistatė židinį, tačiau ekspertizė buvo atlikta prieš namo remontą.

Daugelį trūkumų ieškovė galėjo, jeigu tik norėjo iš karto matyti vizualiai ir nedelsiant fiksuoti, nes tai yra aiškiai matoma ir suprantama: akivaizdus lauko sienos plyšys, besikaupianti drėgmė palei kaminą, apie stogo dangą pastogės patalpose arba krosnių įtrūkimai. Tokio pobūdžio defektų neįmanoma nuslėpti. Todėl ieškovės teiginiai, kad buvo neinformuota ir nežinojo apie trūkumus yra nepagrįsti.

Atsakovė ginčija ir ekspertizės aktą. Ekspertizė atlikta po daugiau nei metų po namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, todėl 2016 m. kai kurių nurodytų defektų ir trūkumų nebuvo. Pati ieškovė savo galimai neatsakingu elgesiu (prastai ir retai kūrendama patalpas taupymo sumetimais, kaip įprasta daryti garbingo amžiaus asmenims) sudarė prielaidas atsirasti drėgmei ir pelėsiui pagrindinėje namo dalyje. Be to, akivaizdu, kad aktas surašytas pagal užsakovės konkretų pageidavimą, kuris iš anksto nurodomas, nederinant to su ja, tokiu būdu neužtikrinant ateityje galimo ginčo atveju: objektyvumą, nepriklausomumą ir šališkumą. Todėl ekspertizės aktas turėtų būti vertintinas kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl nupirkto sodo namelio trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo dėl pardavimo metu jo paslėptų trūkumų. Šioje byloje ieškovė teigia, kad atsakovė jai pardavė sodo namelį, kurio pirkimo–pardavimo sutartimi garantavo, kad sodo namelis neturi jokių trūkumų, tačiau, ieškovei nusipirkus sodo namelį, paaiškėjo, kad jis turi tam tikrų trūkumų. Ieškovė tvirtina, kad sodo namelio trūkumai buvo jo pardavimo metu ir atsakovė apie juos žinojo, tačiau tai nuo ieškovės nuslėpė, taip pažeidė pirkimo–pardavimo sutartį, todėl turi atlyginti nuostolius už sodo namelio trūkumų šalinimą. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka, nurodo, kad sodo namelio pardavimo metu jokių paslėptų sodo namelio trūkumų nebuvo, o jeigu tariami trūkumai ir egzistavo sodo namelio perdavimo metu, atsakovė nėra už juos atsakinga, nes sutarties sudarymo metu ieškovė žinojo arba negalėjo nežinoti apie tariamus sodo namelio trūkumus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Kadangi pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Jeigu ieškovas pateikia tvirtinimą, kuriuo atsikerta į atsakovo argumentus, tai ieškovas privalo įrodinėti tvirtinamą aplinkybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Nagrinėjimu atveju nustatyta, kad 2016 m. birželio 14 d. tarp ieškovės E. I. G. (pirkėjos) ir atsakovės K. V. (pardavėjos) buvo sudaryta preliminari 0,0595 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis. Pasirašydama preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį ieškovė sumokėjo atsakovei 2000 Eur avansą. 2016 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė ir atsakovė sudarė žemės sklypo, sodo namelio bei kiemo statinių pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartį), kurios pagrindu ieškovė įsigijo aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą. Už įsigytą turtą ieškovė atsakovei sumokėjo 368000 Eur sumą (Sutarties 4.1 punktas). Atsakovė patvirtino, kad sutarties sudarymo metu nėra jokių paslėptų nekilnojamojo turto trūkumų, taip pat patvirtino, jog atsako už trūkumus, jei neįrodo, kad šie trūkumai atsirado po nekilnojamojo turto perdavimo ieškovei arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Sutarties 7.3 punktas). Ieškovė pareiškė, kad šios sutarties sudarymo dieną susipažino su nekilnojamo turto būkle bei įvertino jo kokybę. Pirkėja pareiškė, kad nekilnojamo turto būklė ir kokybė jai yra priimtina ir tinkama, pirkėja tinkamai nustatė visus parduoto nekilnojamo turto defektus bei trūkumus, nekilnojamo turto kokybė atitinka šioje Sutartyje šalių sutartą perkamo-parduodamo nekilnojamo turto kainą, dėl nekilnojamo turto būklės ir kokybės pirkėja jokių pastabų/pretenzijų neturi. (Sutarties 7.4 punktas). 2017 m. rugsėjo 27 d. ieškovė kreipėsi į uždarosios akcinės bendrovės „Skena“ direktorių su prašymu gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) nustatyti nuslėptus defektus ir įvertinti jų pašalinimo sąnaudas. 2017 m. spalio 11 d. uždaroji akcinė bendrovė „Skena“ surašė Paslėptų statybinių defektų nustatymo ir jų pašalinimo sąnaudų paskaičiavimo aktą (toliau - ir Aktas) Nr. 17-07/04, kuriame nurodyta, kad apžiūros metu, remiantis E. I. G. pateiktais duomenimis, buvo nustatyti paslėpti statybiniai defektai, kurių pastato pirkimo metu pirkėja vizualiai nenustatė:

Aprašomoji dalis

Nesandaru apie kaminą, todėl gadinama pastogėje koridoriaus 1 - 5 apdaila. Būtina naujai sandariai apskardinti apie kaminą;Pastogės patalpų lauko sienos neapšiltintos (nustatyta praardžius sienų apkalimą). Būtina pastogės patalpose išardyti sienų apkalimą OSB plokštėmis ir jas apšiltinus aptaisyti gipskartoniu bei apdailinti tapetais;Virš pastogės perdengimo nėra apšiltinimo. Būtina apšiltinti pastogės perdangą (denginį);Dėl nesandarios stogo dangos krituliai patenka į pastogės patalpas ir gadina lubų apdailą. Pašalinus stogo dangos pratekėjimus būtina pakeisti pažeistas apdailos lenteles ir pakalimą nudažyti emaliniais dažais;Nepakankama pamatų ir rūsio sienų bei terasos grindų hidroizoliaciją, todėl drėksta ir pelyja sienos ir lubos rūsyje. Būtina sutvarkyti terasos grindų hidroizoliaciją;Plyšys atšokusio sienos tinko buvo užteptas, tačiau vėl atsirado progresuosiantis įtrūkis. Būtina atlikti tinko remontą;Rūsyje sienų apšiltinimo nėra. Būtina rūsio sienas apšiltinti ir apdailinti;Krosnys neturi traukos, atsirado plyšiai. Būtina krosnis remontuoti.

Lokalinėje sąmatoje Nr. S001 nurodyta, kad remonto darbų sąnaudos, darbus atliekant rangos būdu, yra 3189,96 Eur. Iš pateikto 2017 m. liepos 24 d. ieškovės prašymo adresuoto atsakovei matyti, kad ieškovė informavo atsakovę, jog jai pradėjus gyventi sodo namelyje pastebėjo aukščiau nurodytus trūkumus. Ieškovė prašyme nurodė, jog turto vertintojas įvertino žemės sklypą, sodo namelį ir kiemo statinius 26700 Eur, t. y. 10100 Eur mažesne suma, todėl paaiškėjus paslėptiems namelio trūkumams, ieškovė pareikalavo atsakovės sumokėti jai 10100 Eur kainos skirtumą, kuri bus panaudota sodo namelyje rastiems trūkumams šalinti.

Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392–6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Jei kokybės reikalavimai neaptarti sutartyje ir jų negalima nustatyti iš kitų su sutarties sudarymu susijusių aplinkybių, daiktų kokybė nustatoma vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nurodytais objektyviaisiais kriterijais – tikslais, kuriems parduodami daiktai turi būti naudojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017). Be to, pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikoma, kai sprendžiama dėl pardavėjo atsakomybės už netinkamą daiktų kokybę ir pirkėjas turi įrodyti neatitikties kokybės reikalavimams faktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-505-686/2016). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo, kad įrodinėja tas, kas teigia, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017).

Iš byloje pateiktų nuotraukų, ieškovės paaiškinimų, paslėptų statybinių defektų nustatymo ir jų pašalinimo sąnaudų paskaičiavimo akto matyti, kad sodo namelis turi tam tikrų trūkumų. Atsakovė iš esmės pačių trūkumų buvimo fakto neginčija, tačiau ji nesutinka, kad visi ieškovės įrodinėjami sodo namelio trūkumai buvo parduodant sodo namelį, o jeigu ir buvo, tai ieškovė apie juos negalėjo nežinoti, taip pat teigia, kad ieškovė pati kalta dėl tam tikrų trūkumų atsiradimo. Minėti įrodymai patvirtinta, kad ieškovės įsigytas sodo namelis turi tam tikrų trūkumų.

Svarbu nustatyti, kuriuo momentu atsirado ieškovės įrodinėjami sodo namelio trūkumai, taip pat, ar ieškovė apie juos negalėjo žinoti. Kaip buvo minėta, faktą dėl trūkumų buvimo sodo namelyje pardavimo metu turi įrodyti ieškovė.

Atsakovė apklausta teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovei bei kartu su ja buvusiai dukrai G. B. ir N. J. aprodė visą namą. Atsakovė nurodė, kad ieškovei parodė kur yra namas apšiltintas, paaiškino, jog reikia išsivalyti kaminą, aptepti stoglangį, nes bėga vanduo, pasikeisti tualeto bakelį. Pasakė, jog prie namo yra pristatytas garažas ir siena yra įtrūkusi, nurodė, jog su tuo plyšiu jau įsigijo sodo namelį. Paaiškino, jog su šeima 10 metų gyveno šiame sodo namelyje, tačiau mirus vyrui nusprendė jį parduoti. Tvirtino, kad ieškovei buvo sudarytos sąlygos apžiūrėti sodo namelį visapusiškai. Atsakovė nurodė, kad ieškovė namą apžiūrėjo du kartus, jai viskas patiko, namo kokybė tenkino. Po preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo atsakovė netgi ieškovei buvo davusi sodo namelio raktus, kad ieškovė galėtų ruoštis žiemai ir vežtis savo daiktus. Taigi ieškovė iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo net du mėnesius turėjo raktus ir galėjo apžiūrinėti sodo namelį. Ieškovė taip pat nurodė, jog sodo namelis jį apžiūrėjus du kartus jai patiko. Ieškovė nenurodė aplinkybių, kad atsakovė jai būtų trukdžiusi apžiūrėti sodo namelį ar neleidusi atsivesti specialisto gebančio nustatyti namo kokybę. Iš ieškovės, atsakovės bei liudytojos G. B. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė prieš įsigydama sodo namelį bei kitą su juo susijusį nekilnojamąjį turtą, turėjo galimybę tinkamai apžiūrėti pastatą ir įvertinti jo kokybę.

Ieškovė vieną iš sodo namelio defektą nurodė, kad drėksta ir pelyja sienos bei lubos rūsyje, nes nepakankama pamatų ir rūsio sieno bei terasos grindų hidroizoliacija. Tačiau teismo posėdžio metu pati ieškovė nurodė, jog antrą kartą atvažiavus apžiūrėti sodo namelio ir nusileidus į rūsį pamatė, jog rūsyje plytelės išdaužytos, viena siena supelyjusi, laidai visi pajuodę, visos lubos supelyję, dušinės plytelės išbyrėjusios, krito dažai (2018 m. vasario 20 d. posėdžio garso įrašas: 11 min. 59 sek.; 30 min 50 sek.). Be to ir liudytoja A. B., dirbanti brokere, nurodė, jog apžiūrinėdama sodo namelį rūsyje matė kažkokį pabėgimą pro terasą. Taigi akivaizdu, jog ieškovė dar iki sodo namelio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tai yra namo apžiūros metu matė aukščiau nurodytus defektus, todėl negalima teigti, jog ieškovė šiuos trūkumus nuslėpė. Nepaisant to, ieškovė, būdama protinga ir rūpestinga pirkėja, pirkdama 1988 m. statybos sodo namelį, be to, pirkdama didelės vertės turtą, pastebėjusi pelėsį rūsyje, negalėjo tikėtis, kad nenaujas sodo namelis bus nepriekaištingos būklės, turėjo įvertinti galimybę pasitelkti atitinkamos srities specialistus sodo namelio būklei nustatyti (nustatyti pelėsio atsiradimo priežastis), tačiau to nepadarė.

Akte nurodyta, jog sodo namelyje nesandaru apie kaminą, todėl gadinama pastogėje kolidoriaus apdaila, taip pat nesandari stogo danga, dėl ko krituliai patenka į pastogės patalpas bei gadina lubų apdailą. Atsakovė teisme parodė, jog sakė ieškovei, kad stogas nekeistas, kad prie stoglangio sunkiasi vanduo, todėl reikia jį užsandarinti. Byloje nustatyta, jog sodo namelio statybos užbaigtos 1988 metais. Taigi sodo nameliui yra 30 metų. Atsakovė sodo namelio pati nestatė, o 2006 m. nusipirko iš ankstesnių namelio savininkų. Kaip nurodė atsakovė, su vyru nusipirkę namelį jie pasikeitė langus, sudėjo duris, apsišiltino kambarį, išgriovė du židinius ir vietoj jų pasistatė koklinius pečius. Stogo jie nekeitė. Taigi natūralu, jog nuo 1988 metų iki ieškovei įsigyjant iš atsakovės sodo namelį, šio namelio statyboms naudotos medžiagos nusidėvėjo, o sandarinimo medžiagos dėl išorinio poveikio galėjo nežymiai pasislinkti iš vietos, prarasti savo pirmines savybes. Be to, iš ieškovės pateiktų nuotraukų matyti, jog vandens pratekėjimo žymės yra gan ryškios, o pastogės medinės lubos vietomis net beveik supuvusios. Taigi kyla pagrįstas klausimas, kaip per vienerius metus, t. y. nuo tada kada ieškovė įsigijo sodo namelį iki eksperto akto surašymo, fotonuotraukų padarymo, medinė lubų apdaila galėjo būti taip stipriai pažeista drėgmės. Akivaizdu, jog vanduo ties kaminu bei pro stogą sunkiasi ne vienerius metus. Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, kad šis defektas egzistavo sodo namelio pirkimo – pardavimo metu ir įprastai apžiūrint pastatą jis galėjo būti vizualiai pastebėtas. Ant medžio atsiradusios vandens dėmės, neišnyksta nepalikusios pėdsakų, todėl atsakovė tokio pobūdžio defekto nebūtų galėjusi nuslėpti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė, nors kamino bei stogo trūkumų (jų nesandarumo) pati ir negalėtų nustatyti vizualiai apžiūrėdama sodo namelį, tačiau priežasčių, lėmusių vizualiai matomus lubų bei pastogės patalpų pažeidimus, nesiaiškino, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

Teismas konstatuoja, jog sodo namelio sienos tinko plyšys taip pat negali būti laikomas paslėptu trūkumu. Pati ieškovė teisme parodė, jog atsakovė jai namo apžiūros metu sakė, kad garažas yra pristatytas prie namo ir iš lauko pusės yra trūkusi visa siena (2018 m. vasario 20 d. posėdžio garso įrašas: 29 min. 10 sek.). Šia aplinkybę patvirtino ne tik atsakovė, bet ir kiti liudytojai. Tiek liudytoja A. B., tiek liudytoja G. B. nurodė, jog matė namo sienos tinko įtrūkimą. Taigi, šis namo defektas ieškovei taip pat buvo žinomas ir matomas.

Ieškovė tvirtina, jog sodo namelio stogas, pamatai, sienos iš vidaus bei lauko nėra apšiltinti. Akte nurodyta, jog pastogės patalpų lauko sienos, pastogės perdanga bei rūsio sienos neapšiltintos. Tuo tarpu atsakovė tvirtina, jog ieškovę informavo dėl visų name esančių ir nesančių apšiltinimo detalių. Ji vaikščiojo su ieškove ir rodė kur apšiltinta, kur ne. Parodė ieškovei, kad apšiltintos vieno kambario sienos iš vidaus, taip pat rūsyje viena siena apšiltinta (2018 m. vasario 20 d. posėdžio garso įrašas: 42 min. 23 sek.). Liudytoja A. B. patvirtino, kad ieškovė namo apžiūros metu jai sakė, jog kambario sienos pašiltintos. Kalbos, kad sienos apie pamatus, stogą apšiltintos, nebuvo. Ieškovė sodo namelio apžiūrėti važiavo kartu su N. J., kuris apžiūros metu, kaip nurodė pati ieškovė, kur buvo skylės pasižiūrėjo ir sakė, jog sienos nešiltintos, o kitur reikia sieną nulupti ir pasižiūrėti (2018 m. vasario 20 d. posėdžio garso įrašas: 19 min. 54 sek.). Tai teismui leidžia pagrįstai spręsti, kad dar apžiūrėdama sodo namelį ieškovė suprato, jog tam tikrose vietose sienų apšiltinimo nėra, tačiau netikrino jo masto. Ieškovė, kaip apdairus ir protingas žmogus turėjo pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe.

Akte nurodyta, jog užkūrus krosnis, jos neturi pakankamos traukos ir atsirado plyšiai. Ieškovė nurodė, jog užkūrus pečių pirmą kartą dūmai veržėsi visur. Išvalius kaminą ir užkūrus antrą kartą pečius sutrūko. Atsakovė paaiškino, jog vietoj židinių, 2012-2013 metais pasistatė du pečius. Juos kūreno, kasmet valė kaminą ir viskas buvo gerai. Parduodant sodo namelį liepė ieškovei išsivalyti kaminą. Paaiškino, jog krosnių apačioje plyšiai buvo ieškovei apžiūrint namą. Jų ieškovei nerodė, tačiau jie akivaizdžiai matėsi (2018 m. vasario 20 d. posėdžio garso įrašas: 57 min. 20 sek.). Liudytoja G. B. patvirtino, jog apžiūrint namelį matė pečiaus įtrūkimą (2018 m. balandžio 11 d. posėdžio garso įrašas: 7 min. 45 sek.). Todėl darytina išvada, jog kažkoks pečiaus įtrūkimas ar plyšys sodo namelio apžiūros metu buvo ir buvo matomas. Tiesa, pati ieškovė nurodė, jog sodo namelyje jai gyvenant buvo šalta, todėl ji stipriai kaitino krosnį, todėl tikėtina, jog dėl netinkamo pečiaus eksploatavimo įtrūkimas galėjo padidėti ar atsirasti naujų. Darytina išvada, jog šis trūkumas negalėjo būti ieškovei nežinomas iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, jis akivaizdus ir kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Ieškovės nurodyti tokie trūkumai, kaip neatlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, virš garažo įrengti du kambariai nėra įregistruoti VĮ Registrų centre, teismo vertinimu negali būti laikomi paslėptais. Liudytoja A. B. paaiškino, jog Kauno rajone žemės sklypo kadastriniai matavimai parduodant nekilnojamąjį turtą nėra privalomi. Be to, nurodė, kad ieškovė matė perkamo nekilnojamojo turto bylas ir žinojo, kad virš garažo du kambariai nėra įregistruoti VĮ Registrų centre (2018 m. vasario 20 d. posėdžio garso įrašas: 1 val. 25 min. 22 sek.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, jog byloje įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė būdama nesąžininga pardavė ieškovei sodo namelį su paslėptais trūkumais ir kad tokio turto negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, nėra. Teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog visi galimi sodo namelio defektai ir trūkumai ieškovei galėjo būti žinomi sutarties sudarymo metu, todėl ieškovės ieškinys atmestinas. Atmetus pagrindinį piniginį reikalavimą, atmestini ir išvestiniai reikalavimai.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-17-T-3951-16095 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba bei ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nepateikė įrodymų apie jos turėtas atstovavimo išlaidas ir neprašė tokias išlaidas priteisti. CPK 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleista 100 procentų, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovės E. I. G. ieškinį atsakovei K. V. dėl žalos atlyginimo už įsigyto sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.