Kauno apygardos teismo nutartis

2024-05-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-235-888/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-06-13Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2023-08-01Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2023-10-16Vilniaus apygardos teismas
  4. T-2038-1123/2023Nutartis · 2023-11-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  5. T-2215-1123/2023Nutartis · 2023-12-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  6. TS-48-1189/2024Nutartis · 2024-04-18Kauno apylinkės teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2024-05-20Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-20
Bylos Nr.
1S-235-888/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28236-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Nuteistasis
A. S.
Advokatai
Olegas Šibkovas
Kategorijos
Byla Nr. 1S-235-888/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28236-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Šeputienė,

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria tenkintas prokurorės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmė, 260 straipsnio 2 dalyje ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, skirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki bausmės vykdymo pradžios. Taip pat, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis bei minėtu nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 16 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai 25 (dvidešimt penkios) dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarta nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nori keisti savo nusikalstamą elgesį, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, teigiamai žiūri į darbą, pagal OASys metodiką jam nustatyta vidutinė mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą ir yra motyvuotas įgyvendinti resocializacijos plane numatytas priemones, stebima akivaizdi pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pripažįsta savo nusikalstamo elgesio praeitį, suvokia nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes sau ir aplinkiniams, yra nusiteikęs keisti gyvenimo kryptį atsisakant nusikalstamo elgesio ir su juo susijusių praeities draugų. Nuteistasis palaiko ryšius su šeima, sutuoktinė jį laiko pasimatymų metu. Nutarime teigiama, kad nuteistojo elgesio pokytis yra pakankamas daryti išvadai, jog jo pataisos procesas gali būti tęsiamas būnant laisvėje.

4. Nesutinkant su Komisijos Nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės prokuratūros prokurorė pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartimi prokurorės skundas tenkintas ir Komisijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimas dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pakeistas, nutariant nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad materialusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindas nuteistojo elgesyje nenustatytas. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika kito iš didelės į vidutinę, tačiau šis pokytis stebimas dar trumpą laiko tarpą, o nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja nemažai – net devyniolika dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie privalo būti koreguojami. Nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės kol kas leidžia spęsti, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Nutartyje taip pat nurodyta, kad nuteistasis nei kartu nebuvo skatintas, tuo tarpu jo elgesys vieną kartą buvo svarstytas patariamosios komisijos posėdžio metu, ir nors drausminė nuobauda jam nebuvo skirta, tačiau tai jį charakterizuoja itin neigiamai. Nutartyje pažymėta, kad nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų, nors šiuo metu dirba laisvės atėmimo vietų įstaigoje, tačiau darbinis laikotarpis yra pakankamai trumpas ir tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo požiūris į legalų darbą jau yra pakitęs tiek, kad leistų teismui daryti išvadą, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis taip pat neleidžia daryti išvados, kad jis jau gali būti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.

Šalies argumentai

5. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartį ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai vertino nuteistojo asmenybę bei jo pastangas bausmės atlikimo metu. Nors A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau skundo autoriaus įsitikinimu, turi būti pripažinta, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažinant. Komisijos Nutarime pažymėta, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, linkęs planuoti savo veiksmus, išreiškia socialiai priimtinus tikslus, kritiškai vertina savo neteisėtą elgesį, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, orientuojasi į šeimos teigiamą įtaką, išreiškia poreikį save realizuoti socialiai priimtinais būdais. Taip pat nuteistasis teigiamai žiūri į jam taikomą priežiūrą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, laikosi rėžimo vidaus taisyklių. Pasak skundo autoriaus, apylinkės teismas, teigdamas, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, sumenkina jo bausmės atlikimo metu dedamas pastangas ir progresą keičiant savo elgesį teigiama linkme. Kadangi nuteistasis jau tam tikrą laiko tarpą koreguoja savo elgesį, yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis daugiau nenusikals. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nuteistais yra vieną kartą pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tačiau dėl to drausminė nuobauda jam nebuvo skirta.

5.2. Nuteistasis nuo 2022 metų buvo laikomas suimtas, o laisvės atėmimu nuteistas tik 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, laisvės atėmimo vietų įstaigoje pradėjo dirbti 2023 m. lapkričio 23 d., taigi priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis įsidarbino praėjus mažiau nei mėnesiui nuo teismo nuosprendžio priėmimo. A. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sutuoktine L. S. ir dviem vaikais, taigi nuteistojo socialiniai ir šeiminiai ryšiai yra pozityvūs ir stiprūs, o tai patvirtina, kad jis gali tinkamai integruotis į visuomenę. Nuteistasis neturi neigiamo nusistatymo darbinės veiklos atžvilgiu, o darbinės patirties jis stokoja dėl to, kad jam iki 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, todėl jis turėjo nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį – neįgalumo išmoką. Neįgalumo pratęsimo klausimas turėjo būti svarstomas 2022 m. lapkričio 18 d., tačiau 2022 m. lapkričio 17 d. nuteistasis buvo sulaikytas ir dėl to jo neįgalumo pratęsimo klausimas iki šiol nėra išspręstas. Skundo autoriaus įsitikinimu, pozityvi aplinka būnant laisvėje, o ne tolesnis buvimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistajam galėtų padaryti teigiamą įtaką ir labiau padėtų koreguojant savo elgesį. Šiuo atveju lygtinio paleidimo instituto netaikymas yra pagrįstas nubaudimo, o ne teisingumo principu. Skunde teigiama, kad nuteistasis šiuo metu atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijus. Nuteistasis sutinka, kad galimo lygtinio paleidimo laikotarpiu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Be kita ko, BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta bylos medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. S. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą nepatvirtinti Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados ir naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

9. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nesuteikė pakankamo dėmesio nuteistąjį teigiamai charakterizuojantiems faktoriams ir juos įvertino formaliai, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, teik į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Vien tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tas, kurios teismo įsitikinimu, lėmė Komisijos Nutarimo nepatvirtinimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai atsižvelgta į nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių, nes A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, nėra skatintas, tačiau nėra ir baustas drausmine tvarka, neužfiksuota nuteistojo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų atvejų, jis palaiko ryšius su artimaisiais, yra lankomas pasimatymų metu. Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas akcentavo, kad nuteistąjį itin neigiamai charakterizuoja tai, jog jo elgesys vieną kartą buvo svarstytas komisijoje, visgi su šiuo argumentu nesutiktina, nes A. S. nebuvo baustas drausmine tvarka, juolab, jo elgesys buvo svarstytas tik vieną kartą. Aukščiau nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visas aukščiau išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes paminėjo ir įvertino, tačiau sutiktina su išvada, kad šiuo metu A. S. elgesio pokytis yra stebimas pakankamai trumpą laiko tarpą, o jo elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų kol kas nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.

10. Sutiktina su skundo teiginiu, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas kuomet nuteistasis atitinka formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs tam tikrą terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį ir materialųjį kriterijų – jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Visgi, nors A. S. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijų, tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo metu vis dar negalima teigti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. 2023 m. lapkričio 30 d. pirmą kartą nuteistąjį įvertinus pagal OASys metodiką, jam buvo nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamumo rizika. 2024 m. kovo 5 d. dar kartą įvertinus nuteistąjį, nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nors ši rizika sumažėjo nuo didelės iki vidutinės, tačiau pritartina aplinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistojo elgesio pokytis yra stebimas dar neilgą laiko tarpą, o nustatytas pakankamai didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuriuos nuteistasis gali ir turi mažinti, skaičius neleidžia teigti, jog A. S. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už du nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 dalyje, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors nuteistasis pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados 4.1., 4.3., 4.5. punktų matyti, kad delinkventinis elgesys nuteistajam buvo būdingas dar jauname amžiuje, tuo tarpu susidūręs su teisėsaugos institucijomis nuteistasis nepasimokė iš savo teisei priešingo elgesio ir toliau darė nusikalstamas veikas. Skunde be kitų teigiamai nuteistąjį charakterizuojamų aplinkybių A. S. gynėjas akcentavo jo tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau svarbu paminėti tai, kad nuteistasis augo kartu su tėvais bei broliais ir seserimi, šiuo metu turi sutuoktinę ir tris vaikus, problemų augant šeimoje neišskyrė, teigdamas, jog šeimoje jį auklėjo tinkamai, tuo tarpu jo neigiamam elgesiui įtakos turėjo draugai. Taigi akivaizdu, kad ryšiai su artimaisiais kol kas negali būti vienu iš apsauginių veiksnių, galinčių turėti įtakos nuteistojo apsisprendimui būnant laisvėje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, nes tai egzistavo A. S. dar būnant laisvėje, tačiau nepaskatino jo pasirinkti pozityvaus elgesio modelio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados 4.6. punkte išskiriama, jog nuteistasis būdamas laisvėje stokojo atsakingumo bei savęs realizacijos tinkamais būdais, laisvalaikį leido su netinkamais asmenimis, nelankė mokyklos, nevengė vartoti narkotinių medžiagų. Būtent šios aplinkybės lėmė nuteistojo nusikalstamą elgesį ir įstatymų nesilaikymą.

12. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados 4.3., 4.4. punktų matyti, kad nuteistasis dar būdamas jauno amžiaus ne tik nebuvo suinteresuotas įgyti išsilavinimą, tačiau nei karto nėra dirbęs oficialioje darbovietėje. Nuteistojo teigimu, būdamas laivėje jis vertėsi automobilių prekyba bei kartais dirbdavo maisto kurjeriu, tačiau susidūręs su finansiniais sunkumais sugalvojo gauti pajamų neteisėtu būdu – platinant narkotines medžiagas. Nors atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistasis įsidarbino, tačiau Finansų skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, nuteistojo finansiniai įsiskolinimai siekia 95 775,15 Eur, iš kurių išieškota suma – 130,57 Eur, savanoriškai padengta skola – 5 Eur. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, finansų sritis tiesiogiai siejaisi su A. S. nusikalstamumu, susidūręs su finansiniais sunkumais jis rinkosi pajamas gauti nusikalstamu būdu, jo padarytos nusikalstamos veikos turi finansinį pobūdį. Apygardos teismas sprendžia, kad darbinės patirties neturėjimas ir lėšų gavimas darant nusikalstamas veikas bei dirbant neoficialiai kol kas yra rizikingas veiksnys, galintis nuteistąjį paskatinti nusikalsti pakartotinai. Paminėtina ir tai, kad nuteistasis būdamas laisvėje elgėsi neatsakingai, jam trūko nuoseklumo save realizuoti priimtinais būdais, jis negebėjo susikurti tinkamos gyvenimo struktūros. Taigi, nustatytų taisyklių laikymasis toliau būnant struktūrizuotoje aplinkoje šiuo metu nuteistajam gali padėti susikurti disciplinuotą gyvenimo būdą, kurį vėliau jis galės pritaikyti būdamas laisvėje.

13. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje išskirti ir tokie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai kaip būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų ir stokoja tinkamų jų sprendimo būdų, negeba įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius ar labai nekonkrečius tikslus, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas ar neutralizavimas. Vertinant nuteistojo mąstymą ir elgesį bei nuostatas, aptartus Socialinio trimo išvados 4.9., 4.10. punktuose, matyti, kad nors nuteistasis prisiima atsakomybę už savo teisei priešingus veiksmus, tačiau yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, teigdamas, kad jo elgesiui įtakos turėjo draugai, sveikatos problemos, jo jaunas amžius. A. S. ne iš karto buvo skiriamos kriminalinės bausmės, iš pradžių jam buvo skiriamas specializuotas gydymas, vėliau – švelnesnės bausmės, tačiau tai jo nepaskatino daugiau nenusikalsti. Nuteistojo situacijos analizė kol kas išlieka paviršutiniška, jis negeba atpažinti ryšio tarp jo veiksmų ir galinčių kilti arba kilusių pasekmių, nesistengia analizuoti savo elgesio ir pasirinkimų, neįžvelgia probleminių sričių, neturi konkretaus gyvenimo plano, yra linkęs gyventi šia diena. Taigi, darytina išvada, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra įtakotas jo socialiai netinkamai orientuoto gyvenimo būdo vedimo, ką nuteistasis A. S. dar gali pakeisti dalyvaudamas įvairiose struktūrizuotoje aplinkoje vedamose elgesio pataisos programose ir individualaus darbo su savimi metu.

14. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kol kas yra atlikęs pakankamai nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai 25 (dvidešimt penkios) dienos. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

15. Nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, ryšių su artimaisiais palaikymas bei nors ir trumpą laiko tarpą, tačiau pozityvus elgesys neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet tai dar nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Nors nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad apylinkės teismas formaliai vertino lygtinio paleidimo pagrindų buvimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse, numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nepatvirtinti Komisijos Nutarimo taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors nutiestojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį A. S. elgesio pokytį, tačiau tai vyksta dar itin trumpą laiko tarpą ir to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.

17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Laima Šeputienė