Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Skundo Nr. 1S-229-885/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28236-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.3; 2.14.4 (S)

2023 m. rugpjūčio 1 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos):

1.1. A. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti ir išplatino didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: jis, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai laikė tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,000668 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir 0,011 g metadono iki 2022 m. rugsėjo 28 d. apie 16.00 val., kuomet prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išplatino, parduodamas už 37 Eur minėtą kiekį narkotinių medžiagų į jo vairuojamą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdusiam O. L. (O. L.), kurių dalis – du folijos lankstinukai su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,000196 g karfentanilio ir 0,003 g metadono buvo rastos pas O. L. jo asmens apžiūros metu, kuomet jis, apie 16.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o likusią dalį – du popieriaus lapus su pilkšvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,000472 g karfentanilio ir 0,008 g metadono jo asmens kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato patalpose, esančiose P. Vileišio g. 20 C, Vilniuje.

1.2. Be to, A. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti ir išplatino didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būten: jis, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai laikė tiksliai nenustatytą didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 0,00356 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir 0,158 g metadono iki 2022 m. lapkričio 10 d. apie 18.05 val., kuomet prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išplatino, parduodamas už 460 Eur minėtą kiekį narkotinių medžiagų į jo vairuojamą automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdusiam M. V. (M. V.), kuris, persėdęs į automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė jas, supakuotas į folijos gniužulą, palaikyti automobilyje buvusiai, nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai O. Š., taip pat įkišo 2 folijos lankstinukus palaikyti į jos striukės kišenę, po ko pastarąją apie 18.45 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sulaikius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, jos asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas tarp kojų pėdkelnėse M. V. perduotas palaikyti folijos gniužulas su viduje buvusiais 44 vnt. folijos lankstinukų, su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,00341 g karfentanilio ir 0,151 g metadono bei jos striukės kišenėje rasti ir paimti jo (M. V.) įkišti palaikyti du folijos lankstinukai su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,00015 g karfentanilio ir 0,007 g metadono.

2. A. S. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka 2022 m. lapkričio 17 d. 14.05 val. (3 t., b. l. 168–171).

3. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui iki 2023 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 12 d., 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. gegužės 15 d. ir 2023 m. birželio 30 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas ir šiuo metu yra pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 16 d., esant manymui, kad A. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, taip pat daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skunde aukštesniajam teismui kaltinamojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį bei A. S. paskirti kitą kardomąją priemonę arba jų kompleksą.

4.1. Skunde nurodoma, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis arba jų kompleksu, o kaltinamajam paskirtas suėmimas yra akivaizdžiai perteklinis bei neproporcingas. Gynėjo teigimu, skundžiama nutartis yra itin formalizuota, nemotyvuota bei nepagrįsta.

4.2. Pažymi, kad apylinkės teismas suėmimo taikymą grindžia tik tikimybe, jog A. S. galėtų bėgti (slėptis) dėl jam gresiančios griežtos bausmės, nors kartu pripažįsta, jog A. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs ir su žmona augina du sūnus, gyvena nuomojamame bute. Atkreipia dėmesį, jog teismas nenurodė jokių motyvų, kurie pagrįstų, kad kaltinamasis galėtų bėgti (slėptis) nuo teismo. Vien tik tai, jog A. S. galėtų taip elgtis, o jo turimi socialiniai bei ekonominiai ryšiai gali būti nepakankami paneigti šią galimybę, negali būti objektyviu pagrindu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

4.3. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad A. S. socialiniai ir šeiminiai ryšiai yra stiprūs ir pozityvūs. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad jo turimi socialiniai ryšiai yra tamprūs bei realūs ir nors jie nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo, tai nėra pagrindas teigti, jog šie ryšiai nesulaikys jo nuo bandymo bėgti (slėptis). Papildomai pažymima, kad A. S. yra neįgalus, jam iki 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo nustatytas tik 35 proc. darbingumo lygis, šiuo metu neįgalumo pratęsimo neįmanoma išspręsti, kadangi kaltinamasis yra suimtas. Dėl to A. S. negali gauti iki šiol jam mokėtos neįgalumo išmokos, kuri yra viena iš jo šeimos pragyvenimo šaltinių. Gynėjas pabrėžia ir tai, kad paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę A. S. gyventų kartu su savo šeima, o tai, jog kaltinamasis neturi jokių ryšių užsienyje, tik sumažina riziką, kad kaltinamasis galėtų bėgti (slėptis).

4.4. Skunde akcentuojama, kad neigiama kaltinamojo charakteristika bei ankstesnis teistumas pagrindžia jo polinkį nusikalsti, tačiau vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis galėtų vėl nusikalsti. Be to, teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad A. S. po jo sulaikymo rengėsi daryti, pasikėsino ar darė kokias nors naujas nusikalstamas veikas ar, kad jis galėtų jas daryti. Nors kaltinamasis anksčiau teistas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatos draudžia tokias aplinkybes vertinti pakartotinai sprendžiant dėl kardomųjų priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo.

4.5. Pažymi, kad apylinkės teismas iš esmės neatsižvelgė į galimybę kaltinamajam skirti kitas, švelnesnes kardomąsias priemones arba jų kompleksą. Nors kaltinamasis teigė sutinkantis su užstato paskyrimu, teismas šių kaltinamojo teiginių nevertino ir nors nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, šių teiginių teismas iš esmės nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti, o kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, t. y. panaikinti skundžiamą nutartį, paleisti kaltinamąjį A. S. iš suėmimo bei paskirti jam švelnesnes kardomąsias priemones.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmetamas

6. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas tada, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų.

7. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai šia prasme nėra vertinami, kadangi tai bus daroma priimant galutinį teismo nuosprendį. Šiuo atveju, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad joje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis A. S. galimai galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties A. S. bei kitų kaltinamųjų apklausų protokoluose, liudytojų apklausos protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

8. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7, 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 arba 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant (nustatant) jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

9. Suėmimas gali būti paskiriamas (pratęsiamas jo terminas) tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl tokių nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). A. S. kaltinamas padaręs nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą gali būti paskirta laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė. Taigi suėmimo taikymo (pratęsimo) sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje, aptariamu atveju yra neabejotinai tenkinama.

10. Apylinkės teismas kaltinamajam pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aptariamos kardomosios priemonės taikymo pagrindą, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y., esant pagrįstam manymui, kad asmuo darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato tai, jog, kai yra pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskiriamas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį bei nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, turimus ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Remiantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Minėtos aplinkybės nėra absoliuti sąlygą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jų pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tokį manymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju yra.

12. Akcentuotina, jog nors baudžiamosios bylos medžiagoje surinkti duomenys patvirtina kaltinamojo turimus ryšius su jo gyvenamąja aplinka Lietuvoje, t. y., jog A. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs ir sukūręs šeimą, gyvena nuomojamame bute, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik šie saistai nėra pakankami paneigti galimybę, jog kaltinamasis, suvokdamas jam gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmę, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų. Be to, papildomai pažymėtina, jog A. S. iki jo sulaikymo 2022 m. lapkričio 17 d. oficialiai niekur nedirbo ir nors skunde akcentuojama, jog kaltinamajam yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, dėl ko jam yra sudėtinga susirasti darbą, teisėjų kolegija pažymi, jog ši aplinkybė nesustabdė A. S. nuo baudžiamojo įstatymo pažeidimo bei priešingai, galėjo netgi jį pastūmėti link tokio pobūdžio elgesio, siekiant įgyti lėšų pragyvenimui ar narkotinių medžiagų įsigijimui. Darytina išvada, jog pirmiau aptarti kaltinamojo socialiniai ir ekonominiai ryšiai egzistavo ir galimai padarytų nusikalstamų veikų metu, tačiau jų nepakako atgrasyti kaltinamąjį nuo teisės aktų pažeidimo, dėl to egzistuoja pagrįsta abejonė dėl jų pakankamumo sumažinant kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) riziką. Nors kaltinamojo gynėjas pabrėžia, kad A. S. paskirta kardomoji priemonė iš esmės užkerta kelią kaltinamajam gauti jam priklausančią neįgalumo išmoką, apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog kardomosios priemonės neabejotinai suvaržo asmenų, kuriems jos yra paskiriamos teises, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog A. S. teisės yra suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ar darant esminę įtaką su kaltinamuoju susaistytiems asmenims.

13. BPK 122 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje bei 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėję asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų atitikimas BPK 122 straipsnio 4 dalyje esantiems nusikaltimams savaime nėra pakankamas pagrindas teigti, jog A. S. ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus, kurie numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tokiu atveju turi būti nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios patvirtina tikimybę, kad kaltinamasis ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiagoje tokių duomenų yra.

14. Pritartina apylinkės teismo išvadai, jog kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo buvimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuo 2015 m. A. S. atžvilgiu dešimt kartų nagrinėtos baudžiamosios bylos, keturis kartus kaltinamasis buvo nuteistas, o kitus kartus jam taikytos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės. Paskutinį kartą A. S. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, didžiojoje dalyje baudžiamasis procesas jo atžvilgiu vyko nagrinėjant nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kas, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog A. S., siekdamas įgyti lėšų pragyvenimui ir (ar) narkotinių medžiagų įsigijimui, darydavo turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šią galimybę patvirtina ir tai, jog kaltinamasis yra tik 35 proc. darbingas ir iki jo sulaikymo niekur oficialiai nedirbo. Darytina išvada, jog ankstesnis teistumas bei galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas bei kitos kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. S. daro ir ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Nors skunde akcentuojama, kad po kaltinamojo sulaikymo nebuvo užfiksuota, kad jis rengėsi daryti naujas nusikalstamas veikas ar jas darė, teisėjų kolegija pažymi, jog būtent priverstinis laisvės apribojimas buvo ta aplinkybė, kuri atėmė galimybę kaltinamajam daryti naujus nusikaltimus, dėl ko spręstina, jog paleidus kaltinamąjį į laisvę, naujų nusikaltimų darymo rizika padidėtų. Visų pirmiau nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu egzistuoja suėmimo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Skunde aukštesniajam teismui kaltinamojo gynėjas argumentuoja, jog apylinkės teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kadangi vertino ankstesnius A. S. teistumus, kas yra nesuderinama su dvigubo nebaudimo principu. Vis dėl to šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ankstesnis asmens teistumas yra viena iš aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama. Kadangi apylinkės teismas nedarė jokių išvadų apie A. S. kaltumą dėl nagrinėjamų jam inkriminuojamų nusikaltimų, vien tai, jog buvo įvertinti ankstesni kaltinamojo teistumai nereiškia, jog buvo pažeistas nurodytas principas. Papildomai pažymėtina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti ir informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys. Dėl to vertintina, kad, priešingai nei teigiama skunde, šiuo atveju dvigubo baudimo principas pažeistas nebuvo.

16. Apylinkės teismas, pripažinęs esant suėmimo termino pratęsimo sąlygoms ir pagrindui, sprendė, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Taigi švelnesnės kardomosios priemonės skyrimas apylinkės teismo buvo įvertintas kaip negalimas, šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą bei padarymo aplinkybes, viešasis interesas visapusiškai, išsamiai ištirti bei teisiškai įvertinti kaltinamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas leidžia taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

17. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo kaltinamojo A. S. teises, tačiau šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 2 (dviem) mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK nuostatų, nurodančių tai, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT suformuotos praktikos. Naikinti skundžiamą 2023 m. birželio 30 d. nutartį dėl kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 130 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.