Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundo Nr. 1S-339-885/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28236-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.3; 2.14.4 (S)

2023 m. spalio 16 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

dalyvaujant prokurorui Marijui Normantui (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),

kaltinamojo A. (A.) S. gynėjui advokatui Olegui Šibkovui (naudojantis vaizdo konferencijų programa „Zoom“),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 16 d. iki 2023 m. lapkričio 16 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį (dvi veikos):

1.1. A. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti ir išplatino didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: jis, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai laikė tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,000668 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir 0,011 g metadono iki 2022 m. rugsėjo 28 d. apie 16.00 val., kuomet prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išplatino, parduodamas už 37 Eur minėtą kiekį narkotinių medžiagų į jo vairuojamą automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsėdusiam O. L. (O. L.), kurių dalis – du folijos lankstinukai su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,000196 g karfentanilio ir 0,003 g metadono buvo rastos pas O. L. jo asmens apžiūros metu, kuomet jis, apie 16.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o likusią dalį – du popieriaus lapus su pilkšvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,000472 g karfentanilio ir 0,008 g metadono jo asmens kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato patalpose, esančiose P. Vileišio g. 20 C, Vilniuje.

1.2. Be to, A. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti ir išplatino didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būten: jis, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai laikė tiksliai nenustatytą didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 0,00356 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir 0,158 g metadono iki 2022 m. lapkričio 10 d. apie 18.05 val., kuomet prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išplatino, parduodamas už 460 Eur minėtą kiekį narkotinių medžiagų į jo vairuojamą automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdusiam M. V. (M. V.), kuris, persėdęs į automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė jas, supakuotas į folijos gniužulą, palaikyti automobilyje buvusiai, nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai O. Š., taip pat įkišo 2 folijos lankstinukus palaikyti į jos striukės kišenę, po ko pastarąją apie 18.45 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sulaikius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, jos asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas tarp kojų pėdkelnėse M. V. perduotas palaikyti folijos gniužulas su viduje buvusiais 44 vnt. folijos lankstinukų, su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,00341 g karfentanilio ir 0,151 g metadono bei jos striukės kišenėje rasti ir paimti jo (M. V.) įkišti palaikyti du folijos lankstinukai su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,00015 g karfentanilio ir 0,007 g metadono.

2. A. S. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka 2022 m. lapkričio 17 d. 14.05 val. (3 t., b. l. 168–171).

3. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui iki 2023 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. sausio 12 d., 2023 m. kovo 15 d., 2023 m. gegužės 15 d., 2023 m. birželio 30 d. ir 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas ir šiuo metu yra pratęstas iki 2023 m. lapkričio 16 d., esant manymui, kad A. S. gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, taip pat daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir pakeisti A. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – kita kardomąją priemone ar jų kompleksu.

4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje išvada, jog A. S. gali siekti išvengti jam gresiančios bausmės bėgdamas (slėpdamasis) nuo teisėsaugos institucijų, yra grindžiama tik tikimybe, jog kaltinamasis gali tai daryti, kas nėra objektyvus ir pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

4.2. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti jokie motyvai, kurie pagrįstų, kad A. S. galėtų bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, o tikimybė, jog kaltinamojo socialiniai bei ekonominiai ryšiai gali būti nepakankami paneigti šią galimybę, nėra objektyvus pagrindas taikyti suėmimą. Priešingai, A. S. apibūdinančios aplinkybės įrodo, jog jis su Lietuvos Respublika susaistytas netrumpalaikiais realiais ir tampriais socialiniais ryšiais. Nors šie ryšiai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo, tačiau tai nereiškia, kad jie nesustabdys jo nuo bandymo bėgti (slėptis).

4.3. Nurodoma, jog ankstesni asmens teistumai nėra pakankamas ir objektyvus pagrindas teigti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, vėl gali nusikalsti. Faktas, jog kaltinamasis nedirba, kadangi yra neįgalus bei gaudavo neįgalumo išmoką, savaime nėra jį neigiamai charakterizuojantis. Be šių aplinkybių, žemesnysis teismas nenurodė jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių griežčiausios kardomosios priemonės taikymą A. S. atžvilgiu.

4.4. Nagrinėjamu atveju yra visiškai nepaisoma proporcingumo principo reikalavimo, kadangi šiuo atveju yra reali galimybė A. S. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau į tai nėra atsižvelgiama. Kaltinamojo turimi socialiniai ryšiai neabejotinai leidžia taikyti intensyvią priežiūrą ir stebėti A. S. buvimo vietą elektroninėmis priemonėmis. Be to, galima skirti kardomųjų priemonių kompleksą, kuris leistų stebėti ir kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir įsitikinti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymima, jog kaltinamasis taip pat sutiko ir su užstato paskyrimu.

5. Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmetamas

6. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas tada, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų.

7. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai šia prasme nėra vertinami, kadangi tai bus daroma priimant galutinį teismo nuosprendį. Šiuo atveju, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad joje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis A. S. galimai galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties A. S. bei kitų kaltinamųjų apklausų protokoluose, liudytojų apklausos protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

8. Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7, 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 arba 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant (nustatant) jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

9. Suėmimas gali būti paskiriamas (pratęsiamas jo terminas) tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl tokių nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). A. S. kaltinamas padaręs nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato didesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę – už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą gali būti paskirta laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė. Taigi suėmimo taikymo (pratęsimo) sąlyga, numatyta BPK 122 straipsnio 8 dalyje, aptariamu atveju yra neabejotinai tenkinama.

10. Apylinkės teismas kaltinamajam pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aptariamos kardomosios priemonės taikymo pagrindą, t. y., esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, t. y., esant pagrįstam manymui, kad asmuo darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato tai, jog, kai yra pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti skiriamas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį bei nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, turimus ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Remiantis teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Minėtos aplinkybės nėra absoliuti sąlygą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jų pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tokį manymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju yra.

12. Nors sutiktina su skundo motyvais, kad bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina kaltinamojo turimus ryšius su jo gyvenamąja aplinka Lietuvos Respublikoje, vertintina, kad vien tik šie ryšiai nėra pakankami paneigti galimybę, jog A. S., suvokdamas jam gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės realumą, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors skunde akcentuojama, kad kaltinamajam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iš esmės atima iš A. S. galimybę susirasti darbą, tačiau pabrėžtina, kad to neužteko atgrasyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo. Priešingai, yra pagrindas manyti, kad tai yra viena iš priežasčių, kurios pastūmėjo kaltinamąjį pažeisti baudžiamąjį įstatymą, kadangi kaltinamasis tokiais veiksmais galėjo siekti gauti lėšų pragyvenimui ar narkotinių medžiagų įsigijimui. Darytina išvada, jog nepriklausomai nuo to, jog kaltinamasis yra vedęs, sukūręs šeimą, gyvena nuomojamame bute, egzistuoja pagrįsta abejonė dėl šių aplinkybių pakankamumo mažinant kaltinamojo bėgimo ar slėpimosi riziką.

13. BPK 122 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje bei 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jeigu yra duomenų, kad būdamas laisvėję asmuo, įtariamas grasinimu arba pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų atitikimas BPK 122 straipsnio 4 dalyje esantiems nusikaltimams savaime nėra pakankamas pagrindas teigti, jog A. S. ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus, kurie numatyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tokiu atveju turi būti nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios patvirtina tikimybę, kad kaltinamasis ir ateityje gali daryti naujus nusikaltimus. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiagoje tokių duomenų yra.

14. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuo 2015 m. A. S. atžvilgiu dešimt kartų nagrinėtos baudžiamosios bylos, keturis kartus kaltinamasis buvo nuteistas, o kitus kartus jam taikytos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės. Paskutinį kartą A. S. buvo teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, didžiojoje dalyje procesas jo atžvilgiu vyko nagrinėjant nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, kas, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog kaltinamasis, siekdamas įgyti lėšų pragyvenimui ir (ar) narkotinių medžiagų įsigijimui, darydavo turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nors skunde teigiama, kad kardomoji priemonė – suėmimas, negali būti skiriamas išimtinai remiantis asmens turimais teistumas, aukštesnysis teismas pažymi, jog tai yra viena iš aplinkybių, kurios yra vertinamos sprendžiant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindo taikymo klausimą. Nagrinėjamu atveju taip pat pabrėžtina, kad būtent priverstinis laisvės apribojimas buvo ta aplinkybė, kuri atėmė galimybę kaltinamajam daryti naujus nusikaltimus, dėl ko spręstina, jog paleidus kaltinamąjį į laisvę, naujų nusikaltimų darymo rizika padidėtų. Visų pirmiau nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu egzistuoja suėmimo pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

15. Apylinkės teismas, pripažinęs esant suėmimo termino pratęsimo sąlygoms ir pagrindams, sprendė, kad švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Taigi švelnesnės kardomosios priemonės skyrimas apylinkės teismo buvo įvertintas kaip negalimas, šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus galimai padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą bei padarymo aplinkybes, viešasis interesas visapusiškai, išsamiai ištirti bei teisiškai įvertinti kaltinamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas leidžia taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

16. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neabejotinai suvaržo kaltinamojo A. S. teises, tačiau šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą 2 (dviem) mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK nuostatų, nurodančių tai, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nei EŽTT suformuotos praktikos. Naikinti skundžiamą 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį dėl kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 130 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.