Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. liepos 16 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1715-1123/2023 A. S. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, ir išplatino didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: jis, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai laikė tiksliai nenustatytą didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 0,000668 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir 0,011 g metadono iki 2022 m. rugsėjo 28 d., apie 16.00 val., kuomet prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išplatino, parduodamas už 37 Eur minėtą kiekį narkotinių medžiagų į jo vairuojamą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtinti), įsėdusiam O. L. (O. L.), kurių dalis – du folijos lankstinukai su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,000196 g karfentanilio ir 0,003 g metadono buvo rastos pas O. L. jo asmens apžiūros metu, kuomet jis, apie 16.10 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, o likusią dalį – du popieriaus lapus su pilkšvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,000472 g karfentanilio ir 0,008 g metadono jo asmens kratos metu rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato patalpose, esančiose P. Vileišio g. 20 C, Vilniuje. Šiais veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat A. S. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti ir išplatino didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent: jis, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai laikė tiksliai nenustatytą didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 0,00356 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, ir 0,158 g metadono iki 2022 m. lapkričio 10 d., apie 18.05 val., kuomet prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), išplatino, parduodamas už 460 Eur minėtą kiekį narkotinių medžiagų į jo vairuojamą automobilį „Opel Corsa“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdusiam M. V. (M. V.), kuris, persėdęs į automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perdavė jas supakuotas į folijos gniužulą palaikyti automobilyje buvusiai, nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiai O. Š., taip pat įkišo 2 folijos lankstinukus palaikyti į jos striukės kišenę, po ko pastarąją apie 18.45 val., prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sulaikius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, jos asmens kratos metu buvo rastas ir paimtas tarp kojų pėdkelnėse M. V. perduotas palaikyti folijos gniužulas su viduje buvusiais 44 vnt. folijos lankstinukų su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo 0,00341 g karfentanilio ir 0,151 g metadono bei jos striukės kairėje kišenėje rasti ir paimti jo (M. V.) įkišti palaikyti du folijos lankstinukai su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,00015 g karfentanilio ir 0,007 g metadono. Šiais savo veiksmais A. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, A. S. buvo laikinai sulaikytas 2022 m. lapkričio 17 d., 14.05 val. (t. 3., b. l. 168-171). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. lapkričio 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 17 d. iki 2023 m. sausio 18 (t. 4, b. l. 123-126). Suėmimo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi suėmimo terminas A. S. pratęstas dar 2 (dviem) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2023 m. liepos 16 d., esant manymui, kad būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui teisiniai argumentai

4. Skundu kaltinamojo A. S. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: pakeisti A. S. kardomąją priemonę – suėmimą – kita kardomąja priemone ar jų kompleksu.

4.1. Kaltinamojo gynėjo pateiktame skunde nurodoma, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota ir formalizuota. Gynėjas pastebi, kad BPK 122 straipsnio nuostatos reikalauja, jog konstatuojant bet kurio iš suėmimo skyrimo pagrindo buvimą, turi būti nustatytas objektyvus pagrindas išvadai, kad kaltinamasis atliks atitinkamus veiksmus, galinčius trukdyti ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo procesui.

4.2. Skunde pažymima, kad apylinkės teismas nenurodė jokių motyvų, kurie pagrįstų manymą, kad A. S. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo. Gynėjas pabrėžia, jog A. S. socialiniai ir šeimyniniai ryšiai yra stiprūs. Jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, su žmona augina du sūnus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Remdamasis šiomis aplinkybėmis, gynėjas teigia, kad kaltinamasis yra saistomas ilgalaikiais tampriais ir realiais socialiniais ryšiais. Be to, nurodo, kad jis neturi jokių ryšių užsienyje. Anot gynėjo, reikšminga įvertinti ir A. S. sveikatos būklę. Pabrėžiama, kad kaltinamasis yra neįgalus, jam iki 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Neįgalumo pratęsimo klausimas turėjo būti svarstomas lapkričio 18 d., tačiau lapkričio 17 d. jis buvo sulaikytas ir dėl to šis klausimas iki šiol yra neišspręstas, jis nebegali gauti iki šiol jam mokėtos neįgalumo išmokos, kuri yra viena iš jo šeimos pragyvenimo šaltinių.

4.3. Kaltinamojo gynėjas, nesutikdamas su apylinkės teismo išvada, jog tebeegzistuoja BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytas suėmimo pagrindas, t. y. kad jis darys naujus nusikaltimus, nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis po jo sulaikymo rengėsi daryti, pasikėsino ar darė naujas nusikalstamas veikas, todėl netikslinga suėmimo taikymą grįsti tuo, kad pritaikius kitas kardomąsias priemones, būtų sunku užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Gynėjas pastebi, kad teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog A. S. galėtų daryti naujus nusikaltimus. Kaip teigia gynėjas, teismas rėmėsi tik ankstesniais A. S. teistumais, nors BPK nenumato tokio suėmimo paskyrimo pagrindo. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog nors jo ginamasis anksčiau buvo teistas, bendrasis teisės principas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar termino pratęsimo. Taip pat skunde akcentuojama, kad teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, rėmėsi aplinkybe, kad jis nedirba, tačiau teismas neįvertino, kad kaltinamasis yra neįgalus ir gaudavo neįgalumo išmoką.

4.4. Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog A. S. galėtų bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Gynėjas pastebi, kad suėmimas neturi pavirsti į bausmę iki teismo nuosprendžio priėmimo, taip pat nurodo, kad dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje kardomoji priemonė – suėmimas – A. S. yra taikoma nepagrįstai ir neproporcingai, kadangi BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskiriant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, jog teismas nesvarstė kitų kardomųjų priemonių skyrimo galimybės.

4.5. Be kita ko, skunde nurodoma ir tai, kad šios bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas taps neproporcingai ilgu. Į 2023 m. birželio 1 d. vykusį teismo posėdį neatvyko kitas kaltinamasis M. V., jo buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma. Gynėjo įsitikinimu, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti dėl kito kaltinamojo neatvykimo į teismo posėdžius. Gynėjo pateiktame skunde pažymima, kad anksčiau A. S. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nepakaltinamumo. Taigi, nagrinėjamoje byloje galimai taip pat bus paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, dėl kurios nagrinėjimo laikas taip pat gali užsitęsti. Kaip nurodo gynėjas, šiuo metu suėmimas taikomas galimai nepakaltinamam asmeniui, o tai gali būti vertinama kaip jo teisių pažeidimas.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, pakeisti kardomąją priemonę į 5000 eurų užstatą ir intensyvią priežiūrą. Prokuroras prašė skundą atmesti, kadangi yra pagrindai ir sąlygos tęsti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Kaltinamojo A. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, išklausiusi prokuroro, kaltinamojo gynėjo paaiškinimus, įvertinusi visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam A. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas pagrįstai.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinusi baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo skyrimo pagrįstumu, teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo A. S. ir kitų kaltinamųjų apklausos protokoluose, liudytojų apklausos protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadose bei kitoje bylos medžiagoje. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su konkrečios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant baigiamąjį teismo aktą.

8. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. A. S. yra kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą įstatymų leidėjas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę (už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 8 iki 10 metų). Taigi, tokia įstatyme numatyta sankcija leidžia taikyti suėmimą byloje, jei tam yra įstatyme numatyti šios kardomosios priemonės pagrindai.

9. Kardomosios priemonės – suėmimo, terminas A. S. skundžiama nutartimi pratęstas esant pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, išklausiusi gynėjo bei prokuroro argumentus, įvertinusi visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam A. S. taikomo suėmimo termino pratęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nustatyti pagrįstai.

10. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos taip pat gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tokia nuostata suformuota ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose.

11. A. S. kaltinamas padaręs du sunkius tyčinius nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 10 metų. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai grėsmės, kad įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo, realumą patvirtina kitos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas dėl suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tinkamai įvertino ne tik kaltinamajam gresiančios bausmės griežtumą, bet ir kitas faktines aplinkybes, pagrindžiančias manymą, kad jis gali bėgti (slėptis), nei vienai jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, su žmona augina du sūnus, gyvena nuomojamame bute. Nors šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra saistomas tam tikrais socialiniais ryšiais, vis tik, nagrinėjamu atveju jie nelaikytini pakankamais ir neabejotinai paneigiančiais tikimybę, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos bausmės, gali bandyti bėgti ar slėptis nuo baudžiamojo persekiojimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog apylinkės teismas teisingai nurodė, kad A. S. turimi socialiniai ir šeiminiai ryšiai galimai nesustabdė jo nuo nusikalstamų veikų darymo suvokiant galimas pasekmes, todėl tikėtina, kad tokios aplinkybės nesustabdytų jo ir nuo slapstymosi nuo gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad A. S. iki sulaikymo oficialiai nedirbo, registruoto turto neturi, tai yra, iš esmės nėra saistomas tvirtais ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Be kita ko, kaltinamojo gynėjas, skunde kvestionuodamas suėmimo kaltinamajam skyrimą, nurodo, kad nagrinėjamo klausimo kontekste reikšminga atsižvelgti ir įvertinti A. S. sveikatos būklę. Teisėjų kolegija sutinka, jog sveikatos būklė BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta kaip vienas svarbių veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgta nustatant suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Vis tik, vertinant kaltinamojo A. S. sveikatos būklę, nors jam iki 2022 m. rugsėjo 27 d. buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, tai galimai nesutrukdė jam padaryti inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis dėl savo sveikatos būklės negalėtų pabėgti ar pasislėpti nuo jo atžvilgiu vykdomo baudžiamojo persekiojimo. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis A. S. dėl sveikatos sutrikimų (kuriuos patvirtintų medicininiai duomenys) negali būti laikomas izoliuotas ar kad jam esant suimtam neužtikrinama tinkama medicininė priežiūra, jų nepateikta ir skundą nagrinėjančiam teismui. Be to, pažymėtina, kad šią kardomąją priemonę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems suimtųjų sveikatos sutrikimams, jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose. Todėl darytina išvada, kad kaltinamojo A. S. sveikatos būklė suėmimo taikymo pagrindų taip pat nešalina. Apygardos teismas pažymi, jog skiriant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, visuomet yra suvaržomos tam tikros asmens laisvės ir teisės, ir dėl to asmuo, be jokios abejonės, patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau šie nepatogumai yra proporcingi kardomąja priemone siekiamiems tikslams – šiuo atveju užtikrinti, kad kaltinamasis nepasislėptų nuo teismo ir gręsiančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuotinos ir A. S. asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, jog jis anksčiau ne kartą buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir daugybę kartų patrauktas administracinėn atsakomybėn, o tai leidžia manyti, kad pastarasis nėra linkęs laikytis įstatymų, nepriklausomai ir nuo turimų socialinių ryšių. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, suvokdamas atsakomybės neišvengiamumą ir siekdamas neleistinais būdais išvengti jam gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tai yra, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės dėl jo socialinių ryšių yra reikšmingos, tačiau, įvertinus jas A. S. inkriminuojamų savanaudiško pobūdžio nusikalstamų veikų ir gresiančios teisinės atsakomybės kontekste, nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti ar keisti.

12. Taip pat, kaltinamajam A. S. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, tai yra, esant pagrįstam manymui, jog jis, būdamas laisvėje, darys naujus nusikaltimus. Nagrinėjamu atveju pagrįstą apylinkės teismo manymą, kad A. S. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalis, kurių padarymu yra kaltinamas A. S., patenka į sunkių nusikaltimų kategoriją, kuri numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad kaltinamajam inkriminuojami nusikaltimai galimai nebuvo atsitiktiniai, bet buvo iš anksto suplanuoti, o jų pobūdis leidžia manyti, kad jis nusikalstamas veikas galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas neteisėtai pasipelnyti. Šią poziciją sustiprina ir tai, kad A. S. iki suėmimo oficialiai nedirbo. Nors gynėjas skunde nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino aplinkybės, jog kaltinamasis gaudavo neįgalumo išmoką, vertinant kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, akivaizdu, kad gaunamos neįgalumo išmokos nebuvo pakankamos, kadangi jis galimai darė nusikalstamas veikas ir siekė iš jų pasipelnyti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad iš galimai padarytų nusikalstamų veikų gautos pajamos galėjo būti kaltinamojo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Aplinkybė, jog A. S. nusikalstamas veikas galimai darė siekdamas finansinės naudos rodo, kad kaltinamasis nesilaikė visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, siekė užsidirbti neteisėtais būdais, todėl neatmetama galimybė, kad, panaikinus suėmimą, kaltinamasis ir toliau gali daryti nusikalstamas veikas. Be to, nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ankstesniais kaltinamojo teistumais, kadangi jie yra išnykę, aplinkybės, kad jis praeityje buvo ne kartą nusikaltęs, rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų ir neturi tvirtų moralinių nuostatų. Kartu įvertinus ir tai, kad kaltinamasis nuo 2020 m. daugybę kartų baustas administracine tvarka (duomenys apie jo administracinius nusižengimus numatyti net 160 puslapių (t. 5, b. l. 62-141), darytina išvada, jog pastarasis sistemingai linkęs nusikalsti, ignoruoti visuomenei priimtinas elgesio taisykles. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, skundžiama nutartimi yra nustatytas pagrįstai ir nėra išnykęs.

13. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, teisminio nagrinėjimo stadiją, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam A. S. taikant tik griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nors skundžiamoje nutartyje detaliai neaptartos kiekvienos iš procesiniame įstatyme numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau, kaip matyti, pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, pirmosios instancijos teismas nenustatė. A. S. yra kaltinamas sunkių nusikaltimo padarymu, sistemingai pažeidinėja teisės normas. Įvertinus A. S. asmenybę, jam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, gresiančią realią griežtą bausmę bei kitus aptartus duomenis, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, tarp jų ir kaltinamojo gynėjo prašomą 5000 eurų užstatą ir intensyvią priežiūrą, nes šiomis kardomosiomis priemonėmis nebus užtikrinta visiška kaltinamojo kontrolė ir jų nepakaks užkirsti kelio kaltinamojo bėgimui (slapstymuisi) nuo baudžiamojo persekiojimo ir naujų nusikalstamų veikų darymui, tai yra, šių kardomųjų priemonių nepakaks BPK 119 straipsnyje numatytam tikslui pasiekti.

14. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti ir su skundo argumentais, jog bylos nagrinėjimas gali užsitęsti dėl kito kaltinamojo neatvykimo į teismo posėdžius ir dėl to, kad A. S. galimai bus paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta 2023 m. gegužės 5 d. 2023 m. gegužės 8 d. ji buvo perduota teisiamajam posėdžiui. Pirmasis teismo posėdis buvo numatytas 2023 m. gegužės 19 d., tačiau jis neįvyko dėl to, kad gynėjas negalėjo jame dalyvauti. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. birželio 1 d., bylos nagrinėjimas atidėtas dėl kito kaltinamojo nedalyvavimo. 2023 m. birželio 14 d. teisiamasis posėdis nevyks dėl to, kad gynėjas negali jame dalyvauti. Sekantis teismo posėdis numatytas 2023 m. birželio 22 d. Taigi, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad byla yra vilkinama, o vien tai, kad kitas kaltinamasis neatvyko į teismo posėdį ar kad šioje byloje bus sprendžiamas klausimas dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo, savaime nelaikytinos aplinkybėmis, dėl kurių būtų pagrindas šiuo metu panaikinti A. S. taikomą suėmimą, kadangi, kaip minėta, nustatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos suėmimo skyrimo sąlygos ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo pagrindai.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo taikymo pagrindams ir kad toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja BPK normoms. Aplinkybių, kurių pagrindu kaltinamajam A. S. šiuo metu būtų galima paskirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. S. gynėjo Olego Šibkovo skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.