- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-551-798/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02834-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- A. S., D. P., M. L.
- Trečiasis asmuo
- Ž. M.
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir R. V.-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą ir atsakovo A. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-494/2013 pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą ieškinį atsakovams A. S., D. P., M. L., tretiesiems asmenims Ž. M., jos įstatyminiams atstovams J. M., M. M., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. S., S. S., D. P. dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (1t., b.l. 1-5).
Patikslintu ieškiniu atsakovams A. S., S. S., D. P. ir M. L. dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą prašė teismo priteisti iš atsakovų M. L. ir A. S. po 45 000 Lt iš kiekvieno jų, viso 90 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusios mažametės Ž. M. naudai kaip neturtinės žalos atlyginimą už seksualinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis padarytą žalą. Nesant galimybės A. S. atlyginti mažametei padarytą žalą, 45 000 Lt neturtės žalos atlyginimą mažametės Ž. M. naudai, priteisti iš A. S. motinos S. S.. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovės D. P. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusios mažametės Ž. M. naudai (1t., b.l. 94-99).
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovai A. S. ir S. S. nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes prašomos priteisti iš atsakovų 45 000 Lt neturtinės žalos dydis yra neproporcingas ir per didelis. Pažymėjo, kad pagal CK 6.250 str. 2 d. nuostatas teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, o A. S. neturi jokio turto ir pajamų, jo motina S. S. taip pat neturi jokio turto, pajamos minimalios.
Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepime į ieškinį nurodė kad, palaiko Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį iš dalies, ir prašė teismo priteisti iš atsakovo A. S. kuo mažesnį neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo nepilnametis, tik 15 metų amžiaus, turtinės žalos nusikalstamais veiksmais nepadarė, jokio turto ir pajamų neturi, turi nustatytą neįgalumo lygį, prašomas priteisti 45 000 Lt neturtinės žalos dydis yra neproporcingai per didelis ir turėtų būti sumažintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti iš atsakovo A. S. 10 000 Lt, iš atsakovo M. L. 10 000 Lt, iš atsakovės D. P. 2 000 Lt Ž. M. neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo M. L. 343,71 Lt, iš atsakovės D. P. 103,71 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad nepilnametei Ž. M. priteista suma (ar jos dalis) neturtinei žalai atlyginti negali būti panaudota nepilnametės įstatyminių atstovų be Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus sutikimo.
Vilniaus rajono apylinkės teismas sprendime nurodė, kad įsiteisėjusiu 2013-02-13 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo patvirtinta, jog nusikalstamas veikas nukentėjusios, tuo metu mažametės Ž. M. atžvilgu, atliko visi trys aukščiau nurodyti asmenys, todėl yra pagrindas teigti, jog pareigą atlyginti neturtinę žalą dėl padarytų nusikalstamų veikų įgijo visi trys nuteistieji, t.y. M. L., A. S. ir D. P.. Dėl šių nuteistųjų veiksmų, o būtent M. L., A. S. padarytų seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, D. P. padaryto neteisėto poveikio mažametei, mažametė Ž. M. patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą, didelę psichologinę traumą, kurių pasekmės gali jausti visą gyvenimą. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, jog A. S. yra pilnametis, todėl atsisako reikalavimo atsakovės S. S. atžvilgiu ir atsisakymo nuo ieškinio pasekmės ieškovui yra žinomos. Teismas nurodė, kad atmestini kaip nepagrįsti atsakovų A. S. ir S. S. atstovo argumentai dėl viešojo intereso nebuvimo nagrinėjamoje byloje, nes prokuroras gina nepilnamečio vaiko, kuris nusikalstamų veikų padarymo metu buvo mažametis, interesus. Tai, kad Ž. M. tėvai, dėl tik jiems patiems žinomų priežasčių, neapsiėmė ginti savo vaiko interesų, nesutiko su prokuroro pozicija, neprašė priteisti žalos, nepaneigia viešojo intereso buvimo, o tik patvirtina jų, kaip tėvų, netinkamą savo pareigų suvokimą ir atlikimą vaiko Ž. M. atžvilgiu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, o kadangi byloje nagrinėjamu atveju atsakovų kaltė nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, neturtinė žala nepilnametei Ž. M. padaryta dėl nusikaltimo, todėl privalomai turi būti atlyginta. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo A. S. argumentus, kad jis yra nekaltas, nes kaip paminėta aukščiau, jis už nusikalstamų veikų padarymą Ž. M. atžvilgiu nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs, yra pripažintas kaltu. Pažymėjo, kad civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovų A. S., M. L., D. P. nusikalstami veiksmai buvo padaryti mažametės atžvilgiu, į kiekvieno iš atsakovų padarytų veikų sunkumą, epizodiškumą, į kiekvieno iš atsakovų amžių, sveikatos būklę, jų turtinę padėtį, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei teismų praktika, teismas padarė išvadą, kad Ž. M. priteistina iš atsakovo A. S. – 10 000 Lt, iš atsakovo M. L. – 10 000 Lt, iš atsakovės D. P. – 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju, nepilnametės Ž. M. įstatyminiai atstovai – jos tėvai J. M. ir M. M. netinkamai atstovauja savo vaiko interesus, padarė išvadą, kad nepilnametei priteistinos piniginės lėšos gali būti panaudotos netinkamai ar/ir ne pagal paskirtį, todėl nustatė, jog nepilnametei priteistinas pinigines lėšas neturtinei žalai atlyginti Ž. M. įstatyminiai atstovai gali panaudoti tik turint Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus sutikimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras ginantis viešąjį interesą prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-84-494/2013 ir ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendimu ir mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos, padarytos mažametei dydį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, neįvertino nukentėjusiosios nuo nusikalstamų veikų tuo metu mažametės Ž. M. patirtų išgyvenimų masto ir jų sukeltų neigiamų pasekmių mažametės tolesniam vystymuisi. Nurodė, kad vertindamas atsakovų turtinę padėtį, teismas privalėjo atsižvelgti ne tik į atsakovų turtinę padėtį esamu momentu, bet ir į tai, kad visi jie yra jauni, sveiki ir darbingi. Be to, privalėjo įvertinti, kad ateityje atsakovai gali įgyti kokio nors turto patys dirbdami, taip pat paveldėjimo, dovanojimo ar kitais būdais, todėl galėtų kompensuoti jų neteisėtais veiksmais atsiradusią žalą. Nurodė, kad teismų praktikoje, kai konstatuojamos mažamečių nukentėjusiųjų nuo sunkių nusikaltimų, patirtos neigiamos pasekmės, dideli išgyvenimai ir kiti praradimai, neturtinės žalos dydis daugeliu atveju yra didesnis nei buvo priteista šioje byloje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių skyrius nurodė, kad savo poziciją išdėstė atsiliepime 2013-03-20 Nr. T16-90-28.1.5 ir jų pozicija nesikeičia.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. S. nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir jis turėtų būti atmestas. Pažymėjo, jog nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama tiek į nukentėjusiojo, tiek ir į kaltininko interesus. Apeliaciniame skunde akcentavo, kad priimant sprendimą buvo neatsižvelgta į tai, jog pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-03-22 nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu pats buvo dar nepilnametis, tik 15 metų amžiaus. Be to, neatsižvelgta ir į tai, kad jis neturi jokio turto, neturi pajamų, jam nustatytas neįgalumas. Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pateikė išvadą, kad iš jo būtų priteista kuo mažesnė žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. S. prašė apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisingas. Pažymėjo, kad nepilnametė Ž. M. byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ją byloje atstovavo jos įstatyminiai atstovai – motina J. M. ir tėvas M. M.. Ž. M. įstatyminiai atstovai nesutiko su pareikštu ieškiniu, neturtinės žalos atlyginimo nereikalavimo, taigi Ž. M. įstatyminių atstovų ir Ž. M. interesus ginančio prokuroro pozicijos buvo priešingos. Asmens interesų gynimas, kai asmuo pažeistą interesą gali apginti pats per savo įstatyminius atstovus, taip pat asmens interesų gynimas prieš jo įstatyminių atstovų valią nepriskirtinas viešojo intereso gynimui. Pagal CK 3.157 straipsnį tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą. Ž. M. turi tėvus, kurie kaip jos įstatyminiai atstovai įgyvendina jos teises ir gina jos interesus, atitinkamai veikdami ir priimdami atitinkamus sprendimus. Ž. M. tėvams tėvų valdžia neapribota, piktnaudžiavimo tėvų teisėmis faktų vaiko atžvilgiu nenustatyta, pagal Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą vaikas auginamas tvarkingoje aplinkoje. Viešojo intereso gynimu laikytinas vaiko interesų gynimas, kai vaikas neturi įstatyminių atstovų, kai vaiko įstatyminiai atstovai dėl kokių nors priežasčių negali įgyvendinti savo teisių ir pareigų gindami vaiko interesus, kai įstatyminiai atstovai piktnaudžiauja tėvų valdžia ar panašiai, tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Pažymėjo, kad žalą patyręs asmuo nėra teisės aktais įpareigojamas reikalauti atlyginti žalą. Žalą patyręs asmuo tik įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo ir turi pasirinkimo teisę, gali savo nuožiūra šia teise pasinaudoti arba nepasinaudoti. Nepasinaudojimas turima teise nelaikytinas teisės pažeidimu. Ž. M. įstatyminiai atstovai nepageidavo pasinaudoti turima teise reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, aiškiai išreiškė valią nereikalauti žalos atlyginimo ir nesutiko su ieškiniu. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgęs į tokias aplinkybes, kaip kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 15 metų, neturi jokio turto, turi sveikatos problemų, neįgalumą, priteistos turtinės žalos realiai atlyginti kol kas negali, todėl apylinkės teismas nustatė per didelį priteistinos neturtinės žalos dydį – 10 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą nurodė, kad nesutinka tiek su atsakovo apeliaciniu skundu, tiek ir su pirmos instancijos teismo sprendimu, todėl prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti prokuroro apeliacinį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, kad prokurorui, kaip viešąjį interesą ginančiam subjektui teisinis pagrindas kreiptis į teismą ginant nepilnamečio interesus yra nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str., be to, CPK 49 str. nurodyta, jog įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ar savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusios tėvai baudžiamojoje byloje ieškinio nepareiškė, civilinėje byloje prokuroro reikalavimų nepalaikė, o tai leidžia tvirtinti, kad nepilnametės Ž. M. tėvai, kaip jos atstovai pagal įstatymą, netinkamai įgyvendina savo vaiko teises, todėl prokurorui, remiantis aukščiau paminėtais teisės aktais, atsirado pareiga ginti nepilnamečio vaiko interesus, kuris pats neturi teisinių galimybių bei socialinių įgūdžių tokiomis teisėmis pasinaudoti. Dėl kitų apelianto A. S. argumentų, jog jis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, yra neįglus, dėl ko mano, kad priteista žala turėtų būti bent jau sumažinta, ieškovas nurodė, kad teisės aktuose nustatyta pareiga atlyginti žalą yra taikytina nepaisant asmens amžiaus. Nurodė, jog aplinkybės, susijusios su atsakovo neįgalumu ir kad toks neįgalumas jam ateityje kliudys užsidirbti ir atlyginti nukentėjusiajam asmeniui žalą yra neįrodytos, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Apelianto (ieškovo) Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ginančio viešąjį interesą apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o kito apelianto (atsakovo) A. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu atsakovų veiksmų teisiniu kvalifikavimu bei apylinkės teismo argumentų ir išvadų nebekartoja.
Apeliantas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniame skunde kelia netinkamos neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisimo klausimus, t. y. apeliantas teigia, kad nustatant neturtinės žalos dydį buvo netinkamai taikytos materialinės teisės normos ir nukrypta nuo kasacinio teismo ir kitų teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Apeliantas A. S. teigia, kad pirmos instancijos teisme ieškinys turėjo būti iš viso atmestas, kadangi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareikštas ieškinys nėra skirtas viešajam interesui apginti. Apeliantas A. S. taip pat kelia netinkamos neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisimo klausimus pirmos instancijos teisme.
CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, o neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Pažymėtina, kad tokią žalą įvertinti pinigais yra neįmanoma, todėl teismai, vadovaudamiesi bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas reglamentuojančiomis teisės normomis, atsižvelgdami į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kaltę bei žalos pasekmes, į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus, turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Pažymėtina, kad neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2010). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.
Visų pirma apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir tik esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje suformuotu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-533/2010). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-03 nutartis c. b. Nr. 3K-7-144/2014). Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-114/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-10 nutartis c. b. Nr. 2A-419/2013), juolab, kai pakenkiama mažametės mergaitės sveikatai.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, priteisdami neturtinės žalos dydį, teismai turi vadovautis ne tik civilinėse, bet ir baudžiamosiose bylose formuojama neturtinės žalos dydžio nustatymo praktika. Plačiąja prasme teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo yra gausi tiek civilinėse, tiek ir baudžiamosiose bylose. Taigi, spręsdama dėl neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi baudžiamosiose bylose panašiais atvejais nustatyta praktika.
Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiai Ž. M. priteistina iš atsakovo A. S. - 10000 Lt, iš atsakovo M. L. – 10000 Lt, iš D. P. – 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir tai yra adekvati kompensacija nukentėjusios patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, išsamiai nesivadovavo teismų praktika, nepakankamai vertino mažametės nukentėjusios mergaitės patirtų išgyvenimų lygmenį ir per daug sureikšmino atsakovų turtinę padėtį.
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nurodė, kad vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais bei teismų praktika, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokiais teismo suformuotais precedentais jis rėmėsi. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad svarbu vadovautis tais precedentais, kurių bylos aplinkybės yra labai panašios į nagrinėjamas.
Išdėstytos nuostatos teisėjų kolegijai leidžia sutikti su ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai parinko kriterijus, nulėmusius nukentėjusiajai mergaitei atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymą, priteisęs iš atsakovų A. S. ir M. L. po 10 000 Lt sumą, o iš atsakovės D. P. – 2000 Lt. Tokios kompensacijos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra adekvatus nagrinėjamoje byloje ginamos vertybės – mažametės mergaitės sveikatos atžvilgiu.
Įvertinusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą apeliacinio skundo argumentus ir teismų praktiką - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53/2012, kurioje kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d., mažametei nukentėjusiai priteisė 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297/2012, kurioje kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 4 d., 150 str. 4 d., 153 str. nukentėjusioms mažametėms priteisė po 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-10-120/2013, kurioje kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. nukentėjusiai priteisė 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-266-468/2012, kurioje kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 str. 4 d., 309 str. 2 d. mažametei nukentėjusiai priteisė 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei vadovaudamasi bendraisiais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus šiam konkrečiam atvejui aktualius kriterijus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga kompensacija nepilnametei Ž. M. būtų po 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš atsakovų A. S. ir M. L. bei 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš atsakovės D. P..
Pažymėtina, kad kiekvienos instancijos teismas turi diskrecijos teisę įvertinti faktines aplinkybes, lemiančias teismo vidinio įsitikinimo dėl tokio specifinio ginčo dalyko, kaip neturtinės žalos dydis, susiformavimą (CPK 185 str.). Todėl pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo pakeistina iš dalies, atitinkamai iki 15 000 Lt padidinant priteistiną neturtinės žalos sumą iš atsakovų A. S. ir M. L. ir atitinkamai iki 3000 Lt padidinant priteistiną neturtinės žalos sumą iš atsakovės D. P..
Nors apeliaciniame skunde apeliantas A. S. teigia, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino materialines teisės normas ir dėl to ieškinys pirmos instancijos teisme turėjo būti iš viso atmestas, kadangi prokuroro ieškinys nėra skirtas viešajam interesui apginti, tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nepilnametės Ž. M. tėvai, t.y. atstovai pagal įstatymą, netinkamai įgyvendino savo vaiko teises, nes baudžiamojoje byloje ieškinio nepareiškė, prokuroro reikalavimų nepalaikė, todėl prokurorui vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsniu ir Civilinio proceso kodekso 49 straipsniu atsirado pareiga ginti nepilnamečio vaiko interesus, nes pats nepilnametis vaikas neturi teisinio veiksnumo ir socialinių įgūdžių apginti savo interesus.
Teisėjų kolegija kitus A. S. apeliacinio skundo argumentus laiko neturinčiais teisinės reikšmės vertinant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, pagal kurią teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, van de Hurk v. Netherlands) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618/2008).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 15 000 Lt (penkiolika tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš atsakovės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusias Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 24 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.