Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Š. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties dalies, kuria į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darnus verslas“ antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukta akcinė bendrovė „CapitalBox“ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darnus verslas“ bankroto byloje .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK)) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

21. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl AB „CapitalBox“ finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo BUAB „Darnus verslas“ bankroto byloje.

Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

22. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

23. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą. Tokio aiškinimo laikomasi tiek kasacinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1679-241/2018; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-15-1120/2022; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-910/2023).

24. Pabrėžtina, kad tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).

25. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Rungimosi proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009).

26. Visų pirma, apeliantas nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atmesti jo atskirojo skundo, nes šį atskirąjį skundą teismas jau buvo patenkinęs 2026 m. sausio 6 d. nutartimi, t. y. teismas to paties atskirojo skundo negali ir patenkinti, ir atmesti.

27. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi nutraukė BUAB „Darnus verslas“ restruktūrizavimo bylą ir bendrovei iškėlė bankroto bylą.

28. BUAB „Darnus verslas“ nemokumo administratorius 2025 m. gruodžio 16 d. pateikė teismui prašymą patvirtinti neginčijamus BUAB „Darnus verslas“ kreditorių finansinius reikalavimus, be kita ko, Š. B. pirmosios eilės 7 353,75 Eur finansinį reikalavimą bei AB „CapitalBox“ antrosios eilės 273 213,40 Eur finansinį reikalavimą.

29. Kauno apygardos teismas 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi patvirtino BUAB „Darnus verslas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, ir kreditoriaus Š. B. pirmosios eilės 7 353,75 Eur finansinį reikalavimą bei kreditorės AB „CapitalBox“ antrosios eilės 273 213,40 Eur finansinį reikalavimą. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. gruodžio 30 d.

30. Apeliantas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties dalies panaikinimo pateikti; panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį dėl AB „CapitalBox“ finansinio reikalavimo patvirtinimo ir šioje dalyje priimti naują nutartį – netvirtinti AB „CapitalBox“ finansinio reikalavimo BUAB „Darnus verslas“ bankroto byloje.

31. Kauno apygardos teismas 2026 m. sausio 6 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui terminą atskirajam skundui dėl 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties dalies panaikinimo pateikti, patenkino pareiškėjo atskirąjį skundą ir pasinaikino 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria, be kita ko, buvo patvirtintas AB „CapitalBox“ finansinis reikalavimas, bei klausimą dėl kreditorės 273 213,40 Eur finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo išskyrė nagrinėti į atskirą bylą.

32. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. vasario 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir į bendrovės antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė AB „CapitalBox“ su 273 213,40 Eur finansiniu reikalavimu.

33. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. kovo 4 d. nutartimi ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje ir vietoje nurodyto: „atmesti kreditoriaus Š. B. atskirąjį skundą“ įrašė „atmesti kreditoriaus Š. B. prieštaravimus“, nurodė, kad ši nutartis yra sudėtinė Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties dalis.

34. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

35. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 12 punktas).

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta neatitiktis, jog teismas atmeta kreditoriaus atskirąjį skundą, teisingai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta kaip rašymo apsirikimas, kurį pirmosios instancijos teismas ištaisė, priimdamas 2026 m. kovo 4 d. nutartį, ir nurodydamas, kad atmetami kreditoriaus prieštaravimai, bet ne atskirasis skundas. Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. vasario 25 d. nutartimi antrą kartą nesprendė pareiškėjo atskirojo skundo (ne)tenkinimo klausimo, kuris jau buvo išspręstas teismo 2026 m. sausio 6 d. nutartimi, o įvertino kreditorės 273 213,40 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą ir nusprendė, jog pareiškėjo prieštaravimai dėl nurodyto finansinio reikalavimo yra nepagrįsti, dėl to į bendrovės antrosios eilės kreditorių sąrašą įtraukė kreditorę su 273 213,40 Eur finansiniu reikalavimu.

37. Antra argumentų grupė, kuria remiasi apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo, yra susijusi su kreditorės finansinio reikalavimo tvirtinimo negalimumu bankroto procese tokio reikalavimo nepareiškus anksčiau vykdytame restruktūrizavimo procese. Pasak apelianto, JANĮ 41 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad jei kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia.

38. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismų praktika dėl Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatų aiškinimo ir taikymo mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) išlieka aktuali ir turi būti taikoma taikant JANĮ nuostatas, kiek ji yra suderinama su nauju juridinių asmenų nemokumo proceso reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-823/2022).

39. Galiojant Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymui (toliau – ĮRĮ), išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą restruktūrizavimo byloje nepareikštas reikalavimas nepasibaigia, nes teisės aktuose nenustatytas toks prievolės pasibaigimo pagrindas. Nei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), reglamentuojantis bendruosius prievolių pabaigos pagrindus, nei ĮRĮ, kaip specialusis teisės aktas, nenustato, kad pasibaigtų reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas skolininko restruktūrizavimo byloje. Dėl šios priežasties, nesant specialaus įstatyme nustatyto teisinio pagrindo, kuris leistų laikyti restruktūrizavimo byloje nepareikštą reikalavimą pasibaigusiu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad kreditoriaus, kuris nedalyvavo restruktūrizavimo byloje, reikalavimo teisė skolininkui neišnyksta ir gali būti įgyvendinama restruktūrizavimo procesui pasibaigus. Toks aiškinimas atitinka ir ankstesnę kasacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad, nepareiškus reikalavimo restruktūrizavimo byloje, tokio reikalavimo patenkinimo galimybė nėra paneigiama, kadangi restruktūrizavimo santykiams peraugus į bankroto santykius tokių kreditorių reikalavimai galėtų būti nagrinėjami ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-327-915/2018).

40. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad JANĮ 41 straipsnio 6 dalis nenumato prievolės pasibaigimo pagrindo, kadangi JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pateikti tvirtinti reikalavimus ir kuris gali būti atnaujintas (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis), yra procesinis, todėl jis negali lemti materialiųjų prievolės pasibaigimo pagrindų, t. y. JANĮ 41 straipsnio 6 dalies nuostatos apibrėžia procesinio termino pareikšti finansinį reikalavimą (bankroto arba restruktūrizavimo procesuose) pasibaigimo procesines pasekmes, bet tai nėra materialiojo reikalavimo pasibaigimo pagrindas. Todėl vien ta aplinkybė, jog nebuvo pareikštas finansinis reikalavimas įmonės restruktūrizavimo procese, savaime nereiškia, jog kreditorius JANĮ 41 straipsnio 6 dalies pagrindu prarado teisę tokį reikalavimą pareikšti bankroto procese, juolab kad JANĮ nenumato draudimo kreditoriui, nepateikusiam reikalavimą restruktūrizavimo byloje, jį pateikti bankroto procese. Priešingas aiškinimas reikštų, jog kreditoriai restruktūrizavimo procese būtų priversti įstoti į procesą ir modifikuoti savo prievoles vien tam, kad atsiradus hipotetinei galimybei iškelti bankroto bylą, jie turėtų teisę joje dalyvauti, tačiau tai sudarytų prielaidas pažeisti dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1145-934/2022 19 punktas).

41. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad vien tik reikalavimo nepareiškimas anksčiau vykdytame restruktūrizavimo procese lemia teisinį pagrindą netvirtini tokio kreditoriaus finansinio reikalavimo bankroto procese. Nagrinėjamu atveju nutraukus restruktūrizavimo bylą ir iškėlus bankroto bylą, kreditorė turėjo teisę teikti tvirtinti finansinį reikalavimą bankroto byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad AB „CapitalBox“ reikalavimo teisė pareikšti finansinį reikalavimą bankroto byloje nebuvo pasibaigusi.

42. Galiausiai apeliantas teigia, kad AB „CapitalBox“ reikalavimo teisę yra perleidusi kitam subjektui, todėl reikalavimo teisės į BUAB „Darnus verslas“ neturi. AB „CapitalBox“ nėra atsakovės kreditorė, o yra tik „Ferratum Portfolio S.a.r.l.“ atstovė. Teismas netinkamai įvertino Paskolos sutarties 13.1 papunkčio turinį.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija ir procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad AB „CapitalBox“ reikalavimo teisė į prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą nėra pasibaigusi reikalavimo perleidimo pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino atsakovės bankroto byloje AB „CapitalBox“ finansinį reikalavimą visa apimtimi.

44. Byloje nustatyta, kad AB „CapitalBox“ 2023 m. spalio 26 d. su BUAB „Darnus verslas“ sudarė paskolos sutartį Nr. 20114, kuria bendrovei suteikė 300 000 Eur paskolą. Bendrovė paskolą kartu su palūkanomis įsipareigojo grąžinti 34 mėnesinėmis įmokomis, pirmąją paskolos grąžinimo įmoką atliekant 2024 m. sausio 25 d., o paskutinę – 2026 m. spalio 26 d. Kadangi BUAB „Darnus verslas“ nevykdė Paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (nemokėjo paskolos grąžinimo įmokų) bei nebendradarbiavo su AB „CapitalBox“, kreditorė 2024 m. gruodžio 25 d. pranešimu Paskolos sutartį nutraukė nuo 2025 m. sausio 25 d. Nutraukus Paskolos sutartį, atsirado BUAB „Darnus verslas“ 273 213,40 Eur turtinė prievolė AB „CapitalBox“, kurios BUAB „Darnus verslas“ iki pat bankroto bylos iškėlimo neįvykdė.

45. Paskolos sutarties 13.1 papunkčiu kreditorė informavo bendrovę apie perleidžiamus iš Paskolos sutarties kylančius reikalavimus „Ferratum Portfolio S.a.r.l.“ bei nurodė, kad kreditorė toliau veiks kaip „Ferratum Portfolio S.a.r.l.“ aptarnaujantis asmuo ir agentė, todėl visi palūkanų ir įmokų mokėjimai turi būti mokami į kreditorės sąskaitą.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi Paskolos sutarties 13.1 papunkčio turinį, neturi pagrindo nepritarti pačios kreditorės ir pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl reikalavimo perleidimo apimties aiškinimo, t. y. kad kreditorė reikalavimą yra perleidusi tik į gautinas sumas, kaip būsimą ekonominę naudą, bet ne į patį turimą finansinį reikalavimą.

47. Be to, ne mažiau svarbi aplinkybė, vertinant apelianto nurodytus argumentus, yra ta, kad tarp kreditorės ir „Ferratum Portfolio S.a.r.l.“ nėra ginčo dėl reikalavimo perleidimo turinio ir tokio reikalavimo perleidimo apimties aiškinimo. Abi tokio susitarimo šalys vieningai tvirtina, kad tikroji šalių valia dėl reikalavimo teisių perleidimo apimties yra ta, kad kreditorė išlieka sutartinių santykių su bendrove šalimi ir tinkamu subjektu savo vardu reikalauti prievolių įvykdymo iš bendrovės.

48. Taigi, byloje nustačius, kad kreditorė išliko sutartinių santykių su bendrove šalimi ir reikalavimo teisę turinčiu subjektu, kuris turi teisę savo vardu reikalauti prievolių įvykdymo iš bendrovės, o „Ferratum Portfolio S.a.r.l.“ perleido tik reikalavimą į gautinas sumas, kaip būsimą ekonominę naudą, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog AB „CapitalBox“ teisė reikšti reikalavimą dėl BUAB „Darnus verslas“ įsiskolinimo nėra pasibaigusi. Nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos vertinimu, o ne remiantis neįsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-706-656/2026.

49. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad AB „CapitalBox“ prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Darnus verslas“ bankroto byloje yra pagrįstas ir įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį patenkino, o objektyvių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų daryti priešingą išvadą, apeliantas nepateikė.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas patvirtinti AB „CapitalBox“ finansinį reikalavimą BUAB „Darnus verslas“ bankroto byloje yra teisingas ir pagrįstas, padarytas tinkamai įvertinus byloje nustatytus faktus ir esančius įrodymus, taip pat tinkamai pritaikius ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, atskirąjį skundą atmetus, kreditorei AB „CapitalBox“ iš apelianto (pareiškėjo) priteistinos kreditorės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, o apelianto (pareiškėjo) bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

52. Kreditorė nurodė ir pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 795,60 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms parengiant ir pateikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bylos pobūdį, apimtį, keltų ir nagrinėtų klausimų sudėtingumą, kreditorės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija dydžių, nustatytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, taigi, gali būti priteisiamos. Dėl to kreditorei iš apelianto priteistinas 795,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei akcinei bendrovei „CapitalBox“, juridinio asmens kodas 556695-9655, iš apelianto (pareiškėjo) Š. B., gimusio (duomenys neskelbtini), 795,60 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.