Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. (M.) P. ir J. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme nepateikė. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P. ir J. J. po G. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą ir testamentą priėmė faktiškai pradėdami atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo M. P. motina ir pareiškėjos J. J. senelė G. P. (Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėja mirė būdama našlė, turėdama sūnų pareiškėją M. P., palikėjos dukra K. P. mirė (duomenys neskelbtini) (2025 m. kovo 6 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2509; Mirties liudijimas). Iš 2025 m. kovo 6 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2508 nustatyta, kad palikėjos dukra K. P. mirė netekėjusi, vaikai: J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Palikėja G. P. buvo sudariusi testamentą (2014 m. lapkričio 3 d., notarinio registro Nr. 1-13893), kuriuo jai nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei J. J. (buvusi pavardė – S.). Iš 2025 m. kovo 4 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos G. P. vardu įregistruoti testamentai: sudarymo data 2010 m. sausio 7 d. ir 2014 m. lapkričio 3 d., palikimo priėmimo faktų nėra. Duomenų, kad po palikėjos mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, nėra. 2025 m. kovo 4 d. Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis, palikėjos vardu registruota nuosavybė nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2025 m. vasario 27 d. pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėjai savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus G. P., pareiškėjai toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini) Mirus palikėjai G. P. pareiškėjai toliau rūpinasi namu, moka mokesčius už namui suteiktą elektros energiją, apmoka šildymo išlaidas. Prižiūri namą ir jo ūkinius pastatus bei tvarko teritoriją aplink namą. Visu po palikėjos G. P. mirties likusiu turtu pareiškėjai naudojasi kaip savu.

Pareiškėjai nurodė, kad nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl paveldėjimo byla po palikėjos G. P. mirties nebuvo užvesta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus G. P., pareiškėjai toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurie namu rūpinasi, disponuoja namo dalimi kaip savo nuosavybe.

Pareiškėjas M. P. yra pirmos eilės įpėdinis, o pareiškėja J. J. yra palikėjos G. P. vaikaitė ir testamentinė įpėdinė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po G. P. mirties jos palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po G. P. mirties pareiškėjai naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, minėtame name pareiškėjai yra deklaravę gyvenamąją vietą. Pareiškėjai nurodė, kad mirus palikėjai G. P. pareiškėjai toliau rūpinasi namu, moka mokesčius už namui suteiktą elektros energiją, apmoka šildymo išlaidas, prižiūri namą ir jo ūkinius pastatus, tvarko teritoriją aplink namą bei visu po palikėjos mirties likusiu turtu pareiškėjai naudojasi kaip savu. Palikėjai G. P. priklausė name likę asmeninio naudojimo, namo apstatymo (televizorius, baldai ir kt.) ir apyvokos daiktai. Po palikėjos mirties pareiškėjai, ir toliau naudojasi šiais palikėjos paliktais daiktais. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) pareiškėjai M. P. ir J. J. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, todėl laikomi priėmusiais visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jie po G. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. (M.) P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą ir testamentą priėmė faktiškai pradėdami atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.