Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1234-855/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-18
Bylos Nr.: e2S-1234-855/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10892-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Renata Volodko
Pareiškėjas: V. B.
Suinteresuotas asmuo: AB „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, SIA „B2Kapital“, atstovaujama UAB „Skolų rizikos sprendimai“

Kategorijos

3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas

Civilinė byla Nr. e2S-1234-855/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10892-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.2.7.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, suinteresuoti asmenys - AB „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, SIA „B2Kapital“, atstovaujama UAB „Skolų rizikos sprendimai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Stiprus žmogus“ (siūlomas bankroto administratorius), antstoliai Svetlana Kastanauskienė, Daiva Milevičienė, Virginija Meškauskienė, Brigita Palavinskienė, Irena Beliačic, Nemira Šiugždaitė – Stakeliūnė, Gintas Badikonis, Ramūnas Kamarauskas, Donatas Kisielius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Stiprus žmogus“, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą 253,80 Eur sumai, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti 270,00 Eur išlaidų sumą, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti.

1) Nurodė, kad 2007-01-25 su AB „Hansabankas“ (dabar AB „Swedbank“) sudarė 870000 Lt (251969 Eur) kredito sutartį Nr. 07-006931-FA, ketindamas pirkti komercinės paskirties sklypą (Avižienių k., Vilniaus r.) bei refinansuoti anksčiau sudarytą paskolos sutartį. 2007-10-25 sudarė 46 400 Eur kredito sutartį Nr. KKTSVN70702246 su AB „SAMPO“ bankas (vėliau – „Danske Bank“ A/S, AB „Luminor Bank“), norėdamas įsigyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kilus ekonominei krizei, nebegalėjo vykdyti finansinių įsipareigojimų, todėl abi kredito sutartys buvo nutrauktos 2009 – 2010 metais. 2010-05-14 nutraukė santuoką su L. B., ir buvo priteistas išlaikymas vaikui M. B.. Atsižvelgus į tai, kad kredito sutartys buvo nutrauktos, skoliniai įsipareigojimai perduoti priverstiniam vykdymui, nekilnojamasis turtas parduotas. Kadangi turto vertė ekonominės krizės metu stipriai krito, po nekilnojamojo turto pardavimo liko didelė skola kreditoriui AB „Swedbank“. Nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) neparduotas. Dėl ekonominio nuosmukio šio sklypo vertė stipriai krito ir dabar sklypas vertas 3 718,00 Eur, sklypo pardavimas tik labai nedidele dalimi kompensuotų pradinę skolą bei vėliau apskaičiuotas bei vis dar skaičiuojamas palūkanas ir delspinigius naujam kreditoriui – SIA „B2Kapital“, perėmusiam reikalavimą iš AB „Luminor Bank“. Net pardavus kredito sutarties dalyku buvusį nekilnojamąjį turtą, liko didžiuliai įsiskolinimai, t. y. daugiau nei 320 000,00 Eur. Gaunamas 175,00 Eur atlyginimas pagal darbo sutartį nėra pakankamas tokio dydžio įsipareigojimams padengti per protingą terminą ir dar tenkinti bent minimalius asmeninius poreikius, teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Veiklos apribojimai, sąskaitos areštai, negalėjimas gauti paskolos, laiduoti už imamas paskolas/lizingą verslui apriboja galimybes intensyviau plėtoti verslą bei gauti didesnį atlyginimą ir žymesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Laiko savo finansinę situaciją kritine ir mano turintis būti pripažintas nemokiu.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo kreditorius SIA „B2Kapital“ pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti.

1) Nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas, atskleista ne visa informacija apie pareiškėjo turtinę padėtį, kas kelia abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo, yra įstatymo numatytų sąlygų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Pareiškėjas prašo patvirtinti 270 Eur dydžio sumą, reikalingą patenkinti būtiniausiems poreikiams, bet taip pat deklaruoja, jog jau kurį laiką gyvena iš 175 Eur dydžio darbo užmokesčio, nors jau keli metai dirba įmonės vadovu. Pareiškėjas nepridėjo duomenų, patvirtinančių, jog dėjo pastangas surasti geriau apmokamą darbą, lyginant su turimu darbu. Pareiškėjas dirba ne visu etatu, turi laisvo laiko ir galėtų susirasti kitą, papildomas pajamas teikiantį darbą, tačiau ir to nepadarė bent jau kelių metų bėgyje. Pareiškėjas nuslėpė svarbią aplinkybę, jog Ogrės rajono teismo 2014-08-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. C24158614 Latvijos teisme jam buvo paskelbtas nemokumo procesas, tačiau 2015-05-12 nutarimu nutarta nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą, tuo pat metu užbaigiant nemokumo procesą, kadangi jis nuslėpė duomenis apie gaunamas pajamas. Taigi, suinteresuoto asmens vertinimu, V. B. nesąžiningumas buvo konstatuotas 2015-05-12 dienos Ogrės rajono teismo nutarimu. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą (toliau ir FABĮ) 5 str. 8 d. 5 p. teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų. Nagrinėjamu atveju bankroto procedūra Latvijoje nutraukta prieš 4 (keturis) metus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nurodė klaidingą informaciją apie jo vardu registruoto turto vertę, pateikta informacija apie gaunamas pajamas kelia abejonių skolininko sąžiningumu, nuslėpta svarbi informacija apie nutrauktą bankroto procedūrą Latvijoje, prašo atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į pareiškimą nurodė neprieštarausianti pareiškimo tenkinimui, jei byloje bus surinkta pakankamai įrodymų bankroto bylos iškėlimui.

4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad pareiškimas turi būti tenkinamas tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas atitiks tiek paties pareiškėjo, tiek jo kreditorių interesus.

5. Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė netenkinti pareiškimo bei pažymėjo, kad net keturi iš turimų įsiskolinimų yra atsiradę dėl paties pareiškėjo padarytų administracinių pažeidimų, be to, nuo ankstesnio fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo dienos nėra praėję dešimt metų.

6. Kiti suinteresuoti asmenys nustatytu terminu teismui atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti pareiškėjui V. B. fizinio asmens bankroto bylą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi 284 900,59 Eur įsiskolinimą SIA „B2Kapital“ (atstovas UAB „Skolų rizikos sprendimai“), perimtą iš AB „Swedbank“ pagal nutrauktą kredito sutartį, taip pat 59 015 Eur įsiskolinimą SIA „B2Kapital“ (atstovas UAB „Skolų rizikos sprendimai“), perimtą iš AB „Sampo“ bankas (dabartinis pavadinimas AB „Luminor Bank“), 217,22 Eur įsiskolinimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 209,67 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai, 118,30 Eur Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, 1448,10 Eur Aplinkos apsaugos departamentui, taigi, iš viso - 345 908,88 Eur įsiskolinimų sumą. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 9,7 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nurodyta 2007-10-29, 3718 Eur. Suinteresuoto asmens SIA „B2Kapital“ pateikta to paties sklypo vertė pagal viešus 2019 m. duomenis registrų centre – 10600 Eur. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) LT“. Jam priskaičiuojama 245 Eur draudžiamųjų pajamų nuo 2019 m. sausio 1 d. už vieną mėnesį. Pareiškėjas turi išlaikytinį, t. y. nepilnametį sūnų, kuriam pagal 2014 m. lapkričio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį turi mokėti po 500 Lt (145 Eur) išlaikymą kas mėnesį. Šią sumą, kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdyje, už jį moka jo tėvai vaiko motinai L. B..

9. Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Latvijos Respublikos Ogrės rajono teismas paskelbė V. B. nemokumo procesą. 2015 m. gegužės 12 d. to paties Latvijos teismo nutarimu buvo patenkintas V. B. nemokumo proceso administratorės pareiškimas ir nutraukta bankroto procedūra bei V. B. nemokumo procesas. Teismas pažymėjo, kad apie šią aplinkybę pareiškėjas nutylėjo, ją nurodė vienas iš jo kreditorių - SIA „B2Kapital“. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, jog 2014 metais Latvijoje pradėta pareiškėjo bankroto procedūra ir 2015 metais nutrauktas jo nemokumo procesas, yra esminė aplinkybė, dėl kurios pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti tenkinamas, kadangi nuo pareiškėjo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo nėra praėję 10 metų.

10. Teismas be kita ko nurodė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir siekiantis gerinti savo finansinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad bendrovėse, kuriose jis dirbo ir su kurių veikla buvo susijęs per jų valdymą, gavo tik minimalias pajamas – darbo užmokestį, pati bendrovių veikla didesnio pelno nenešė, kaip kad ir pats pareiškėjas nesirūpino galimybėmis gauti didesnes pajamas. Teismo vertinimu, toks ne vienerius metus trukęs pareiškėjo nesirūpinimas savo turtine padėtimi negali būti pateisinamas pareiškėjo deklaruojamu nesidomėjimu vykdomosiomis bylomis, tėvo sunkia liga ir pan. aplinkybėmis dėl jo finansinės būklės blogėjimo.

11. Be to, sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, nutylėjimas reikšmingų bankroto procesui aplinkybių apie ankstesnį procesą Latvijos teisme, trukdė teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti, bei galimai užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas nenurodė, dėl kokių priežasčių nesidomėjo vykdymo procese nekilnojamojo turto likimu, jo vertės didinimu (galvojo, kad varžytinės įvykusios ir turtas jam nebepriklauso), nepateikė konkretesnių duomenų apie savo tėvo ligą (žodžiu nurodė, kad tėvas po insulto, negalintis judėti, reikalingas nuolatinės priežiūros) ir kad jis iš tiesų realiai prižiūri sunkų ligonį, dėl to negalėdamas dirbti jokio kito darbo, kaip tik po 2-4 valandas per savaitę realiai veiklos nevykdančiose įmonėse, susijusiose su jo paties asmeniu arba jo buvusia sutuoktine, be kita ko, kurios neinformavo apie pradedamą bankroto procesą, bei neįtraukė į kreditorių sąrašą, nors teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui (likusiam gyventi su motina), kurį mokėti turi pareigą pareiškėjas, tačiau realiai ją vykdo pareiškėjo tėvai. Tokį pareiškėjo elgesį, prieštaraujantį byloje esamiems rašytiniams įrodymams, pilnai neatskleidžiant visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos pareiškėjo finansinės situacijos įvertinimui ir sprendimui dėl bankroto bylos iškėlimo priimti, teismas vertino kaip akivaizdų vengimą atskleisti tikrąją finansinę padėtį ir tikrąsias priežastis, dėl kurių pareiškėjas formaliai atitinka nemokumo būklę, ir sprendė, kad pareiškėjo elgesys negali būti traktuojamas kaip sąžiningas FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. prasme.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliantas pareiškėjas V. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-27 nutartį ir grąžinti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Latvijos Respublikos nemokumo procedūra skiriasi nuo fizinių asmenų bankroto procedūros Lietuvos Respublikoje. Latvijos Respublikoje nutraukus nemokumo procedūrą nėra galimi asmenų apeliaciniai skundai. Latvijos teisė, nutraukus nemokumą procedūrą, nustato visiškai kitokias tokio sprendimo teisines pasekmes (nėra draudimo 10 metų kreiptis dėl pakartotinio proceso). Lietuvos Respublikos teismai negali nuspręsti, kad nemokumo procedūra Latvijos Respublikoje buvo pabaigta pagal FABĮ 10 straipsnio ar kitos FABĮ teisės normos nuostatas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas nenustato, kad 10 metų išsikelti bankroto bylos negali ir tie asmenys, kurių atžvilgiu bankroto procedūra baigta (nutraukta) kitais nei FABĮ nurodyta pagrindais (pvz. vadovaujantis kitų valstybių teise). Kitoks šios teisės normos aiškinimas būtų nepagrįstai plečiamasis ir pažeistų fizinių asmenų teises į teisminę gynybą. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo nemokumo procedūra buvo baigta ne pagal Lietuvos Respublikos teisę, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktą.

2) Latvijos teismo sprendimas buvo priimtas 2015-05-12, t. y. daugiau nei prieš tris metus, todėl šiame sprendime nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nebegali būti vertinamos, kaip turinčios įtaką pareiškėjo nemokumui.

3) Teismas apskritai neanalizavo pareiškėjo veiksmų įtakos jo nemokumui, o tik konstatavo, kad mažo atlyginimo gavimas sudaro pagrindą spręsti apie pareiškėjo nesąžiningumą.

Žemesnės instancijos teismas

4) Pirmosios instancijos teismas tik abstrakčiai nurodė duomenis, kuriuos galbūt vertina kaip nepakankamus, tačiau nemotyvavo ir nenurodė, kaip pateikti duomenis galėtų sudaryti sąlygas nuspręsti dėl pareiškėjo sąžiningumo. Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime aiškiai ir išsamiai išdėstė priežastis, kurios lėmė jo nemokumą. Priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo turto vykdo netgi 9 antstoliai. Kadangi buvo skelbiamos ne vienos varžytynės, pareiškėjas pagrįstai manė, kad visas turtas yra parduotas. Pareiškėjas pareiškime aplinkybių, susijusių su tėvo liga neatskleidė, kadangi nemanė, jog šios asmeninės aplinkybės galėtų turėti įtakos sprendimui dėl pareiškėjo nemokumo.

5) Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjo nesąžiningumą susiejo su pareiškėjo gaunamu minimaliu darbo užmokesčiu, tačiau nevertino galimo pareiškėjo nesąžiningumo įtakos jo nemokumo kilimui. Be to, mažo atlyginimo gavimas net ir ilguoju laikotarpiu, taip pat – turint tam tikrų specifinių žinių ir kvalifikaciją, nelaikytinas fizinio asmens nesąžiningumu FABĮ prasme. Teismai nelaiko, jog asmens pastangų susirasti geriau apmokamą darbą nebuvimas turėtų būti vertinamas kaip asmens nesąžiningumas. Atsisakant iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą dėl to, jog jis gauna pernelyg mažai pajamų, turi būti neginčijamai nustatoma, kad asmuo tyčia sąmoningai siekė pabloginti savo finansinę padėtį. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui.

Žemesnės instancijos teismas

6) Pareiškėjas padeda sunkiai sergančiam tėvui, gyvenančiam kitame mieste, todėl negali dirbti visą darbo dieną. Pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad gaunamas darbo užmokestis didės. Be to, dirbdamas jis kuria pridėtinę vertę.

7) Pareiškėjo buvusi sutuoktinė nėra kreipusis į teismą dėl priverstinio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo – pareiškėjas prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo visomis išgalėmis, tad šios prievolės vykdymo terminas dar nėra suėjęs, o buvusi sutuoktinė į procesą neturėjo būti traukiama.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Pateiktu Latvijos Ogrės rajono teismo 2015-05-12 nutarimu nustatyta, kad bankroto procedūra pareiškėjui nutraukta dėl to, kad pareiškėjas neinformavo (nuslėpė) bankroto administratoriaus apie gaunamas pajamas, o paprašius sąskaitų išrašų, iki teismo posėdžio dienos jų nepateikė. Dėl bankroto nutraukimo vyko du vieši teismo posėdžiai. Nurodytas pagrindas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindą.

2) Taip pat nelogiški atskirojo skundo argumentai, kad, kadangi pareiškėjo pajamos visai mažos (kas nėra nesąžiningumo požymis pats savaime), tai ir reikšmingumas kreditorių skoloms yra mažas (o nesąžiningumui konstatuoti reikia didelio reikšmingumo).

Atsiliepimas

14. Suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1) Bankroto byla Latvijos Respublikoje buvo iškelta, o vėliau nutraukta jurisdikciją turinčio teismo sprendimu. Toks sprendimas pagal Nemokumo reglamento 19 str. 1 d. pripažįstamas taip pat ir Lietuvoje.

2) Pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. už tris metus vertintini kreditorių interesus pažeidžiantys sandoriai, o ne bankroto bylos nutraukimo faktas, kuris reglamentuojamas FABĮ 5 str. 8 d. 5 p., todėl pareiškėjo argumentas, jog jis neprivalėjo atskleisti šio fakto remdamasis FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nuostatomis atmestinas.

3) Darbo rinkoje yra daugybė darbo skelbimų su žymiai didesniu darbo užmokesčiu ir įdėjus minimalias pastangas susirasti geriau apmokamą darbą, fizinio asmens pajamos padidėtų ženkliai. Aplinkybės apie tai, kad prižiūri sergantį tėvą, labai svarbios, tačiau apie jas užsiminė tik suinteresuotam asmeniui pateikus atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto bylos. Suinteresuoto asmens manymu verslininko patirtį turintis V. B., kuris deklaruoja, jog gyvena iš 175,00 Eur darbo užmokesčio ir dėl tėvo ligos negali surasti geriau apmokamo darbo, elgiasi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu, nes savo neveikimu sukelia nemokumą.

15. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Dėl naujų įrodymų priėmimo. Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: Ogrės (Uogrės) apylinkes teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. C24158614, J. B. 2016 m. lapkričio 10 d. neįgaliojo pažymėjimą (pasibaigęs galiojimas), J. B. 2018 m. spalio 26 d. Specialiųjų poreikių nustatymo pažymą ir sprendimą dėl jo specialiųjų poreikių, pažymas apie asmens (apelianto V. B.) valstybinį socialinį draudimą. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str., 338 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims buvo suteikta galimybė su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepimuose į atskirąjį skundą, todėl jie prijungtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina tik tai, kad Latvijos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis ir taip jau yra byloje, todėl pakartotinai ją prijungti nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. B. prašymas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas turi 284 900,59 Eur įsiskolinimą SIA „B2Kapital“, perimtą iš AB „Swedbank“ pagal nutrauktą kredito sutartį, taip pat 59 015 Eur įsiskolinimą SIA „B2Kapital“, perimtą iš AB „Sampo“ bankas, 217,22 Eur įsiskolinimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 209,67 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai, 118,30 Eur Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, 1448,10 Eur Aplinkos apsaugos departamentui, taigi, iš viso - 345 908,88 Eur dydžio įsiskolinimus. Dėl apelianto įsiskolinimo dydžio ir jo struktūros ginčo byloje iš esmės nėra. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjui priklauso 9,7 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto pajamų dydį, taip pat pagrįstai konstatavo, kad V. B. turimo turto ir gaunamų pajamų – darbo užmokesčio nepakanka įvykdyti šiuo metu pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams.

21. Nagrinėjamoje byloje be kita ko nustatyta, kad Ogrės (Uogrės) apylinkes teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. C24158614 nutarta nutraukti Latvijos Respublikoje 2014 m. rugpjūčio 25 d. pradėtą pareiškėjo bankroto procedūrą ir jo nemokumo procesą. Iš teismui pateiktos 2015 m. gegužės 12 d. nutarties turinio matyti, kad jame be kita ko nurodoma, kad skolininkas, slėpdamas savo pajamas ir nepateikdamas administratorės prašomos informacijos, vilkino nemokumo procesą, taip pat atėmė iš kreditorių teisę į kuo palankesnį reikalavimo patenkinimą, nevykdė bendradarbiavimo pareigos ir pan. Teismas taip pat pažymėjo, kad administratorė, negavusi prašomų skolininko sąskaitos išklotinių ir išsamios informacijos apie skolininko pajamų dydį, negali įsitikinti, ar jis vykdo pareigą ir kiekvieną mėnesį vieną trečdalį savo pajamų perveda į administratorės atidarytą banko atsiskaitomąją sąskaitą kredito įstaigoje. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme sutiko, kad bankroto procesas Latvijos Respublikoje jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

22. Bylą nagrinėjusio teismo vertinimu, tai, jog 2014 metais Latvijos Respublikoje pradėta pareiškėjo bankroto procedūra ir 2015 metais nutrauktas jo nemokumo procesas, yra esminė aplinkybė, dėl kurios pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti tenkinamas, kadangi nuo pareiškėjo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo nėra praėję 10 metų.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad jo nemokumo procedūra buvo baigta ne pagal Lietuvos Respublikos teisę, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktą.

24. Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktu, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus (10 straipsnyje nurodyti šie išimtiniai atvejai: nustatytais terminais planas nepateikiamas teismui tvirtinti, teismas nepatvirtina plano, iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla). Iš aptariamo teisinio reguliavimo akivaizdu, kad aplinkybės, jog nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, nustatymas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Bankroto procesas gali būti pradedamas tik kai konstatuojamas fizinio asmens nemokumas ir teismas, nenustatęs FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų, įskaitant aptariamas, iškelia fiziniam asmeniui bankroto bylą.

25. Pažymėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas nenurodo, kad numatytas 10 metų ribojimas dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti taikomas tik tuo atveju, jeigu fizinio asmens bankroto procesas vyko ir nutrauktas išimtinai Lietuvos Respublikoje, kaip teigia pareiškėjas. Be to, pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuris sprendimas iškelti bankroto bylą, kurį pagal savo jurisdikciją, kaip numatyta 3 straipsnyje, priima valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Tuo tarpu pagal šio reglamento 25 straipsnio 1 dalį teismo, kurio sprendimas dėl bylos iškėlimo pripažįstamas pagal 16 straipsnį, priimti sprendimai, susiję su bankroto bylos eiga ir užbaigimu, bei šio teismo patvirtinti kompromisiniai kreditorių ir skolininkų susitarimai taip pat yra pripažįstami be tolesnių formalumų. Tokie sprendimai vykdomi pagal Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, su pakeitimais, padarytais konvencijomis dėl prisijungimo prie šios konvencijos, 31–51 straipsnių nuostatas, išskyrus 34 straipsnio 2 dalį. Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad Latvijos Respublikoje pareiškėjui iškėlus bankroto bylą, toks sprendimas Lietuvos Respublikoje pripažįstamas automatiškai ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Reglamentas be kita ko nurodo, kad šios nuostatos taip pat galioja ir kitiems sprendimams, susijusiems su bankroto bylos eiga ir užbaigimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 nuostatas, įvertinus tai, jog Lietuvos Respublikoje gali būti tiesiogiai taikomi Europos sąjungos teisės aktai, o vienos valstybės narės priimtas teismo sprendimas iškelti ar nutraukti fizinio asmens bankroto bylą gali būti automatiškai vykdomas Lietuvos Respublikoje rodo, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas, skirtingai nei įrodinėja apeliantas, negali būti aiškinamas siaurai ir taikomas tik tuomet, kai bankroto procesas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikoje.

26. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi su prašymu iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjamu atveju reikšminga yra ne tai, ar Latvijos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys fizinio asmens bankroto procesą, numato analogiškus ribojimus kreiptis į teismą nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, ar ne, tačiau tai, kokie ribojimai yra nustatyti LR FABĮ, nes būtent minėtą įstatymą privalo taikyti teismas. Svarbu, ir tai, jog apeliantas turi galimybę kreiptis į teismą Latvijos Respublikoje, net ir tuo atveju, jeigu bankroto byla Lietuvos Respublikoje negali būti iškelta FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto pagrindu.

27. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktą ir pagrįstai laikė, kad atsižvelgiant į aptartas nuostatas, pagrindo pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjamu atveju nėra.

28. Ta pareiškėjo akcentuojama atskirajame skunde aplinkybė, kad minėtos Latvijos teismo nutartys dėl jo nemokumo proceso pradžios bei nutraukimo buvo priimtos seniau, nei prieš trejus metus ir jog jis neprivalėjo jų atskleisti, jokios teisinės reikšmės šiuo atveju neturi, nes kaip teisingai pažymėjo atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo SIA „B2Kapital“, pagal FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. už tris metus vertintini kreditorių interesus pažeidžiantys sandoriai, o ne ankstesnės bankroto bylos iškėlimo/nutraukimo faktas, kuris reglamentuojamas FABĮ 5 str. 8 d. 5 p.

29. Kita vertus, net jeigu ir būtų pripažinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostatos pareiškėjo atžvilgiu negalėtų būti taikomos, kita svarbi aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui bankroto byla negalėtų būti iškelta, yra pirmosios instancijos teismo pagrįstai konstatuota aplinkybė, kad apelianto elgesys negali būti traktuojamas kaip sąžiningas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

30. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai aiškinamas būti negali.

31. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo draudžiamosios pajamos 2016 metais buvo vidutiniškai tik 71,74 Eur per mėnesį, 2017 metais vidutiniškai - 73,95 Eur per mėnesį, 2018 metais vidutiniškai - apie 160,72 Eur per mėnesį, 2019 metų sausio mėnesį apelianto draudžiamosios pajamos buvo 245,00 Eur per mėnesį. Pareiškėjas pateikdamas pareiškimą taip pat nurodė, kad jo atlyginimas po kelių mėnesių turėtų siekti 390,00 Eur.

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir siekiantis pagerinti savo finansinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas ne mažiau nei tris metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jam iškėlimo nesirūpino savo turtine padėtimi, jos pagerinimu, negavo pakankamų pajamų, jo pajamos buvo ženkliai mažesnės, nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje, nors ir dirbo bendrovėse, su kurių veikla jis buvo susijęs per jų valdymą, o jos didesnio pelno, kuris galėtų pagerinti jo sunkią finansinę padėtį nenešė (nors vertinami tik paskutiniai treji metai, tačiau ir ankstesniais laikotarpiais jo pajamos buvo itin mažos). Taip pat pažymėtina, kad apeliantas visu šiuo laikotarpiu buvo jauno ir darbingo amžiaus, bylos duomenimis sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti geriau apmokamo darbo neturėjo, ir neturi. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie rodytų pareiškėjo pastangas susirasti geriau apmokamą darbą ir/ar gauti papildomų pajamų, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo nurodytose įmonėse jis dirbo ne visą darbo dieną ir pan.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-336/2013). Konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. pagrindu, t. y. dėl kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, pagrindu, nėra reikalingas pačių sandorių pripažinimo niekiniais ar negaliojančiais faktas. Šiuo atveju (dėl kitokių veiksmų) sprendžiant dėl asmens sąžiningumo, vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad padeda sunkiai sergančiam tėvui, gyvenančiam kitame mieste, todėl negali dirbti visą darbo dieną. Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad pareiškėjo tėvas J. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, neįgaliojo pažymėjimas išduotas 2016 m. lapkričio 10 d. ir galiojo iki 2018 m. spalio 24 d., nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2020 m. spalio 8 d. jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Tačiau byloje nėra duomenų, kad būtent pareiškėjas faktiškai kiekvieną dieną tėvą prižiūri, yra tėvo globėjas ar rūpintojas, nuolat iš Vilniaus, kur nurodo savo nuolatinę gyvenamąją vietą, važinėja į (duomenys neskelbtini), ir būtent ši aplinkybė jam trukdo susirasti darbą, kuriame galėtų gauti didesnes pajamas. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu be kita ko pažymėjo, kad 145,00 Eur dydžio nepilnamečio sūnaus išlaikymą vaiko motinai L. B. už jį moka tėvai. Teismo vertinimu, itin mažos pareiškėjo pajamos rodo ne tik tai, kad jis nededa pakankamai pastangų išlaikyti savo nepilnametį sūnų, pažymėtina jo pajamos ilgą laiko tarpą, t. y. 2016 – 2017 m., buvo dvigubai mažesnės už vaikui teiktiną išlaikymą, tačiau taip pat rodo, jog mažai tikėtina, nesant kitų apelianto pateiktų įrodymų, atsižvelgiant į šį pareiškėjo elgesį, jog V. B. nuolat prižiūri ir rūpinasi savo tėvu, su kuriuo net negyvena. Galiausiai, tėvo priežiūra bet kuriuo atveju netrukdo susirasti geriau apmokamą darbą, imtis kitos veiklos, kuri duotų pakankamas pajamas.

36. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas turi vadovaujančio darbo patirties, ankstesniais laikotarpiais, pavyzdžiui 2008 – 2009 m., gaudavo ženkliai didesnes pajamas, todėl teismas mano, kad ir paskutinius trejus metus apeliantas turėjo galimybes gauti ženkliai didesnį atlyginimą už darbą, turėti kitų didesnių pajamų, dėti pastangas ir imtis visų įmanomų priemonių pagerinti savo turtinę padėtį ir maksimaliai užtikrinti turimų itin didelės vertės kreditorinių įsiskolinimų patenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad V. B. turėjo galimybių pagerinti savo turtinę padėtį, tačiau nepateisinamai šia galimybe nesinaudojo, kreditorių reikalavimai dėl tokio apelianto elgesio iš esmės nebuvo tenkinami, įsiskolinimas kreditoriams ne mažėjo, o tik augo, toks apelianto elgesys laikytinas sąmoningu neveikimu, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, todėl pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas iškelti fizinio asmens bankroto bylos negalima ir šiuo pagrindu.

37. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas expressis verbis nenurodė, kad būtent pareiškėjo nesąžiningumas lėmė jo nemokumą, nors pareiškėjo elgesio analizė jo sąžiningumo prasme rodo, kad teismas šią aplinkybę laikė viena iš lėmusių jo nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptartas pareiškėjo elgesys, nesiekiant surasti geriau apmokamo darbo, iš tiesų sudarė prielaidas dar labiau padidėti jo nemokumui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pareiškėjo neveikimą siekiant gauti didesnes pajamas ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais, kaip nesąžiningą bei sudarantį pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą. Toks teisinis situacijos vertinimas teismų praktikoje yra įprastas (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2635-567/2017).

38. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo nesielgė sąžiningai, kadangi nieko nenurodė bei nepasisakė apie pradėtą, o vėliau ir nutrauktą bankroto procedūrą ir jo nemokumo procesą Latvijos Respublikoje, ši informacija pirmosios instancijos teismui tapo žinoma tik šią aplinkybę nurodžius kreditoriui SIA „B2Kapital“. Kaip jau buvo minėta, reikšmingų duomenų ir informacijos nuslėpimas, kiek tai susiję su tikrosios savo turtinės padėties atskleidimu, buvo Latvijos teismo konstatuotas ir bankroto procedūrų Latvijoje metu. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš tiesų nenurodė objektyvių aplinkybių, kodėl nesidomėjo savo nekilnojamojo turto likimu, vengė atskleisti visą reikšmingą informaciją, susijusią su skolų atsiradimu. Pareiškėjas fragmentiškus duomenis apie tėvo ligą pateikė tik kartu su atskiruoju skundu, tuo tarpu pirmosios instancijos teisme tik žodžiu nurodė, kad jo tėvas yra po insulto, negalintis judėti, reikalingas nuolatinės priežiūros, nors, kaip minėta įrodymų, patvirtinančių, kad tėvą faktiškai prižiūri jis, teismui ir nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo iš esmės siekia tik skolų nurašymo, o ne savo mokumo atkūrimo bent iš dalies atsiskaitant su kreditoriais.

39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Pirmosios instancijos teismo motyvams ir argumentams, išdėstytiems skundžiamoje nutartyje, teismas pilnai pritaria ir su jai sutinka.

40. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Renata Volodko