Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Florinus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria ieškinio dalis palikta nenagrinėta, ir 2024 m. gruodžio 19 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Florinus“ ieškinį atsakovėms FedEx Express Lithuania, uždarajai akcinei bendrovei ir Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei PMTH SP. Z.O.O. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19.3. Nagrinėti reikalavimą atsakovėms savarankiškose bylose ir jurisdikcijose būtų neekonomiška, nes teismai vertintų tuos pačius įrodymus, nustatinėtų tuos pačius faktus, o tuo atveju, jeigu teismai priimtų palankų sprendimą ieškovei, gali nebūti galimybės sprendimo įvykdyti, kadangi pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra alternatyvus ir solidarus.

19.4. Net jeigu teismas ir konstatuotų, kad nagrinėjamoje byloje iš dalies skiriasi keliems atsakovams pareikštų reikalavimų teisiniai pagrindai, vien pastaroji aplinkybė netrukdo taikyti atsakovų daugeto taisyklės Reglamento ,,Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 punkto kontekste ir ieškinio reikalavimus nagrinėti Lietuvos teisme, kadangi ieškovė yra pareiškusi solidarų reikalavimą atsakovėms dėl jų bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Be to, tai, kad ieškovė, kaip ieškinio teisinį pagrindą, pateikė savo nuomonę dėl taikytino teisinio reglamentavimo, savaime nesaisto teismo, kadangi faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas.

20.2. Ypač nesutiktina su ieškovės argumentu dėl tariamo atsakovių bendrininkavimo. Nors ieškovė atskirajame skunde reikalavimų atsakovėms glaudų ryšį Reglamento prasme grindžia neva bendrais atsakovių veiksmais, sukėlusiais siuntos dingimą ir žalos kilimą (ar prisidėjusiais prie to), savo paruošiamuosiuose dokumentuose neįrodinėja nei objektyviojo, nei subjektyviojo atsakovių bendrininkavimo. Be to, atsakovių veiksmų bendrumą galima nustatyti tik nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl reikalavimų teismingumo. Be to, bendrininkavimo aspektas nagrinėjamos bylos atveju nėra aktualus, nes bendrininkavimo kategorija yra aktuali tik deliktinės atsakomybės kontekste. Šiuo atveju ieškinys pareikštas tais pagrindais, kad ieškovę su atsakovėmis siejo savarankiški sutartiniai santykiai. Sutartinės civilinės atsakomybės kontekste bendrininkavimo (bendrų veiksmų) kategorijos nėra aktualios, todėl tariamas atsakovių bendrininkavimas negali būti laikomas tinkamu argumentu ieškinio reikalavimų glaudžiam ryšiui Reglamento „Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 dalies prasme pagrįsti.

20.3. Kita vertus, atskirajame skunde dėstomi argumentai iš tiesų patvirtina skundžiamos nutarties nepagrįstumą, kadangi teismas netinkamai įvertino tris esminius faktorius byloje: 1) reikalavimų abiem atsakovėms glaudumą; 2) atsakovės PMTH SP. Z.O.O. numatymą, jog ieškinys jai gali būti pareikštas Lietuvos Respublikos teisme; 3) nesuderinamų sprendimų riziką, jeigu ieškinius nagrinėtų skirtingų jurisdikcijų teismai.

20.4. Iš bylos faktinių aplinkybių spręstina, kad reikalavimai atsakovėms FedEx Express Lithuania, UAB ir PMTH SP. Z.O.O. yra glaudžiai susiję Reglamento ,,Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuo atveju vertintinas faktinis ir teisinis reikalavimų bendrumas.

20.5. Faktiniu aspektu reikalavimų atsakovėms glaudumą pagrindžia faktinių aplinkybių kaip reikalavimo pagrindo bendrumas. Tiek reikalavimą atsakovei FedEx Express Lithuania, UAB, tiek reikalavimą atsakovei PMTH SP. Z.O.O. ieškovė grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – vežimo paslaugos užsakymu, siuntos pristatymo eiga, siuntos (ne)priėmimo ir (ne)perdavimo eiga, komunikacija tarp ginčo šalių ir kitomis glaudžiai tarpusavyje susijusiomis ir abiejų reikalavimų kontekste aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis. Šios aplinkybės sudaro reikalavimų atsakovėms esmę – jomis ieškovė grindžia abiejų atsakovių tariamai neteisėtus veiksmus. Šioje situacijoje nuo vienos iš atsakovių tariamai neteisėtų veiksmų įvertinimo gali tiesiogiai priklausyti kitos atsakovės veiksmų įvertinimas ir teismo išvados dėl žalos kilimo priežasčių (kaltininkės). Todėl, tik kompleksiškai vertinant situaciją ir abu reikalavimus nagrinėjant vienoje byloje, yra įmanoma išvengti prieštaringo faktinių aplinkybių įvertinimo, lemiančio ir nesuderinamų teismų sprendimų priėmimą.

20.9. Nagrinėjant reikalavimus atskirai kyla rizika, kad skirtingi teismai faktus gali nustatyti skirtingai, ir, atitinkamai, priimti skirtingas išvadas dėl atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Tokiu atveju ta pati faktinė situacija būtų nagrinėjama du kartus skirtingų teismų, todėl kyla grėsmė ir res judicata (galutinio sprendimo) principo pažeidimui. Be to, byloje yra kilęs ginčas ir dėl tinkamos atsakovės – FedEx Lithuania, UAB teigia, kad atsakove turėtų būti faktinė siuntos vežėja FedEx Poland. Reikalavimus išskyrus ir nagrinėjant atskirai Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teismuose, šis klausimas gali būti išspręstas skirtingai. Tokiu atveju teismų sprendimai neabejotinai būtų nesuderinami, nes tie patys veiksmai ir jų (ne)teisėtumo vertinimas galimai būtų priskirtas skirtingiems subjektams.

20.10. Norint šį ginčą išnagrinėti iš esmės, būtina vertinti ir pačios ieškovės veiksmus, spręsti, ar tam tikrais veiksmais ieškovė neprisidėjo prie žalos kilimo, ar nėra visa apimtimi už žalą atsakinga pati. Šiuo aspektu irgi kyla rizika dėl sprendimų nesuderinamumo – skirtingiems teismams skirtingai įvertinus, kiek pati ieškovė prisidėjo prie siuntos praradimo ir žalos kilimo, neabejotinai skirtingai būtų vertinami ir atsakovių veiksmai bei tariama kaltė.

20.11. Sutiktina ir su ieškove, kad nagrinėti reikalavimus atsakovėms savarankiškose bylose ir jurisdikcijose būtų neekonomiška, nes teismai vertintų tuos pačius įrodymus, nustatinėtų tuos pačius faktus. Kaip jau minėta, norint įvertinti tiek atsakovės FedEx Express Lithuania, UAB, tiek atsakovės PMTH SP. Z.O.O. civilinės atsakomybės sąlygas, yra būtina nagrinėti tuos pačius faktus. Šių faktų nustatymui itin svarbus bus įrodymų tyrimas, turintis tarptautinio elemento bruožų. Šie įrodymai yra aktualūs abiejų atsakovių veiksmams įvertinti. Reikalavimus išskyrus, įrodymų tyrimą tektų atlikti du kartus – ir Lietuvos, ir Lenkijos teismuose. Tokia situacija neatitinka civiliniame procese aktualių koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, dirbtinai didina bylinėjimosi išlaidas.

21.2. Teismas turi įvertinti ne atsakovėms reiškiamus reikalavimus, bet kiekvienai iš atsakovių reiškiamų reikalavimų faktinį bei teisinį pagrindus ir, tik šiems sutampant, gali nuspręsti apie egzistuojantį poreikį nagrinėti bylą pagal vienos iš atsakovių, kurioms ieškiniu reiškiamas bendras reikalavimas, buvimo vietos jurisdikciją. Tiek iš ieškinyje aprašomo teisinio pagrindo, tiek iš atskirajame skunde dėstomų argumentų akivaizdu, kad atsakovėms reiškiamų reikalavimų teisinis pagrindas nesutampa. Jis ir negali sutapti, kadangi bendri įsipareigojimai šalių tarpusavyje nesiejo, o abiejų atsakovių atsakomybė yra grindžiama sutartinės atsakomybės pagrindais, kylančiais iš skirtingų sutarčių. Sutinkamai su Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. e2-557-330/2024, vien tai eliminuoja galimybę atsakovams reiškiamus reikalavimus vertinti kaip glaudžiai susijusius Reglamento ,,Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 dalies prasme.

21.5. Skirtingų teisinių santykių egzistavimas lemia skirtingą teisių ir pareigų vertinimą, teisinių prezumpcijų taikymą, skirtingą įrodinėjimo naštos paskirstymą, netgi skirtingų valstybių teisės taikymą ir aiškinimą, dėl to abiejų reikalavimų nagrinėjimas vienoje byloje būtų neekonomiškas, komplikuotas ir neefektyvus.

21.6. Atskirajame skunde bandoma dirbtinai sukurti atsakovių civilinės atsakomybės bendrumą, teigiant, kad bylos duomenys neva patvirtina, jog abi atsakovės prekių pristatymo (gabenimo) klausimais veikė bendrai, pagal susiformavusią ilgalaikę praktiką. Atsakovė PMTH SP. Z.O.O. kategoriškai neigia tokių „nerašytų“ susitarimų egzistavimą. Atsakovių sutartiniai santykiai nesiejo. Jokių susitarimų nebuvo ir su atsakovės FedEx Express Lithuania, UAB kurjeriu, juo labiau susitarimų dėl kitokios nei įprasta siuntų perdavimo tvarkos. Tokių susitarimų ir negalėjo būti, kadangi siuntų perdavimas bei priėmimas yra teisės normomis reglamentuojama procedūra, kurios kurjeris negali pakeisti, juo labiau žodiniais susitarimais. Šis kurjerio liudijimas negali būti laikomas įrodymu apie egzistavusius atsakovių susitarimus, kadangi, nurodydamas šias tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kurjeris siekė pateisinti savo neteisėtą elgesį siuntos grąžinimo metu.

21.7. Atskirojo skundo argumentais bandoma dirbtinai sukurti prielaidas atsakovių privalomam procesiniam bendrininkavimui, tačiau toks bendrininkavimas neegzistuoja, o dėl kiekvieno iš atsakovėms reiškiamų reikalavimų galėjo būti pradėta atskira byla, tai patvirtina, jog glaudaus ryšio tarp reiškiamų reikalavimų nėra.

21.9. Būtinasis procesinis bendrininkavimas šiuo atveju neegzistuoja, taigi reikšti solidaraus reikalavimo abiem atsakovėms ieškovė neprivalėjo. Nesutiktina su argumentu, kad, ieškovei pageidaujant reikšti solidarų reikalavimą, tai galima buvo įgyvendinti tik Lietuvoje. Pagal CMR konvencijos 31 straipsnį ieškovė buvo laisva pasirinkti, kurioje šalyje reikšti ieškinį atsakovės FedEx Express Lithuania, UAB atžvilgiu. Šiuo atveju krovinio priėmimo vežti vieta yra Lenkijoje ir ieškovė turėjo galimybę reikšti ieškinį šioje šalyje, su kuria ginčo aplinkybės yra labiausiai susijusios, nepaisant to, ieškovė pasirinko ieškinį reikšti Lietuvoje. Ieškovės apsisprendimas inicijuoti ginčą Lietuvoje, savaime negalėjo nulemti ginčo teismingumo dėl atsakovei PMTH SP. Z.O.O. reiškiamų reikalavimų.

21.10. Reglamento ,,Briuselis Ia“ 15 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad jurisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą. Todėl turėtų visada galioti ši jurisdikcijos nuostata, išskyrus keletą aiškiai įtvirtintų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų. Juridinio asmens buveinės vieta turi būti apibrėžta autonomiškai, siekiant didesnio bendrų taisyklių skaidrumo ir norint išvengti jurisdikcijų kolizijos. Nagrinėjamu atveju atsakovė PMTH SP. Z.O.O. galėjo numatyti, kad teorinis ginčas su ieškove galės būti inicijuojamas tik Lenkijoje, vadovaujantis bendrąja jurisdikcijos taisykle, numatyta Reglamento ,,Briuselis Ia“ 4 straipsnio 1 dalyje, kadangi kitos specialiosios jurisdikcijos taisykles, numatančios išimtis iš bendrosios jurisdikcijos taisyklės, nebuvo aktualios.

21.11. Šiuo atveju galėjo būti aktuali nebent Reglamento ,,Briuselis Ia“ 7 straipsnio 1 dalis, kuris numato, kad ieškinys gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Atsakovę PMTH SP. Z.O.O ir ieškovę siejusių sutartinių santykių prievolės įvykdymo vieta laikytina Lenkija, kadangi atsakovė PMTH SP. Z.O.O. nebuvo įsipareigojusi prekių pristatyti į Lietuvą. Ieškovė prekių pervežimą organizavo pati, todėl atsakovė PMTH SP. Z.O.O. laikytina įvykdžiusi prievolę, kai savo buveinės patalpose, esančiose Lenkijoje, perdavė ieškovės įsigytas prekes ieškovės pasitelktam vežėjui (atsakovei FedEx Express Lithuania, UAB). Taigi ir pagal šį specialųjį jurisdikcijos pagrindą, kuris teoriškai galėtų būti taikomas nagrinėjamo ginčo aplinkybėms, ieškinys atsakovei PMTH SP. Z.O.O. galėjo būti reiškiamas tik Lenkijos teismuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria dalis ieškinio dėl žalos atlyginimo vienos iš dviejų atsakovių atžvilgiu palikta nenagrinėtina, konstatavus tarptautinio teismingumo pažeidimo faktą, ir papildomos nutarties, kuria išspręstas atsakovės, kurios atžvilgiu ieškinio reikalavimai palikti nenagrinėtais, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl ieškinio reikalavimų teismingumo

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 21 punktas).

24. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016 10 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

25. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos Reglamente „Briuselis Ia“. Byloje nėra ginčo, kad šiuo atveju ieškovės ieškinio atsakovėms FedEx Express Lithuania, UAB ir PMTH SP. Z.O.O. tarptautinės jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas pagal Reglamento „Briuselis Ia“ nuostatas.

26. Reglamento „Briuselis Ia“ 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji jurisdikcijos taisyklė, grindžiama atsakovo nuolatine gyvenamąja (buveinės) vieta, t. y. pagal šį Reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. ESTT praktikoje išaiškinta, kad ši bendroji jurisdikcijos taisyklė yra imperatyvaus pobūdžio, todėl jurisdikcija šiuo pagrindu turi būti visada prieinama, išskyrus keletą aiškiai įvardytų situacijų, kai jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą (ESTT 2005 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Owusu, C-281/02, 37 punktas).

27. Vienas tokių alternatyviųjų jurisdikcijos pagrindų, aktualių ir nagrinėjamoje byloje, įtvirtintas Reglamento „Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 punkte. Pagal šioje normoje įtvirtintą specialiosios jurisdikcijos taisyklę, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje ir kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų, ieškinys taip pat gali būti pareikštas vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje yloje Nr. e3K-3-51-611/2024). Būtent šia išimtimi remdamasi apeliantė laikosi pozicijos, kad reikalavimai, pareikšti antrajai bylos atsakovei – Lenkijos Respublikoje registruotai bendrovei PMTH SP. Z.O.O. – turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas UAB „Florinus“ ieškinio dalį, kurioje reikalavimai dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo pareikšti atsakovei PMTH SP. Z.O.O., paliko nenagrinėtą, padarydamas išvadą, kad tarp atsakovėms FedEx Express Lithuania, UAB ir PMTH SP. Z.O.O. pareikštų reikalavimų nėra tokios glaudžios sąsajos, kuri nulemtų tikslingumą šiuos reikalavimus nagrinėti kartu Lietuvos Respublikos teisme, taikant Reglamento ,,Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 punkte nustatytą jurisdikcijos taisyklę, ir kad kiekvienos iš atsakovių civilinės atsakomybės pagrindų egzistavimo klausimas gali būti sprendžiamas atskirai.

29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad aplinkybė, jog ieškovė pareiškė skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse buveines turinčioms atsakovėms solidarų reikalavimą, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti Reglamento ,,Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 punkte nustatytą jurisdikcijos taisyklę ir pripažinti, jog ieškinys teismingas vienos iš atsakovių, kuriai pareikšti reikalavimai, gyvenamosios (buveinės) vietos (šiuo atveju – Lietuvos) teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-881-178/2015), ir kad šioje situacijoje vertintina, ar ieškovės pareikšti reikalavimai kiekvienai iš skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse esančių atsakovių yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti kartu Lietuvos teisme.

30. Sutiktina su atsakove FedEx Express Lithuania, UAB, kad nagrinėjamu atveju nereikšmingais laikytini ieškovės argumentai, jog ji, reikšdama solidarų reikalavimą atsakovėms, siekia apginti tą patį materialųjį interesą (žalos atlyginimą). Šiuo atveju ginamas interesas nėra reikšmingas sprendžiant dėl reikalavimo atsakovei PMTH SP. Z.O.O. priimtinumo, nes būtina nagrinėti ne koks interesas yra ginamas, o ar pareikšti reikalavimai yra glaudžiai susiję, kadangi pats ginamas interesas savaime nelemia iš jo kylančių konkrečių reikalavimų glaudaus ryšio.

31. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės abiem atsakovėms pareikštų reikalavimų sąsajumą ir nepagrįstai jų nevertino kaip glaudžiai susijusių bei neįžvelgė potencialios teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, jeigu šie reikalavimai atsakovėms būtų nagrinėjami atskirai, t. y. skirtingų valstybių teismuose.

32. Atsakovė PMTH SP. Z.O.O., remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-557-330/2024, pateiktais išaiškinimais, pažymi, kad vien tai, jog atsakovėms reikalavimai reiškiami skirtingais teisiniais pagrindais ir yra kildinami iš skirtingų sutarčių, eliminuoja galimybę atsakovėms reiškiamus reikalavimus vertinti kaip glaudžiai susijusius Reglamento ,,Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 dalies prasme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų precedentais reikia remtis itin apdairai, be to, atsakovės minima nutartis buvo panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-381/2025, todėl joje teismų praktika nėra suformuota.

33. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2025 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-381/2025, pasisakydama dėl vienos iš šalių argumentų dėl atsakovams byloje pareikštų reikalavimų teisinių pagrindų skirtumo, akcentavo, kad ESTT praktikoje pažymėta, jog vertinant, ar tarp skirtingų reikalavimų yra sąsaja, t. y. nesuderinamų sprendimų galimybė, jeigu šie reikalavimai būtų nagrinėjami atskirai, pareikštų ieškinių teisinių pagrindų tapatumas yra tik viena iš reikšmingų aplinkybių. Iš Reglamento „Briuselis Ia“ 6 straipsnio 1 punkto formuluotės nematyti, jog ieškinių skirtingiems atsakovams teisinių pagrindų sutapimas yra viena iš sąlygų taikyti šią nuostatą (ESTT 2007 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Freeport, C-98/06, 38 punktas; 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje Painer, C-145/10, 76 ir 80 punktai; 2013 m. balandžio 11 d. sprendimas byloje Sapir ir kt., C-645/11, 44 punktas). Reglamento „Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 dalies taikyti netrukdo tai, kad skiriasi keliems atsakovams pareikštų reikalavimų teisiniai pagrindai, jei atsakovai galėjo numatyti, jog jiems byla bus iškelta valstybės narės, kurioje yra bent vieno iš jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teisme (ESTT 2007 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Freeport, C-98/06, 47 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-381/2025 50 punktą).

34. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti Reglamento „Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina įvertinti šiuos aspektus: 1) ar ieškiniu pareikšti reikalavimai yra tiek susiję, kad egzistuoja teismo sprendimų nesuderinamumo rizika, galinti atsirasti jeigu šie reikalavimai abiem atsakovėms būtų nagrinėjami skirtingose jurisdikcijose; 2) ar atsakovė PMTH SP. Z.O.O galėjo numatyti, kad jai byla bus iškelta atsakovės FedEx Express Lithuania, UAB, kurioje yra jos buveinė, teisme. Todėl nors vien reikalavimo dėl solidariosios žalos atlyginimo pareiškimas savaime nereiškia, kad reikalavimai yra glaudžiai susiję, tačiau atsakingų asmenų daugetas yra reikšminga aplinkybė, į kurią teismas turi atsižvelgti, siekdamas įvertinti nesuderinamų teismų sprendimų priėmimo riziką.

35. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų atsakovei PMTH SP. Z.O.O. teismingumo, nevertina, ar pagrįstai ieškinys atsakovėms reiškiamas kaip solidarioms atsakovėms, dėl tariamo atsakovių bendrininkavimo, kokios rūšies civilinė atsakomybė (sutartinė ar deliktinė) turėtų būti taikoma, nes tokio pobūdžio klausimai spręstini priimant teismo sprendimą, išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl šios priežasties šalių argumentai šiais aspektais šioje nutartyje nevertinami. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškiniu abiem atsakovėms pareikšti reikalavimai yra tiek susiję, kad skirtingų teismo sprendimų nesuderinamumo rizika, ieškovės reikalavimus atsakovei PMTH SP. Z.O.O nagrinėjant kitos jurisdikcijos teisme, dėl byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurios reikalavimų abiem atsakovėms atvejais yra bendros, yra pakankamai akivaizdi.

36. Ieškinio priėmimo stadijoje dar nėra aišku, kurios iš atsakovių dispozicijoje esant dingo ieškinyje nurodytas kiekis (4 kg) investicinio aukso. Ieškinys abiem atsakovėms grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – kad abi atsakovės netinkamai (aplaidžiai) vykdė savo pareigas tuo metu, kai siunta atsakovės (vežėjos) FedEx Express Lithuania, UAB kurjerio buvo paimta iš investicinį auksą pardavusios atsakovės PMTH SP. Z.O.O. ir nugabenta į vežėjos siuntų paskirstymo centrą bei po to grąžinta į atsakovės PMTH SP. Z.O.O. patalpas, šio grąžinimo fakto raštiškai neužfiksavus, nepatikrinus siuntos svorio. Iš byloje esančio susirašinėjimo tarp ieškovės UAB „Florinus“ ir atsakovės PMTH SP. Z.O.O. matyti, kad ši atsakovė atsisakė atidaryti grąžintą siuntą ir patikrinti, ar ji nepažeista ir ar nieko netrūksta, nors ieškovė to prašė. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad to nedarys, nes, jei atsakovė PMTH SP. Z.O.O. atidarys siuntą, ieškovė negalės reikšti pretenzijų vežėjai. Byloje išsiskiria šalių pozicijos, ar į atsakovės PMTH SP. Z.O.O. patalpas grąžinta siunta buvo perpakuota (supakuota kitaip nei tuomet, kai ši atsakovė siuntą perdavė kurjeriui pirmą kartą), ar ne. Negana to, pačios atsakovės PMTH SP. Z.O.O. darbuotojų pozicija, užfiksuota rašytiniuose įrodymuose, šiuo aspektu taip pat skiriasi. Šalys nesutaria, kaip pasiskirstė atsakomybė dėl siuntos (jos dalies) dingimo, t. y. kam ir iki kurio momento teko siuntos dingimo (praradimo) rizika.

37. Taigi, skirtingas faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimas skirtingos jurisdikcijos teismuose, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimai atsakovių atžvilgiu būtų grindžiami tais pačiais faktiniais, bet skirtingais teisiniais pagrindais, atsižvelgus ir į tai, jog šalys, be kita ko, nesutaria dėl vežėjos, kaip atsakovės, tinkamumo, yra pakankamai realus, kad būtų galima pripažinti, jog egzistuoja teismo sprendimų nesuderinamumo rizika. Dėl šios priežasties sutiktina su atsakove FedEx Express Lithuania, UAB, kad tik kompleksiškai vertinant situaciją ir reikalavimus abiem atsakovėms, nagrinėjant juos vienoje byloje, yra įmanoma išvengti prieštaringo faktinių aplinkybių vertinimo, atitinkamai lemiančio ir nesuderinamų teismų sprendimų priėmimą.

38. Taip pat pritartina apeliantės UAB „Florinus“ ir atsakovės FedEx Express Lithuania, UAB pozicijai, kad atsakovė PMTH SP. Z.O.O. galėjo numatyti, jog jai byla gali būti iškelta Lietuvos Respublikos teisme.

39. Reglamento „Briuselis Ia“ 71 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina taisyklę, kad šis Reglamentas nedaro poveikio jokioms konvencijoms, kuriose dalyvauja valstybės narės ir kurios konkrečiose bylose reglamentuoja jurisdikciją arba teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą. Taigi iš esmės darytina išvada, kad CMR konvencijos 31 straipsnyje įtvirtintos specialios jurisdikcijos taisyklės ginčams, kylantiems iš CMR reguliuojamo vežimo, turi viršenybę prieš bendrąsias Reglamento „Briuselis Ia“ jurisdikcijos taisykles tais atvejais, kai ginčas patenka į CMR taikymo sritį. Tačiau Reglamento „Briuselis Ia“ taisyklės vis tiek aktualios nustatant jurisdikciją prieš kitus atsakovus, kurie nėra vežėjai pagal CMR (šiuo atveju atsakovė PMTH SP. Z.O.O. (pardavėja)), arba sprendžiant teismo sprendimo, priimto pagal CMR jurisdikcijos taisykles, pripažinimo ir vykdymo klausimus kitoje Europos Sąjungos šalyje.

40. Iš ieškovės ir atsakovės PMTH SP. Z.O.O. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad ieškovė prašė atidaryti siuntą ir patikrinti, ar viskas su prekėmis yra gerai, o atsakovė atsisakė atidaryti į jos patalpas grąžintą siuntą, motyvuodama tuo, jog jei atsakovė ją atidarys, ieškovė nebegalės reikšti pretenzijos vežėjai. Tačiau ieškovė siuntą ir prašė atidaryti bei tai užfiksuoti kamera, nes ketina teikti pretenziją vežėjai (1 t., b. l. 119, 121). Atsakovei PMTH SP. Z.O.O. turėjo būti žinoma, kad CMR konvencija, taikoma tarptautiniams krovinio vežimo santykiams ir reguliuojanti vežėjo atsakomybės klausimus dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar vėlavimo jį pristatyti, suteikia alternatyvią jurisdikciją, leidžiančią ieškovei pasirinkti teismus iš kelių šalių dalyvių (t. y. ne tik atsakovo būstinės (buveinės) teismus). CMR konvencijos 1 straipsnio (b) punkte nustatyta, kad visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į šios konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse–dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Šiuo atveju atsakovei buvo neabejotinai žinoma, kad pirkėja yra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, o pristatymo vieta – Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovė PMTH SP. Z.O.O. negalėjo nenumatyti, kad ieškovė UAB „Florinus“ ieškinį vežėjai gali pateikti ir Lietuvos Respublikos teisme, o susiklosčius tokioms faktinėms aplinkybėms, kai investicinio aukso siunta buvo grąžinta į pardavėjos patalpas, šio fakto ir siuntos būklės (įskaitant jos svorį) neužfiksavus dokumentuose, daugiau nei savaitę laiko prabuvo būtent atsakovės PMTH SP. Z.O.O. patalpose, ieškovė prašė atsakovės atidaryti siuntą, kad būtų įsitikinta ar prekių netrūksta, tačiau atsakovei nesutikus, PMTH SP. Z.O.O. turėjo numatyti ir tai, jog ieškovė, paaiškėjus, kad siuntoje galbūt trūksta dalies prekių, ieškinį teiks ir atsakovei PMTH SP. Z.O.O, ir kad toks reikalavimas gali būti pareikštas ieškovės buveinės valstybės teisme, remiantis Reglamento „Briuelis Ia“ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta išimtimi.

41. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su apeliantės bei atsakovės FedEx Express Lithuania, UAB pozicija, kad, nagrinėjant ieškovės reikalavimus atskirai, kyla rizika, jog skirtingi teismai faktus gali nustatyti skirtingai, ir, atitinkamai, padaryti skirtingas išvadas dėl atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Pavyzdžiui, gali susiklostyti tokia situacija, kad Lietuvos teismas atskiroje byloje įžvelgtų atsakovės FedEx Express Lithuania, UAB neteisėtus veiksmus ir patenkintų ieškinio reikalavimą tik šios atsakovės atžvilgiu, o atsakovės PMTH SP. Z.O.O. atžvilgiu ieškinį atmestų. Tuo tarpu kitoje byloje Lenkijos teismas atitinkamai konstatuotų priešingai. Tokiu atveju ta pati faktinė situacija teismų būtų nagrinėjama du kartus ir kiltų nesuderinamų skirtingų valstybių teismų sprendimų rizika. Reglamento „Briuselis Ia“ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos ir yra skirtos tam, kad būtų išvengta paminėtų situacijų (Reglamento „Briuselis Ia“ konstatuojamosios dalies 16 punktas).

42. Atsakovių argumentai, kad byloje galėtų būti taikomas Reglamentas „Roma I“, nepaneigia išvados, jog ieškinio reikalavimai atsakovei PMTH SP. Z.O.O. turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos teisme. Vien aplinkybė, kad ginčui (ar jo daliai) spręsti būtų taikoma užsienio valstybės teisė, negali paneigti būtinybės išvengti nesuderinamų skirtingų valstybių teismų sprendimų rizikos. Be to, sutiktina, kad tiek Lietuvos teisme, tiek Lenkijos teisme turėtų būti atliekamas tų pačių faktinių aplinkybių, norint įvertinti tiek atsakovės FedEx Express Lithuania, UAB, tiek atsakovės PMTH SP. Z.O.O. civilinės atsakomybės sąlygas, nagrinėti tuos pačius faktus ir tirti įrodymus, tarp jų – turinčius tarptautinių elementų bruožus (atsakovės PMTH SP. Z.O.O. darbuotojų (liudytojų) apklausa, Lenkijoje vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiagos analizė ir pan.), todėl tai atliekant viename procese ir vienoje jurisdikcijoje, būtų išlaikomi proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Į esminius argumentus atsakyta, kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį įvertinimas arba negalimas šioje proceso stadijoje (sprendžiant tarptautinio teismingumo klausimą) arba neturi teisinės reikšmės šios bylos procesinės baigties rezultatui, todėl atskirai nepasisakoma.

44. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog ieškinio dalis, kuria reiškiami reikalavimai atsakovei PMTH SP. Z.O.O., yra neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, ir šią ieškinio dalį paliko nenagrinėtą. Dėl to skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Atitinkamai, kaip sudėtinė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties dalis, naikinama ir 2024 m. gruodžio 19 d. papildoma nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

45. Šalys procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamos, kad jas patvirtinantys įrodymai bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

46. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

47. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šia nutartimi nesprendžiamas, paliekant šį klausimą išspręsti sprendime, kuris bus priimtas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės, atsižvelgiant į išnagrinėjimo procesinį rezultatą. Dėl šios priežasties atsisakytina priimti ir Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. balandžio 15 d. užregistruotą atsakovės PMTH SP. Z.O.O. atstovo advokato Niko Borneikos 2025 m. balandžio 25 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (dokumento registracijos Nr. DOK-1759). Be to, šis prašymas paduotas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Florinus“ ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovei Lenkijoje registruotai bendrovei PMTH SP. Z.O.O. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. papildomą nutartį ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Atsakovės PMTH SP. Z.O.O. atstovo advokato Niko Borneikos 2025 m. balandžio 25 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (su priedais) (dokumento registracijos Nr. DOK-1759) atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.