- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- 1-76-576/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- L. J.
- Nukentėjusysis
- A. T.
- Advokatai
- Julija Žukienė, Mansuras Maksinovas
- Kategorijos
sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, Olgai Saveljevai, Rasai Glovickytei-Liobienei, Jolantai Pranaitienei, Valentinai Solovejienei, Raminati Braškienei, Laimai Avižienytei,
vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Vandai Žitkauskaitei, Irinai Pikčilingienei, Olgai Macijauskienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. 2015-12-06 apie 1.00 val. šalia įėjimo į restoraną „Carskoje Selo“, Savanorių pr. 1, Vilniuje, sudavė vieną kartą stikliniu buteliu A. T. į pakaušį, tuo padarydama pastarajam muštinę žaizdą pakaušio srityje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji L. J. kalta dėl jai inkriminuojamos veikos neprisipažino. Paaiškino, kad ji gynė savo vyrą A. J.. Į restoraną ,,Carskoje selo‘‘ atvyko švęsti vyro gimtadienio. Buvo iki 25 žmonių. Atėjo į restoraną apie 21 val. Tą vakarą nematė nei vieno apsaugos darbuotojo, iš restorano patalpų ji vaikščiojo ir į kitas patalpas, į lauką. Ji pati tą vakarą vartojo alkoholio.
Kaip atsirado A. T. nematė. Ji matė gulintį ant grindų savo vyrą su ištiestomis į šalis rankomis, jis sakė :“Aš ramus, paleisk mane“. Kas vyrą pargriovė nematė. Matė tik, kad A. T. smaugė jos vyrą, buvo pasilenkęs, ji bandė jį nustumti, tačiau jis nepaleido jos vyro, nustūmė ją į šoną. Kai ją stūmė į šoną, A. T. laikė jos vyrą. Buvo paėmęs ranka iš nugaros pusės už kaklo, keliu prispaudęs. Kadangi jos vyras buvo ramus, o A. T. jo nepaleido, ji klausė, kodėl nepaleidžia, pradėjo A. T. stumdyti pati. Tačiau A. T. labai stiprus, jis ją nustūmė kita ranka į šoną, ji nukrito. Matė, kad neturi jėgų ir nubėgusi paėmė butelį. Galvojo kažką paimti, kad jam trenkti, kad jisai paleistų jį, atkreiptų į ją dėmesį. Su buteliu sudavė į pakaušį vieną kartą. Sudavus, jos vyras atsistojo. Po to atvažiavo daug policijos ir juos išvežė. Jos vyras atsistojęs nieko nedarė. Nematė, ar nukentėjęs panaudojo balionėlį. Įvykio vietoje be jos jau įvardintų asmenų buvo 4-5 žmonės. Tas įvykis truko apie 3 minutes. Iš jų kompanijos šalia buvo V. ir J., jų pavardžių nežino, tai vyro draugai. Tuo metu buvo susinervinusi. Buvo labai išsigandusi, nes buvo smaugiamas mylimas žmogus. Tą vakarą nukentėjusiojo A. T. nematė. Nebuvo ant jo jokių skiriamųjų ženklų, pavyzdžiui emblemos. Ji neneigia sudavusi smūgį, tačiau ji gynė savo vyrą. Tą vakarą ji su niekuo nekonfliktavo. Brolis buvo išgėręs, su broliu ginčijosi, bet nekonfliktavo. Dėl brolio veiksmų jinai į apsaugos darbuotoją nesikreipė. Ji nematė, kad koks nors asmuo iš jų kompanijos būtų paliktas gulintis ant grindų. Butelį ji paėmė nuo stalo, kur šventė. Butelis buvo pusės litro talpos, jis buvo pilnas. Jai reikėjo nueiti apie 5-6 metrus, kad paimti butelį.
Prieš tai, kai ji sudavė A. T., pastarasis buvo atsiklaupęs prie jos vyro, palenkęs galvą, jo veido nematė. Matė priėjusi jo nugarą, pakaušį, jis buvo atsiklaupęs. Viena koja buvo prispaudęs vyro nugarą, viena ranka smaugė kaklą, kitą buvo kažkur atrėmęs. Girdėjo, kad jos vyras prašė paleisti jį, sakė, kad jis ramus. A. T. jo nepaleido. Ji priėjusi pradėjo stumdyti A. T., stumdė ne vieną kartą. A. T. liepė jai pasitraukti į šoną, tada ji vėl bandė, o jis ranka nustūmė. Tada ji norėjo atkreipti dėmesį, trenkė A. T..
Po įvykio ji kartu su vyru bandė susirasti nukentėjusįjį, buvo palikę piniginę, norėjo išsiaiškinti, kas ten įvyko. Jos vyras norėjo išsiaiškinti. Nepabendravo su nukentėjusiuoju. Buvo su vyru nuvykę į kavinę, norėjo paklausti, kaip nukentėjusysis jaučiasi, tačiau nukentėjusiojo nebuvo. Su kavinės darbuotojais ji ar jos vyras nebendravo. Ji pati įvykio kavinėje nematė. Vyras jai pasakojo, kad kai atsiskaitinėjo už baro, kažkoks vyriškis prie jo kabinėjosi. Tas vyriškis priėjo ir trenkė jos vyrui, šis nukrito ant grindų. Vyriškis parvertė jos vyrą ant žemės ir pradėjo trankyti. Tada atbėgo dar vienas vyriškis, jį išvedė, pargriovė ant grindų.
BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, L. J. paaiškinimą ( 1t,b.l.109), nurodė, kad paaiškinimas rašytas jos ranka policijoje iš karto po įvykio. Parašė, kad trenkė apsaugos darbuotojui, nes pareigūnai jai pasakė, kad sudavė apsaugai.
Nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2015-12-05 apie 20 val. pradėjo darbą „Carskoje Selo“ Savanorių pr. 1, Vilnius. Jo pareigos – apsaugos darbuotojas ir į pareigas įeina prižiūrėti viešąją tvarką, saugoti kolektyvo darbuotojus ir atsakyti už ramų lankytojų poilsį, kad restorane būtų tvarka. Restorane gali tilpti apie 150 žmonių. Restoranas yra antrame aukšte. Iki 1 valandos groja gyva muzika, dirba du apsaugos darbuotojai. Tuo metu dar dirbo M. K.. Dar yra aptarnaujantis personalas, administratorė K.. Pradėjęs darbą, pamatė, kad vyksta didelis banketas. Priėjus prie administratorės sužinojo, kad kompanija iš Lentvario švenčia gimtadienį. Vėliau sužinojo, kad kompanijoje apie 20 žmonių. Kompanija išsiskyrė tuo, kad buvo labai triukšminga, vartojo alkoholį. Apsaugos darbuotojų pagrindinė funkcija – prižiūrėti restorano tvarką viduje, kad viskas vyktų ramiai ir sklandžiai ir iki 22 val. turi kontroliuoti žmonių praleidimą į restoraną, kadangi tuo metu dar dirbo parduotuvė „Norfa“, kuri pirmame aukšte ir buvo galima nusipirkti alkoholio. Pagal praktiką, žmonės eina parūkyti į lauką ir iš parduotuvės atneša alkoholį. Dar turėjo tikrinti moterų rankinukus prie įėjimo. Visas darbas iki 22 val. būna koridoriuje.
Negali pasakyti, kiek buvo žmonių, kai atėjo į restoraną. Nuo darbo pradžios iki 1 val. ta kompanija vartojo alkoholį, ir vienas iš svečių išėjo į koridorių, prarado orientaciją ir atsigulė ant grindų. Tada prašė jo draugų pasirūpinti juo. Tuo momentu išėjo kaltinamosios vyras, prašė pasirūpinti svečiu, jis priėjo, pakratė asmenį ir pasakė, kad šventės negadins ir nuėjo toliau gerti. Tada atėjo kiti draugai, klausė, kodėl jis, A. T., filmuoja. Jis filmavo, kad turėti įrodymų. Dar buvo konfliktas tarp kaltinamosios ir jos brolio kavinės koridoriuje. Jie pasistumdė ir kaltinamoji ėjo link jų. Pats pasakė, kad kvies policiją, jei ir toliau taip elgsis. Po to prasidėjo konfliktas tarp kaltinamosios J. ir jos brolio apačioje, po to viršuje, jis ją pastūmė, kaltinamoji nukrito. Paguldė jos brolį ant žemės, L. J. pareikalavo atsiprašyti. Tuo momentu iš restorano K. pašaukė, kad vyksta muštynės. Pirmas nubėgo jo porininkas, o jis iš paskos, palikęs kaltinamosios brolį. Prabėgdamas paklausė administratorės kas mušasi, ji atsakė, kad gimtadienį švenčiantys. Buvo didelis šurmulys. Jis čiupo tą vyrą – J., kuris jam buvo nurodytas ir kuris buvo aršiausiais, išvedė iš restorano už durų. Kai vyksta muštynės, svarbiausia išskirti kaltininką ar nukentėjusįjį. Jis išvedė J. už kavinės durų, uždarė duris. J. veržėsi atgal į vidų, sakė, kad sudaužys, tuomet paguldė jį ant žemės.
Už kavinės durų buvo ne tik jis su J., bet ir jo porininkas, dar keli asmenys iš tos kompanijos. J. laikė draugai ir jis bandė įsiveržti į restoraną. Kada J. pradėjo bėgti ant jo, jis pastarąjį apvertė ir paguldė ant žemės ir su keliu prispaudė prie kaklo iš nugaros. Laikė prispaudęs apie 15 sekundžių ir tada pajuto, kad temsta akyse. Po to pamena, kad kai jau kėlėsi buvo vienas ant grindų, svaigo galva. Nematė ir nesuvokė, kad jam buvo suduotas smūgis, tik pajautė ir prarado sąmonę. Nežino kiek buvo praradęs sąmonę. Kai atsigavo, šalia stovėjo L. J. su buteliu ir kažkas rėkė, ką ji padarė ir iš priekio bėgo J..
Jis atsigavo gulėdamas, padėties kaip gulėjo – nepamena. L.J. buvo jam iš dešinės 1,5-2 m. atstumu nuo jo. Nepamena, kurioje rankoje ji laikė butelį. Matė, kad tai sveikas butelis „Zelionaja marka“. Girdėjo, kad aplinkiniai sakė, jog L. J. trenkė jam per galvą. Kai atsistojo, J. bėgo link jo ir kažkas šaukė, tada ištraukė iš kišenės balionėlį ir papurškė dujų balionėliu. Su L. J. po įvykio nekalbėjo, nebandė išsiaiškinti, kad atsitiko. Jam dėl įvykio padaryta materialinė žala, kurią sudaro medicininės išlaidos, ir moralinė, kurią sudaro pergyvenimai, buvo sumuštas, pažemintas darbo vietoje, savaitę laiko buvo nedarbingas, patyrė skausmą, nepatogumus.
Dar atsakinėdamas į klausimus nurodė, kad Carskoje selo“ kai dirbo apsaugos darbuotojau turėjo vilkėti juodais drabužiais ir nešioti ženkliuką, kuris segamas ant marškinėlių ar kelnių nesvarbu kurioje pusėje. Ženkliukas – didesnis nei asmens tapatybės kortelė. Tą vakarą ženkliuką segėjo. L. J. tą vakarą praėjo pro jį stovintį prie stiklinių durų mažiausiai 10 kartų, ne vieną kartą tikrinto jos rankinuką. Kad brolis atsiprašytų kaltinamosios J. – buvo jos pačios mintis. Tuo metu jis, A. T., laikė J. brolį ant grindų, nes jis buvo ją pastūmęs. Pieš tai jie konfliktavo. Tą vakarą ant nugaros, kad jis apsaugos darbuotojas, skiriamojo ženklo neturėjo. Tą vakarą buvo apsirengęs juodais drabužiais. Marškiniai irgi buvo juodos spalvos. Tą vakarą dirbo (duomenys neskelbtini), jo objektas buvo „Carskoje selo“. Tame objekte dirbo ne pirmą kartą. Negali atsakyti, kokie teisės aktai reglamentavo jo darbą. Ištiso filmuoto įrašo neturi, jis filmavo tik veiksmus. Išvedė J., nes jam prabėgant pasakė, kad jis konfliktuoja ir jis labiausiai mojavo rankomis. Pajautė smūgį, buvo šviesa galvoje ir „bum“ per visą galvą. Nežino, iš kurios pusės buvo jam suduotas smūgis. Klausė pas apsaugos darbuotoją, kas buvo, ir jam pasakė, kad per galvą davė su buteliu. Kai laikė J. prispaudęs prie žemės, negali pasakyti, ar girdėjo L. J. prašymą paleisti jį. Ji tikrai nebuvo priėjusi. Vienas iš jų draugų kompanijos tempė už rankovės ar rankos. J. jam kėlė grėsmę norėdamas prasiveržti į restoraną. „Zelionaja marka“ alkoholio butelis, kuriuo kaltinamoji trenkė jam per galvą, negali pasakyti, ar buvo pilnas.
Liudytoja K. B. parodė, kad praėjo daug laiko nuo įvykio, todėl prašė priminti tai, ką sakė tyrėjai.
LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteismini tyrimo metu (b.l.65,1t.), kuriuos liudytoja patvirtino.
Atsakinėdama į klausimus nurodė, kad fiksuotas čekis kiek kompanija išgėrė alkoholinių gėrimų. Čekį galima pateikti teismui. Pamena, kad kompanija išgėrė virš 20 butelių degtinės. Pamena, kad kitą dieną vyras ir moteris buvo atėję ir klausė, kodėl jie tiek daug sumokėjo, todėl tą čekį žiūrėjo. Restorane yra vaizdo stebėjimo kameros, kiek tiksliai – negali pasakyti. A. T. yra samdomas apsaugos darbuotojais. Ar ji asmeniškai nurodė A. T. asmenį, kurį reikia išvesti iš salės, nebepamena. Ją pakvietė, kad vyksta konfliktas, atėjusi ji matė, kad kažkas vyksta prie kasos. Šiai dienai vaizdo įrašų nėra, įrašas saugomas apie savaitę. A. T. to įrašo nežiūrėjo. Čekis nėra vardinis. Svečiai sąskaitos-faktūros neprašė. Kas kiek konkrečiai iš tos kompanijos išgėrė ji negali nurodyti. Pagal čekį buvo išgerta 21 butelis degtinės, stalas buvo užsakytas virš 20 žmonių. Po to įvykio kaltinamoji kitą dieną atėjusi pasiėmė gėles ar piniginę, gailėjosi, kad toks įvykis buvo, draugiškai su ja pasikalbėjo.
Liudytojas A. J., kaltinamosios L. J. vyras, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad šventė jo gimtadienį, 30 metų jubiliejų kavinėje „Carskoje Selo“, Savanorių pr. Buvo apie 25 žmonės. Šventės įkarštyje įvyko jo žmonos incidentas su A. T.. Incidentas prasidėjo prie baro, kai jis su žmonos pusbrolius V. K. atėjo atsiskaityti už stalą. Buvo jau po 23 val., prie jo priėjo vyriškis ir paklausė, ar reikia padėti, kalbėjo rusiškai, pasakė jam, kad pagalbos nereikia. Jis su žmonos pusbroliu paprašė parodyti čekį, kiek buvo visko užsakę. Ir tada tas vyras jam smogė, jis nugriuvo nuo baro kėdės, nukrito piniginė, kas matosi ir vaizdo medžiagoje. Po to jis atsistojo ir ėjo išsiaiškinti su tuo žmogumi, kuris buvo už 3-4 metrų pasitraukęs. Ėjo link jo, o jis su savo draugais užpuolė ir kažkas užlaužė jam ranką, stvėrė už gerklės ir ištempė iš restorano patalpų kažkur prie įėjimo. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo apsaugos darbuotojas A. T.. Norėjo grįžti atgal ir pasiimti savo daiktus, piniginę, bet A. T. neleido ir panaudojęs kovos veiksmus jį pargriovė ant grindų. Kodėl jo neleido atgal į restoraną nesuprato. A. T. pargriovė jį ant grindų ir ranka pradėjo spausti kaklą. Jis gulėjo veidu į žemę, nesipriešino, prašė paleisti. Ar kas buvo priėjęs jam sunku pasakyti, nes žmonių aplinkui daug vaikščiojo. Prašė, kad jį paleistų, tačiau A. T. nepaleido, o po 1-2 minučių pajautė, kad jis pats paleido. Atsistojęs pamatė, kad A. T. suklupęs ant žemės, o šalia stovi žmona. Dar prieš tai girdėjo žmonos balsą, kuri sakė, kad jį paleistų. Kiek pamena A. T. buvo suklupęs ant vieno kelio, tačiau tiksliai nepamena. Žmona nuo jo ir A. T. buvo apie 1-2 metrų atstumu. Nepastebėjo, ar ji ką nors turėjo rankose. Žmona verkė. Dar prisimena, kad prieš jį buvo panaudotos ašarinės dujos. Kaip jos buvo panaudotos nepamena. Kai gulėjo ant žemės, pajautė akių perštėjimą. Kol atvyko pareigūnai, kalbėjo su žmona. Ji sakė, kad išėjusi pamatė, jog jis yra prispaustas kažkokio vyriškio, kuris nereagavo į jos prašymus paleisti. Tas vyras žmoną pastūmė ir ji , afekto būsenoje, paėmė nuo stalo šalia įėjimo butelį, kuriuo smogė A. T., prieš tai įspėjusi pastarąjį, kad paleistų jį, A. J.. Sakė, kad norėjo pagąsdinti A. T..
Liudytoja J. G. parodė, kad nelabai pamena įvykio aplinkybes, prašė pagarsinti jos parodymus, duotus ikiteismini tyrimo metu.
Vadovaujantis LR BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu buvo pagarsinti J. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.52-53,1t.), kuriuos liudytoja patvirtino.
Liudytojas J. A. parodė, kad šventė A. J. gimtadienį restorane „Carskoje Selo“. Buvo rezervuotas staliukas, salėje buvo daug žmonių. Vakaro pradžia buvo rami, tik vėliau daugiau aplinkui atsirasdavo girtų asmenų, buvo chaosas. Kiek pamena, jis pats į gimtadienį vėlavo, atėjo galimai apie 20 val. Gimtadienį švenčiančioje kompanijoje jokių muštynių, konfliktų, barnių nebuvo.
Jis pats matė abu konfliktus - ir prie baro, ir koridoriuje. Nusprendęs, kad reikia važiuoti su žmona namo, norėjo rasti jubiliatą ir su juo atsisveikinti. Pamatė A. J. prie baro, bet nespėjo užkalbinti, nes prie jo priėjo greitu žingsniu už jį aukštesnis jaunuolis ir smogė gana stipriai nieko nesakęs. Smogusio asmens nepažįsta. Kilo chaosas. Kiek matė iš jų kompanijos vienas ar du žmonės bandė atsistoti į tarpą, kad daugiau nebemuštų A. J., nes jis buvo nukritęs. Pats bandė ieškoti pagalbos, bandė bėgti prie baro bandė bėgti prie išėjimo pažiūrėti, ir tuo metu pamatė, kad atbėga kaip dabar žino nukentėjusysis A. T., kuris be jokių komunikacijų, be jokio aiškinimosi užsipuolė A. J., užlaužė, panaudojo fizinę jėgą ir ištempė jį lauk iš baro.
Koridoriuje A. T. laikė A. J. ant grindų, jis pats prašė kelis kartus A. T. liautis, paleisti draugą, tačiau šis neklausė. Matė, kad A. J. gulėjo ant žemės, o nukentėjusysis jį laikė prispaudęs. Tai užtruko ilgai iki 10 minučių. Po to atsirado nepažįstamų žmonių. To momento, kaip paleido A. J., nepamena. Kiek pamena, buvo nusisukęs, buvo šalia, o kai atsisuko, A. J. jau buvo paleistas ir stovėjo, o nukentėjusysis tuo momentu kur buvo negali pasakyti. L. J. neužfiksavo, nematė.
Dar nurodė, kad pats įvykį, kai A. J. buvo paguldytas ant grindų, matė iš labai arti, pats prašė nukentėjusiojo, kad paleistų A. J.. Buvo priėjęs. Kai A. J. buvo paguldytas ant grindų, kas buvo aplinkui, neatsimena. Pats jis nesuprato, kad koridoriuje A. J. laiko apsaugos darbuotojas. Restorane tą vakarą apsaugos darbuotojų nematė. Pats buvo priėjęs prie A. T., patapšnojo jam per petį, kad draugą liautųsi mušti.
Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymuose užfiksuotas teiginys „apsaugos darbuotojas“, kurį suformulavo tyrėja. Jis taip neteigė, nors savo apklausos protokolą peržiūrėjo, tačiau per daug pasitikėjo tyrėja. Jis naiviai suklydo. Kodėl tyrėjai kilo noras įrašyti tai, ko jis nesakė, nežino. Dar matė, kad nukentėjusysis L. J. pastūmė į šoną nuo vyro, o ką ji tuo metu darė nepamena.
Liudytojas V. K. parodė, kad L. J. yra jo pusseserė. šventė A. J. gimtadienį, linksimosi. Jis ėjo su A. J. atsiskaityti prie baro. Kiek pamena išrašė sąskaitą, kuri buvo nemaža. Kol A. J. skaičiavo pinigus, prie baro vaikščiojo vienas vyrukas, kuris prasivardžiavo. Vieną kartą praėjo kažką pasakė, antrą kartą – vėl kažką pasakė, o trečią kartą jis paklausė kas A. nepatinka. A. J. atsakė :“Tu man nepatinki“ ir tada vyras sudavė A. į veidą. Bandant kelti A., vyras prišoko ir sudavė dar kartą. A. norėjo gintis, jis vėl puolė. Tada A. nukrito ant grindų, kėlė jį, užkrito kapišonas ant galvos ir pats pajuto smūgius. Prašė pagalbos. Atėjo tamsiai apsirengęs vyras ir išvedė juos už durų, į koridorių. Niekas nieko nesiaiškino, paliko už durų, o viduje buvo A. daiktai, žmona, todėl jis norėjo atgal įeiti, jo neleido. Užlaužė už sprando ir laikė. Buvo daug žmonių, L. bėgiojo, miglotai pamena tolimesnes aplinkybes, atvažiavo policija.
Dar atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad prie baro jie spėjo atsiskaityti iki suduoto smūgio. Nuo baro A. J. išvedė tamsiai apsirengęs vyras, nukentėjusysis, esantis salėje, panašus į tą vyrą. Jis pats ėjo iš paskos. Kai išvedė, prie durų koridoriuje A. J. paleido, J. norėjo įeiti atgal daiktų, o jo atgal neleido. Jie norėjo išsiaiškinti, kodėl A. J. neleido į vidų. Neprisimena, ar A. klausė kodėl jo neįleido į vidų. A. J. norėjo atgal, o jo neleido, buvo nustebęs, kodėl juos išvedė, o ne tuos, kurie juos sumušė. Tas asmuo, kuris juos išvedė, stovėjo prieš įėjimo duris. A. J. norėjo atidaryti duris, jam neleido ir taip kelis kartus. Ir tada A. J. buvo paguldytas koridoriuje prie pat durų. A. J. koridoriuje gulėjo ant kelių susilenkęs, o asmuo buvo ant viršaus jį užsigulęs. Kiek laiko jie buvo tokioje padėtyje neatsimena. Tada atbėgo kaltinamoji L. J., pradėjo rankomis mosuoti, šaukti, kad paleistų, ir jie kažkaip išsiskyrė. Konkrečiau kaip išsiskyrė pasakyti negali. Kaltinamoji tam asmeniui, kuris buvo užsigulęs A. J., sakė paleiskit ir kažką darė prie pakaušio. Rankose ji nieko neturėjo, nematė. Aplinkui buvo dar žmonių, jie kažką sakė.
Jis pats tą vakarą su apsaugos darbuotojais konfliktų neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinta dalis liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (b.l.56,1t.) nuo žodžių „kas sudavė smūgius nemačiau...“ . Po parodymų garsinimo, liudytojas parodė, kad jo parodymai teisingi, tik žodį „apsauga“ naudojo pati tyrėja, ji taip užrašė, o jis sakė „žmonės prie durų, tamsiai apsirengę“. Nepatikslino, nes pirmą kartą dalyvavo, pasitikėjo tyrėja, gal ne iki galo paskaitė. Jis apklausos metu net žodžio „apsauga“ neminėjo.
Jis pats suprato, kad tas asmuo kažką prižiūrintis, bet ne 100 procentų. Kas tas žmogus, kuris išmetė ir neleido į vidų A. J. – tai gal baro savininkas ar jo draugas. Jis to negali žinoti. Jis dabar tokią išvadą padarė.
Liudytojas T. B. parodė, kad šventė A. J. gimtadienį „Carskoje celo“. Visi sėdėjo, linksminosi iki to įvykio, kai A. J. su K. nuėjo apmokėti sąskaitos. Jiems mokant sąskaitą, pastebėjo, kad buvo dar vienas asmuo, nepažįstamas, kuris kaip suprato kabinėjosi prie A. J.. Tada jis priėjęs prie A. J. paklausė, ar viskas tvarkoje. Šis atsakė viskas gerai ir jis toliau nuėjo linksmintis. Vėliau pamatė, kad asmuo, kuris kabinėjosi, sudavė smūgį A. J.. Tada visas veiksmas persikėlė už salės ribų, į koridorių, prie restorano. Apsaugos darbuotojas laikė A. J., nes šis norėjo grįžti atgal pasiimti savo daiktų, bet jau buvo sulaikytas, jo nepaleido. Atsimena, kad A. J. pakėlė rankas į viršų ir sakė: “ aš nieko nedarysiu“. Pačio apsaugos darbuotojo, jis neatsimena. Tik atsimena, kad apsaugos darbuotojas laikė A. J. ir neleido A. J. eiti į vidų pasiimti savo daiktų. Žmona pamačiusi, kad su jos vyru kažkas negerai, kažkas lenda prie jo, priėjo ir pasakė: “ aš suduosiu tau per galvą, jei nepaleisi mano vyro“. Tačiau jis nepaklausė, tada trenkė, bet jis vis tiek nepaleido. Tuomet, kiek pamena, tas apsaugos darbuotojas papurškė A. J. ašarinių dujų į akis.
A. J. bandė išsilaisvinti iš apsaugos darbuotojo gniaužtų, atstumti apsaugos darbuotoją. Apsaugos darbuotojas buvo užlaužęs rankas A. J. iš nugaros pusės, jie abu stovėjo (A. J. ir apsaugos darbuotojas). Vėliau kitas apsauginis panaudojo ašarines dujas. Kai panaudojo ašarines dujas A. J. pats išsilaisvino iš apsauginio. Pats asmeniškai negirdėjo L. J. žodžių : “ aš suduosiu tau per galvą, jei nepaleisi mano vyro“, tą tik iš draugų sužinojo. Nematė, kaip L. J. sudavė smūgį. Matė tik, kad apsaugos darbuotojas laikėsi už galvos. Pačio smūgio sudavimo momento nematė. Pats buvo nuo įvykio vietos 1-2 metrų atstumu. Įvykio metu buvo priėjęs prie A. J., bandė jį nuraminti, prašė jį paleisti. Prieš ar po suduoto smūgio prašė paleisti – nepamena.
Su draugais aptarinėjo, kad įvyko konfliktas ir už durų vyko jo pratęsimas. Kai atėjo į restoraną „Carskoje selo“ prie durų stovėjo du vyrukai, kurie buvo apsirengę juodais drabužiais, bet nebuvo jokių pažymėjimų, jis pagalvojo, kad tai apsaugos darbuotojai. Nepamena, ar A. J. išvedė už restorano durų tie patys darbuotojai, kurie stovėjo prie durų, ar ne. Apsaugos darbuotojas paleido A. J., kai pastarajam buvo papurkštos ašarinės dujos. Tą vakarą jie vaikščiojo į lauką parūkyti, nes tik ten buvo galima rūkyti. Ar rūkė kaltinamojo A. J. tą vakarą , nepamena. Einant parūkyti prie durų juodai apsirengę vyrai tai stovėdavo, tai ne. Ar tie vyrai tikrindavo tašes, nepamena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu buvo pagarsinti liudytojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l.58-59,1t.), kuriuos liudytojas patvirtino.
Po parodymų garsinimo dar nurodė, jog jis apklausą prisimena. Ji buvo atliekama policijos komisariate. Kokiu būdu buvo iškviestas jis nepamena. Tyrėja pasakė, kad dėl L. ir apsauginio įvykio restorane „Carskoje selo“.
Liudytoja A. M. parodė, atliko veiksmus ikiteisminiame tyrime, pamena, kad atliko nukentėjusiojo apklausą, jo parodymų patikrinimą vietoje, apklausinėjo įvykio liudytojus. Dėl liudytojų apklausų tvarkos tiksliai neprisimena. Klausimus, be abejo, liudytojams uždavinėjo. Protokole ji įrašo atsakymus į klausimus. Kaip liudytojai buvo kviečiami į apklausas, ji neprisimena. Galėjo būti kviečiami ir telefonu, ir šaukimais. Liudytojams leisdavo patiems papasakoti apie įvykį, ką jie prisimena, o paskui buvo užduodami patikslinamieji klausimai.
Parodžius liudytojai (b.l.29-30,1t.) esantį 2016-05-27 nukentėjusiojo pateiktų vaizdo įrašų apžiūros protokolą, nurodė, kad 7 punkte užfiksuotos aplinkybės - jei nėra kokios techninės klaidos, tai taip ir buvo, kaip nurodyta šiame protokole. Pati ji nesikreipė į restoraną dėl vaizdo įrašo, užteko, ką nukentėjusysis parodė. Gal jau daug laiko buvo praėję. Protokoluose yra užrašyta taip, kaip sakė liudytojai. Jei protokole užrašyta apsaugos darbuotojas, tai vadinasi taip ir įvardijo liudytojai. Ji duodavo perskaityti protokolus, tai būtų pataisymai, jeigu kažkokie netikslumai. Ji neatsimena, kad failai, kur pateikė restoranas neatsidarė, viskas turi būti fiksuota apžiūros protokole.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. K. parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu(b.l.76-78,1t.).
2015-12-10 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l.13,1t.) nustatyta, kad nukentėjusysis A. T. be kitų dokumentų pateikė specialisto išvados kopiją, paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokolo kopiją, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo kopiją.
Iš 2015-12-08 specialisto išvados (b.l.14,1t.) matyti, kad A. T. nustatyta muštinė žaizda pakaušio srityje, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015-12-06) ir būdu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Iš 2015-12-06 paciento, patyrusio traumą apžiūros PKS protokolo matyti, kad apžiūros pradžia yra 2015-12-06 03,50 val., apžiūrėtas A. T., kuris yra blaivus, skundžiasi galvos skausmu, jam atliktas pirminis chirurginis žaizdų sutvarstymas. (b.l.21,1t.)
Iš paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo (b.l.22,1t.) matyti, kad A. T. nustatyta muštinė žaizda.
Iš 2015-12-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta USB „SanDisk“, kurioje įrašyti 6 failai su filmuota medžiaga iš restorano koridoriaus, 2 failai iš restorano vidaus ir failas su nuotrauka. Pirmame faile iš koridoriaus matoma kaip koridoriuje ant žemės guli girtas asmuo, o A. J. jį kelia. Šalia esantis asmuo prašo A. T. nustoti filmuoti. Antrame faile užfiksuota L. J., kuri ginčijasi su vyriškiu ir pastarasis pasišalina. Trečiame faile užfiksuota kaip L. J. bėga paskui vyriškį laiptais, šaukia, o pastarasis kalba necenzūriniais žoidžiais. Ketvirtame faile vėl užfiksuotas ant žemės gulintis girtas asmuo, kurį bando pakelti A. J.. Penktame faile užfiksuota kaip koridoriuje ant žemės vėl guli tas pats girtas asmuo, šalia guli kitas asmuo, kurį nenustatytas vyras laiko prispaustą, o L. J. pritūpusi kartoja „atsiprašyk“. Šeštame faile užfiksuota kaip A. J. kalba su asmeniu, kuris jį filmuoja, o pastarasis atsako : „susirenkant šmutkes ir varot iš čia“. A. J. akis patinusi, jis dar bando įeiti į vidų.
Pirmame faile iš restorano vidaus matosi kaip A. J. su draugu prieina prie baro, apmoka sąskaitą, netrukus prie jo prieina nepažįstamas vyras, stovi šalia A. J. ir netrukus trenkia A. J. į veidą, pastarasis krenta ant žemės, netrukus atsistoja, bando gintis, prie A. J. pribėga A. T. ir už kaklo ištemia iš restorano vidaus. Antrame faile užfiksuota ta pati situacija iš kitos kameros. Nuotraukoje užfiksuotas saugos tarnybos ženkliukas(b.l.25,1t.).
2016-05-27 vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta USB laikmena „SanDisk“ ir A. T. mobilus telefonas Apple. Apžiūrėjus USB atmintinę nustatyta, jog laikmenoje įrašyti 6 failai su filmuota medžiaga ir failas su nuotrauka. Analogiški failai įrašyti telefone pas A. T.. (b.l.29-30,1t.).
Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 32-47,1t.).
Asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, kad A. T. 2015-12-06 02,51 val. buvo blaivus (b.l.84,1t.)
Asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, kad J. A. 2015-12-06 03,05 val. buvo neblaivus, jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumas. (b.l.85,1t.)
Asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, kad A. J. 2015-12-06 03,45 val. buvo neblaivus, jam nustatytas 1,74 promilių neblaivumas. (b.l.89,1t.)
Asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, kad L. J. 2015-12-06 03,29 val. buvo neblaivi, jai nustatytas 1,61 promilių neblaivumas. (b.l.107,1t.)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamoji L. J. savo veiksmais (suduodama vieną smūgį buteliu į pakaušį) padarė nukentėjusiajam A. T. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgiant į ištirtų įrodymų visetą.
Nors kaltinamoji L. J. kaltės dėl jai inkriminuojamos veikos nepripažino, tačiau ji neneigė sudavusi buteliu vieną smūgį nukentėjusiajam A. T. į galvą. Pats nukentėjusysis A. T. nematė kaip jam buvo suduotas smūgis, tačiau jį jautė, apibūdino, nurodydamas, kad „buvo šviesa galvoje ir „bum“ per visą galvą“. Konkretizavo, kad po smūgio prarado sąmonę, o kai ją atgavo L. J. jam buvo iš dešinės pusės apie 1,5-2 metrų atstumu, o rankoje laikė butelį. Girdėjo, jog aplinkui žmonės sakė, kad L. J. trenkė jam per galvą.
Teisme ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad tuo momentu, kai nukentėjusiajam A. T. buvo suduotas smūgis, jis buvo paguldęs ant grindų ir laikė prispaudęs A. J. - kaltinamosios A. J. vyrą. Ši aplinkybė nustatyta nukentėjusiojo A. T. parodymais, liudytojų V. K., A. J., J. A., T. B. parodymais ir ji jokių abejonių nekelia. Nors minėti liudytojai tvirtino nematę kaip nukentėjusiajam A. T. buvo suduotas smūgis, tačiau liudytojas T. B. patvirtino girdėjęs iš draugų, jog L. J. sakė:“ aš suduosiu tau per galvą, jei nepaleisi mano vyro“, o po to apsaugos darbuotojas (A. T.) laikėsi už galvos. Liudytojas V. K. parodė, kad kai A. T. laikė prispaudęs A. J. koridoriuje, atbėgo L. J., kuri mojavo rankomis, šaukė paleisti ir darė kažką prie pakaušio.
A. T. sužalojimo faktą patvirtina objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvada, kuri patvirtina, jog A. T. nustatyta muštinė žaizda pakaušio srityje, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2015-12-06) ir būdu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l.14,1t.).
Minėtų duomenų viseto pagrindu teismas daro išvadą.kad kaltinamoji L. J. A. T. atžvilgiu įvykdė smurtinius veiksmus – sudavė vieną kartą buteliu per galvą. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų nukentėjusiajam A. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patvirtino jautęs skausmą. Kaltinamosios L. J. veiksmai kvalifikuotini kaip BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
Dėl būtinosios ginties
Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nustatytą teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, busto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taikant ir aiškinant šią nuostatą teismų praktikoje būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-558/2006 2K-342/2006, 2K-627/2007, 2K-186/2008, 2K-336/2008, 2K-497/2009 2K-7-428/2010 2K 294/2011 ir kt.).
Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. (LAT nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-428/2010)
Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).
Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teigti buvus būtinosios ginties situaciją.
Kaltinamoji L. J. teigė veikusi būtinosios ginties sąlygomis – gynusi savo vyrą, kurį pasak jos smaugė tuo metu jai nepažįstamas asmuo (bylos duomenimis A. T.).
Kėsinimosi pavojingumą rodo, tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus(2K-212/2009) Šiuo atveju A. T. veiksmai A. J. atžvilgiu nebuvo pavojingi, A. T. savo veiksmais ( A. J. išvedimu iš restorano ir neleidimu atgal į jį, laikymu) siekė ne pažeisti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, o priešingai - tinkamai atlikti savo kaip apsaugos darbuotojo funkcijas, jo veiksmai buvo nukreipti muštynėms, prasidėjusioms prie baro, malšinti ir tvarkai atstatyti. Tai, kad kavinės viduje A. J. buvo suduotas smūgis, patvirtino pats A. J. bei liudytojai – V. K., T. B.. Į restorano vidų A. T. prisistatė administratorės K. B. kvietimu dėl jame kilusių muštynių ir ėmė sulaikinėti vieną iš muštynių dalyvių.
Byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad A. J. būtų buvęs smaugiamas A. T.. Liudytojas V. K. matęs įvykį paaiškino, kad kai A. T. išvedė A. J. nuo baro į koridorių, tai koridoriuje pastarąjį paleido. Tada A. J. norėjo atgal, norėjo atidaryti įėjimo duris, jam neleido ir taip kelis kartus. Ir tik po to A. J. buvo paguldytas nukentėjusiojo koridoriuje prie durų. A. J. gulėjo ant kelių susilenkęs, o asmuo (A. T.) buvo ant viršaus jį užsigulęs. Tada atbėgo L. J., pradėjo mojuoti rankomis ir šaukti, kad paleistų. Liudytojas T. B. tvirtino, kas apsaugos darbuotojas buvo užlaužęs rankas A. J. iš nugaros pusės, jie abu stovėjo. Liudytojas J. A. tvirtino pats buvo priėjęs prie A. T., patapšnojęs jam per petį, kad draugą liautųsi mušti. Pats A. J. nurodė, kad A. T. pargriovė jį ant grindų ir ranka pradėjo spausti kaklą. Taigi, išskyrus kaltinamosios vyrą, kiti liudytojai nepatvirtino A. J. smaugimo fakto, tačiau neabejotinai jų parodymais nustatyta, kad iki L. J. suduodant smūgį buteliu, tarp A. T. ir A. J. vyko grumtynės, nes A. J. norėjo grįžti į restorano vidų, o A. T. jo neleido, laikė prispaudęs prie grindų.
Aplinkybės dėl ko tarp kavinės klientų kilo muštynės, kurias teko slopinti apsaugos darbuotojams, kas tas muštynes pradėjo pirmas, ar pagrįstai A. J. buvo nurodytas administratorės ar paties A. T. įvertintas kaip agresyviausias ir grėsmę keliantis klientas, nėra esminės kaltinimui ir neturi tiesioginės reikšmės pačios A. J. veiksmų vertinimui A. T. atžvilgiu.
Kaip nurodė pati L. J. ji muštynių kavinės viduje nematė ir iki suduodama smūgį A. T. apie jas nežinojo. Todėl spręstina, kad atlikdama tuos veiksmus kuriuos atliko (suduodama smūgį) pati šių aplinkybių niekaip nevertino, į jas neatsižvelgė.
Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad A. J. būtų kilusi grėsmė, dėl kurios jo žmona L. J. turėjo įsikišti į grumtynes, vykusias tarp A. J. ir A. T.. L. J. parodė, kad ji pati priėjusi reikalavo paleisti jos vyrą, o A. T. nepaklusus tokiems reikalavimas, nuėjo į restoraną nemažą atstumą apie 5-6 metrus, paėmė butelį degtinės ir grįžusi sudavė A. T. juo per galvą. Taigi jos pačios elgesys buvo neatsakingas, nulemtas neteisingo situacijos įvertinimo. Aptarti L. J. fizinio smurto veiksmai nebuvo gynybiniai.
Be to, teismas laiko nepagrįstu L. J. aiškinimą, jog ji nesuprato, kad asmuo sulaikęs jos vyrą -A. T. yra apsaugos darbuotojas. Nustatyta, kad prieš tai A. T. davė pastabas L. J., jos broliui ir pusbroliui, ką patvirtina įrašų duomenys.
Bausmės skyrimas
Skirdamas kaltinamajai L. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamoji tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. Ji anksčiau neteista (b.l.28,2t.), dirba (b.l.29,2t.), žalos neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė.Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios L. J. asmenybę, kuri teisiama pirmą kartą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajai A. J. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Nukentėjusysis A. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 55,24 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 600 eurų advokato išlaidoms apmokėti. (b.l.6,2t.).Teisme pateikė patikslintą civilinį ieškinį (b.l.7-21,3t.), kuriame nurodė, kad turtinė žala yra 69,28 Eur, kurią sudaro specialisto išvados kaina, galvos tomografijos kaina ir suma už baudžiamosios bylos kopijas. Neturtinę žalą įvertino 3000 eurų bei nurodė, kad patyrė 1000 eurų bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo atstovė civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl turtinės žalos
Nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteistina 55,21 Eur iš kaltinamosios L. J.. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamosios L. J. nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo A. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys. Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu nesutiko. Tačiau teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė išlaidas, t.y. 38,24 Eur sudaro specialisto išvados kaina ir 16,97 Eur galvos tomografgijos kaina (b.l.13,b.l.17,3t.). Abu tyrinai atlikti 2015-12-08, t.y. po nagrinėjamo įvykio. Tačiau teismas laiko nepagrįstu nukentėjusiojo reikalavimą priteisti kaip turtinę žalą 14,02 Eur už dokumentų kopijas, nes pateiktais duomenimis už dokumentų kopijas sumokėjo ir šias išlaidas patyrė ne A. T., o jį atstovaujanti advokatė J. Ž..
Dėl neturtinės žalos
Nukentėjusiojo A. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus” Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovui A. T. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamosios L. J. tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (specialisto išvada b.l.11,3t.t.). Dėl įvykio metu patirto sužalojimo ji kreipėsi į medikus, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Nukentėjusysis buvo sužalotas darbo metu. Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamoji L. J. dirba, neteista, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas neatsižvelgia į nukentėjusiojo argumentus dėl jo žmonos patirtų nepatogumų ir sveikatos būklės, nes šiuo atveju civilinį ieškinį reiškia ne A. T. žmona, o jis pats, jo žmona tiesiogiai nuo L. J. veiksmų nenukentėjo. Be to, argumentai, kad A. T. nedirbo apsaugos darbuotojo darbo du metus būtent dėl L. J. jo atžvilgiu atliktų veiksmų nėra patvirtinti jokiais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, A. T. ieškinys tenkinamas iš dalies, civilinio ieškovo naudai priteistina 800 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamosios.
LR Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Bylos duomenimis nukentėjusysis A. T. turėjo advokato išlaidas (b.l.20-21,3t.). Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamosios nukentėjusiojo turėtų advokato išlaidų atsižvelgtina į šios bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į A. T. sumokėtą pinigų sumą advokatei, kaltinamosios turtinę padėtį, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus. LR BPK 106 str. 2 d. pagrindu iš kaltinamosios L. J. nukentėjusiojo A. T. naudai priteistina 1000 eurų advokato išlaidoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
L. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant :1) būti namuose nuo 23,00 val. iki 06,00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) įpareigoti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą A. T. viso 55,21 Eur per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomosios priemonės L. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nepaskirti.
Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamosios L. J. 55,21 Eur ( penkiasdešimt penkis eurus 21 eurocentą) nukentėjusiojo A. T. naudai.
Nukentėjusiojo A. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamosios L. J. 800 Eur ( aštuonis šimtus eurų nukentėjusiojo A. T. naudai.
Priteisti iš kaltinamosios L. J. 1000 (vieną tūkstantį) eurų nukentėjusiojo A. T. naudai advokato išlaidoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.