- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- II-14-1135/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01087-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. A.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,
nukentėjusiajai A. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7349-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7349-2020 K. A. buvo nubausta 245 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalį už tai, kad: „2020 m. spalio 17 d., 13:52 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose į gavėjo Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodytą K. A. pavarde, A. K. pervedė iš savo sąskaitos Swedbank (duomenys neskelbtini) už minkštą kampą 50 eurų, o už atvežimą– 40 eurų, iš viso – 90 eurų, tačiau prekės negavo“ (b. l. 5).
Šalies argumentai
K. A. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą dėl priimto jos atžvilgiu nutarimo, kuriame nurodė, kad gavo 90 eurų į savo sąskaitą, kuriuos pervedė V. K. į telefono numerį per terminalą, kadangi šis jos paprašė duoti jos sąskaitos numerį ir pervesti jam į sąskaitą gautus iš sesers pinigus. Po kiek laiko policijoje sužinojo, kad pinigus pervedė ne jo sesuo, o nukentėjusioji. Ji baldų nepardavinėjo, prašė policijos, kad apklaustų V. K., kuris yra įkalinimo įstaigoje, ir kuris apklaustas prisipažintų, tačiau tai nebuvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad prašo panaikinti nuobaudą, nes ji nepadarė pažeidimo. Jos draugas, kurį pažįsta 4-5 metus, su kuriuo neturi artimų santykių, V. K. šiuo metu yra kalėjime. Jis paskambinęs jai telefonu iš kalėjimo paprašė, kad ji paskolintų savo sąskaitos numerį, į kurį jo sesuo galėtų pervesti jam pinigų, kadangi jis negali naudotis savo sąskaita. Jai sutikus ir nurodžius savo sąskaitos numerį V. K., tą pačią dieną jai į sąskaitą buvo pervesti 90 eurų. Ji suprato, kad tai pinigai, kuriuos V. K. pervedė jo sesuo, todėl šią sumą išgryninusi ir nuvykusi iki terminalo pervedė į tą telefono numerį, kurį jai buvo nurodęs V. K. kaip savo kalėjimo draugo. Terminalo kvito bei raštelio su nurodytu telefono numeriu neišsaugojo, išmetė. Policijoje sužinojusi, kuo yra kaltinama, suprato, kad tai padarė V. K., todėl prašė apklausti jį, tačiau tai nebuvo padaryta. Jis jai po to sakė, kad prisipažins. Nukentėjusioji neprašė grąžinti jai pinigus, tačiau ji jų ir negali grąžinti, nes yra nekalta. Jeigu į jos telefoną nukentėjusioji skambino, jai galėjo atsiliepti jos sesuo arba vaikas.
Po pertraukos tęsiant posėdį ir apklausus liudytoją V. K., pareiškėja patikslino, kad ne vieną kartą yra pervedusi tokiu būdu liudytojui pinigus, yra pervedusi ir į sąskaitą ir telefono numerius, taip pat, kad daug kam siunčia pinigus ir iš savo giminaičių. Paaiškino, kad ji baigė pagrindinę mokyklą palengvinta programa, tiksliai nežino, dėl kokių sutrikimų jai buvo ji sudaryta, gal dėl to, kad blogai gaudydavosi. Tikino, kad ji augina kūdikį, neapsiimtų daryti nusikalstamų dalykų, nežinojo, kad tie pinigai yra gauti tokiu būdu.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad prašo skundo netenkinti, kadangi pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, priimant nutarimą buvo nustatytos visos objektyvios ir subjektyvios bylos aplinkybės, o įrodymų vertinimas yra institucijos pareiga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovas pripažino, jog protokole ir nutarime nurodytas kaltinimas pareiškėjai turi tam tikrų trūkumų (papildymai būtų reikalingi), tačiau iš esmės yra aišku, kad ji buvo nubausta už tai, kad panaudodama apgaulę (skelbime nurodydama, kad parduoda baldus) pasisavino nukentėjusios pinigus (baldų nepristatydama). Pareiškėja dalyvavo sukčiavimo schemoj, nepaisant to, kiek buvo dalyvių. V. K. nebuvo apklaustas, nes policijos pareigūnams užteko duomenų protokolo surašymui. Išvados dėl pareiškėjos sukčiavimo veiksmų buvo padarytos remiantis pinigų jai pervedimo faktu.
Atsiliepimas
Po pertraukos tęsiant posėdį ir apklausus liudytoją V. K., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovas nurodė, jog palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją, mano, kad skundo pareiškėja dalyvavo bendrininkaujant apgaule išvyliojant pinigus, žinojo, kad pinigai buvo gauti neteisėtu būdu. Pareiškėja turėjo matyti, kad pinigai gauti iš nežinomo asmens, jie buvo pervedami į nežinomo asmens telefono numerį, todėl pareiškėja turėjo suprasti, kad dalyvauja apgaulėje. Administracinėje teisenoje nėra inkriminuojamas bendrininkavimas, kiekvienas kaltas asmuo baudžiamas atskirai, todėl šiuo atveju būtų pagrindas dėl liudytojo irgi pradėti teiseną.
Nukentėjusioji A. K. teismo posėdžio metu skundą prašė atmesti, paaiškino, kad ji įkėlė skelbimą socialiniame tinkle Facebook su įvairiomis kainomis ir baldų nuotraukomis, jai žinute į per Facebook parašė asmuo, sukūręs fiktyvų profilį ir, kaip vėliau paaiškėjo, įdėjęs kito asmens nuotrauką. Nuotraukoje esantis asmuo vėliau su ja susisiekė, ji įsitikino, kad šis asmuo neturi nieko bendro su apgavyste. Šis asmuo jai parašė, kad tinka kaina, gali pristatyti baldus už 90 eurų (50 eurų yra baldų (kampo) kaina ir 40 eurų yra atvežimo kaina). Tai buvo šeštadienį, tačiau tą dieną baldų jis neatvežė, į žinutes neatrašė. Pirmadienį vis dar neatvežė baldų, nereagavo į jos žinutes. Po to ji apklausė visus šio asmens Facebooke profilyje esančius draugus ir visi parašė jai, kad iš tiesų šio žmogaus jie nepažįsta. Tada ji kreipėsi į policiją, tuo metu šis profilis dar buvo aktyvus, šiuo metu jis jau yra ištrintas. Po incidento ji skambino pareiškėjos telefono numeriu, atsiliepus ir jai pasakius, kad baldų negavo, todėl prašo grąžinti pinigus, ji išgirdo jos nustebimą bet po to ragelis buvo padėtas. Tas jai atrodo keista, nes žmogus turėtų sureaguoti, jeigu jai tai būtų jai naujiena. Pinigų iki šiol neatgavo, mano, kad K. A. žinojo, iš kur buvo gauti pinigai. Jei būtų nustatyta, kad ji nekalta, tada prašo skundą tenkinti.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. A. yra artima jo draugė, kuria pasitiki, K. vyras yra jo liudytojo brolio žmonos brolis. Jo giminaičiai arba gyvena užsienyje, arba yra seni, giminaičiai pažįsta K., todėl jis ne kartą kreipėsi į ją pagalbos, kad leistų disponuoti jos banko sąskaita, t. y. kad leistų jo giminaičiams pervesti į jos sąskaitas jam skirtus pinigus, kad ši juos pervestų tam tikru būdu jam. Ji praeitais metais taip yra pervedusi gal kokius 3 kartus jam pinigus. Taip pervesdavo jam pinigus sesuo, mama, brolis. Jis sužinojo, kad K. buvo nubausta už pažeidimą, kurio nepadarė. Tai jis , būdamas įkalinimo įstaigoje, pažadėjo nukentėjusiajai parduoti baldus, t.y. minkštą kampą, parašęs asmeninę žinutę nukentėjusiajai per „Facebook“, pasinaudojęs ne savo vardu ir pavarde bei nuotrauka. Nepamena, kokia tai buvo nuotrauka, bet galėjo būti arba gyvūno nuotrauka arba nepažįstamo asmens nuotrauka. Smulkių detalių jau nebeprisimena, nes tai seniai buvo. Už minkštą kampą prašė pervesti jam 50 eurų, o už atvežimą – 40 eurų, iš viso – 90 eurų. Jis žinojo, kad baldų nepristatys. Jis paprašė K. leisti pervesti į jos sąskaitą pinigus, o vėliau juos pervesti per terminalą į telefono numerį. Ji net nesugeba be paaiškinimo, kaip tą padaryti, per terminalą pervesti jam pinigų. Ji nežinojo, kad šį kartą pinigai buvo pervesti ne jo giminaičių, ji sakė policijoj, kad jis to prašė, tačiau policija jo neapklausė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
Be to, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-48-512/2019, 2AT-8-895/2020).
Teismas, išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad K. A. šiuo atveju padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 108 straipsnyje.
Pažymėtina, kad nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad K. A. nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą, tačiau ANK 108 straipsnis neturi nustatytų dalių, todėl akivaizdu, kad K. A. buvo nubausta už ANK 108 straipsnyje nustatyto nusižengimo padarymą.
ANK 108 straipsnyje nustatyta atsakomybė už vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi, šis straipsnis nustato administracinę atsakomybę už kelis skirtingus nusižengimus: smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą.
Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė, ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo ir kt. Nusižengimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (žr. Kauno apygardos teismo nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-566-810/2017). Vadovaujantis ANK 618 straipsnio 2 dalimi, ne teismo tvarka priimtame nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, jo dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. Šių požymių ir aplinkybių nurodytas yra svarbus ne tik administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui, bet ir atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad jis žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.
Šiuo atveju protokole bei skundžiamame nutarime pažeidimo esmė nurodyta tokia: „2020 m. spalio 17 d., 13:52 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose į gavėjo Swedbank sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodytą K. A. pavarde, A. K. pervedė iš savo sąskaitos Swedbank (duomenys neskelbtini) už minkštą kampą 50 eurų, o už atvežimą– 40 eurų, iš viso – 90 eurų, tačiau prekės negavo“. Taigi, tiek protokole, tiek skundžiamame nutarime nėra aiškiai nurodyta, kokie konkrečiai K. A. veiksmai pripažįstami kaip administracinis nusižengimas, nėra ir motyvuotų nustatytų aplinkybių įvertinimo. Nutarime tiesiog nurodyti nukentėjusiosios veiksmai pervedant pinigus į pareiškėjos sąskaitą bei tai, kad prekės ji negavo. Taigi, nutarime nurodyti ne tiek pareiškėjos, kiek nukentėjusiosios veiksmai, o tarp jų suklostę santykiai nurodyti tokie, kurie savo esme atitiktų civilinius santykius. Taigi, protokolas bei skundžiamas nutarimas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies bei 618 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
Kita vertus, teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovas pripažino, jog protokole ir nutarime nurodytas kaltinimas pareiškėjai turi trūkumų (papildymai būtų reikalingi), tačiau iš esmės yra aišku, kad pareiškėja buvo nubausta už tai, kad bendrininkaudama panaudojo apgaulę, nes žinojo, kad į jos sąskaitą buvo pervesti neteisėtu būdu gauti pinigai, t.y. dalyvavo sukčiavimo schemoj.
Skundo pareiškėja neneigia nutarime nurodytų faktinių aplinkybių, kad į jos sąskaitą nukentėjusioji pervedė 90 Eurų, tačiau paaiškino, kad su panaudota apgaule ji neturi nieko bendro, nes liudytojo V. K. prašymu, ji leido pasinaudoti jos banko sąskaita, t. y. pervesti į jos sąskaitą pinigus, kuriuos liudytojo prašymu, ji pažadėjo pervesti per terminalą į telefono numerio papildymą. Pareiškėja nurodė, jog ji nežinojo pinigų kilmės, nesinaudoja internetine bankininkyste ir nematė, kas konkrečiai ir už ką pervedė pinigus į jos sąskaitą, tiesiog išpildė liudytojo prašymą, manydama, kad pinigus pervedė liudytojo sesuo.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad tai jis turėtų būtų nubaustas už šį pažeidimą, nes būtent jis jį padarė: jis pažadėjo nukentėjusiajai parduoti baldus, susisiekęs su ja per fiktyvią „facebook“ paskyrą, jis paprašė skundo pareiškėjos leisti pasinaudoti jos banko sąskaita, jai neatskleisdamas, kieno ir už ką iš tikrųjų bus pervesti pinigai. Tiek skundo pareiškėja, tiek liudytojas iš esmės panašiai aiškino faktines aplinkybes, nurodė, kad yra seni pažįstami, juos sieja bendri giminaičiai ir liudytojas ne kartą anksčiau yra prašęs pareiškėjos tokiu būdu leisti pasinaudoti jos sąskaita. Teismui nenustačius esminių prieštaravimų tarp pareiškėjos ir liudytojo paaiškinimu, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo paaiškinimais, kad pareiškėja buvo pasinaudota jai nesuvokiant, kad dalyvauja apgaulės schemoje ir nežinant pinigų kilmės. Jokių objektyvių duomenų, galinčių neginčijamai paneigti pareiškėjos ir liudytojo nurodytas aplinkybes, nenustatyta. Vien ta aplinkybė, kad į pareiškėjos sąskaitą buvo pervesti nukentėjusiosios pinigai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ANK 108 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta, kad pareiškėja tam tikrais veiksmais dalyvavo naudojant apgaulę, kurios pasekoje pinigai buvo pasisavinti, tačiau tokių veiksmų byloje nėra nustatyta.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad K. A. turėjo matyti, kad pinigai gauti iš nežinomo asmens, jie buvo pervedami į nežinomo asmens telefono numerį, todėl turėjo suprasti, kad dalyvauja apgaulėje. Teismui tokia išvada kelia abejonę, kadangi gebėjimas būti atidžiu ir suvokti daromą uždraustą veiką yra labai individualus, priklausantis nuo asmenybės bei įvykių konteksto. Nors iš nukentėjusios atlikto pavedimo matyti, kad 90 eurų pervesta už minkštą kampą (pervedimo paskirtis), atsižvelgus į visą bylos aplinkybių kontekstą, pareiškėjos ir liudytojo nurodytą bendravimo ypatumus, kai tarp jų buvo jau tapę įprasta, kad liudytojui (su kuriuo pareiškėją sieja bendri giminaičiai) skirtingi giminaičiai perveda pinigus, kuriuos liudytojui pareiškėja pervesdavo į telefono numerį arba į banko sąskaitą, ir iki šiol nebuvo paaiškėję kokie nors teisės pažeidimų atvejai (pareiškėja už panašas pobūdžio pažeidimus nėra bausta), tikėtina, kad pareiškėja galėjo ir nebūti atidi tikrinant, koks konkrečiai asmuo pervedė ir kokia pervedimo paskirtis jos sąskaitoje yra nurodyti. Be to, pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad ji mokykloje mokėsi pagal specialią programą, nes „blogai gaudydavosi“. Šią aplinkybę patvirtina teismo nustatyti faktai. Teismas teismų informacine sistema „LITEKO“ nustatė, kad pareiškėja užaugo globos namuose, baudžiamojoje byloje Nr. N1-64-767/2017 2017 m. kovo 29 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, jog pareiškėjai buvo diagnozuoti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai. Šios faktinės aplinkybės, kad pareiškėja neužaugo pilnavertėje šeimoje, kurioje būtų diegiamos aiškios elgesio normos ir adekvatūs atidumo standartai, jai palyginti neseniai buvo diagnozuoti elgesio ir emocijų sutrikimai, ji yra dar labai jauno amžiaus, augina kūdikį, sustiprina teismo abejonę, ar pareiškėja suvokė dalyvaujanti apgaulės schemoje, ar buvo pakankamai apdairi ir įvertino gautų pinigų kilmę, ar turėjo paskatų apgaule užvaldyti turtą, kai turto perleidimo faktas yra labai lengvai atsekamas (pinigai gaunami į pareiškėjos sąskaitą banke). Teismas pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Įvertinus visus surinktus duomenis, daroma išvada, kad nėra pakankamai objektyvių įrodymų, jog skundo pareiškėja šioje konkrečioje situacijoje suvokė, jog galimai sukčiavimo būdu buvo pasisavinti nukentėjusiajai priklausantys 90 eurų, t. y. jos veiksmuose nenustatyta tyčia pasisavinti svetimus pinigus, todėl konstatuotina, kad K. A. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties požymių, dėl to administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu negalima (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pareiškėjos skundą tenkina, skundžiamą nutarimą naikina ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukia (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai jis padarė administracinį pažeidimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, apie tai informuotinas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius, atlikęs tyrimą pagal nukentėjusiosios pareiškimą (ANK 590 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas
nutaria:
K. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-7349-2020 (ROIK: 20124634245) ir administracinio nusižengimo teiseną K. A. atžvilgiu nutraukti nesant jos veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 straipsnyje, sudėties.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių miesto rūmus.
Pranešti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriui apie tai, kad liudytojas V. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog tai jis padarė administracinį pažeidimą, numatytą ANK 108 straipsnyje, dėl kurio nukentėjo A. K., pateikusi pareiškimą 2021 m. spalio 21 d.