Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties G. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2017 m. balandžio 8 d. 20.44 val. (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo transporto priemonę, įvažiavęs į krepšinio aikštelę, be jokios priežasties keletą kartų užspaudė stabdžių pedalą, ko pasekoje slydo ant šono, tokiais veiksmais sukėlė pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę krepšinio aikštelėje. Tokiais savo veiksmais G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 150.5 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 2 dalyje. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 9 d. nutarimu G. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 450 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui atėmimu, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 30 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, G. K. paskirta galutinė 450 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui atėmimu. Marijampolės rajono apylinkės teisme 2017 m. birželio 1 d. gautas G. K. skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 21 d. nutartimi skundą atmetė ir nutarimą paliko nepakeistą. Apeliaciniame skunde G. K. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį panaikinti, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą pakeisti ir dalyje dėl pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, jog jo vairuojamas automobilis, įvažiuodamas į krepšinio aikštelę ir apsisukdamas joje, šiek tiek slydo dėl vairavimo įgūdžių stokos, per didelio pasitikėjimo savimi, naujo automobilio galingumo, jo techninių galimybių nepažinimo, kelio dangos ir būklės neįvertinimo, o ne dėl chuliganiškų paskatų, pašalinių asmenų ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo. Iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo, kitos administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos, nėra aišku kuo pasireiškė apeliantui inkriminuojamas pavojingas vairavimas. Anot apelianto, chuliganiškų paskatų negalėjo būti kadangi buvo tamsus paros metas, krepšinio aikštelė nuo gatvės atribota krūmais, atokiau nuo gyvenamųjų sodybų, šalia kitų eismo dalyvių nebuvo, jo draugai buvo toliau nuo automobilio, be to, teismo posėdžio metu nurodė, kad pavojaus apelianto vairavimas jiems nekėlė. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į administracinio nusižengimo protokolo papildymą rašikliu nesilaikant Lietuvos Respublikos vyriausybės 2015 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 640 patvirtintų „Administracinio nusižengimo protokolo, nutarimo administracinio nusižengimo byloje, nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų pildymo taisyklių“ reikalavimų. Atsižvelgus į tai, kad protokolas buvo taisytas nurodant naują KET punktą, manytina, kad apeliantui reiškiami kaltinimai dėl chuliganiško vairavimo suformuoti netinkamai, nesilaikant ANK numatytų reikalavimų, neįrodant jo kaltės, pasikeitus apeliantui reiškiamam kaltinimui, protokolas turėjo būti pripažintas negaliojančiu. Apeliantas taip pat pažymi, jog policijos pareigūnai apklausiant liudytojus nesivadovavo ANK 581 straipsnyje numatyta tvarka. G. P. ir P. P. bei pats apeliantas buvo apklausti kaip liudytojai vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatomis, kadangi už melagingų parodymų davimą buvo supažindinti pagal ATPK 187² straipsnį, nors šis teisės aktas galiojo tik iki 2016 m. gruodžio 31 d. Be to, G. K. apklausiant ne kaip administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, o kaip liudytoją, jam nebuvo sudarytos sąlygos realizuoti savo teisių į tinkamą gynybą. Policijos pareigūnai taip pat nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo tiriant nusižengimą imtis priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, kadangi atvykę į įvykio vietą ir atlikdami administracinio nusižengimo tyrimą apklausė tik G. P. ir P. P., nors įvykio vietoje buvo ir kitų asmenų – A. B., G. D. ir A. Š., nesiaiškino aplinkybių apie toje vietoje kiek anksčiau buvusius asmenis su motoroleriais, nors šias aplinkybes nurodė tiek apeliantas, tiek liudytojas G. P.. Apelianto manymu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybė, kad nuo liudytojų G. P. ir P. P. namų įvykio vieta yra apie 400-500 metrų, kas suponuoja, jog asmenys negalėjo tiksliai identifikuoti važinėjusio automobilio bei kitų transporto priemonių. Kyla abejonių dėl liudytojų G. P. ir P. P. parodymų patikimumo. P. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis visų aplinkybių nematė. Be to, administracinio nusižengimo protokole, nurodyta, kad pažeidimo padarymo laikas yra 20 val. 44 min., liudytojas G. P. savo paaiškinime nurodė, kad šviesų automobilį pastebėjo 20 val. 44 min., bet teismo posėdžio metu nurodė, kad tai įvyko kur kas anksčiau, kai dar buvo šviesu. Pagal apelianto duotus parodymus jis į įvykio vietą atvažiavo apie 20 val. 30 min. Tai reiškia, kad šie asmenys galėjo įvykio vietoje matyti kitą automobilį arba jie įvykį stebėjo po saulėlydžio, dėl ko liudytojų galimybės stebėti kas vyko ir kas kokius veiksmus atliko buvo labai ribotos. Visiškai nevertinta ir tai, kokį poveikį matomumui galėjo turėti matomumo zonoje esantys krūmai. Skunde akcentuojama ir tai, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ant krepšinio aikštelės dangos esančios ratų žymės visiškai atitiko apelianto automobilio padangų plotį, nors administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kad ant aikštelės dangos esančios žymės būtų kaip nors matuojamos, fotografuojamos, pagal kriminalistikos reikalavimus, kas leistų jų matmenis palyginti su apelianto vairuoto automobilio padangomis. Taip pat byloje nėra duomenų, jog ant krepšinio aikštelės dangos esančios padangų žymės buvo padarytos būtent tuo laiku, kai apeliantas su draugais buvo toje vietoje. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. K. apeliacinis skundas atmetamas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde G. K. nurodo sutinkantis dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, tačiau ginčija kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. kad vairavo automobilį chuliganiškai. Apygardos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde nurodytus motyvus bei nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, negali sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog jo veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties – chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, chuliganiškos paskatos G. K. veiksmuose pasireiškė tuo, jog apeliantas neleistinoje vietoje, aikštelėje skirtoje žaisti krepšiniui, važinėjo sukant ratus ir leido automobiliui slysti, netoliese stovint žmonėms, nepaisant to, jog jie nurodė baimės ar pavojaus dėl apelianto vairavimo nejautę, taip sukeliant pavojų besisukant automobiliui paslydus į juos atsitrenkti ir sužaloti žmones, taip sukeliant realų pavojų sau ir kitiems asmenims bei jų turtui. Nors apeliantas skunde nurodo, jog chuliganiškų paskatų negalėjo būti, kadangi buvo tamsus paros metas, krepšinio aikštelė nuo gatvės atribota krūmais, atokiau nuo gyvenamųjų sodybų, tačiau pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, jog G. K. tokiu vairavimu sukėlė netoliese gyvenančių žmonių – G. P. ir J. P. neigiamą reakciją bei sutrikdė jų rimtį. Skunde apeliantas taip pat nurodė, jog jo vairuojamas automobilis, įvažiuodamas į krepšinio aikštelę ir apsisukdamas joje, šiek tiek slydo dėl vairavimo įgūdžių stokos, per didelio pasitikėjimo savimi, naujo automobilio galingumo, jo techninių galimybių nepažinimo, kelio dangos ir būklės neįvertinimo. Tačiau tokie apelianto teiginiai nepaneigia jo veiksmuose esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Kaip matyti, apeliantui vairuoti automobilio krepšiniui žaisti įrengtoje aikštelėje, nebuvo jokios pateisinamos priežasties ar poreikio. Atsižvelgus į tai, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tokie G. K. veiksmai buvo atlikti tyčia, t. y. jam suvokiant priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir norint taip veikti. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. K. atlikti veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – chuliganišką vairavimą, pažeidimas padarytas tyčia, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl šio pažeidimo.Skunde taip pat keliamos abejonės dėl liudytojų G. P. ir P. P. parodymų patikimumo. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, jog šias abejones apeliantas grindžia ne konkrečiomis objektyviomis aplinkybėmis, o tik savo paties pasvarstymu dėl minėtų liudytojų galimybių tiksliai identifikuoti krepšinio aikštelėje važinėjusį automobilį ir atliekamus veiksmus, matyti ne apelianto vairuotą, o kitą automobilį, atsižvelgiant į tai, kad jų gyvenamoji vieta nuo įvykio vietos nutolusi apie 400-500 metrų atstumu, be to, poveikį matomumui galėjo turėti ir matomumo zonoje esantys krūmai. Be to, šį skundo argumentą paneigia ir tai, kad G. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog krepšinio aikštelė iš jo namų matosi labai gerai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytojų G. P. ir P. P. pirminiai paaiškinimai ir vėlesni parodymai, bylą nagrinėjant teisme, buvo nuoseklūs, iš esmės neprieštaravo vieni kitiems. Be to, nei G. P., nei P. P. su apeliantu nėra susieti jokiais ryšiais, objektyvių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi apeliantas nepateikė, liudytojais apklausti parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam apeliantui.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstas apelianto G. K. skundo agumentas, kad policijos pareigūnai nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo tiriant nusižengimą imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, kadangi atvykę į įvykio vietą neapklausė G. K. draugų, nesiaiškino aplinkybių apie toje vietoje kiek anksčiau buvusius asmenis su motoroleriais, be to, nebuvo imtasi jokių priemonių, kurios patvirtintų, kad ant krepšinio aikštelės dangos esančios padangų žymės atitinka apelianto vairuoto automobilio padangas, pavyzdžiui jas matuojant, fotografuojant, pagal kriminalistikos reikalavimus. Aukštesnės instancijos teismas, atsakydamas į šį skundo argumentą, pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje turi būti nustatinėjamos tik tos aplinkybės, kurios reikšmingos procesinio sprendimo priėmimui. Administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Liudytojas G. P., iškvietęs policijos pareigūnus į įvykio vietą, aiškiai nurodė, jog neleistinus veiksmus krepšinio aikštelėje atliko ne motorolerių vairuotojai, o šviesios spalvos automobilis. Be to, tai, kad ant krepšinio aikštelės grindinio buvo matyti naujos automobilio padangų žymės, atitikusios apelianto vairuoto automobilio padangų plotį, o priėjus prie automobilio jautėsi padangų degimo kvapas, buvo užfiksuota Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulio 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. K. tarnybiniame pranešime, analogiškas aplinkybes R. K. ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė E. B. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Skundą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad keli asmenys vienodai aiškina analizuojamo įvykio aplinkybes, o jų parodymuose nėra esminių prieštaravimų, atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip ant krepšinio aikštelės dangos esančių padangų žymių matavimas, fotografavimas pagal kriminalistikos reikalavimus, apklausti liudytojus, kurie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, atsižvelgiant į surinktų duomenų visumą, nėra tikslinga. Be to, pažymėtina, kad apelianto nurodyti liudytojai - A. B., G. D. ir A. Š. buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Skundžiamą nutartį G. K. prašo panaikinti ir tuo pagrindu, kad, jo nuomone, reiškiami kaltinimai dėl chuliganiško vairavimo administracinio nusižengimo protokole buvo suformuoti netinkamai, nesilaikant ANK numatytų reikalavimų (grafoje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ yra rašikliu padarytas pataisymas ir prie jo nenurodyta „Taisymu tikėti“ bei nėra pataisymą padariusio ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašų). Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti administracinio nusižengimo padarymo esmę, kuria laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio nusižengimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Tačiau bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio nusižengimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą (nutartį), asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Susipažinus su G. K. surašytu administracinio nusižengimo protokolu matyti, kad jame nurodyti visi ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties objektyvieji požymiai: administracinio nusižengimo vieta, laikas, esmė, taip pat nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (KET 9 punkto pažeidimas), atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas, nurodyta ir protokolo surašymo data bei vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė, anketiniai duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Taigi apeliantui surašytame administracinio nusižengimo protokole jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai ir pažeidimo esmė buvo atskleisti pakankamai aiškiai, todėl nebuvo jokių kliūčių nagrinėti bylą ir, įvertinus joje esančių duomenų visumą, priimti tinkamą ir teisėtą sprendimą. Apelianto minimi protokolo trūkumai yra susiję su jo veikos kvalifikavimu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, kadangi už protokole pataisyto KET punkto reikalavimų pažeidimą atsakoma pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą savo kaltės apeliantas neginčija, be to, kaip matyti iš apylinkės teismo nutarties ir apelianto skundų, G. K. suvokė ir žinojo, dėl ko jam pareikštas kaltinimas ir nuo šio kaltinimo gynėsi, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jam buvo nesuprantama kaltinimo esmė ir pažeista jo teisė nuo šio kaltinimo gintis. Padaryti pažeidimai nėra esminiai, kurie naikintų G. K. atsakomybę dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo ar darytų administracinį procesą absoliučiai negalimu. Dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su apelianto įspėjimu pagal ATPK 187² straipsnio nuostatas, pažymima, jog veikos, kuriomis padaromi administraciniai nusižengimai ar administracinės teisės pažeidimai, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, iš esmės pripažįstamos baudžiamojo pobūdžio, todėl pagal analogiją vadovaujantis su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 325 straipsnio 4 dalimi liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, jei prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Todėl nagrinėjamu atveju, G. K. negalėtų būti patraukas administracinėn atsakomybėn už melagingų parodymų davimą, tačiau tai nereiškia, kad jį įspėjant pagal ATPK 187² straipsnį jam nebuvo sudarytos sąlygos realizuoti savo teisių į tinkamą gynybą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog G. K. kaltė dėl administracinių nusižengimų padarymo įrodyta remiantis visų byloje surinktų įrodymų visuma, o ne tik paties G. K. parodymais. Aplinkybės, jog liudytojai P. P. ir G. P. buvo įspėti už melagingų parodymų davimą pagal ATPK 187² straipsnį, o ne ANK 581 straipsnį, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį ar Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 9 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, liudytojų parodymus, duotus žemesnės instancijos teismo posėdyje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog apeliantas nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 420 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, todėl panaikinti skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį bei pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėa pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.