- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- 1-506-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00428-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Kaltinamasis
- T. Ž.
- Advokatai
- Diana Ingrida Vink
- Kategorijos
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, teistas:
1. 2014 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimo 1 metams;
2. 2014 m. balandžio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 puntu, 3 punktu, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., mokytis, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir dalyvauti elgesio pataisos programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir laisvės apribojimo: bausmė nustatyta aštuoneriems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. sausio 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine bausme, ir paskirtas – laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 21.00 val. iki 7.00 val., mokytis, pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, ir dalyvauti elgesio pataisos programose;
3. 2014 m. liepos 4 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi 1 b. p. prie paskirtosios bausmės pridėta dalis 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės ir subendrinta bausmė paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas T. Ž. sulaikymas nuo 2013 m. birželio 19 iki 20 d., bei iš dalies atliktos bausmės pagal 2014 m. sausio 20 d. ir balandžio 10 d. nuosprendžius. Remiantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant T. Ž. 9 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., tęsti mokslą;
4. 2014 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirta subendrinta bausmė — 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014 m. sausio 20 d., 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
5. 2014 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalį, bei taikant BK 65 straipsniu numatytas bausmių keitimo taisykles, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metams laisvės atėmimo;
6. 2015 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkė teismo pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 ir 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. sausio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo subendrintos bausmės, paskirtos pagal 2014 m. liepos 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį bei 2014 m. rugsėjo 8 d., 2014 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius paskirtos bausmės, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metams laisvės atėmimo;
7. 2015 m. kovo 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 10 mėnesių laisvės atėmimo; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus – 1 metams ir 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimo 1 metams ir 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. vasario 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 metus ir 7 mėnesius laisvės atėmimo. (Paskirtą bausmę yra atlikęs);
8. 2018 m. gruodžio 11 d Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, T. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos) ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, jam paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 18 d. 2021 m. gruodžio 3 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų. Vykdant šį nuosprendį Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 22 d. išdavė Europos arešto orderį, pagal kurį T. Ž. 2024 m. birželio 11 d., buvo sulaikytas Ispanijoje ir 2024 m. birželio 26 d. pristatytas į Vilniaus kalėjimą;
9. 2020 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo T. Ž. pagal Europos arešto orderį N. K. ir Lietuvoje suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo;
10. 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2021 m. birželio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos prie griežčiausios 2020 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirtos 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant dalį 2020 m. gruodžio 3 d. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į T. Ž. paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytinas bausmių laikas, atliktas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžius. 2022 m. sausio 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi (teikimas Nr. T-35-1010/2022) tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas ir panaikintas nuteistojo T. Ž. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos bei jis pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 8 d. nutartimi subendrinus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. ir 2020 gruodžio 3 d. nuosprendžius. Vykdant šią nutartį Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. išdavė Europos arešto orderį. 2018 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos) laisvės atėmimu 2 metams ir 3 mėnesiams; 2024 m. liepos 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr.11026-201/2018), pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, T. Ž. paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su likusia neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, kurią T. Ž. pasiųstas atlikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 26 d. nutartimi (teikimas Nr. T-35-1010/2022) ir T. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 9 mėnesiai ir 1 diena laisvės atėmimo. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas atliktas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio T. Ž. sulaikymo dienos,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje – Pravieniškių k., Kaišiadorių r., 2021 m. gegužės 18 dieną apie 22.00 val., 7-oje brigadoje, veikdamas kartu su M. Z. (šio asmens byla išskirta į kitą), asmeninio konflikto metu tyčia, nukentėjusiajam V. Z. sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę kairės rankos kumščiu, po ko nukentėjusiajam V. Z. nukritus ant žemės, M. Z. (šio asmens byla išskirta į kitą) sudavė vieną kartą su mediniu pagaliu į kairę veido pusę, po ko jis su M. Z. (šio asmens byla išskirta į kitą), įspyrė ir smūgiavo rankomis nukentėjusiajam V. Z. ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais jis su M. Z. (šio asmens byla išskirta į kitą) nukentėjusiajam V. Z. padarė kraujosruvą su pažeidimu kairės akies srityje, kairės akiduobės ir vidinės sienelių lūžį, kairės plaštakos IV delnakaulio lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais T. Ž. buvo kaltinama padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis T. Ž. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kaltu neprisipažįsta. 2021 m. gegužės 18 d., kas vyko visą dieną nepamena, apie 22.00 val., nelabai atsimena ką veikė, galėjo būti kambaryje, galėjo valytis dantis, galėjo būti duše, ruošėsi miegui, nes 22.00 val. reikia eiti miegoti, priešingu atveju galima gauti nuobaudą. Tuo metu laikėsi įstaigos taisyklių, nes norėjo būti paleistas lygtinai, 2021 m. gruodį taip ir įvyko, buvo paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra. Po savaitės, kai buvo paleistas, pas jį atvyko pareigūnai ir nurodė susidėti daiktus, kadangi dėl kitos veikos jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, o kol atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, pagal ankstesnį nuosprendį negalėjo atlikinėti bausmės, nes nebuvo išduotas Europos arešto orderis. Kai atvyko pareigūnai, jis supanikavo, nes nenorėjo grįžti į įkalinimo įstaigą ir išvyko į užsienį, taip pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas. Tuo tarpu 2021 m. gegužės 18 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliko 7 brigadoje. V. Z. asmeniškai nepažinojo, jų gyvenimo būdai visiškai nesutapo, kadangi V. Z. svaigindavosi, didžiąją laiko dalį buvo apsvaigęs nepajėgus kalbėti, tuo tarpu jis pats jokių draudžiamų medžiagų nevartojo ir nevartoja, sportavo, dalyvavo užimtume, mokėsi mokykloje, kaip ir nurodė buvo suinteresuotas išeiti į laisvę. Su V. Z. nebendravo kaip su asmeniu su kuriuo norėtų tapti pažįstami ar draugai, yra tik pasikeitęs keltu frazių teiraujantis iš kur ir tiek, žinojo, kad jo pravardė ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo paties nedomino svaiginimasis, todėl ir neturėjo apie ką bendrauti su nukentėjusiuoju ir nebendravo. Pykčio nukentėjusiajam neturėjo, nes su juo nebendravo. M. Z. asmeniškai nepažinojo, tiesiog gyveno toje pačioje gyvenamojoje patalpoje, bendravo tik tiek, kiek reikėjo dėl gyvenimo bendroje gyvenamojoje patalpoje, buitinių pokalbių palaikymui. Gyvenamojoje patalpoje, kur jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kiek tiksliai gyveno nuteistųjų pasakyti negali, tačiau iki 10 asmenų, patalpoje daug lovų, tačiau ne visos iš jų buvo užimtos. P. P. žino, nebendravo nei su vienu artimai, nepasitikėjo žmonėmis, kad veltis į draugystes ar privačius dalykus, tiesiog buitinis bendravimas, nes esi tam pačiam pastate, prasilenki, pasisveikini. L. E. žino kaip dieduką su ramentais, su juo taip pat nebendravo, gal yra pasakęs labas rytas. Girdėjo, kad jo gyvenamojoje patalpoje vyko kažkoks konfliktas, kažką girdėjo apie radiją, kad kažkas buvo pasiskolinęs radiją ir jos negrąžino, tačiau ne iš jo buvo pasiskolinta radija, jis savo vardu registruotų elektronikos prietaisų neturėjo. Apie nukentėjusiojo sužalojimą sužinojo, kai į patalpas atėjo pareigūnai, pradėjo vaikščioti, apžiūrinėti rankas, krumplius ar nėra nudaužyti, jo paties rankos nudaužytos nebuvo. Su nukentėjusiuoju neturėjo jokių konfliktų, jokių kontaktų, todėl nesupranta, kodėl nukentėjusysis jį nurodė kaip mušusį asmenį, mano, kad gal tą dieną nukentėjusysis buvo apsvaigęs, kažkur buvo jį pamatęs ir dėl to taip nurodė. Pirmame posėdyje nukentėjusysis jo neatpažino, atpažino tik perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, todėl mano, kad gal nukentėjusiajam buvo užsifiksavęs jo veidas, kažkur prasilenkiant, gal, kai nukentėjusįjį išvedinėjo į gydymo įstaigą. Su kuo bendravo 2021 metais atlikdamas bausmę gerai nepamena, dėl praėjusio laiko, buvo keletas asmenų su kuriais eidavo į programas, vienas buvo vardu (duomenys neskelbtini), kartu sportavo su (duomenys neskelbtini). Ankstesnio bausmės atlikimo metu mokėsi mokykloje, nebaigė, nes buvo paleistas lygtinai, tačiau šiuo metu mokosi profesinėje mokykloje, siekia įgyti suvirintojo profesiją, skaito knygas, vaikšto į programas, dirbtų, tačiau nėra darbo. 2021 m. atlikdamas bausmę turėjo savo rėžimą – sportavo, lankė užimtumo programas, buvo suinteresuotas išeiti į laisvę anksčiau, kas jam ir pavyko.
Nukentėjusysis V. Z. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad dėl 2021 m. gegužės 18 d. įvykio jis nieko neatsimena, praėjo 3-4 metai, nieko negali prisiminti. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo pagarsinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nukentėjusysis paaiškino, jog gegužės mėnesį, jam atrodo, praeitų metų, su tokiu K. P., rūkė sintetinį kanabinoidą, pasiėmė 10 langelių, tuos langelius surūkė, apsvaigę nebuvo. Tomas, tas kur paieškomas, sudavė jam į veido sritį iš kumščio, net akiduobė lūžo. Jam iš kairės. Lūžo kairė akiduobė. Sulesė su lazdomis, viena metalinė lazda buvo, kita medinė. Sušoko dar tas M. Z. medine lazda trenkė i galvą, įskilo antakiai, jam atrodo kairėje pusėje, buvo visas nuo kojų iki galvos mėlynas, ranka lūžo. 30 smūgių tikrai sudavė i visą kūną. Visas kūnas buvo mėlynas. Kas mušė metaline lazda nematė kas sudavė. Matė pačią lazdą. Jau pamatė, kad iš tos medinės lazdos gavo ir susirietė i kamuolį ir kentė tuos smūgius, savo galvą saugojo. Po to, kai M. Z. davė iš lazdos i galvą, tada suprato, kad reikia dengtis, nes nieko gero. Jis kaip atėjo į kamerą K. P. jau be sąmonės gulėjo. Ant grindų prie radiatoriaus gulėjo. Jis tik atsidarė duris ir iškart smūgis į galvą, jį sumušė, sakė eik apsiprausti, nuėjo į prausyklą, pradėjo praustis, šie atitempė K. P. į prausyklą ir numetė. Atsigavo K. P. po to, prausykloje, kai atėjo pareigūnai. Apie 22 valandą vakaro, po vakarinio patikrinimo. Jis buvo pas tokį (duomenys neskelbtini) sekcijoje. (duomenys neskelbtini) pavardė lyg E. L. Jį vadina (duomenys neskelbtini), tokia pravardė ir koridoriuje sušaukė (duomenys neskelbtini) ir toks P.P. ėjo kartu su juo iki tos 7 sekcijos. Ten buvo uždarytos durys, jis pats atsidarė duris, užėjo ir iškart smūgis kumščiu iš T. Ž. į galvą. Toje 7 sekcijoje buvo daug žmonių, (duomenys neskelbtini) toks, vardas (duomenys neskelbtini), pavardė panaši į pravardę, T. Ž., M. Z., P. P., tas, kieno radijėlė buvo, pravardė (duomenys neskelbtini), dar buvo vienas, kur į laisvę išėjo, pamiršo vardą, pavardę, vilnietis. Gal 7 buvo ir tas gulintis K. P.. Kai įėjo nematė kraujo ant K. P. tik, kad šis be sąmonės guli. T. Ž. jam sudavė kumščiu tik įėjus. Skausmas vertintų 10 balų. Kai sudavė, jis nukrito. Jis gal ir bandė keltis ir pamatė, kad M. Z. iš tokios baltos, medinės, metro ilgio lazdos davė. Tą lazdą galėtų atpažinti. Ji panaši į pakabą, kaip trikampis, tik nulaužta. Ir metalinę lazdą galėtų atpažinti, nuo kėdės kojos nulaužta lazda. Dar yra randas, kaip iš tos lazdos gavo. Stipriau buvo iš lazdos ar iš kumščio negali pasakyti, bet abu smūgiai 10 balų, abu skaudūs ir stiprūs. Kai gavo iš lazdos užsidengė veidą ir gulėjo ant pilvo, į kamuoliuką susirietęs, gali būti, kad šonu, nes visas dešinysis šonas buvo baisiai mėlynas. Civilinio ieškinio dar nereiškė, sakė, kad teisme bus galima. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai davė teisingus parodymus (t. 2, b. l. 1-4). Pagarsinus nukentėjusiojo V. Z. parodymus, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog tvirtina parodymus, jeigu rašė, tai reiškia tvirtina. T. Ž. – tai jis kaltinamasis, dabar neatpažįsta, neatsimena jau. Tada gal pagal nuotrauką atpažino T. Ž.. Nieko daug neprisimena, prisimena, kad atėjo, sumušė ir viskas, nenori pasakoti. Jaučia pasekmes po sumušimo ir ranka ir akis, akiduobė lūžo, po 1,5 ar 2 metų tinklainė atšokusi, ją prišaudė. Ranka viskas gerai, pasekmės liko akyje. Patys sužalojimai per kiek praėjo nežino. Kalėjimo ligoninėje dar kažką darė po sumušimo, stebėjo, Kauno klinikose nebuvo paliktas per naktį. Byla susijusi su sumušimu, jam tyrimai neįdomu, nustatytas lengvas kūno sužalojimas ir viskas. T. Ž. sudavė vieną smūgį, gali būti taip, kad jis sudavė patį pirmą smūgį. Pažino pagal foto nutrauką kažkada. To įvykio nepamena, galva sutrenkta, daug ko nepamena, ką prisiminė pasakė tyrėjai, dabar net nenori, kad būtų klausinėjamas. Įvykio dieną, gal ir buvo apsirūkęs ,,langelių“, bet jie ilgai nelaiko, neapsipažino, kas jam trenkė.
Liudytojas Raimondas Mileška apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nelabai žino kodėl buvo pakviestas liudyti, 2021m. gegužės 18 d. įvykis buvo labai seniai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Raimondas Mileška paaiškino, kad 2021 m. gegužės 18 d. nuo 8.00 val. pradėjo vykdyti tarnybą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Pirmajame sektoriuje Saugumo valdymo skyriuje jaunesniojo specialisto pareigose. Apie 22.15 val. jis buvo Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 3, kai tuo meta suveikė iškvietimo skambutis iš 1-o būrio. Atsiliepus buvo pranešta, kad 1-ame būryje yra sužaloti du nuteistieji. Kas pranešė jis negali atsakyti, nes nežino, tačiau kažkas iš nuteistųjų. Taip pat nenurodė kokie nuteistieji yra sužaloti. Jie iškarto sureagavo ir nubėgo į 1-ą būrį, kartu su juo bėgo pareigūnai Donatas Kasiukevičius, Kazimieras Čepkauskas, Regimantas Kmeliauskas. Nubėgus į 1-ą būrį pirmiausiai apėjo nuteistųjų gyvenamas patalpas, jose nieko įtartino nepastebėjo, nuteistieji buvo savo gyvenamose patalpose. Tuomet nuėjo į dušo patalpą, joje pamatė du nuteistuosius, kurie buvo kruvini, kitų nuteistųjų dušo patalpoje nebuvo. Vienas nuteistasis tupėjo prie sienos, o kitas buvo šalia jo. tada jie patalpose ieškojo nusikaltimo įrankių, kuriais galėjo būti sužaloti nuteistieji. Tuo metu, kai tikrino nuteistuosius nei vienas nuteistasis nieko nekomentavo apie įvykį. Jis apžiūrėjo lauke ūkio dalies teritoriją, esančią po 1-ojo būrio virtuvėlės langais ir rado medinę lentos nuolaužą, kuri buvo galimai su kraujo žymėmis, kurią jis paėmė. Sužaloti nuteistieji, buvo atvesti į KPP 2, kur buvo nustatyta, kad tai K. P. ir V. Z. Abu nuteistieji buvo konvojuoti į Kauno klinikas. Su konvojuojamais nuteistaisiais vyko ir jis kartu (t. 2, b. l. 64-65). Pagarsinus parodymus, liudytojas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. V. Z. kiek pamena nenurodė kas prieš jį smurtavo. Sužalotus nuteistuosius rado dušo patalpoje, bendro naudojimo patalpose. Pačiame būryje yra apie 8 gyvenamosios patalpos ir atskira patalpa iš koridoriaus į dušo patalpą. Kai atėjo į dušą buvo du nuteistieji, kas juos sumušė nepaaiškino, jie sunkiai orientavosi, galva buvo labai deformuota, nes gumbai iškilę. V. Z. kur matėsi sužalojimai neatsimena. Vyko kartu su jais į Kauno klinikas, jie jokių komentarų jam nesakė apie sužalojimus. Per domofoną, durų iškvietimo pultas, paskambina ir praneša, kameros yra patalpose, jos dažniausiai būną apgadintos, būna apgadintas ekraniukas, nesimatė kas skambino, bet pranešė, kad buvo sužaloti nuteistieji. Buvo deformuoti nuteistųjų veidai, matėsi kraujas, kraujo buvo dušo patalpoje. Kiek atsimena koridoriuje nieko nesimatė. Gyvenamosiose patalpose nebuvo matyti nieko. Rado medinės lentos nuolaužą, toks pagalys medinis, jis buvo kaip ir su kraujo žymės, pagalvojo, kad užpuolimo įrankis. Ta lenta gal kėdės, gal kažko kito, bet nėra tikras. Paties konflikto nematė.
Liudytojas Kazimieras Čepkauskas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dėl 2021 m. gegužės 18 d. V. Z. sužalojimo nieko neatsimena. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad 2021 m. gegužės 18 d. nuo 8.00 val. pradėjo vykdyti tarnybą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Pirmajame sektoriuje Saugumo valdymo skyriuje jaunesniojo specialisto pareigose. Apie 22.15 val. buvo Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 3, tuo meta suveikė iškvietimo skambutis iš 1-o būrio ir pranešė, kad 1-ame būryje yra sužaloti nuteistieji. Kas pranešė jis nežino. Gavus pranešimą apie sužalotus nuteistuosius jis kartu su pareigūnais Raimondu Mileška, Donatu Kasiukevičiumi, Regimantu Kmeliausku nubėgo į 1-ą būrį. Nubėgus į 1-ą būrį jis nuėjo į prausyklą kur pamatė du nuteistuosius, vienas sėdėjo prausykloje ant kibiriuko, o kitas stovėjo prie sienos. Abu buvo kruvini (t. 2, b. l. 58). Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistųjų, kurių veidai buvo kruvini, vardų neatsimena. Kiek pamena galvos buvo sumuštos, nepasakys ką jie sakė, nes senai buvo. Prausykloje kraujo nematė, bet jie buvo kruvini. Ar kitose patalpose buvo kraujo neatkreipė dėmesio, neatsimena ar nuteistieji sakė kas juos sumušė. T. Ž. tik iš matymo atsimena, neatsimena su kuo jis bendraudavo. Pačio konflikto jis nematė, jis pats kitų nuteistųjų rankų neapžiūrinėjo, ar buvo kažkas tirta nežino.
Liudytojas K. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. gegužės 18 d. nematė kaip buvo sumuštas V. Z. Nematė, kad jis apskritai buvo sumuštas. Kai jis pats buvo sužalotas buvo praradęs sąmonę, jau atsimena, kai buvo Kaune klinikose, daugiau nieko neatsimena ir nematė. Prieš V. Z. smurto panaudojimo nematė, klinikose neatkreipė dėmesio ar V. Z. veidas buvo sumuštas. Smurtavimo dieną buvo vartojęs psichotropines medžiagas ir V. Z. buvo vartojęs psichotropines medžiagas. Kai buvo jis pats sumuštas su T. Ž. viename ,,barake“ gyveno.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog liudytojas E. L. yra miręs dėl ko vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas paaiškino, kad nuo 2019 metų atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Pirmajame sektoriuje, administracijos buvo paskirtas gyventi į 1-ą būrį 1-ą brigadą. Pataisos namuose turėjo pravardę ,,(duomenys neskelbtini)“. Atsimena, kad tai galėjo būti 2021 m. gegužės 18 diena, pas jį gyvenamojoje patalpoje 1-1 buvo nuteistasis V. Z., jiedu kalbėjosi, kai tuo metu atėjo P. P. ir pasakė V. Z., kad šį kviečia, tačiau kas kur kviečia jis nežino, nesigilino. V. Z. išėjo. P. P. jo pradėjo klausinėti iš kur čia ta radija, kas čia kaip buvo. Jis šiam atsakė, kad K. P. atsinešė radiją, tačiau nežino iš kur šis tą radiją gavo. Apie tai ar ta radija vogta ar nevogta jis nesigilino. Kai pabaigė kalbėti su P. P., ėjo į tualetą. Dušinėje pamatė su sužalojimo žymėmis nuteistuosius K. P. ir V. Z.. Ir tuo meta atėjo pareigūnai, kurie išsivedė tuos. Niekas apie tai, kas šiems nutiko nekalbėjo, jis pats nei pas V. Z. nei pas K. P. neklausė kas šiems nutiko (t. 2, b. l. 81).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas P. P. buvo šaukiamas kaip liudytojas, tačiau paaiškėjo, jog jis yra užsienyje bei pranešė, jog neatvyks į teisminį bylos nagrinėjimą, nuotolinio ryšio priemonėmis nesinaudoja, dėl ko vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas paaiškino, kad nuo 2020 metų rugpjūčio 7 dienos atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Pirmajame sektoriuje, nuo 2021 m. balandžio mėnesio administracijos buvo paskirtas gyventi į 1-ą būrį. Nuteistąjį V. Z.jis pažinojo, kažkuriuo metu kitame būryje su juo gyveno. K. P.žinojo iš matymo. Atsimena, tai galėjo būti 2021 m. gegužės 18 diena apie 21.00 val. ar 22.00 val. atsimena, kad prieš patį miegą buvo, buvo savo 2-oje gyvenamojoje patalpoje, atsidarė jo gyvenamos patalpos durys, kas už jų buvo nematė, ir pasakė ,,(duomenys neskelbtini)“ ateik į 7 sekciją. Jis nuėjo į 7-ą sekciją, ten buvo gal kokie 6-7 nuteistieji, bet negali tiksliai pasakyti kas tokie buvo, neatsimena. Jam kažkuris iš jų pasakė, kad yra pavogta ir parduota radija. Jis paklausė kas čia tokie pavogė, jam pasakė, kad V. Z. ir K. P., ir kažkuris iš tų nuteistųjų paprašė, kad jis pakviestų V. Z.. Tuomet kai jis buvo 7-oje sekcijoje tarp nuteistųjų jis nematė K. P o. Jis tuomet nuėjo į 5-ą sekciją, pasakė (duomenys neskelbtini) eik tave kviečia į septintą. ,,(duomenys neskelbtini)“ yra V. Z. pravardė. Jis tuomet nuėjo į 1-ą sekciją, jautė, kad už jo ėjo V. Z., tačiau negali atsakyti ar jis ėjo vienas ar dar kažkas su pastaruoju ėjo, nes jis nežiūrėjo. Jis nuėjęs į 1-ą sekciją ir ten buvusių nuteistųjų pasiklausė ar V. Z. su K. P tikrai pardavė radiją. Toje 1-oje sekcijoje kiek atsimena buvo E. L., kuris jam pasakė, kad taip, tikrai šie pardavė radiją. 1-oje sekcijoje jis prabuvo gal kokių dešimt minučių. Jokio triukšmo sklindančio iš koridoriaus jis negirdėjo tuo meta, kai buvo 1-oje sekcijoje. Jis tuomet išėjo iš 1-os sekcijos link savo gyvenamos patalpos, pamatė nuteistųjų prie dušo patalpos, kas tokie nuteistieji buvo jis neatsimena. Jis tuomet užėjo į dušo patalpą, joje pamatė su sužalojimo žymėmis ant veido V. Z.. Jis pas V. Z. paklausė ar tikrai šis pardavė radiją, šis jam nieko neatsakė. Jis V. Z. neklausė kas šį sužalojo. Nuteistojo K. P jis nematė dušo patalpoje. Jis nieko neklausinėjo apie tai, kas sužalojo V. Z., taip pat negirdėjo, kad kas būtų apie tai šnekėję. Kas sužalojo V. Z. jis nežino. Jis nežino, negali atsakyti, ar V. Z. su K. P vartojo narkotines medžiagas, nebendravo jis su šiais artimai, tuo labiau buvo naujas būryje (t. 2, b. l. 87-88).
Iš 2021 m. gegužės 19 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, matyti, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 1).
Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialisto Donato Kasiukevičiaus 2021 m. gegužės 18 d. tarnybinio pranešimo Nr. 41-5729, matyti, kad nurodyta, jog 2021 m. gegužės 18 d. apie 22.15 val. per iškvietimo įrenginį, esantį KPP-3, nenustatytas nuteistasis iš 1-o būrio pranešė, kad būryje yra sužalotų nuteistųjų. Nedelsiant nubėgus į nurodytą būrį, prausykloje buvo rasti 1-ojo būrio 15-os brigados nuteistieji V. Z. gim. (duomenys neskelbtini) ir K. P. gimęs (duomenys neskelbtini). Pas juos ant galvų ir kitų kūno dalių buvo matyti kraujosruvos, mėlynės ir patinimai. Atsižvelgiant į sužalojimų stiprumą, buvo nuspręsta konvojuoti minėtus nuteistuosius į gydymo įstaigą. Atsižvelgiant į sužalojimų stiprumą, buvo nuspręsta konvojuoti į gydymo įstaigą Kauną. Buvo atliktos kratos būrio gyvenamosios ir pagalbinėse patalpose, taip pat apžiūrėta teritorija aplink pastatą. 8-oje gyvenamojoje patalpoje po lova rasta nulaužta metalinė kėdės koja, lauke po virtuvėlės langu rasta baltos spalvos lentos nuolauža su kraujo žymėmis (t. 1, b. l. 7).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad apžiūros objektas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus 1-o būrio prausykla (t. 1, b. l. 91-98).
Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, matyti, jog jame nurodyta, kad saugumo valdymo skyriaus specialistas J. G. savanoriškai pateikė 8-oje gyvenamojoje patalpoje rastą nulaužtą metalinę kėdės koją ir lauke po virtuvėlės langu rastą baltos spalvos lentos nuolaužą su kraujo žymėmis (t. 1, b. l. 99).
Iš daiktų apžiūros protokolo, matyti, jog apžiūros objektas – metalinė kėdės koja, lentos nuolauža (t. 1, b. l. 100-105).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvados Nr. G 2097/2021(02), matyti, jog joje nurodyta, kad V. Z. nustatyta: kraujosruva su pažeidimu kairės akies srityje, kairės akiduobės ir vidinės sienelių lūžis, kairės plaštakos IV delnakaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruva su pažeidimu kairės akies srityje laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kairės akiduobės, kairės plaštakos IV delnikaulio lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 109-111).
Iš specialisto G. A. Chaker paaiškinimo protokolo, matyti, kad veido sužalojimas - kraujosruva su pažeidimu kairės akies srityje, kairės akiduobės apatinės ir vidinės sienelių lūžis – galėjo būti padaryti kumščiu, negalėjo būti padaryti mediniu pagaliu. (Apklausos metu pateikti pagalio duomenys – medinis kampuotas, stačiakampio formos naudojamas, kaip drabužių pakaba) (t. 1, b. l. 114-116).
Iš specialisto G. A. Chaker paaiškinimo protokolo, matyti, kad kairės plaštakos IV delnakaulio lūžio lokacija, pobūdis nerodo jo tikslaus padarymo būdo ir (arba) tikslių jo padariusio daikto savybių, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kairės akiduobės apatinės bei vidinės sienelių lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kairės plaštakos IV delnakaulio lūžis laikomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 118-120).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo, matyti, kad nukentėjusysis V. Z.atpažįsta asmenį (T. Ž.), kuris yra nuotraukoje Nr. 3. Tai yra asmuo, vardu T. Ž.. Atpažįsta jį iš veido bruožų (t. 1, b. l. 175-179).
Iš Kalėjimų departamento prie LR TM Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Nerijaus Lužo tarnybinio pranešimi, matyti, kad Kriminalinės žvalgybos skyriaus turimais duomenimis, įtariamasis T. Ž., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmame sektoriuje, artimai bendravo su nuteistuoju A. B. ir nuteistuoju M. Z. (t. 3, b. l. 15).
Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).
Motyvuojamoji dalis
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. Ž. kaltinimai buvo pareikšti sužalojus V. Z., tačiau kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu T. Ž. paaiškino, kad 2021 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val. nesmurtavo prieš nukentėjusįjį V. Z.. Įvykio metu bausmę atliko 7 brigadoje. V. Z. asmeniškai nepažinojo, jų gyvenimo būdai visiškai nesutapo, kadangi V. Z. svaigindavosi, didžiąją laiko dalį buvo apsvaigęs nepajėgus kalbėti, tuo tarpu jis pats jokių draudžiamų medžiagų nevartojo ir nevartoja, sportavo, dalyvavo užimtume, mokėsi mokykloje, buvo suinteresuotas išeiti į laisvę. Su V. Z. nebendravo kaip su asmeniu su kuriuo norėtų tapti pažįstami ar draugai, yra tik pasikeitęs keltu frazių teiraujantis iš kur ir tiek, žinojo, kad jo pravardė ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau jo paties nedomino svaiginimasis, todėl ir neturėjo apie ką bendrauti su nukentėjusiuoju ir nebendravo. Pykčio nukentėjusiajam neturėjo, nes su juo nebendravo. Girdėjo, kad jo gyvenamojoje patalpoje vyko kažkoks konfliktas, kažką girdėjo apie radiją, kad kažkas buvo pasiskolinęs radiją ir jos negrąžino, tačiau ne iš jo buvo pasiskolinta radiją, jis savo vardu registruotų elektronikos prietaisų neturėjo. Apie nukentėjusiojo sužalojimą sužinojo, kai į patalpas atėjo pareigūnai, pradėjo vaikščioti, apžiūrinėti rankas, krumplius ar nėra nudaužyti, jo paties rankos nudaužytos nebuvo. Su nukentėjusiuoju neturėjo jokių konfliktų, jokių kontaktų, todėl nesupranta, kodėl nukentėjusysis jį nurodė kaip mušusį asmenį, mano, kad gal tą dieną nukentėjusysis buvo apsvaigęs, kažkur buvo jį pamatęs ir dėl to taip nurodė. Pirmame posėdyje nukentėjusysis jo neatpažino, atpažino tik perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, todėl mano, kad gal nukentėjusiajam buvo užsifiksavęs jo veidas, kažkur prasilenkiant, gal, kai nukentėjusįjį išvedinėjo į gydymo įstaigą. Tuo tarpu nukentėjusysis V. Z. teisiamojo posėdžio metu apie 2021 m. gegužės 18 d. įvykį nieko papasakoti negalėjo, nes įvykio neatsiminė. To rezultate buvo pagarsinti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, jog gegužės mėnesį, jam atrodo, praeitų metų, su tokiu K. P., rūkė sintetinį kanabinoidą, pasiėmė 10 langelių, tuos langelius surūkė, apsvaigę nebuvo. Tomas, tas kur paieškomas, sudavė jam į veido sritį iš kumščio, net akiduobė lūžo. Jam iš kairės. Lūžo kairė akiduobė. Sulesė su lazdomis, viena metalinė lazda buvo, kita medinė. Sušoko dar tas M. Z. medine lazda trenkė i galvą, įskilo antakiai, jam atrodo kairėje pusėje, buvo visas nuo kojų iki galvos mėlynas, ranka lūžo. 30 smūgių tikrai sudavė i visą kūną. Visas kūnas buvo mėlynas. Kas mušė metaline lazda nematė kas sudavė. Matė pačią lazdą. Jau pamatė, kad iš tos medinės lazdos gavo ir susirietė i kamuolį ir kentė tuos smūgius, savo galvą saugojo. Po to, kai M. Z. davė iš lazdos i galvą, tada suprato, kad reikia dengtis, nes nieko gero. Jis kaip atėjo į kamerą Konstantinas jau be sąmonės gulėjo. Ant grindų prie radiatoriaus gulėjo. Jis tik atsidarė duris ir iškart smūgis į galvą, jį sumušė, sakė eik apsiprausti, nuėjo į prausyklą, pradėjo praustis, šie atitempė K. P. į prausyklą ir numetė. Atsigavo K. P. po to, prausykloje, kai atėjo pareigūnai. Apie 22 valandą vakaro, po vakarinio patikrinimo. Jis buvo pas tokį (duomenys neskelbtini) sekcijoje. (duomenys neskelbtini) pavardė lyg E. L.. Jį vadina (duomenys neskelbtini), tokia pravardė ir koridoriuje sušaukė (duomenys neskelbtini) ir toks P. P. ėjo kartu su juo iki tos 7 sekcijos. Ten buvo uždarytos durys, jis pats atsidarė duris, užėjo ir iškart smūgis kumščiu iš T. Ž. į galvą. Toje 7 sekcijoje buvo daug žmonių, (duomenys neskelbtini) toks, vardas (duomenys neskelbtini), pavardė panaši į pravardę, T. Ž., M. Z., P. P., tas, kieno radijėlė buvo, pravardė (duomenys neskelbtini), dar buvo vienas, kur į laisvę išėjo, pamiršo vardą, pavardę, vilnietis. Gal 7 buvo ir tas gulintis K. P.. Kai įėjo nematė kraujo ant K. P. tik, kad šis be sąmonės guli. T. Ž. jam sudavė kumščiu tik įėjus. Skausmas vertintų 10 balų. Kai sudavė, jis nukrito. Jis gal ir bandė keltis ir pamatė, kad M. Z. iš tokios baltos, medinės, metro ilgio lazdos davė. Tą lazdą galėtų atpažinti. Ji panaši į pakabą, kaip trikampis, tik nulaužta. Ir metalinę lazdą galėtų atpažinti, nuo kėdės kojos nulaužta lazda. Dar yra randas, kaip iš tos lazdos gavo. Stipriau buvo iš lazdos ar iš kumščio negali pasakyti, bet abu smūgiai 10 balų, abu skaudūs ir stiprūs. Kai gavo iš lazdos užsidengė veidą ir gulėjo ant pilvo, į kamuoliuką susirietęs, gali būti, kad šonu, nes visas dešinysis šonas buvo baisiai mėlynas. Civilinio ieškinio dar nereiškė, sakė, kad teisme bus galima. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai davė teisingus parodymus (t. 2, b. l. 1-4). Pagarsinus nukentėjusiojo V. Z. parodymus, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog tvirtina parodymus, jeigu rašė, tai reiškia tvirtina. Tomas – tai jis kaltinamasis, dabar neatpažįsta, neatsimena jau. Tada gal pagal nuotrauką atpažino Tomą. Nieko daug neprisimena, prisimena, kad atėjo, sumušė ir viskas, nenori pasakoti. T. Ž. sudavė vieną smūgį, gali būti taip, kad jis sudavė patį pirmą smūgį. Pažino pagal foto nutrauką kažkada. To įvykio nepamena, galva sutrenkta, daug ko nepamena, ką prisiminė pasakė tyrėjai, dabar net nenori, kad būtų klausinėjamas. Įvykio dieną, gal ir buvo apsirūkęs ,,langelių“, bet jie ilgai nelaiko, neapsipažino, kas jam trenkė. Taip pat nukentėjusysis T. Ž., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, atpažino kaip asmenį, apie kurį davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, atpažino jį iš veido bruožų (t. 1, b. l. 175-179). Vis tik, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis, T. Ž., kaip jį sumušusio asmenis neatpažino, o tariamai atpažino tik pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kelia pagrįstų abejonių nukentėjusiojo aiškiu supratimu, kas jam sudavė smūgį ir vėliau jį mušė, juo labiau, kad kaip pats nurodė, jam atėjus į patalpą buvo ir kitų nuteistųjų, o be to įvykio dieną jis buvo svaiginęsis draudžiamomis medžiagomis. Tai, kad nukentėjusysis įvykio dieną svaiginosi draudžiamomis medžiagomis, patvirtina liudytojo K. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad smurtavimo dieną buvo vartojęs psichotropines medžiagas ir V. Z. buvo vartojęs psichotropines medžiagas. Be to, nors iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. gegužės 18 d. buvo sumuštas ir liudytojas K. P., su kuriuo nukentėjusysis kartu buvo prausykloje, tai yra patalpoje, kurioje juos rado policijos pareigūnai, tačiau šis liudytojas duodamas parodymus teisme paaiškino, kad nematė kaip buvo sumuštas V. Z.. Nematė, kad jis apskritai buvo sumuštas. Prieš V. Z. smurto panaudojimo nematė, klinikose neatkreipė dėmesio ar V. Z. veidas buvo sumuštas.
Kas smurtavo prieš V. Z. nenurodė ir liudytojai R. M., K. Č., E. L., P. P.. Liudytojas R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. gegužės 18 d. nuo 8.00 val. pradėjo vykdyti tarnybą Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Pirmajame sektoriuje Saugumo valdymo skyriuje jaunesniojo specialisto pareigose. Apie 22.15 val. jis buvo Kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 3, kai tuo meta suveikė iškvietimo skambutis iš 1-o būrio. Atsiliepus buvo pranešta, kad 1-ame būryje yra sužaloti du nuteistieji. Kas pranešė jis negali atsakyti, nes nežino, tačiau kažkas iš nuteistųjų. Taip pat nenurodė kokie nuteistieji yra sužaloti. Jie iškarto sureagavo ir nubėgo į 1-ą būrį, kartu su juo bėgo pareigūnai Donatas Kasiukevičius, Raimondas Mileška, Regimantas Kmeliauskas. Nubėgus į 1-ą būrį pirmiausiai apėjo nuteistųjų gyvenamas patalpas, jose nieko įtartino nepastebėjo, nuteistieji buvo savo gyvenamose patalpose. Tuomet nuėjo į dušo patalpą, joje pamatė du nuteistuosius, kurie buvo kruvini, kitų nuteistųjų dušo patalpoje nebuvo. Vienas nuteistasis tupėjo prie sienos, o kitas buvo šalia jo. tada jie patalpose ieškojo nusikaltimo įrankių, kuriais galėjo būti sužaloti nuteistieji. Tuo metu, kai tikrino nuteistuosius nei vienas nuteistasis nieko nekomentavo apie įvykį. Jis apžiūrėjo lauke ūkio dalies teritoriją, esančią po 1-ojo būrio virtuvėlės langais ir rado medinę lentos nuolaužą, kuri buvo galimai su kraujo žymėmis, kurią jis paėmė. Sužaloti nuteistieji, buvo atvesti į KPP 2, kur buvo nustatyta, kad tai K. P. ir V. Z.. Abu nuteistieji buvo konvojuoti į Kauno klinikas. Su konvojuojamais nuteistaisiais vyko ir jis kartu (t. 2, b. l. 64-65). Tuo tarpu apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas Raimondas Mileška paaiškino, kad tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. V. Z. kiek pamena nenurodė kas prieš jį smurtavo. Kartu su V. Z. vyko į Kauno klinikas, jis jokių komentarų jam apie sužalojimus nesakė. Kiek atsimena koridoriuje nieko nesimatė. Gyvenamosiose patalpose nebuvo matyti nieko. Liudytojas Kazimieras Čepkauskas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, kuriuos patvirtino teisiamojo posėdžio metu, iš esmės nurodė ta pačias aplinkybes, apie sumuštą nukentėjusįjį kaip ir liudytojas Raimondas Mileška, kartu nurodydamas, jog jis jokio tyrimo dėl sumušimo neatliko, pačio konflikto nematė, neatsimena ar nukentėjusysis sakė kas jį sumušė.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad matė sumuštą V. Z., tačiau kas jį sumušė neklausė (t. 2, b. l. 81). Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas P. P. buvo šaukiamas kaip liudytojas, tačiau paaiškėjo, jog jis yra užsienyje bei pranešė, jog neatvyks į teisminį bylos nagrinėjimą, nuotolinio ryšio priemonėmis nesinaudoja, dėl ko vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu buvo pagarsinti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas paaiškino, kad atsimena, tai galėjo būti 2021 m. gegužės 18 diena apie 21.00 val. ar 22.00 val., kad prieš patį miegą buvo, buvo savo 2-oje gyvenamojoje patalpoje, atsidarė jo gyvenamos patalpos durys, kas už jų buvo nematė, ir pasakė ,, (duomenys neskelbtini)“ ateik į 7 sekciją. Jis nuėjo į 7-ą sekciją, ten buvo gal kokie 6-7 nuteistieji, bet negali tiksliai pasakyti kas tokie buvo, neatsimena. Jam kažkuris iš jų pasakė, kad yra pavogta ir parduota radija. Jis paklausė kas čia tokie pavogė, jam pasakė, kad V. Z. ir K. P., ir kažkuris iš tų nuteistųjų paprašė, kad jis pakviestų V. Z.. Tuomet kai jis buvo 7-oje sekcijoje tarp nuteistųjų jis nematė K. P.. Jis tuomet nuėjo į 5-ą sekciją, pasakė ,, (duomenys neskelbtini)“ eik tave kviečia į septintą. ,, (duomenys neskelbtini)“ yra V. Z. pravardė. Jis tuomet nuėjo į 1-ą sekciją, jautė, kad už jo ėjo V. Z., tačiau negali atsakyti ar jis ėjo vienas ar dar kažkas su pastaruoju ėjo, nes jis nežiūrėjo. Jis nuėjęs į 1-ą sekciją ir ten buvusių nuteistųjų pasiklausė ar V. Z. su K. P. tikrai pardavė radiją. Toje 1-oje sekcijoje kiek atsimena buvo E. L., kuris jam pasakė, kad taip, tikrai šie pardavė radiją. 1-oje sekcijoje jis prabuvo gal kokių dešimt minučių. Jokio triukšmo sklindančio iš koridoriaus jis negirdėjo tuo meta, kai buvo 1-oje sekcijoje. Jis tuomet išėjo iš 1-os sekcijos link savo gyvenamos patalpos, pamatė nuteistųjų prie dušo patalpos, kas tokie nuteistieji buvo jis neatsimena. Jis tuomet užėjo į dušo patalpą, joje pamatė su sužalojimo žymėmis ant veido V. Z.. Jis pas V. Z. paklausė ar tikrai šis pardavė radiją, šis jam nieko neatsakė. Jis V. Z. neklausė kas šį sužalojo. Nuteistojo K. P. o jis nematė dušo patalpoje. Jis nieko neklausinėjo apie tai, kas sužalojo V. Z., taip pat negirdėjo, kad kas būtų apie tai šnekėję. Kas sužalojo V. Z. jis nežino. Jis nežino, negali atsakyti, ar V. Z. su K. P. vartojo narkotines medžiagas, nebendravo jis su šiais artimai, tuo labiau buvo naujas būryje (t. 2, b. l. 87-88). Iš liudytojo P. P. parodymų matyti, kad tai jis 7-os sekcijos nuteistųjų, kurių buvo gal 6-7, paprašytas pakvietė nukentėjusįjį į 7-ą sekciją, tačiau kokie nuteistieji buvo 7-oje sekcijoje pasakyti negalėjo, nes neatsiminė, taigi akivaizdu, kad šis liudytojas nepatvirtina, jog 7-oje sekcijoje, kuomet buvo sumuštas nukentėjusysis buvo ir T. Ž..
Tuo tarpu kaip matyti iš, aukščiau aptartų, liudytojo Raimondo Mileškos parodymų, jis kartu su nukentėjusiuoju V. Z. iš karto po sumušimo vyko į gydymo įstaigą, tačiau nukentėjusysis jam nenurodė, jokių asmenų, kurie prieš jį smurtavo. Gyvenamosiose patalpose taip pat nebuvo nustatyti asmenys smurtavę prieš nukentėjusįjį. Liudytojas Kazimieras Čepkauskas taip pat negalėjo nurodyti ar nukentėjusysis nurodė, kas jį sumušė. Taip pat, kaip matyti iš aukščiau aptartų liudytojų parodymų, taip pat nėra galimybės spręsti, kad būtent T. Ž. smurtavo prieš nukentėjusįjį, juo labiau, kad liudytojas P. P. net nenurodė, jog įvykio metu T. Ž. apskritai buvo patalpoje į kurią pakvietė nukentėjusįjį ir kurioje pastarasis buvo sumuštas.
Kaip pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jam atėjus į patalpą, kurioje buvo sumuštas, buvo daug asmenų, kurių vienas, kaip pats nurodė, buvo T. Ž.. Vis tik, duomenų patvirtinančių, kad įvykio metu, patalpoje iš tiesų buvo kaltinamasis T. Ž. nėra, jo buvimo patalpoje, kaip aptarta nepatvirtino ir liudytojas P. P.. Nukentėjusysis ir liudytojas K. P. patvirtino, jog įvykio dieną nukentėjusysis buvo vartojęs psichotropines medžiagas, kas tik sustiprina teismo abejones dėl nukentėjusiojo objektyvaus T. Ž. atpažinimo, juo labiau, kad ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, iki pagarsinant nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis nurodė, jog apie įvykį nieko neatsimena, o pagarsinus parodymus, nurodė, kad juos tvirtina, jei taip parašyta taip ir buvo, tačiau kaltinamojo iš esmės neatpažino. Teismas vertina, jog, jei iš tiesų T. Ž. būtų smurtavęs prieš nukentėjusįjį 2021 m. gegužės 18 d., tai nukentėjusysis ir teisminio nagrinėjimo metu atpažintų šį asmenį, juo labiau, kad su T. Ž. nukentėjusysis gyveno viename būryje ir neabejotinai prasilenkdavo, tuo tarpu T. Ž. tik 2021 m. gruodžio mėnesį buvo paleistas lygtinai, taigi nukentėjusysis ir po įvykio neabejotina, jog matydavo kaltinamąjį, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu, iki parodymų pagarsinimo, jo neatpažino. Nėra objektyvių duomenų ir versijai, kad būtent dėl gyvenimo viename bloke ir neišvengiamo buitinio bendravimo, apklausiamas po įvykio nukentėjusysis kaip asmenį, galimai prieš jį smurtavusį, nurodė T. Ž., paneigti.
Pažymėtina ir tai, kad tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojų P. P., E. L. parodymų galima spręsti, jog tarp nukentėjusiojo ir jį sumušusių asmenų konfliktas kilo dėl radijo, kurią ne va tai nukentėjusysis pavogė ir pardavė. Vis tik, kaltinamasis, teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog 2021 m. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis jokios elektronikos registruotos jo vardu neturėjo, kadangi laiką leido mokindamasis, sportuodamas ir pan. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais nėra pagrindo, o įvertinus tai, nėra pagrindo spręsti, kad kaltinamasis turėjo motyvą smurtauti prieš nukentėjusįjį dėl galimai pavogto radijo, kuris net nepriklausė jam, juo labiau, kad pats kaltinamasis nurodė, jog apskritai nebendravo su nukentėjusiuoju ir jokio pykčio jam neturėjo.
Nors prokurorė nurodė, kad kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, pagrindžia ir tai, kad jis bendravo su M. Z. (šio asmens byla išskirta į kitą), tai niekaip neįrodo kaltinamojo kaltės. Vien bendravimas su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis nesuponuoja T. Ž. kaltės, juo labiau, kad gyvenant vienoje patalpoje, vienoks ar kitoks bendravimas yra neišvengiamas. Be to buitinio bendravimo su M. Z. neneigė ir pats kaltinamasis, tačiau pažymėdamas, kad jis artimų, bičiuliškų, santykių įkalinimo įstaigoje nesistengė palaikyti su niekuo, nepasitikėjo žmonėmis. Taigi, vien formalus bendravimas su kitu nuteistu asmeniu, nelaikytinas kaltės įrodymu.
Nagrinėjamu atveju nėra jokių neginčijamų įrodymų, jog kaltinamasis T. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo kaltė byloje grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais, kurių patikimumas, dėl aukščiau išdėstytų motyvų, teismui kelia pagrįstų abejonių ir prielaidomis, kurių nėra galimybės pašalinti. Tai, kad nukentėjusysis įvykio metu iš tiesų buvo sumuštas nekelia abejonių, tai patvirtina liudytojų parodymai ir specialisto išvada bei papildomi paaiškinimai, tačiau nėra neabejotinų įrodymų, kad būtent kaltinamasis kaltinime nurodytų laiku ir vietoje smurtavo prieš nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir nuosprendžio priėmimą, suponuoja draudimą, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaip nuosekliai pažymima kasacinio teismo praktikoje, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284-719/2020, 2K-154-1073/2021, 2K-69-387/2022, 2K-159-628/2022, 2K-106-628/2022 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96).
Remiantis išdėstytais motyvais, kaltinamasis T. Ž. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam kardomoji priemonė skirta nebuvo. Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.
Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.
Proceso išlaidos susidariusios dėl ekstradicijos, priimant išteisinamąjį nuosprendį iš T. Ž. nepriteistinos.
Išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese, iš kaltinamojo nepriteistinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- medinė baltos spalvos lentos nuolauža ir metalinė kėdės koja saugomos Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje (t. 1, b. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. Ž., kaltintą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, neįrodžius, kad T. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – medinę baltos spalvos lentos nuolaužą ir metalinę kėdės koją, saugomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje (t. 1, b. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.