- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- AN2-664-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01549-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. J.
- Institucija
- Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Audrius Karpinskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. J. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K.-V. (toliau – Institucija) 2021 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 4, 5, 8, 9, 125, 127, 1 priedo 509, 3 priedo 1.15 punktų reikalavimus, 2021 m. gegužės 21 d. apie 17.48 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgdamas į eismo intensyvumą, ir į priekyje esančią reguliuojamą sankryžą, važiavo akivaizdžiai nesaugiu greičiu, važiuodamas pirmąja eismo juosta nepaisė kelio ženklo Nr. 509 „Eismo kryptis sankryžoje į dešinę“ ir pažeidė jo reikalavimus nuvažiuodamas tiesiai, pasibaigus eismo juostai važiavo užbrūkšniuota nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama, apvažiuodamas transporto priemones iš dešinės pusės sukėlė pavojingą situaciją, kadangi kitos transporto priemonės vairuotojas sankryžoje, važiuojantis priešinga kryptimi ir sukantis į kairę, privalėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo, ir tokiais chuliganiškais veiksmais, be jokio aiškaus motyvo išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas Kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau, greta ta pačia kryptimi važiuojančių transporto priemonių vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams, jei staiga jo vairuojama transporto priemonė taptų nevaldoma.
Žemesnės instancijos teismas
2. L. J. ir jo atstovas advokatas Audrius Karpinskas nesutikdami su 2021 m. liepos 29 d. Institucijos priimtu nutarimu, šį apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi paliko galioti Institucijos nutarimą, konstatuodamas, kad L. J. pažeisdamas visą eilę Kelių eismo taisyklių punktų tyčia elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiamai, tokiu būdu neabejotinai parodydamas aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, savo pranašumą prieš kitus vairuotojus, taigi veikė iš chuliganiškų paskatų.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu L. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį bei Institucijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimą ir paskirti jam ANK 417 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatytą administracinę nuobaudą.
3.1. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas procesines teisės normas, netinkamai vertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, tendencingai bei prieštaraujančiai įrodymų visumai įvertino jo išdėstytas Kelių eismo taisyklių padarymo priežastis, kad nulėmė nepagrįstas išvadas dėl jo veikoje esančių ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių.
3.2. Skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės net neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus dėl Kelių eismo taisyklių padarymo priežasčių ir juos išimtinai vertino remdamasis administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo registratoriaus įraše fiksuotais požymiais, savo išvadas dėl apelianto tyčinės kaltės formos ir veikos motyvų grįsdamas prielaidomis ir spėliojimais. Teismas visų pirma nevertino to, kad administracinio nusižengimo padarymo vietoje eismas (duomenys neskelbtini) mieste, ties įvažiavimu į kelią (duomenys neskelbtini), sankryžoje yra sureguliuotas tikrai neįprastai ir nebūdingai nusistovėjusiai tokių sankryžų reguliavimo tvarkai. Nevertinant to, jog apeliantas gyvena kitame mieste bei neatitinkančio įprastiniam kituose regionuose eismo reguliavimo (duomenys neskelbtini) mieste nežinojo. Šis miestas apeliantui yra visiškai nežinomas, dėl ko jis pagrįstai tikėjosi šiame mieste tokio paties eismo reguliavimo. Kitaip tariant apeliantas pagrįstai vylėsi, kad pastebėjęs navigacijos prietaiso rodmenis jo norima važiuoti kryptimi ir siekdamas sukti į artėjantį jo važiavimo kryptimi viaduką jis turi važiuoti būtent pirmąją eismo juosta. Pažymint, kad administracinio nusižengimo padarymo metu eismas (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai intensyvus. Automobiliai šia gatve važiavo kolona, dėl ko nenorėdamas trikdyti įprastinio eismo L. J. turėjo važiuoti ir važiavo automobilių kolonoje šios diktuojamu greičiu. Taip pat jis turėjo nuolat stebėti automobilyje įrengtos navigacijos parodymus, kas vėlgi reikalavo tam tikro jo dėmesio ir tuo pačiu galimai lėmė kelių eismo ženklinimo stebėjimo stoką. Apelianto teigimu, nors jis trumpai ir stovėjo sustojusių automobilių kolonoje, tačiau nuo sankryžos buvo nutolęs apie 70 metrų atstumu, todėl kelio ženklų ir pačios sankryžos jis tikrai nematė, kaip teigiama skundžiamoje nutartyje ir tikrai tokiu atstumu negalėjo matyti. Jeigu jis būtų matęs virš sankryžos įrengtus kelio ženklus, jis neabejotinai nebūtų sukęs į pirmąją eismo juostą, o sulaukęs leidžiančio važiuoti šviesoforo signalo toje pačioje automobilių kolonoje ir kirtęs sankryžą antrąja eismo juosta. Kartu atkreipiant dėmesį, kad jo prašomi miesto kameromis užfiksuoti vaizdai susiję su įvykiu, išimti nebuvo. Pažymint, kad spręsti apie galimą eismo reguliavimo tvarką pagal kitų eismo dalyvių elgesį apeliantas taip pat neturėjo galimybių, kadangi jis nematė, kur ir kaip ketina važiuoti priekyje jo stovintys automobiliai, kadangi pagal navigacijos prietaisų parodymus pati (duomenys neskelbtini) nesibaigė įvažiavimu į priekyje esantį viaduką ir tęsėsi už jo. Apeliantas nematė nė vienoje priekyje jo stovinčioje transporto priemonėje įjungto dešiniojo posūkio signalo, dėl ko pagrįstai vylėsi, jog nė vieną jų į viaduką nesuks ir kirtusios sankryžą (duomenys neskelbtini) važiuos tiesiai. Pabrėžiant, kad apelianto stovimoje automobilių kolonos vietoje pirmąją ir antrąją eismo juostas skyrė ne ištisinė, o punktyrinė kelio ženklinimo linija, dėl ko esant visumai tokių aplinkybių iš automobilių kolonos pasukdamas į pirmąją eismo juostą ir ja ketindamas kirsti sankryžą apeliantas pagrįstai manė nenusižengiantis įprastiniam ir nusistovėjusiam eismo reguliavimui, o kaip tik juo besivadovaujantis. Taip pat visiškai nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nepastebėjęs virš pačios gatvės įrengto kelio ženklo, rodančio pirmos eismo juostos sankryžoje privalomą krypti į dešinę, ir tokį eismo reguliavimą supratęs tik jau važiuodamas per pačią sankryžą apeliantas neva turėjo stabdyti vairuojamą transporto priemonę ar kažkokiu kitu būdu išreikšti savo sutrikimą dėl visiškai nebūdingos įprastiniam ir nusistovėjusiam eismo reguliavimui tvarkos. Tačiau pažymėtina, kad kiekvienas žmogus į neįprastas situacijas gyvenime reaguoja individuliai. Tuo tarpu apeliantas susidūręs su neįprasta ir netikėta situacija suvokdamas reakcijos laiką, nors ir važiuodamas leistinu greičiu, tačiau tame kelio ruože greičio jis stabdyti vairuojamos transporto priemonės jau nebeturėjo galimybių. Tokiomis aplinkybėmis jis pačią situaciją suvokė jau pervažiavęs pačią sankryžą, dėl ko stabdydamas ir mėgindamas atbuline eiga grįžti į pačią sankryžą, šioje pasukti į Vilniaus kryptimi vedantį įvažiavimą pagal kelių ženklinimo reguliavimus jis neabejotinai būtų sustabdęs visą eismą sankryžoje, sukėlęs ne vieną pavojingą situaciją, gal net eismo įvykį, dėl ko tokiomis aplinkybėmis apelianto priimtas sprendimas per vėlai suvokus kelių eismo ženklinimo reikalavimus kaip tik atitiko saugaus eismo automobilių keliais reikalavimus. Be to priešingai pirmosios instancijos teismo argumentams jokios realios ir pagrįstos grėsmės savo ar kitų eismo dalyvių saugumui jis nesukėlė. Vien tai, kad vaizdo įraše matomas priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis sukdamas į kairę prieš tai praleido tiesiai važiuojantį apelianto vairuojamą automobilį ir trumpam stabtelėjo tikrai nepagrindžia jokios pavojingos situacijos, kadangi transporto priemones skyrė didelis atstumas. Tuo tarpu priešpriešine eismo juosta važiuojančiam automobiliui artėjant link sankryžos ir ketinant sukti į kairę apelianto vairuojamas automobilis jau važiavo per sankryžą, dėl ko nurodyto automobilio vairuotojui apelianto veika buvo ne tik nuspėjama, tačiau ir suvokiama, ką pagrindžia ir šio vairuotojo elgesys – jis praleido apelianto tiesiai per sankryžą važiuojantį automobilį, dėl ko aukščiau aprašytomis aplinkybėmis apelianto tik dėl neatsargumo, o ne tyčia, padalyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai važiuojant per sankryžą nesukėlė jokio realaus pavojaus eismo saugumui.
3.3. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, visuma administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų vertinimo motyvų, kaip tik ir pagrindžia apelianto Kelių eismo taisyklių padarymo motyvus bei neatsargią jo kaltės formą. Šiuo atveju tiek administracinio nusižengimo tyrimą atlikusi Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami administracinės atsakomybės klausimą, nesivadovavo įrodymų vertinimo administracinėje teisenoje taisyklėmis, taip pat visiškai nevertino jo nurodytų ir bylos aplinkybėmis patvirtinamų tikrųjų administracinio nusižengimo padarymo priežasčių, o tik pasinaudodami viešoje erdvėje komerciniais tikslais veikiančios ir kuo didesnį visuomenės susidomėjimą siekiančio žiniasklaidos formuojama nuomone, konstatavo apelianto chuliganiškas paskatas. Tačiau apeliantas pripažįsta, kad administracinio nusižengimo padarymo vietoje jis dėl nepakankamo apdairumo ir galimai per didelio pasitikėjimo įgytai vairavimo praktikai Lietuvos keliose nusižengė Kelių eismo taisyklių 8., 125., 1 priedo 509. ir 3 priedo 1.15. punktų reikalavimams, tačiau šie pažeidimai, pasak apelianto turėtų būti vertinami pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, o ne, kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius prašo L. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį nepakeistą, kadangi apelianto kaltė yra įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
L. J. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde L. J. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad eismas (duomenys neskelbtini) mieste, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) kelią, sankryžoje yra sureguliuotas neįprastai ir nebūdingai nusistovėjusiai tokių sankryžų reguliavimo tvarkai. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas nevertino jo nurodytų administracinio nusižengimo padarymo priežasčių, t. y. to, kad jis virš sankryžos įrengtų kelio ženklų nematė, taip pat nematydamas nė vienoje priekyje jo stovinčioje transporto priemonėje įjungto dešiniojo posūkio signalo, pagrįstai vylėsi, jog kolonoje stovinčios transporto priemonės į viaduką nesuks ir kirtusios sankryžą (duomenys neskelbtini) važiuos tiesiai. Nors L. J. situaciją suvokė jau pervažiavęs sankryžą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė nenorėdamas sukelti pavojingos situacijos ar net eismo įvykį. Tuo tarpu jo atlikti veiksmai jokios realios ir pagrįstos grėsmės savo ar kitų eismo dalyvių saugumui nesukėlė, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs L. J. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.
8. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pažymint, kad, veikos kvalifikavimui pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nebūtina nustatyti, jog chuliganiškas vairavimas sukėlė aplinkinių žmonių neigiamą reakciją ar pasipiktinimą, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde.
9. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
10. ANK 417 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešprieša transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Šiuo atveju, apygardos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų L. J. veiką kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
11. Apygardos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos įrodymus, remdamasis teismų praktika, suformuota administracinių nusižengimų bylose kvalifikuojant pavojingus eismo saugumui vairuotojų veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie L. J. tyčinę kaltę ir chuliganiškas paskatas priėmus sprendimą vairuoti automobilį institucijos nutarime nurodytu būdu. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, t. y. vaizdo įrašas, patvirtina, kad L. J. administracinį nusižengimą padarė tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų pavojingumą ir to siekdamas. Akivaizdu, jog tokiu savo elgesiu, kuomet jis, vairuodamas transporto priemonę (lengvąjį automobilį) neatsižvelgdamas į eismo intensyvumą ir į priekyje esančią reguliuojamą sankryžą, važiavo akivaizdžiai nesaugiu greičiu, važiuodamas pirmąja eismo juosta nepaisė kelio ženklo Nr. 509 „Eismo kryptis sankryžoje į dešinę“ ir pažeidė jo reikalavimus nuvažiuodamas tiesiai, pasibaigus eismo juostai važiavo užbrūkšniuota nukreipimo salele, kuria važiuoti draudžiama, apvažiuodamas transporto priemones iš dešinės pusės sukėlė pavojingą situaciją, kadangi kitos transporto priemonės vairuotojas sankryžoje, važiuojantis priešinga kryptimi ir sukantis į kairę, privalėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kad išvengtų susidūrimo. L. J. savo chuliganiškais veiksmais, be jokio aiškaus motyvo atvirai demonstravo nepagarbą visuomenei, niekino moralės bei elgesio normas, demonstravo savo niekinantį požiūrį į galiojančią teisinę tvarką (nustatytus draudimus ir įpareigojimus), savęs iškėlimą aukščiau kitų eismo dalyvių, kurie tinkamai laikosi Kelių eismo taisyklių, o tokiam elgesiui pateisinti nesama jokios objektyvios dingsties. Dėl tokių L. J. veiksmų kilo realus pavojus tiek eismo saugumui, tiek kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, atsirado didžiulė rizika kilti eismo įvykiui ir avarinei situacijai.
12. Apygardos teismo manymu, byloje nustatytos objektyviosios L. J. veikimo aplinkybės aiškiai atskleidžia jo veikimo priežastį – chuliganiškas paskatas, nes toks automobilio vairavimas yra neleistinas pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. L. J. chuliganiškai važiavo gatvėje, kurioje įvykio metu buvo ne viena transporto priemonė, o dėl jo vairuojamos transporto priemonės priešpriešais atvažiuojantis automobilis, kuris norėjo sukti į kairę, turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, kas yra akivaizdžiai matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo, nes jeigu, L. J. nebūtų važiavęs neleistina eismo juosta tiesiai, minėtas automobilis būtų galėjęs saugiai atlikti kairio posūkio manevrą. Taigi L. J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai rodo jo itin neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi, visišką nepagarbą socialinėms normoms, kuriomis siekiama užtikrinti eismo saugumą.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. J. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės požymio (tyčinės kaltės formos), kadangi nutarime nurodytos aplinkybės ir KET taisyklių nesilaikymas kilo ne dėl L. J. tyčinių veiksmų (siekiant aplenkti sankryžoje stovinčius automobilius ir greičiau pravažiuoti sankryžą), o dėl apelianto neatsargumo, vairavimo aplinkybių įvertinimo, bei (duomenys neskelbtini) miesto neįprasto kelių ženklinimo. Tačiau apygardos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas byloje esantį vaizdo įrašą, pagrindžiantį jo kaltę, interpretuoja sau tinkama linkme, iš esmės ignoruodamas akivaizdžias aplinkybes. Apygardos teismui, susipažinus su administracinio nusižengimo byloje esančiu vaizdo įrašu, nekilo abejonių, jog apelianto veiksmai nebuvo neatsargūs. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš dešinės pusės apvažiavo jau pradėjusius judėti automobilius, jo greitis, palyginus ne tik su šių automobilių, bet ir atvažiuojančių priešinga eismo kryptimi automobilių greičiu, akivaizdžiai buvo žymiai didesnis. Kadangi sankryžos plotas didelis, priešinga eismo kryptimi važiavusio automobilio vairuotojas, pradėjęs sukimo į kairę manevrą, būtų jį užbaigęs dar prieš priartėjant sankryžoje lėtai pajudėjusiai automobilių kolonai, važiavusiai antra eismo juosta, tačiau pastebėjęs iš priekio, eismo juosta, kuria negalima važiuoti tiesiai, atvažiuojantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo keisti važiavimo kryptį ir greitį – stabtelėti ir šiek tiek pasukti automobilį priešinga kryptimi. Be kita ko, matyti ir tai, kad L. J. net nestabtelėjęs, kaip jis pats nurodo savo skunde dėl suklydimo kirtęs sankryža ne ta eismo juosta, dideliu greičiu kerta sankryžą dešine eismo juosta ir toliau nuvažiuoja kryptimi, kurios negalima matyti iš vaizdo įrašo. Tokie apelianto veiksmai negali būti laikomi suklydimu ar netyčine reakcija į kelyje atsiradusią kliūtį – pasibaigusią eismo juostą, kuri leidžia važiuoti tiesiai.
14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apelianto teiginiai, kad eismas (duomenys neskelbtini) mieste, ties įvažiavimu į kelią (duomenys neskelbtini), sankryžoje yra sureguliuotas neįprastai ir nebūdingai nusistovėjusiai tokių sankryžų reguliavimo tvarkai, laikytini siekiu išvengti administracinės atsakomybės, nes kelio ženklų ir kelio ženklinimo laikymasis, kad ir kokie neįprasti jie būtų yra būtinas visiems eismo dalyviams, todėl ši pažeidėjo iškelta versija yra visiškai neįtikinanti, nes vien iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, kad L. J. suvokė, kad pažeidžia Kelių eismo taisykles ir tyčia to siekė, o kelio ženklų ar kelio ženklinimo nematymas ar subjektyvus nesupratimas neatleidžia pažeidėjo nuo administracinės atsakomybės bei neleidžia jam elgtis chuliganiškai kelyje. Atkreipiant dėmesį, kad L. J. nesuvokimą, jog kolonoje stovinčios transporto priemonės taip pat ketina važiuoti ant viaduko, o ne kirtę sankryžą važiuoti tiesiai (duomenys neskelbtini), paneigia vaizdo įraše manoma trečioji eismo juosta, kuri nagrinėjamu atveju buvo visiškai tuščia ir kuri yra skirta būtent važiuoti tiesiai besitęsiančia (duomenys neskelbtini). Ir nors apeliantas skunde teigia, kad sprendžiant jo patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą nebuvo išreikalautos miesto kameros, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai, tame tarpe ir vaizdo įrašas darytas iš kitos transporto priemonės, patvirtina, kad L. J. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir papildomų įrodymų rinkimas šios išvados nepaneigtų.
15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į nustatytą administracinio nusižengimo padarymo pobūdį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad L. J. puikiai suprato ir įvertino situaciją, atliko tyčinius sankryžos kirtimo neleistinoje vietoje veiksmus, savo neatsakingais veiksmais sukeldamas pavojų kitų asmenų ir turto saugumui. Minėtais veiksmais šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir tuo pačiu rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei eismo dalyvių saugumui, iškeliant savo asmeninius interesus aukščiau kitų transporto priemonių vairuotojų interesų, tokiu savo elgesiu demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Toks L. J. elgesys atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
16. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienerius metus patvirtina, kad L. J. administracine tvarka yra baustas 26 kartus, jo administraciniai nusižengimai daugiausiai yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (sustojimo ir stovėjimo pažeidimai, viršijo leistiną greitį, kalbėjimas mobiliuoju telefonu vairuojant transporto priemonę, posūkio signalų nerodymas, pavojingos situacijos kelyje sukėlimas). Šie L. J. Kelių eismo taisyklių pažeidimai taip pat yra pakankamai pavojingi ir visa tai, neabejotinai neleidžia daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra drausmingas vairuotojas, o padarytas nusižengimas yra atsitiktinis, nulemtas neapsižiūrėjimo ir (duomenys neskelbtini) miesto kelio ženklų nežinojimo ar nesupratimo. Iš skunde dėl institucijos nutarimo, taip pat iš apeliaciniame skunde pateiktų argumentų galima spręsti, kad L. J. ir šio administracinio nusižengimo nevertina kritiškai, nesigaili dėl jo, o tik nerimauja dėl kilsiančių neigiamų tokio savo elgesio pasekmių, t. y. teisės vairuoti transporto priemones netekimo.
17. Atsižvelgdamas į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos panašaus pobūdžio bylose, apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko galioti Institucijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimą, kuriame L. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir L. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.