- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-546-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02212-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. T. ir atsakovo V. G. (V. G.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-89-902/2021 pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui V. G. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. T. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. G. 9 960,02 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. pagal skelbimą internete telefonu kreipėsi į atsakovą dėl krosnies įrengimo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kitą dieną atsakovas, atvykęs į nurodytą vietą, su ieškove žodžiu sutarė, jog nugriaus seną krosnį ir įrengs naują krosnį, o ieškovė įsipareigojo už šiuos darbus atsakovui sumokėti 1 100 Eur sumą: 100 Eur už senos krosnies nugriovimą ir 1 000 Eur už naujos krosnies įrengimą. 2019 m. rugpjūčio 25-26 d. atsakovas griovė seną krosnį, pradėjo supirkinėti darbams reikalingas medžiagas, o nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas ėmė įrenginėti naują krosnį. Atsakovas darbus užbaigė 2019 m. rugsėjo 21 d. Darbų eigoje šalys sutarė, jog atsakovas papildomai įrengs naują kaminą, nes darbų užbaigti neįrengus naujo kamino iš esmės nebuvo galima, kadangi seną kaminą atsakovas nugriovė. Atsakovui avansu grynaisiais pinigais sumokėjo 500 Eur sumą dar prieš pradedant darbus, vėliau, atsakovo prašymu papildomai sumokėjo dar 500 Eur, o darbus užbaigus, sumokėjo dar 687,26 Eur sumą: 100 Eur už griovimo darbus, 205 Eur už papildomus darbus, 253,26 Eur už atsakovo pirktas statybines medžiagas, 140 Eur už transporto išlaidas. Iš savo lėšų ji papildomai pirko medžiagas, kurios kainavo 742,17 Eur sumą. Prieš galutinį atsiskaitymą atsakovo prašė išrašyti pinigų priėmimo kvitą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, tik surašė atliktų darbų ir patirtų išlaidų sąmatą. Atsakovas neorganizavo darbų priėmimo-perdavimo, nepasirašė jokio tai patvirtinančio dokumento, todėl ieškovė negalėjo pateikti savo pastabų dėl atliktų darbų trūkumų. Vėliau ieškovė apžiūrėjo atliktus darbus, tačiau jie vizualiai neatrodė, jog būtų atlikti kokybiškai. Be to, pakūrenus krosnį, ėmė svaigti galva ieškovei ir kitiems patalpose esantiems asmenims, tokiu būdu ir kilo įtarimų dėl krosnies netinkamo įrengimo. 2019 m. rugsėjo 27 d. į vietą apžiūrėti krosnies atvyko kitas meistras M. M., kuris įvertino atliktų darbų rezultatą ir nustatė jų trūkumus. Ieškovės įsitikinimu, senam kaminui būtų užtekę remonto, jis nebuvo kritinės būklės, o naujo kamino statyti nereikėjo, ji neprašė naujo kamino. Vėliau ieškovė kreipėsi į profesionalų krosnių meistrą M. B. dėl minėtos krosnies defektų taisymo ir jis nurodė, jog krosnies defektus yra sudėtinga ištaisyti, todėl yra paprasčiau krosnį nugriauti ir pastatyti naują krosnį. M. B. surašė preliminarią darbų sąmatą, kur nurodyti būtini darbai ir bendra 4 165,57 Eur darbų kaina. Į šią sumą nebuvo įskaičiuotas projekto sudarymas ir darbų eigos priežiūra. M. B. taip pat surašė 2020 m. vasario 10 d. krosnies statybos patikrinimo aktą ir jame nustatė defektus. 2020 m. liepos 2 d. M. B. sudarė galutinę sąmatą, į kurią buvo įtrauktos visos išlaidos, nurodyta bendra 7 943,44 Eur darbų kaina. 2020 m. liepos 23 d. ieškovė ir M. B. sudarė Paslaugų teikimo sutartį, kuria M. B. įsipareigojo atlikti krosnies-viryklės su šildoma sienele ir kamino perstatymo darbus, o ieškovė įsipareigojo už juos atsiskaityti. Ieškovė sumokėjo 794,34 Eur avansą. Kadangi dėl sumokėtų pinigų atsakovui už nekokybišką krosnį ir dėl papildomai patirtų išlaidų, apsirūpinant šildymu žiemą, ieškovei neturint tiek pinigų jam sumokėti, M. B. nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį ir pasiliko sau ieškovės sumokėtą avansą. Ieškovė kreipėsi į kitą krosnininką L. R., kuris sudarė darbų sąmatą ir nurodė, kokius darbus yra būtina atlikti, siekiant pašalinti atsakovo darbo defektus, darbų kaina – 7 110 Eur.
3. Dėl papildomos turtinės žalos taip pat nurodė, kad atsakovas neišrašė jokių buhalterinės apskaitos kvitų dėl atliktų darbų, todėl ieškovė kreipėsi į privatų detektyvą R. K., kuris ėmė rinkti informaciją apie tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius rangos santykius, buvo suorganizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo ieškovė, atsakovas, name gyvenantis giminaitis. Šio susitikimo metu atsakovas neneigė atliktų rangos darbų fakto, kad darbus atliko nekokybiškai pripažino iš dalies, nenorėjo taikiai spręsti problemos ir galiausiai pasišalino. Taip pat R. K. ieškovės vardu atsiuntė atsakovui jo elektroniniu paštu ir per socialinį tinklą facebook pretenziją apie darbo trūkumus, pareikalavo grąžinti sumokėtą 2 429 Eur sumą, prašė padengti 900 Eur neturtinę žalą. Tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo. Privatus detektyvas 2020 m. sausio 30 d. surašė aktą „Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo“, už jo darbą ieškovė sumokėjo 1 200 Eur sumą.
4. Pažymėjo, jog dėl to, kad užsitęsė šios civilinės bylos nagrinėjimas ir buvo būtina ieškoti būdų, kaip šildyti gyvenamąjį namą, ieškovė pirko tepalinius radiatorius ,,Electrolux“, kurie kartu su pristatymu ieškovei kainavo 167,97 Eur. Tokiu būdu elektros energijos suvartojimas per pastaruosius keturis mėnesius išaugo 94 proc. arba 306,20 Eur. Dėl padidėjusio elektros poreikio, naudojant galingus radiatorius, buvo būtina pertvarkyti elektros instaliaciją, atliekant elektros instaliacijos darbus, jie kainavo 382,51 Eur. Be šių darbų naudoti tepalinius radiatorius buvo rizikinga, nes kilo pavojus gaisrui. Dėl to ieškovė papildomai patyrė 856,68 Eur turtinę žalą, o iš viso ieškovė papildomai patyrė 2 851,02 Eur žalos. Dėl atsakovo nekokybiško darbo ieškovė taip pat turėjo rūpesčių ir patyrė išgyvenimų, todėl neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo V. G. ieškovės R. T. naudai 4 333,01 Eur turtinės žalos ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (5 833,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 120,58 Eur bylinėjimosi išlaidas, o kitoje dalyje ieškinio netenkino. Priteisė iš ieškovės R. T. 92,40 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
6. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. pagal skelbimą internete ieškovė telefonu kreipėsi į atsakovą dėl krosnies įrengimo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku atsakovas, atvykęs į nurodytą vietą, su ieškove žodžiu sutarė, jog nugriaus seną krosnį ir įrengs naują krosnį, o ieškovė įsipareigojo už šiuos darbus atsakovui sumokėti 1 100 Eur sumą: 100 Eur už senos krosnies nugriovimą ir 1 000 Eur už naujos krosnies įrengimą. 2019 m. rugpjūčio 25-26 d. atsakovas griovė seną krosnį, pradėjo supirkinėti darbams reikalingas medžiagas, o nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas ėmė įrenginėti naują krosnį, atsakovas darbus užbaigė 2019 m. rugsėjo 21 d. Darbų eigoje šalys sutarė, jog atsakovas papildomai įrengs naują kaminą, kadangi seną kaminą atsakovas nugriovė. Atsakovui užbaigus darbus, ieškovė grynaisiais pinigais jam sumokėjo už atliktus darbus. Ginčo dėl apmokėjimo už atliktus darbus tarp bylos šalių nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas prieš galutinį atsiskaitymą su ieškove neišrašė pinigų priėmimo kvito, atsakovas taip pat neorganizavo darbų priėmimo-perdavimo ir nepasirašė jokio tai patvirtinančio dokumento, kuriame ieškovė būtų galėjusi pateikti savo pastabas dėl atliktų darbų trūkumų.
7. Teismas sprendė, jog byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Kad atsakovas atliko ieškovei nurodytus vartojimo rangos darbus, patvirtina pokalbio garso įrašai, privataus detektyvo R. K. surašytas aktas, R. K. pažyma apie pokalbio su atsakovu analizės rezultatus, pastatytos krosnies fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog ginčo krosnis pastatyta neseniai. Be to, atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek duodamas paaiškinimą teismui neneigė, kad atliko rangos darbus ieškovei ir tokiu būdu jis šį faktą pripažino.
8. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo teisme duotus paaiškinimus, liudytojų ieškovės pusėje (R. K., M. B.) parodymus, konstatavo, jog atsakovo atlikti darbai, statant ginčo krosnį ir įrengiant kaminą, yra su esminiais trūkumais, krosnis pastatyta nekokybiškai, nėra saugi ir tinkamai funkcionuoti negali, dėl ko gali kilti gaisro tikimybė. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į tai, jog M. B., kuris yra specialistas statant krosnis (turi tos srities išsilavinimą), nurodė daugybę krosnies trūkumų: krosnis neteisingai pajungta prie kamino; neteisingai įrengta krosnies degimo kamera, krosnies apkaustai netinkamai sumontuoti; pakuros durelės ir orkaitė sumontuotos kreivai; dėl to, kad pakuros durelės sumontuotos netinkamai, toliau eksploatuojant krosnį, jos po truputį krenta ir atsiveria vis didesnis plyšys į pakuros erdvę; šildoma sienelė prie kamino yra įtrūkusi ir dėl vis didėjančio įtrūkimo gali kilti gaisro pavojus, nes per plyšius gali skverbtis dūmai; krosnis šyla nevienodai – prie kamino buvo karštesnė, einant žemyn – atvirkščiai, kūrenant perkaista viršus, o apačia neįkaista; viskas vyko atbulai nei turėjo būti iš tiesų, norint įšildyti krosnį, reikia visą dieną be pertraukų kūrenti (švaistomas laikas ir netikslingai naudojamos malkos), o ugniai užgesus, labai greitai sienelė ataušta, t. y. krosnis netinkamai įrengta, gyvenamojo namo patalpų tinkamai neapšildo, nelaiko šilumos (tikėtina, jog galimai dėl netinkamų vidinių konstrukcijų), sienelė yra per maža, kad galėtų apšildyti tokio dydžio patalpas, yra per maža viryklė, taip pat yra per maža įrengta pakura, tokių patalpų šildymui reikia didesnės krosnies; turėjo būti išgriauta visa sena krosnis, o ne tik jos dalis (paliekant dalį senos krosnies), todėl, tikėtina, jog būtent dėl tos priežasties, jog buvo nepašalintos senos krosnies dalys, susidarė trukdymai karšto oro cirkuliacijai patalpose; statant krosnį neišlaikytas saugus atstumas iki degių konstrukcijų, kaminas blogai užsandarintas nuo lietaus; pati krosnis yra pasvirusi, galimai yra blogai įrengtas pamatas arba krosnis yra kreivai sumūryta. Teismas pažymėjo, kad M. B. 2020 m. vasario 10 d. surašytas statybos patikrinimo aktas yra neobjektyvus, kad akte neteisingai nurodyti trūkumai, atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus jo paties subjektyvų paaiškinimą, nenuginčijo, todėl teismas laikė, jog trūkumai buvo užfiksuoti tinkamai.
9. Teismas sprendė, jog atsakovas nepastatė mūrinio kamino iš plytų nesant objektyvių priežasčių, ir laikė, kad atsakovas neįrodė, jog buvo pagrindas pastatyti kitokį kaminą ir gauti už tai atlygį, juo labiau, kai kaminą pastatė su trūkumais. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovas teigė, kad ginčo patalpų nebuvo įmanoma apšildyti dėl to, kad namas buvo senas, namo langai išdaužyti, tačiau jis šių teiginių neįrodė. Teismas nurodė, kad atsakovas, esant tokioms aplinkybėms, turėjo atsisakyti statyti krosnį ir įrengti kaminą, jeigu manė, jog krosnis negalės tinkamai apšildyti patalpos. Tačiau jis to nepadarė, todėl atsakovas atsako už nekokybišką darbo rezultatą, o kartu ir už tai, jog tinkamai neįgyvendino ieškovės noro turėti kokybišką krosnį, kuri tinkamai galėtų apšildyti ginčo patalpas. Teismas vertino, kad ieškovės lūkesčių atsakovas nepaisė, o tai rodo netinkamą rangos sutarties vykdymą.
10. Teismas akcentavo, kad atsakovas teismui nenurodė nė vieno norminio akto reikalavimo, kuriuo buvo būtina vadovautis statant ginčo krosnį ir įrengiant naują kaminą, todėl teismas vertino, jog atsakovas tinkamai neįgyvendino tiek bendrų (pvz. Statybos techninio reglamento normų nesudėtingiems statiniams, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo nuostatų, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Gaisrinės saugos taisyklių), tiek specialių teisės aktų (Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintų standartų / LST EN 12815 (buitinės kieto kuro viryklės su šildymo funkcija), LST EN 13229 (atviro ir uždaro tipo židiniai, kūrenami kietu kuru. Reikalavimai ir bandymo metodai), LST EN 13240 (kambariniai šildytuvai, kūrenamo kietu kuru), LST EN 15544 (koklinės ir tinkuotos šildymo krosnys. Jų matmenų nustatymas), LST EN 15821 (pirčių krosnys, kūrenamos kietu kuru su keliomis degimo kameromis. Reikalavimai ir bandymai), LST EN 15250 (šilumą akumuliuojančios krosnys) reikalavimų, dėl ko atsirado ginčo krosnies trūkumai.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas pastatė ginčo krosnį ir kaminą nesivadovaudamas visuotinai nustatytais metodais, skaičiavimais, norminių aktų reikalavimais, jis rangos darbus atliko savo nuožiūra, neatlikęs matavimų darbo rezultatams užfiksuoti, nepanaudojo specialių priemonių matavimams atlikti. Teismas pažymėjo, kad atsakovo teigimu, jis ginčo krosnį pastatė tinkamai, pagal Bernoulli dėsnį (nestandartiniu būdu), tačiau šios aplinkybės neįrodė. Atsakovas neišsaugojo ir teismui nepateikė ginčo krosnies statymo projekto (teisme pripažino, jog specialiai jį bei brėžinius, susijusius su dūmų kanalų išvedžiojimu, sunaikino), todėl teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, jog krosnį pastatė vadovaujantis būtent tokiu (nestandartiniu) metodu ir turint ieškovės sutikimą krosnį statyti tokiu būdu. Teismas pažymėjo, jog nesant projekto ir brėžinių, kuriais vadovavosi atsakovas krosnies statymo metu, nėra galimybės tinkamai įvertinti atsakovo statinio kokybės, ar buvo tiksliai pagal projektą pastatyta, ar buvo nukrypta nuo projekto, jeigu buvo nukrypta, tai, kiek (koks yra nukrypimo laipsnis), o kartu pilnai įvertinti pastatytos krosnies trūkumus būtent dėl atsakovo (rangovo) kaltės, kuris tyčia sunaikino pagrindinius įrodymus šioje civilinėje byloje. Atsakovas taipogi teismui nepateikė naudotų medžiagų sertifikatų ir tokiu būdu neįrodė, jog darbus atliko naudodamas kokybiškas medžiagas. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovas neįteikė ieškovei krosnies naudojimo instrukcijos, todėl atsakovas negali remtis aplinkybe, jog ieškovė galėjo kaip tai netinkamai naudoti atsakovo pastatytą krosnį.
12. Nors teisme liudytojai atsakovo pusėje A. M., A. S. tvirtino, kad atsakovas statė jiems krosnį, malkų kūrenimo įrenginį ir dėl atsakovo darbų jie liko patenkinti, tačiau teismas vertino, kad tokie liudytojų parodymai nepaneigia to fakto, kad atsakovas ieškovei krosnį ir kaminą pastatė nekokybiškai, su trūkumais, kadangi šie liudytojai tiesiogiai nedalyvavo statant ginčo krosnį ir kaminą ieškovės užsakymu, todėl negali patvirtinti ar paneigti susijusių aplinkybių, atsakovo atliktų darbų kokybės arba trūkumų nebuvimo.
13. Dėl aukščiau išsakytų argumentų, daugybės nustatytų trūkumų, įskaitant esminius, teismas sprendė, kad ginčo krosnis nėra tinkama naudoti ir saugi eksploatuoti, todėl ją ir kaminą tikslinga išardyti ir perstatyti. Kadangi atsakovas krosnį pastatė nestandartiniu metodu ir neturėdamas reikalingos krosnių meistrui kvalifikacijos, ieškovei būtent dėl tos priežasties nesutinkant, kad trūkumus pašalintų atsakovas, teismas laikė, jog nėra galimybės padarytus trūkumus pašalinti atsakovui. Sutiko, jog Lietuvoje esant paplitusiam reiškiniui krosnis statyti standartiniu būdu, ieškovė turėtų pasirinkti kitą krosnių meistrą krosnį kartu su kaminu pasistatyti kitokiu, labiausiai paplitusiu būdu. Tačiau teismas vertino, kad tai jokiu būdu nesuponuoja išvadai padaryti, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti visų susijusių nuostolių, t. y. 7 110 Eur sumą. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas į atsakovo atliktų rangos darbų ženkliai mažesnę kainą, į tai, jog ieškovė neįrodinėjo ginčo krosnies ir kamino įrengimo paslaugų esminio pabrangimo bei į tai, jog krosnis ir kaminas ieškovės pasirinkimu bus perstatomi naujai pagal naują metodą (sistemą), kas savo esme rodo, jog bus atliekama visiškai nauja rangos darbų paslauga, į tai, jog darbus atliks ne vienas rangovas fizinis asmuo, o darbų atlikimui pagal 2021 m. vasario 17 d. sąmatą bus pasitelkti ir kiti subjektai (juridiniai asmenys, pagalbiniai darbuotojai), kas lems ženklų paslaugos pabrangimą. Teismas darė išvadą, jog tam, kad būtų atstatyta situacija į pirminę padėtį, išardant krosnį ir kaminą, atsakovas turi grąžinti už atliktus darbus iš ieškovės gautą sumą, atlyginti sumą už sugadintas medžiagas, kurias pirko ieškovė ir atsakovas, už kurias apmokėjo ieškovė. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, jog jai tai kainavo 2 429,43 (500+500+687,26+742,17) Eur sumą. Tokią sumą ji buvo nurodžiusi ir atsakovui siųstoje pretenzijoje. Atsakovas to nepaneigė, jis teisme patvirtino, kad pirminio ieškinio priedas Nr. 3 yra jo ranka rašytas ir ten nurodytos darbų kainos. Teismas laikė, jog įrodyta, kad ieškovė dėl nekokybiškai atsakovo atliktų darbų patyrė 2 429,43 Eur nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovas.
14. Teismas sutiko su ieškove, jog atsakovui neišrašius jokių buhalterinės apskaitos dokumentų dėl atliktų darbų, atliktiems darbams perduoti atsakovui nesurašius darbų priėmimo-perdavimo akto ir ieškovei nesuteikus galimybės nurodyti atliktų darbų trūkumų, ieškovė įgijo teisę rinkti reikšmingą šiai bylai informaciją pasitelkiant privatų detektyvą. Kad privatus detektyvas kaip tai netinkamai atliko savo paslaugas, teismas nenustatė, taipogi atsakovas neįrodė, jog detektyvas jo atžvilgiu kėlė balsą, atsakovui grasino, dėl ko suprastėjo atsakovo sveikata. Atsakovas taip pat neįrodinėjo, jog paskaičiuota 1 200 Eur suma už detektyvo paslaugas yra per didelė, neprotingo dydžio, todėl teismas vertino, jog ši suma yra protingo dydžio. Teismas sprendė, kad šiuo atveju detektyvo paslaugos buvo būtinos, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų tinkamai įforminti rangos sutarties sudarymo ir šios sutarties užbaigimo, t. y. atliktų darbų rezultato, todėl priteisė iš atsakovo ieškovei 1 200 Eur sumą už privataus detektyvo paslaugas.
15. Teismas vertino, kad ieškovė savo paaiškinimu ir rašytiniais įrodymais (PVM sąskaitomis-faktūromis, atsiskaitymo knygelėmis duomenimis, elektros apmokėjimo dokumentais) įrodė papildomai patirtos turtinės žalos faktą ir tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, tačiau nesutiko su ieškovės nurodytu žalos dydžiu – 856,68 Eur suma. Teismas manė, jog šiuo atveju neteisingai ieškovė prašo kompensuoti atsakovą visą dėl padidėjusio elektros suvartojimo paskaičiuotą 306,20 Eur sumą, todėl sprendė, kad ši suma mažintina per pusę, iki 153,10 Eur, nes ieškovė tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pastatęs tinkamai veikiančią krosnį, ją būtų kūrenusi (arba jos vardu krosnį būtų kūrenęs kitas, tose patalpose gyvenantis asmuo) malkomis ir taip patyrusi papildomų išlaidų, atsižvelgiant į tuo metu buvusią malkų vertę (arba kainą). Būtent ši nauda (malkų kaina yra kur kas mažesnė nei elektros būdu gauta nauda apšildant ginčo patalpas), kurią būtų gavusi ieškovė (ar kitas asmuo), turi būti išminusuojama iš ieškovės papildomai paskaičiuotų susijusių papildomai patirtų nuostolių.
16. Teismas darė išvadą, jog atsakovo veiksmai – netinkamai funkcionuojančios krosnies ir kamino įrengimas, atliktų darbų ieškovei nustatyta tvarka neįforminimas, nesurašant darbų priėmimo-perdavimo akto, kur ieškovė būtų galėjusi nurodyti esminius darbų trūkumus, esminių trūkumų neištaisymas (su jais atsakovas nesutiko), būtent ir lėmė tolesnius ieškovės veiksmus – įsirengimą patalpas šildyti elektra. Teismas pažymėjo, jog atsakovas visiškai neatliko jokių matavimų, kad įvertintų pastatytos krosnies (ir kamino) būklę, kokybę, krosnies pajėgumo apšildyti patalpą, taip pat ieškovei nesiūlė jokių kitų būdų, kaip tinkamai galima apšildyti patalpą, atsakovui krosnį pastačius su trūkumais. Teismas vertino, jog visa tai rodo, kad atsakovo netinkamas veikimas ir buvo pagrindine priežastimi ieškovei pasirinkti šildyti ginčo patalpą jos pasirinktu būdu – elektra, todėl atsakovas privalo ieškovei atlyginti susijusias išlaidas. Šiuo atveju teismas nesutiko su atsakovo atstovo išsakytu argumentu, jog ieškovei nuolatinai gyvenant kitu, ne krosnies įrengimo adresu ir kitam asmeniui (ieškovės giminaičiui) gavus šildymo elektra naudą, ieškovė neturi teisės į su didesniu elektros sunaudojimu susijusių išlaidų atlyginimą. Tiek iš ieškovės paaiškinimo, tiek ir kitų byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė ginčo patalpose lankėsi periodiškai ir ten būdavo, sprendė įvairius su nekokybiškos krosnies pastatymu susijusius reikalus, kvietė specialistus įvertinti krosnies kokybę, būklę, t.y. tokiu būdu, ieškovė taip pat naudojosi ginčo patalpa ir su jos apšildymu susijusiomis paslaugomis. Dėl aukščiau pasakyto teismas ieškovės papildomai paskaičiuotą turtinę žalą mažino iki 703,58 Eur (167,97 Eur+153,10 Eur+382,51 Eur) ir šią žalą priteisė iš atsakovo.
17. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovė iš atsakovo nepagrįstai reikalauja priteisti ieškovės M. B. sumokėtą ir negrąžintą 794,34 Eur dydžio avansą. Teismas vertino, jog atsakovas, nebūdamas 2020 m. liepos 23 d. ieškovės su M. B. sudarytos Paslaugų teikimo sutarties šalimi, niekaip negalėjo įtakoti avanso ieškovei negrąžinimo. Ieškovė pati pasirašė sutartį, kur (sutarties 2.2. punktas) buvo numatyta, jog 794,34 Eur sumokėtas avansas bus negrąžinamas. Ta aplinkybė, jog užsitęsė šios civilinės bylos nagrinėjimas, jog buvo uždelsta paskirti teismo ekspertizę, savaime nerodo, jog atsakovas kaip tai netinkamai veikė procesine prasme, nes teismas nenustatė, jog atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, reiškiant nepagrįstus prašymus teismui. Atsakovo atstovas teisme nurodė, jog teismo ekspertizė šioje byloje nebuvo paskirta dėl tos priežasties, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė už atsakovą apmokėti 7 000 Eur viršijančias ekspertizės atlikimo išlaidas, be to, nebuvo tinkamo eksperto (ų), kuris objektyviai galėjo atlikti paskirtą ekspertizę. Teisme liudytoju apklaustas M. B. nurodė, jog avanso ieškovei negrąžino, nes ieškovę konsultavo ir ruošė sąmatą. Tačiau teismas pažymėjo, jog 2020 m. liepos 23 d. Paslaugų teikimo sutartyje nebuvo numatyta M. B. teisė gauti atlygį už konsultacijų teikimą ir sąmatos parengimą.
18. Teismas pripažino, kad ieškovė dėl netinkamai pastatytos krosnies ir kamino gavo kitokios kokybės daiktą, nei buvo sutarta pagal žodinę rangos sutartį, krosnis yra visiškai netinkama naudoti pagal jos paskirtį ir yra nesaugi eksploatuoti. Teismas vertino, jog akivaizdu, kad dėl to, jog krosnis buvo pastatyta itin nekokybiška ir neapšildė patalpos, ieškovė, nebūdama tos srities specialistė ir neturėdama specialių žinių, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių tiek ieškant kitų būdų, kaip tinkamai apšildyti patalpas, tiek renkant įrodymus apie tai, jog buvo pastatyta itin nekokybiška krosnis ir įrengtas kaminas. Tokiu būdu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, ieškovei iš atsakovo priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nors atsakovas 2020 m. liepos 9 d. į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie 2020 m. sausio-birželio mėn. turėtą nedarbingumą ir gautas išmokas, jog turi nepilnamečių vaikų, tokiu būdu įrodinėdamas aplinkybę, jog nėra geros turtinės padėties, tačiau į bylą nebuvo pateikti duomenys apie dabartinę atsakovo turtinę padėtį, jis ginčo sutartimi gautų pajamų neišviešino, taipogi nėra duomenų, jog šiuo metu atsakovui yra itin apribota galimybė dirbti. Jis teisme nurodė, jog užsiima ir kita veikla – piešia, daro skulptūras. Taipogi atsakovas gali ir toliau užsiimti veikla, susijusia su krosnių statymu. Teismas vertino, jog visa tai rodo, kad atsakovas turi realią galimybę gauti pakankamas pajamas šeimai išlaikyti ir atlikti kitus būtinus mokėjimus, atlyginti ieškovei padarytą žalą.
19. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo laikė pagrįstu, todėl jį taip pat tenkino. Teismas vertino, jog į atlygintinas teisinės pagalbos išlaidas neturi būti įtraukta 70 Eur suma, nurodyta 2021 m. kovo 2 d. sąskaitoje, už 2021 m. vasario 22 d. skundo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą parengimą ir 80 Eur suma, nurodyta 2021 m. balandžio 30 d. sąskaitoje, už 2021 m. kovo 15 d. skundo parengimą, kadangi šie dokumentai nebuvo teismui pateikti nagrinėjant šią civilinę bylą, jie nebuvo pripažinti įrodymais ir teismo vertinami. Kadangi ieškinį tenkino iš dalies (45 proc.), teismas iš atsakovo ieškovei priteisė jos turėtų 1 120,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (45 proc. × 292 Eur sumokėto žyminio mokesčio = 131,40 Eur, 45 proc. × 2 198,17 Eur advokato pagalbos išlaidų = 989,18 Eur). Kadangi atsakovui buvo teikiama Valstybės garantuojama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba, valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 168 Eur, tokiu būdu teismas iš ieškovės valstybei priteisė 55 proc. šių išlaidų t.y. 92,40 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
20. Ieškovė R. T. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimo dalį dėl nepriteistos 5 627,01 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti 660 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl apeliacinio skundo surašymo, bei 1 600 Eur būtinąsias išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir apeliacinio skundo parengimu.
21. Ieškovė nurodo, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodinėjo esminio pabrangimo. Patikslintame ieškinyje ji nurodė, kad analogiškų darbų kaina pabrango, nurodė pabrangimo priežastis, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, tik nenurodė taikytino teisės akto. Įstatymo nuostatą nagrinėjamam ginčui spręsti privalėjo parinkti ir pritaikyti teismas, tačiau šios savo pareigos neatliko. Pažymi, kad visuotinai žinoma, jog Lietuvoje pastaruoju metu itin pakilo statybinių medžiagų kainos, statybos darbų kainos, be to, Lietuvoje kasmet fiksuojama infliacija, dėl ko, akivaizdu, jog per dvejus metus laiko tokie darbai gerokai pabrango. Mano, jog įrodė priežastis, dėl kurių pabrango krosnies ir kamino perstatymas / atstatymas, t. y. visų pirma, papildomai prisidėjo atsakovo pastatytos krosnies ardymo darbai, antra, įvyko darbų ir medžiagų pabrangimas, trečia, atsakovas nuardė seną kaminą, kurį reikės atstatyti. Teismas neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, juos ignoravo, todėl netinkamai aiškino procesines teisės normas dėl įrodinėjimo, taip pat materialines teises nuostatas dėl esminio pabrangimo ir turtinės žalos atlyginimo (CK 6.258 straipsnio 5 dalis, CK 6.249 straipsnis).
22. Nurodo, kad teismas nepagrįstai, be jokių paskaičiavimų ir netgi neturėdamas tam reikalingų specialių žinių, veikdamas ex officio, ieškovės dėl padidėjusio elektros suvartojimo paskaičiuotą 306,20 Eur sumą sumažino per pusę, atsakovas šios sumos dydžio neginčijo, neprašė jos mažinti. Teismas byloje nesiūlė šalims pateikti įrodymų apie malkų rinkos vertę, kiek malkų reikia ginčo gyvenamajam namui kūrenti keturis mėnesius, taip pat nei viena iš šalių tokių įrodymų neteikė. Pareiškia, jog malkos gyvenamajam namui apšildyti jai niekada nekainavo, gyvenamasis namas patenka į privataus miško teritoriją, taigi, ieškovė turi savo kietojo kuro ir jo pirkti jai nereikia, todėl iš atsakovo priteistina pilna 306,20 Eur dydžio turtinė žala, susijusi su papildomu elektros energijos suvartojimu.
23. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 794,34 Eur papildomos turtinės žalos, susijusios su M. B. sumokėto avanso negrąžinimu. Mano, kad jeigu atsakovas būtų iš anksto pasiruošęs ir surinkęs visą informaciją dėl ekspertizės skyrimo, jis jos nebūtų prašęs skirti dar 2020 m. rugsėjo 11 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, dėl ko ieškovė būtų galėjusi atlikti krosnies perstatymo darbus ir M. B. nebūtų reikėję grąžinti avanso.
24. Nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino per pusę. Teismas neįvertino tai, kokius rūpesčius ieškovė patiria ir kiek daug laiko ji sugaišo, mėgindama išspręsti problemas, kurias sukėlė atsakovas savo neteisėtais veiksmais, neatsižvelgė į sveikatai keliamą pavojų, nes atsakovas krosnį pastatė ne tik iš nekokybiškų, bet ir iš nuodingų medžiagų, nepakankamai įvertino tai, kad atsakovo pastatyta krosnis kelia gaisro pavojų. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, kuri pagal sukeltas pasekmes yra panaši į šią civilinę bylą, ieškovams iš atsakovės priteisė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
25. Pažymi, kad teismas padarė grubų procesinių ieškovės teisių pažeidimą, kadangi 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu išklausius atsakovą, jo ir ieškovės atstovams uždavus jam klausimus, ieškovei nesuteikė galimybės užduoti atsakovui klausimų, motyvuojant tuo, kad baigėsi teismo darbo valandos. Ieškovė negalėjo dalyvauti 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje dėl ligos, tačiau teismas neatidėjo teismo posėdžio, nes ieškovę atstovavo jos atstovas. Tačiau tik ieškovė žinojo visas smulkmenas dėl su atsakovu susiklosčiusių rangos santykių, todėl ji galėjo užduoti klausimus atsakovui ir liudytojams dėl aplinkybių, kurių galėjo nežinoti jos atstovas. Ieškovė turėjo teisę pasirengti papildomų klausimų atsakovui, kadangi atsakovas nuolatos kalbėjo techniniais terminais, o ieškovė neišmano krosnių statybos niuansų, todėl siekė pasikonsultuoti su tai išmanančiais asmenimis ir atsidurti lygiavertėje padėtyje su atsakovu. Dar ir dėl šios priežasties posėdis turėjo būti atidėtas. Ieškovės liudytojai neprieštaravo dėl 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio atidėjimo. Tokiu būdu teismas paneigė ieškovės teisę į teisingą teismą, teisę būti išklausytai.
26. Atsakovas V. G. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
27. Atsakovas nesutinka atlyginti turtinę ir neturtinę žalą ieškovei, kadangi mano, kad pastatyta krosnis yra kokybiška ir veikianti.
28. Nurodo, jog kadangi ieškovė atsisakė priimti darbų išlaidų kvitus, išskyrus įsigytų prekių kvitus, nebuvo prasmės jai kreiptis į privatų detektyvą, nes jis niekur nesislėpė, bendravo ir pats susitarė su ieškovę dėl profilaktinės krosnies apžiūros, esant reikalui, ir dėl garantinio aptarnavimo.
29. Mano, kad M. B. nėra kompetentingas vertinti jo atlikto darbo pagal Bernoulli metodą, neturėjo teisės daryti išvadas. Krosnis, pastatyta pagal atsakovo skaičiavimus ir projektą, yra tinkama šildymui ir puikiai veikia. Be to, krosnis yra pastatyta laikantis priešgaisrinių normų, kurios yra užfiksuotos nuotraukose. Jis nėra atsakingas už tai, kad ieškovė ir jos dėdė sugadino krosnį. Pažymi, kad M. B. yra finansiškai suinteresuotas asmuo, pateikęs savo krosnies sąmatą ieškovei ir surašęs nepagrįstą ir neteisingą aktą atsakovo nenaudai, todėl atsisako mokėti išlaidas naujos krosnies statybai ir avansą, kurį ieškovė sumokėjo jam, dar nepasibaigus teismo procesui.
30. Atsakovas V. G. atsiliepimu į ieškovės į R. T. apeliacinį skundą prašo R. T. apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jo apeliacinį skundą.
31. Nesutinku su ieškovės pozicija, kad iš byloje esančių įrodymų, būtų galima daryti išvadą, kad padidėjo vartojimo rangos atlikimo kaina. Ieškovės pateikta sąmata yra neobjektyvi, todėl privalomų atlikti darbų ir kainų detalizavimas atmestinas, nes darbų trukmė ir kainos neprotingos. Ieškovė siekia pasipelnyti, realiai žalos ji nepatyrė, nes atsakovas pastatė kokybišką ir tinkamą naudojimui krosnį, taip pat pavojaus nekeliantį kaminą, per protingą laiką. Ieškovė surado kitą krosnių meistrą M. B., su kuriuo sudarė sutartį. Taigi ieškovė veikė savo nuožiūrą, todėl sumokėtą avansinę įmoką turi reikalauti iš M. B., o ne iš atsakovo. Nei atsakovas, nei teismas nevilkino šios civilinės bylos nagrinėjimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo visą jos patirtų nuostolių sumą – 7 110 Eur yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl atmestinas.
32. Pažymi, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja, jog atsakovas sumokėtų dėl padidėjusio elektros suvartojimo paskaičiuotas sumas, jis nėra atsakingas už tai, kad ieškovė patyrė nuostolius, pirkdama tepalinius radiatorius bei sunaudodama tam tikrą kiekį elektros energijos. Ji veikė savo iniciatyva, name faktiškai negyveno, nes turi kitą gyvenamą būstą ir faktinių nuostolių nepatyrė.
Atsiliepimas
33. Ieškovė R. T. atsiliepimu į atsakovo V. G. apeliacinį skundą prašo V. G. apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovės patirtas 350 Eur atsiliepimo parengimo išlaidas.
34. Nurodo, kad 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio metu liudytojas R. K. patvirtino, kad ieškovė kreipėsi į detektyvą R. K., kad būtų nustatyta, jog atsakovas iš tiesų statė krosnį ieškovei ir kad nekiltų dėl šio fakto spekuliacijų, abejonių. Jis nurodė, kad ieškovė pati nebūtų galėjusi surinkti įrodymus, kuriuos surinko detektyvas. R. K. paaiškino, kad privatus detektyvas gali fiksuoti informaciją, kurią vėliau gali vertinti teismas. Visa tai patvirtina, kad ieškovė turėjo samdyti R. K. reikiamiems įrodymams surinkti, siekiant įrodyti atsakovo civilinę atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
36. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinių skundų argumentus. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti apeliacinių skundų nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.
37. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. pagal skelbimą internete ieškovė R. T. telefonu kreipėsi į atsakovą V. G. dėl krosnies įrengimo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku atsakovas, atvykęs į nurodytą vietą, su ieškove žodžiu sutarė, jog nugriaus seną krosnį ir įrengs naują krosnį, o ieškovė įsipareigojo už šiuos darbus atsakovui sumokėti 1 100 Eur sumą: 100 Eur už senos krosnies nugriovimą ir 1 000 Eur už naujos krosnies įrengimą. 2019 m. rugpjūčio 25-26 d. atsakovas griovė seną krosnį, pradėjo supirkinėti darbams reikalingas medžiagas, o nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas ėmė įrenginėti naują krosnį, atsakovas darbus užbaigė 2019 m. rugsėjo 21 d. Darbų eigoje šalys sutarė, jog atsakovas papildomai įrengs naują kaminą, kadangi seną kaminą atsakovas nugriovė. Atsakovui užbaigus darbus, šalys darbų priėmimo-perdavimo akto ar kito darbų priėmimą-perdavimą patvirtinančio dokumento, kuriame ieškovė būtų galėjusi pateikti savo pastabas dėl atliktų darbų trūkumų, nepasirašė, pinigų priėmimo kvito atsakovas taip pat neišrašė. Ieškovė grynaisiais pinigais atsakovui už atliktus darbus, pirktas statybines medžiagas darbus, transporto išlaidas iš viso sumokėjo 1 687,26 Eur. Ieškovė taip pat iš savo lėšų papildomai pirko statybines medžiagas, kurios kainavo 742,17 Eur sumą. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo 9 960,02 Eur turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro 1 200 Eur išlaidos už privataus detektyvo paslaugas, 7 110 Eur pagal sąmatą apskaičiuotos planuojamos atsakovo darbų rezultato trūkumų šalinimo darbų išlaidos, nugriaunant senąją krosnį ir pastatant naują, 856,68 Eur išlaidos dėl namo šildymasi elektra, 794,34 Eur krosnininkui M. B. sumokėtas avansas, kurio nutraukus sutartį už naujos krosnies ir kamino perstatymą, M. B. negrąžino. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 4 333,01 Eur turtinės žalos atlyginimą, susidedantį iš 2 429,43 Eur sumos, kurią ieškovė apmokėjo atsakovui už atliktus darbus bei pirktas medžiagas, 1 200 Eur sumos, ieškovės patirtos už privataus detektyvo paslaugas, ir 703,58 Eur sumos, ieškovės patirtos dėl namo šildymosi elektra. Pirmosios instancijos teismas taip pat priteisė iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinius skundus dėl skundžiamo sprendimo pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovas.
Dėl ieškovės R. T. apeliacinio skundo
38. Ieškovė R. T., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą argumentuoja tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino procesines teisės normas dėl įrodinėjimo, taip pat materialines teises nuostatas dėl esminio pabrangimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, todėl netinkamai nustatė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydį, nepagrįstai konstatuodamas, kad ieškovė neįrodinėjo esminio pabrangimo, ieškovės dėl padidėjusio elektros suvartojimo paskaičiuotą 306,20 Eur sumą be jokių skaičiavimų, atsakovui šios sumos neginčijant, sumažindamas per pusę, nepagrįstai nepriteisdamas 794,34 Eur M. B. negrąžintą avansą, nepagrįstai ir nemotyvuotai priteistinos neturtinės žalos dydį sumažindamas per pusę.
39. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.
40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Be to, nors CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (lot. tiesiogiai; aiškiais žodžiais) įtvirtinta, kad pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis, būtinybę vadovautis protingumo kriterijumi savo praktikoje yra pabrėžęs kasacinis teismas, nurodydamas, kad protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausiai priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto. Procesinė pareiga įrodyti, kad pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).
41. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį. Tačiau pakeičianti sutartis, net ir pripažįstant šios sutarties sąlygų skirtumų nuo nutrauktos sutarties sąlygų galimybę, gali būti sudaroma tik dėl pradinės (nutrauktos) sutarties neįvykdytos dalies. Vadinasi, sprendžiant CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, būtina, inter alia (lot. be kita ko), išsiaiškinti, kokia yra pirminės sutarties įvykdymo (neįvykdymo) apimtis, pakeičiančios sutarties dalykas ir santykis tarp šių dviejų kriterijų. Nukentėjusios sutarties šalies teisių gynimo būdas, įtvirtintas CK 6.258 straipsnio 5 dalyje, yra taikomas kainų tarp pirminės ir pakeičiančios sutarčių skirtumui padengti (atlyginti). Todėl, be aplinkybių, tokių kaip – ar apskaičiuojant nuostolius, nebuvo įskaičiuotos papildomų darbų, medžiagų kainos, taip pat vertinant, kas lėmė didelį kainų skirtumą, atsižvelgiant į darbų atlikimo terminų trukmę ir galimą infliacijos įtaką kainų skirtumui, ekonominės sąlygos ir kt., turi būti išsiaiškinta, ar egzistuoja kainų pagal sutartis skirtumas, jeigu taip, ar kainų skirtumas gali būti laikomas protingu, ar, apskaičiuojant nuostolius, neįskaičiuotos darbų, kurie nebuvo nustatyti atlikti pirminėje sutartyje, kainos, ar pakeičiančios sutartys sudarytos protingomis ir ekonomiškai naudingomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017).
42. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų argumentų matyti, jog ieškovė įrodinėjo atsakovo atliktų darbų rezultato defektų faktą, nurodė, jog aplinkybę, kad rangos darbai buvo atlikti netinkamai ir nekokybiškai įrodo 2020 m. vasario 20 d. M. B. šildymo krosnies darbų sąmata, 2020 m. liepos 2 d. nekokybiškos krosnies-viryklės su šildoma sienele ir kamino perstatymo sąmata ir 2021 m. vasario 17 d. nekokybiškų / nesaugių kamino, pamato, krosnies (virykles su šildoma sienele), esančių adresu (duomenys neskelbtini), trūkumo šalinimo darbų sąmata. Pažymėjo, kad iš pastarosios sąmatos matyti, kad siekiant ištaisyti atsakovo darbo rezultato trūkumus, reikia nugriauti senąją krosnį ir pastatyti naują, o visa tai ieškovei kainuos 7 110 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, kad darbų kaina, lyginant su ta, kurią ieškovė sumokėjo atsakovui, išaugo dėl to, kad skiriasi darbų apimtis – atsakovas nuardė tik dalį senosios krosnies, tuo tarpu dabar reikės išardyti ne tik atsakovo pastatytą nekokybišką šildymo krosnį, bet ir senosios krosnies likučius, dėl ko vien ardymo darbai kainuos 600 Eur, kai atsakovui už ardymo darbus buvo mokama tik 100 Eur suma, taip pat reikės išvežti ne tik atsakovo neišvežtas atliekas, bet ir atliekas, atsirasiančias išardžius atsakovo pastatytą šildymo krosnį.
43. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nepriteisti ieškovei iš atsakovo jos pagal 2021 m. vasario 17 d. sąmatą prašomą priteisti 7 110 Eur nuostolių atlyginimą, vertino ieškovės pateiktus įrodymus ir nustatė, kad krosnis ir kaminas ieškovės pasirinkimu bus perstatomi naujai pagal naują metodą (sistemą), kas savo esme rodo, jog bus atliekama visiškai nauja rangos darbų paslauga, darbus atliks ne vienas rangovas fizinis asmuo, o darbų atlikimui bus pasitelkti ir kiti subjektai (juridiniai asmenys, pagalbiniai darbuotojai), kas lems ženklų paslaugos pabrangimą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė šiuo atveju neįrodinėjo ginčo krosnies ir kamino įrengimo paslaugų esminio pabrangimo.
44. Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti priešingas išvadas (CPK 176-177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad, minėta, jog pakeičianti sutartis gali būti sudaroma tik dėl pradinių darbų neįvykdytos dalies. Šiuo atveju pagal ieškovės pateiktą 2021 m. vasario 17 d. sąmatą krosnis, kaminas ir pamatas bus išardyti ir ieškovės pasirinkimu bus statomi naujai pagal visiškai kitą metodą (sistemą). Ieškovė byloje neteikė jokių paaiškinimų, skaičiavimų dėl krosnies, kamino ir pamato įrengimo paslaugų ir medžiagų kainų tarp pirminės (žodinės) ir pakeičiančios sutarčių skirtumo, išskyrus dėl ardymo darbų. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kad ženklų paslaugos pabrangimą, taigi ir ardymo darbų, šiuo atveju lems tai, kad darbus atliks ne vienas rangovas fizinis asmuo, kaip kad susitarimo su atsakovu atveju, o keli juridiniai asmenys, dirbs ne tik krosnininkas, bet ir krosnininko padėjėjas, darbų vadovas. Ieškovė neįrodinėjo ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad su atsakovu buvo susitarta dėl statybos procese atsiradusių atliekų sutvarkymo (išrūšiavimo ir išvežimo), apgyvendinimo, medžiagų pristatymo į objektą paslaugų. Taigi, ieškovei apskaičiuojant nuostolius, buvo įskaičiuotos ir papildomų darbų, kurie nebuvo nustatyti atlikti pirminio susitarimo su atsakovu, kainos. Teisėjų kolegija, sugretinusi ieškovės 995,43 Eur patirtas išlaidas už atsakovo statybos metu sunaudotas medžiagas su 2021 m. vasario 17 d. sąmatoje nurodytomis 1 070,01 Eur išlaidomis medžiagoms, nenustatė ir esminio medžiagų kainų pabrangimo. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad prie kamino perstatymo / atstatymo pabrangimo prisidėjo tai, kad atsakovas nuardė seną kaminą, kurį reikės atstatyti. Tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokia būtų buvusi senojo kamino, jeigu atsakovas nebūtų jo nuardęs, remonto, pritaikymo naujai krosniai sąmata, todėl nėra galimybės nustatyti, kokią įtaką 2021 m. vasario 17 d. sąmatoje nurodytai statinio pastatymo kainai būtų padariusi ieškovės nurodyta aplinkybė.
45. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tam, kad būtų atstatyta situacija į pirminę padėtį, išardant krosnį, kaminą ir pamatą, nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo ieškovės susidarysiančias išlaidas už šio statinio išardymo bei skylės stoge užtaisymo paslaugas. 2021 m. vasario 17 d. sąmatoje nurodyta, kad krosnies, kamino, pamato išardymas, atliekų sutvarkymas, išrūšiavimas, išvežimas, taip pat skylės stoge užtaisymas ieškovei kainuotų 850 Eur plius papildomos išlaidos. Tačiau įvertinusi tai, kad šiuos darbus atliktų net keli juridiniai asmenys, į kainą įskaičiuoti ir papildomi darbai, kurie nebuvo nustatyti atlikti susitarimo su atsakovu metu, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 8 dalis), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas papildomai priteisti iš atsakovo 300 Eur už krosnies, kamino ir pamato išardymo bei skylės stoge užtaisymo paslaugas ir pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
46. Atmesdama kaip nepagrįstus ieškovės R. T. apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ieškovės dėl padidėjusio elektros suvartojimo paskaičiuotą 306,20 Eur sumą sumažinti per pusę, t. y. iki 153,10 Eur, kadangi atsakovas šios sumos dydžio neginčijo, teisėjų kolegija pažymi, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Vis dėlto ši principinė taisyklė nereiškia, kad teismas yra tik pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vykdė savo procesinę pareigą nustatyti tikrąjį žalos dydį ir teisingai išspręsti šalių ginčą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, dalyvaudamas įrodinėjimo procese.
47. Ieškovės R. T. apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas be jokių paskaičiavimų ieškovės dėl padidėjusio elektros suvartojimo paskaičiuotą 306,20 Eur sumą sumažino iki 153,10 Eur, paneigia skundžiamo sprendimo motyvai. Pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad sumažino priteistiną sumą, atsižvelgęs į tuo metu buvusią malkų vertę (arba kainą). Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuose detaliai savo atliktų skaičiavimų neaprašė, savaime neteikia pagrindo daryti išvadą, kad šių skaičiavimų jis neatliko. Nors ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė, kad malkos gyvenamajam namui apšildyti jai niekada nekainavo, gyvenamasis namas patenka į privataus miško teritoriją, taigi, ieškovė turi savo kietojo kuro ir jo pirkti jai nereikia, tačiau tokiems argumentams pagrįsti su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų (CPK 176-177, 185 straipsniai). Dėl nurodyto tokie ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisėjų kolegijai neduoda pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą.
48. Nepritartina ieškovės R. T. apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 794,34 Eur papildomą turtinę žalą, susijusią su M. B. už krosnies ir kamino perstatymo darbus sumokėto avanso negrąžinimu. Teisėjų kolegija nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis netenkintas toks ieškovės reikalavimas, papildomai nurodo, jog byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieškovė pasinaudojo su M. B. 2020 m. liepos 23 d. sudarytoje Paslaugų sutartyje numatyta teise pratęsti sutartį (4.7. punktas), pakeisti sutarties vykdymo terminus (6.6 punktas), atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama ši civilinė byla, ir kad M. B. nesutiko to padaryti. Byloje nėra duomenų apie tai, kad 2020 m. liepos 23 d. Paslaugų sutarties vykdymo terminai M. B. turėjo esminę reikšmę. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 11 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė prašymą skirti ekspertizę ir 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę iki teismo ekspertizės atlikimo neatlikti jokių ginčo krosnies remonto / pertvarkymo darbų, savaime nepateisina ieškovės ir M. B. 2020 m. liepos 23 d. sudarytos Paslaugų sutarties nutraukimo, juolab, kad jau 2021 m. sausio 12 d. atsakovas pirmosios instancijos teismui atsiuntė atsisakymą nuo teismo ekspertizės skyrimo.
49. Vertintini kaip nepagrįsti ieškovės R. T. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino nuo 3 000 Eur iki 1 500 Eur. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą ieškovei, tinkamai individualizavo bylos aplinkybes ir parinko adekvatų pasekmių atžvilgiu ir užtikrinantį teisingumą pažeistos teisės gynimo mechanizmą (atlyginimo dydį), todėl nėra pagrindo konstatuoti CK 6.250 straipsnio pažeidimo. Skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina priešingas, nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybes, t. y. kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vertino tiek tai, kokius rūpesčius ieškovė patiria ir kiek daug laiko ji sugaišo, mėgindama išspręsti problemas, kurias sukėlė atsakovas savo neteisėtais veiksmais, tiek tai, kad atsakovo pastatyta krosnis yra visiškai netinkama naudoti pagal jos paskirtį ir yra nesaugi eksploatuoti.
50. Teismai suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori (lot. iš anksto, nepatikrinus faktų), o atsižvelgdami į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nes kasacinio teismo pateikti teisės išaiškinimai yra privalomi teismams tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurią išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą.
51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo nagrinėta civilinė byla ir šios civilinės bylos ratio decidendi (lot. faktinės aplinkybės) skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti kaip analogiškų. Nurodytoje civilinėje byloje žalos buvo padaryta rangovui (juridiniam asmeniui) pastačius žemesnį gyvenamąjį namą, tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje žalos padaryta rangovui (fiziniam asmeniui) pastačius netinkamą naudoti pagal paskirtį ir nesaugią eksploatuoti krosnį ir kaminą. Taigi, apeliantės nurodomoje byloje buvo nustatytos visiškai kitos žalos padarymo aplinkybės, teisės pažeidimo pobūdis ir padariniai, sunkumas, netgi teisės pažeidimą padariusių asmenų specifiškumas (juridinis asmuo), nei šioje nagrinėjamoje byloje, todėl bylos negali būti vertinamos kaip analogiškos.
52. Ieškovė R. T. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo padarytą jos procesinių teisių pažeidimą argumentuoja tuo, kad 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu išklausius atsakovą, jo ir ieškovės atstovams uždavus jam klausimus, ieškovei nebuvo suteikta galimybė užduoti atsakovui klausimų, motyvuojant tuo, kad baigėsi teismo darbo valandos, be to, pirmosios instancijos teismas neatidėjo 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio, kuriame ji negalėjo dalyvauti dėl ligos, motyvuojant tuo, kad ieškovę atstovavo jos atstovas. Tokiu būdu teismas paneigė ieškovės teisę į teisingą teismą, teisę būti išklausytai.
53. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir šiuos apeliacinio skundo argumentus. CPK 51 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys ar per atstovus. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais. Byloje nustatyta, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovę R. T. atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas, ieškovės dalyvavimas 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje teismo nebuvo pripažintas būtinu, todėl ieškovė turėjo visas galimybes 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje teikti prašymus, įrodymus, argumentus teismui, užduoti klausimus proceso dalyviams ne tiesiogiai, o per įgaliotą atstovą – advokatą. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Aplinkybė, kad ieškovės liudytojai neprieštaravo dėl 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio atidėjimo, neturi teisinės reikšmės, teismui sprendžiant dėl teismo posėdžio atidėjimo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kadangi turėjo teisinį pagrindą netenkinti ieškovės prašymo atidėti teismo posėdį, nes priežastys, dėl kurių ieškovė siekė atidėti teismo posėdį, nelaikytinos svarbiomis.
54. Kadangi 2021 m. balandžio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu valstybėje buvo taikomi apribojimai dėl pandemijos paskelbto karantino, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje dalyvauti naudojant nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemones (CPK 175² straipsnio 1 dalis), todėl apeliantės argumentai, kad teismo posėdžių sekretorė pažeidė teisę į teisingą teismą, nurodydama liudytojui M. B. dalyvauti minėtame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, atmestini kaip nepagrįsti.
55. Kaip teisingai nurodo pati ieškovė R. T. apeliaciniame skunde, 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu išklausius ieškovę, uždavus jai klausimus, išklausius atsakovą, jam klausimus užduoti turėjo galimybę tik jo paties atstovas ir ieškovės atstovas, o ieškovei galimybės užduoti klausimų atsakovui neliko, nes baigėsi teismo darbo valandos. Tačiau kadangi, kaip minėta, kitame teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. balandžio 23 d., ieškovė nedalyvavo, teismas nepripažino jos nurodytų neatvykimo priežasčių svarbiomis ir bylos nagrinėjimo neatidėjo, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neleido ieškovei užduoti klausimų atsakovui, apribojo jos galimybę konsultuotis su ekspertais ir pasisakyti byloje dėl atsakovo duotų parodymų, tokiu būdu paneigdamas ieškovės teisę į teisingą teismą bei teisę būti išklausytai.
Dėl atsakovo V. G. apeliacinio skundo
56. Vertinant atsakovo V. G. apeliacinio skundo turinį, pažymėtina, jog atsakovas iš esmės neformuluoja konkrečių teisinių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, o dėsto bendro pobūdžio aplinkybes. Tačiau atsakovo dėstoma pozicija leidžia vertinti, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu, kadangi mano, kad pastatyta krosnis yra kokybiška ir veikianti, atitinka priešgaisrinių normų reikalavimus, apelianto teigimu, tai matosi iš teismui pateiktų nuotraukų ir vaizdo medžiagos. Apeliantas tvirtina, kad M. B. nėra kompetentingas vertinti jo pagal Bernoulli metodą pastatytos krosnies, kadangi jis šio metodo neišmano ir šiuo metodu krosnių nestato, jis yra finansiškai suinteresuotas asmuo, taip pat mano, kad ieškovei kreiptis į privatų detektyvą nebuvo pagrindo, nes jis niekur nesislėpė, bendravo su ieškove.
57. CPK 12 straipsnis nustato, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovei pateikus rašytinį įrodymą (2020 m. vasario 20 d. M. B. krosnies statybos patikrinimo aktą), kuriame užfiksuoti duomenys apie atsakovo atlikto darbo rezultato trūkumus, atsakovas 2021 m. sausio 12 d. atsisakė savo prašymo dėl ekspertizės skyrimo ir nepasinaudojo įstatyme numatyta teise trūkumų apimtį ir priežastis nustatinėti patikimesniais duomenimis, negu duomenimis, atsakovo pateiktais jo procesiniuose dokumentuose. Būtent byloje skirta ekspertizė galėjo patvirtinti atsakovo, kuris, paties teigimu, krosnių statybos išmoko iš savo tėvo ir yra baigęs Geležinkelininkų institutą, procesiniuose dokumentuose nurodytus specialių žinių reikalaujančius paaiškinimus bei skaičiavimus dėl pastatytos krosnies ir kamino kokybiškumo, tinkamo veikimo ir atitikimo priešgaisrinės saugos reikalavimams. Iš atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktų nuotraukų ir vaizdo medžiagos teismas neturėjo galimybės patikrinti atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų paaiškinimų bei skaičiavimų teisingumo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius apie tai, kad ieškovė ir jos dėdė sugadino krosnį. Dėl nurodyto teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo atlikto darbo rezultato trūkumų fakto egzistavimo, trūkumų apimties ir priežasčių, pagrįstai vadovavosi ieškovės byloje pateiktu 2020 m. vasario 20 d. M. B. krosnies statybos patikrinimo aktu, taip pat M. B. teismo posėdyje teiktais paaiškinimais.
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje buvo pateikti duomenys apie M. B. kvalifikaciją, iš kurių matyti, kad krosnių meistru jis dirba jau apie 8-9 metus, yra baigęs krosnių statybos kursus, yra Lietuvos krosnių meistrų gildijos prezidentas, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl M. B. kompetencijos nustatyti atsakovo atlikto darbo rezultato trūkumus. Nors apeliantas nurodo, kad M. B. yra finansiškai suinteresuotas asmuo, pateikęs ieškovei savo krosnies sąmatą, tačiau tokį teiginį patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė, ieškovės su M. B. 2020 m. liepos 23 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartis dėl krosnies ir kamino perstatymo darbų yra nutraukta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas turėjo teisę kviesti savo ekspertus ar specialistus, kurie įvertintų jo darbo rezultatą, tačiau to nepadarė, nepaisant to, kad buvo atstovaujamas kvalifikuoto ir profesionalaus advokato.
59. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės patirtas 1 200 Eur išlaidas už privataus detektyvo suteiktas paslaugas, renkant byloje įrodymus, vadovaudamasis materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis turtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis bylinėjimosi išlaidų institutą reglamentuojančiomis procesinės teisės normomis. Tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti, sumažinant priteistą turtinės žalos atlyginimą 1 200 Eur suma (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir šių išlaidų priteisimo klausimą spręsti perskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
60. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo dydžio, sumažinant priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 3 433,01 Eur, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, taip pat nepagrįstai taikė turtinės žalos atlyginimo institutą reglamentuojančias materialiosios teisės normomis, spręsdamas išlaidų už privataus detektyvo suteiktas paslaugas priteisimo klausimą. Atitinkamai keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodant kad šios palūkanos skaičiuojamos nuo 4 933,01 Eur sumos.
61. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
62. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies (38 proc.), apeliacinius skundus patenkinus iš dalies (ieškovei 4 proc., atsakovui 21 proc.), proporcingai atlygintinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
63. Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, jog sumokėjo 292 Eur žyminį mokestį, patyrė 1 200 Eur išlaidas už privataus detektyvo paslaugas, rinkdama byloje įrodymus, 2 348,17 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, į atlygintinas advokato teisinės pagalbos išlaidas neturi būti įtraukta 70 Eur suma, nurodyta 2021 m. kovo 2 d. sąskaitoje, už 2021 m. vasario 22 d. skundo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą parengimą ir 80 Eur suma, nurodyta 2021 m. balandžio 30 d. sąskaitoje, už 2021 m. kovo 15 d. skundo parengimą, kadangi šie dokumentai nebuvo pirmosios instancijos teismui pateikti, nagrinėjant šią civilinę bylą. Iš privataus detektyvo 2020 m. sausio 30 d. akte Nr. PDG-A-1/2020 aprašytų jo atliktų veiksmų būtinomis ir racionaliomis pripažintinos tos ieškovės išlaidos, kurias ji patyrė dėl privataus detektyvo rašytinės pretenzijos parengimo ir išsiuntimo atsakovui, tą pačią dieną telefoninio pokalbio metu atsakovo informavimo apie tai, rašytinio kreipimosi į Panevėžio priešgaisrinę gelbėjimo valdybą parengimą ir išsiuntimą, už paties 2020 m. sausio 30 d. akto surašymą. Tuo tarpu privataus detektyvo paslaugos, skirtos įrodymams surinkti, siekiant įrodyti atsakovo faktiškai atliktų darbų faktą, nesant byloje duomenų apie tokių darbų atlikimo fakto neigimą, Valstybinei mokesčių inspekcijai rašto dėl galimos nelegalios savavališkos veiklos parengimas ir išsiuntimas, pripažintinos perteklinėmis, netenkinančiomis būtinumo ir racionalumo kriterijaus. Kadangi byloje nėra pateiktas detalus privataus detektyvo išlaidų apskaičiavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtinomis ir racionaliomis pripažintinos 100 Eur išlaidos, ieškovės patirtos už privataus detektyvo paslaugas.
64. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas mažintinas iki 984,26 Eur (38 proc. sumokėto žyminio mokesčio (110,96 Eur) + 38 proc. privataus detektyvo išlaidų (38 Eur), 38 proc. advokato pagalbos išlaidų (835,30 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 98 straipsnis).
65. Ieškovė taip pat į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog sumokėjo 160 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą, 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 800 Eur už konsultacijas su M. B., rengiant apeliacinį skundą, 800 Eur už konsultacijas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, su D. V., kuris dalyvavo ir 2021 m. birželio 1 d. teismo posėdyje, 350 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, į atlygintinas bylinėjimosi išlaidas neturi būti įtraukta 800 Eur suma už konsultacijas su M. B., rengiant apeliacinį skundą, kadangi jame nėra teikiama jokių argumentų, reikalaujančių specialių žinių statybos ar krosnių statybos srityje. Taip pat neįtrauktina 800 Eur suma už konsultacijas su D. V., kadangi ieškovė su šiuo ekspertu konsultavosi, ekspertas dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
66. Tokiu būdu, ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 40,40 Eur apeliacinės instancijos teisme jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (4 proc. sumokėto žyminio mokesčio (6,40 Eur) + 4 proc. advokato pagalbos išlaidų (34 Eur) (CPK 80 straipsnio 4 ir 7 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
67. Atsakovui buvo teikiama Valstybės garantuojama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Iš 2020 m. rugsėjo 7 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme matyti, jog valstybei atlygintina suma sudaro 168 Eur. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo valstybei iš ieškovės priteistas šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas didintinas iki 104,16 Eur (62 proc. × 168 Eur) (CPK 96 straipsnio 3 dalis).
68. Duomenų apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikta. Atsakovas byloje buvo atleistas nuo 27,51 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimo, todėl iš ieškovės priteistinas 17,06 Eur žyminis mokestis valstybei (62 proc. × 27,51 Eur) (CPK 80 straipsnio 4 ir 7 dalys, CPK 96 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 18 d. sprendimą dalį dėl turtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, procesinių palūkanų priteisimo pakeisti.
Ieškovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos turtinės žalos atlyginimą sumažinti nuo 4 333,01 iki 3 433,01 Eur, priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti nuo 1 120,58 Eur iki 984,26 Eur. Nurodyti, kad 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojamos ne nuo 5 833,01 Eur sumos, o nuo priteistos 4 933,01 Eur sumos.
Valstybei iš ieškovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą padidinti nuo 92,40 Eur iki 104,16 Eur.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,40 Eur (keturiasdešimties eurų ir keturiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,06 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.