Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2.Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. pagal skelbimą internete ieškovė telefonu kreipėsi į atsakovą dėl krosnies įrengimo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kitą dieną atsakovas, atvykęs į nurodytą vietą, su ieškove žodžiu sutarė, jog nugriaus seną krosnį ir įrengs naują krosnį, o ieškovė įsipareigojo už šiuos darbus atsakovui sumokėti 1100 Eur sumą: 100 Eur už senos krosnies nugriovimą ir 1000 Eur už naujos krosnies įrengimą. 2019 m. rugpjūčio 25-26 d. atsakovas griovė seną krosnį, pradėjo supirkinėti darbams reikalingas medžiagas, o nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas ėmė įrenginėti naują krosnį. Atsakovas darbus užbaigė 2019 m. rugsėjo 21 d. Darbų eigoje šalys sutarė, jog atsakovas papildomai įrengs naują kaminą, nes darbų užbaigti neįrengus naujo kamino iš esmės nebuvo galima, kadangi seną kaminą atsakovas nugriovė. Atsakovui užbaigus darbus, ieškovė grynaisiais pinigais jam sumokėjo už atliktus darbus.

3.Ieškovė nurodė, jog avansu ji atsakovui sumokėjo 500 Eur sumą dar prieš pradedant darbus, vėliau, atsakovo prašymu ieškovė jam papildomai sumokėjo dar 500 Eur, o darbus užbaigus, ieškovė atsakovui sumokėjo dar 687,26 Eur sumą: 100 Eur už griovimo darbus, 205 Eur už papildomus darbus, 253,26 Eur už atsakovo pirktas statybines medžiagas, 140 Eur už transporto išlaidas. Taip pat ieškovė iš savo lėšų papildomai pirko medžiagas, kurios kainavo 742,17 Eur sumą. Ieškovė prieš galutinį atsiskaitymą atsakovo prašė išrašyti pinigų priėmimo kvitą, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti, tik surašė atliktų darbų ir patirtų išlaidų sąmatą. Atsakovas neorganizavo darbų priėmimo-perdavimo, nepasirašė jokio tai patvirtinančio dokumento, todėl ieškovė negalėjo pateikti savo pastabų dėl atliktų darbų trūkumų. Vėliau ieškovė apžiūrėjo atliktus darbus, tačiau jie vizualiai neatrodė, jog būtų atlikti kokybiškai. Be to, pakūrenus krosnį, ėmė svaigti galva ieškovei ir kitiems patalpose esantiems asmenims, tokiu būdu ir kilo įtarimų dėl krosnies netinkamo įrengimo. 2019 m. rugsėjo 27 d. į vietą apžiūrėti krosnies atvyko kitas meistras M. M., kuris įvertino atliktų darbų rezultatą ir nustatė tokius jų trūkumus: nepritvirtintos krosnies durelės, įdėtos nelygiai, nėra tvirtinimų, dėl ko egzistuoja didelė tikimybė atsirasti tarpams tarp durelių ir krosnies, dėl to labai padidėtų gaisro tikimybė, pakura nepritaikyta kūrenti malkoms, kurių standartinis ilgis siekia 35 cm, blogai pritvirtintas krosnies apkaustas, panaudotas nekokybiškas žvyras, dėl to esant aukštai temperatūrai kyla didelė tikimybė, jog būtų pažeista statinio struktūra, krosnies sienelė neakumuliuoja šilumos, dėl to kūrenimas yra itin neefektyvus, tampa sunku įšildyti patalpas iki reikiamos temperatūros, panaudotos netinkamos plytos krosnies sienelės statybai, netinkamai išvedžioti dūmų kanalai, padaryta per maža anga lubose praeiti kaminui, neišlaikytas saugus atstumas nuo degių lubų, dėl ko kyla gaisro tikimybė, be to, netinkamai užsandarintas kaminas ties kraigu, dėl to yra padidėjusi vandens pratekėjimo tikimybė. Ieškovė įsitikinimu, senam kaminui būtų užtekę remonto, jis nėra kritinės būklės, o naujo kamino statyti nereikėjo, ji neprašė naujo kamino.

4.Atsakovas neišrašė jokių buhalterinės apskaitos kvitų dėl atliktų darbų, todėl ieškovė kreipėsi į privatų detektyvą R. K., kuris ėmė rinkti informaciją apie tarp ieškovės ir atsakovo susiklosčiusius rangos santykius, buvo suorganizuotas susitikimas, kuriame dalyvavo ieškovė, atsakovas, name gyvenantis giminaitis. Šio susitikimo metu atsakovas neneigė atliktų rangos darbų fakto, kad darbus atliko nekokybiškai, pripažino iš dalies, nenorėjo taikiai spręsti problemos ir galiausiai pasišalino. Taip pat R. K. ieškovės vardu atsiuntė atsakovui jo elektroniniu paštu ir per socialinį tinklą facebook pretenziją apie darbo trūkumus, pareikalavo grąžinti sumokėtą 2429 Eur sumą, prašė padengti 900 Eur neturtinę žalą. Tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo. Privatus detektyvas 2020 m. sausio 30 d. surašė aktą Dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, už jo darbą ieškovė sumokėjo 1200 Eur sumą.

5.Vėliau ieškovė kreipėsi į profesionalų krosnių meistrą M. B. dėl minėtos krosnies defektų taisymo ir jis nurodė, jog krosnies defektus yra sudėtinga ištaisyti, todėl yra paprasčiau krosnį nugriauti ir pastatyti naują krosnį. M. B. surašė preliminarią darbų sąmatą, kur nurodyti būtini darbai: krosnininko darbas, medžiagų pristatymas į objektą, pirminė konsultacija, krosnių ardymas ir išnešimas, atliekų išvežimas, kemperio nuoma pragyvenimui statybos ir griovimo metu 10 dienų, kuro sąnaudos, papildomos medžiagos, bendra darbų kaina 4165,57 Eur. Į šią sumą nebuvo įskaičiuotas projekto sudarymas ir darbų eigos priežiūra. M. B. taip pat surašė 2020 m. vasario 10 d. krosnies statybos patikrinimo aktą, jame nustatė šiuo defektus: krosnis neteisingai prijungta prie kamino, yra neteisingai įrengta krosnies degimo kamera, to pasekoje atsiranda dideli įskylimai, krosnis byra, nuo tiesioginės ugnies neapsaugotos keraminės plytos, pakuroje perdengimai pakabinti ant metalinių kampuočių, tai ardo pakurą, statant krosnį, nebuvo išlaikytas saugus atstumas iki degių konstrukcijų, krosnis yra pasvirusi, dalis krosnies visiškai nenutinkuota, krosnies apkaustai netinkamai sumontuoti, pakuros durelės ir orkaitė sumontuotos kreivai, durelėm trūksta varžtų, toliau eksploatuojant krosnį, atsiveria vis didesnis plyšys į pakuros erdvę, be to blogai pritvirtintas prie krosnies viryklės apkaustas, kliba visos apkausto detalės. Taip pat šildoma sienelė pastatyta netinkamai, kūrenant perkaista iš viršaus, o apačia neįkaista, todėl reikia krosnį reikalinga visą dieną be pertraukų kūrenti, dėl ko yra švaistomas laikas ir malkos. Ugniai užgesus labai greitai ataušta krosnis, ji visiškai nelaiko šilumos, galimai dėl netinkamų vidinių konstrukcijų. Be to, prie kamino yra įtrūkusi šildoma sienelė. Dėl vis didėjančio įtrūkimo gali kilti gaisras. Taip pat kaminas yra pastatytas nesilaikant saugaus atstumo iki degių konstrukcijų, kaminas blogai užsandarintas nuo lietaus. 2020 m. liepos 2 d. M. B. sudarė galutinę sąmatą, į kurią buvo įtrauktos visos išlaidos, nurodyta bendra darbų kaina 7943,44 Eur. 2020 m. liepos 23 d. ieškovė ir M. B. sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria M. B. įsipareigojo atlikti krosnies-viryklės su šildoma sienele ir kamino perstatymo darbus, o ieškovė įsipareigojo už juos atsiskaityti. Ieškovė sumokėjo 794,34 Eur avansą. Kadangi dėl sumokėtų pinigų atsakovui už nekokybišką krosnį ir dėl papildomai patirtų išlaidų aprūpinant šildymu žiemą, ieškovei neturint tiek pinigų jam sumokėti, M. B. nutraukė tarp šalių sudarytą sutartį ir pasiliko sau ieškovės sumokėtą avansą.

6.Ieškovė kreipėsi į kitą krosnininką L. R., kuris sudarė darbų sąmatą, nurodė, kokius darbus yra būtina atlikti siekiant pašalinti atsakovo darbo defektus, darbų kaina 7110 Eur.

7.Ieškovė nurodė, jog dėl to, kad užsitęsė šios civilinės bylos nagrinėjimas ir buvo būtina ieškoti būdų, kaip šildyti gyvenamąjį namą, ieškovė pirko tepalinius radiatorius ,,Electrolux“, kurie kartu su pristatymu ieškovei kainavo 167,97 Eur, tokiu būdu, elektros energijos suvartojimas per pastaruosius 4 mėnesius išaugo 94 proc. arba 306,20 Eur. Dėl padidėjusio elektros poreikio naudojant galingus radiatorius, buvo būtina pertvarkyti elektros instaliaciją, atliekant elektros instaliacijos darbus, jie kainavo 382,51 Eur. Be šių darbų naudoti tepalinius radiatorius buvo rizikinga, nes kilo pavojus gaisrui. Dėl to ieškovė papildomai patyrė 856,68 Eur turtinę žalą, o iš viso ieškovė papildomai patyrė 2851,02 Eur žalos.

8.Dėl atsakovo nekokybiško darbo ieškovė turėjo rūpesčių ir patyrė išgyvenimų, neturtinę žalą ieškovė įvertino 3000 Eur sumai, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

9.Teismo posėdyje, vykusiame 2021 m. balandžio 21 d. 13.30 val., ieškovė palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį patenkinti. Ieškovė pažymėjo, jog pagrindinis trūkumas yra tai, jog buvo panaudotos blogos plytos, kurios sudaro apie 90 proc. krosnies. Plytos nėra pritaikytos karštai temperatūrai, jos skirtos vidaus darbams, todėl jos gali suskilinėti. Plytų suskilinėjimo faktas yra liudytojų patvirtintas. Lankėsi du priešgaisrinės saugos pareigūnai, sakė susitvarkyti krosnį. Dėl nekokybiškai pastatytos krosnis kyla pavojus namui, nes jis yra medinis. Taipogi kyla pavojus gyvybei, nes kūrenimo metu gali susidaryti smalkės. Krosnis nešildo, kaip turėtų šildyti, nors atsakovas pažadėjo pastatyti krosnį su šildoma sienele. Su atsakovu nekalbėjo apie krosnies parametrus, ieškovė mano, jog pats meistras turėjo atlikti patalpų matavimus ir turėjo pasakyti, kiek reikės medžiagų ir kokių reikės plytų. Ieškovė dalį medžiagų buvo nupirkusi ir pasakė, kiek kokių reikės plytų, tuo turi pasirūpinti atsakovas. Darbų eigoje atsakovas medžiagas nupirko. Atsakovas ieškovei neaiškino apie naudojamas medžiagas. Atsakovui ieškovė mokėjo avansą, davė pinigų važinėjimui, medžiagų įsigijimui. Ieškovė nupirko dalį plytų, visas ketaus dalis, papildomas medžiagas, kaip akmens stiklo keraminė vata, durelės, dėl to ieškovė konsultavosi su kitu meistru. Kad ginčo krosnis blogai pastatyta, ieškovei pasakė kiti meistrai. Atėjus žiemai, pasimatė, jog krosnis iš tiesų nešildo. Žiemos metu remontuoti krosnies nebuvo galimybės, reikėjo laukti pavasario. Atėjus pavasariui pradėjo bylinėtis, tikėjosi, jog byla bus greitai išnagrinėta. Užbaigus krosnies darbus, atsakovas ieškovei nedavė jokio dokumento, sąskaitos-faktūros. Su atsakovu buvo sutarę, jog krosnies pastatymas kainuos 1000 Eur, papildomai 100 Eur už darbo vietos paruošimą, nugriaunant seną krosnį, taipogi papildomai už medžiagas, kurių tuo metu trūko. Maždaug po dviejų savaičių prasidėjus darbams, atsakovas ieškovę informavo, jog reikia kamino prijungti prie krosnies. Ieškovė manydama, jog atsakovas yra specialistas, sakė daryti, ką reikia. Atsakovas nugriovė seną kaminą ir pastatė naują, kokį dabar įprastai stato, metalinį, nors tokiai krosniai reikia plytinio. Seną kaminą buvo galima toliau naudoti, tik jį reikėjo sutvarkyti, kas yra pigiau nei naujo kamino pastatymas. Dabar kamino su krosnimi naudoti negalima, priešgaisrinės apsaugos specialistai nurodė susitvarkyti, kad nebūtų gaisro pavojaus. Ieškovė mano, jog seno kamino griauti nereikėjo. Baigus darbus, atsakovas ieškovei pasakė, kaip naudoti krosnį, naudojimosi taisykles atsakovas pats sugalvojo. Krosnį užkūrus, ten buvusiems asmenims pasidarė bloga. Ieškovė patikslino, jog užkūrus krosnį (daugiausiai kūrena beržinėmis malkomis, 30 cm ilgio, nes standartinės netilpo), trauka buvo, bet krosnis nešildė. Krosnies sienelės viršus buvo karštas, ši dalis buvo suskilusi, o sienelės apačia buvo šalta. Tolygiai sienelės viršus ir apačia nešilo. Atvykę priešgaisrinės apsaugos darbuotojai nurodė, jog ieškovė gerai naudoja krosnį ir priešgaisrinės saugos taisyklių nepažeidžia, pastebėjo statybos trūkumus. Nustatė, jog buvo neapsaugotos medinės namo dalys, buvo plyšys tarp durelių ir krosnies, buvo suskilę prie kamino, buvo per mažas tarpas prie kamino ir lubų. Elektros instaliacijos darbus buvo būtina atlikti, nes įjungus radiatorių, pradėjo kaisti laidai, reikėjo perdaryti sistemą, nes galėjo kilti gaisras. Darbai šalinant krosnies trūkumus neprasidėjo, nes atsakovas paprašė ekspertizės. Atsakovas blogai elgėsi darbo metu, todėl ieškovė samdė detektyvą, kuris surinktų įrodymus policijai, norėjo, kad įrašytų telefoninius pokalbius su atsakovu, kurie yra reikšmingi šiai bylai. Su detektyvu kreipėsi į atsakovą, kuris iš dalies pripažino faktus, krosnies trūkumus (jų nedetalizavo), ieškovė nenorėjo bylinėtis, o norėjo gražiuoju susitarti su atsakovu. Atsakovui pastačius nekokybišką krosnį, ją reikia nugriauti ir įrengti naują krosnį, taip pat reikės nugriauti atsakovo pastatytą kaminą ir iš naujo jį pastatyti. Atsakovas nepadarė pamato, todėl reikės padaryti pamatą. Daug ką ieškovei teko padaryti, kad ji užtikrintų šildymą, sąmatą. Buvo šalta žiema, todėl dviejų radiatorių neužteko, jais šildė krosnies patalpą.

10.Ieškovės R. T. atstovas 2021 m. birželio 1 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir nurodė, jog ieškovė apie tai, kokius teisės aktus atsakovas pažeidė atlikdamas vartojimo rangos darbus gyvenamajame name, nurodė patikslinto ieškinio 40 punkte, prašė vadovautis. Tiek krosnis, tiek kaminas yra priskirtini nesudėtingiems statiniams, todėl atsakovas privalėjo parengti supaprastintą statybos projektą, kuris turėjo atitikti jam keliamus reikalavimus, tačiau to nepadarė. Atsakovas 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdyje pripažino, kad byloje jo pateikti brėžiniai (arba projektas) buvo nubraižyti bylos nagrinėjimo metu, nes projekto originalą jis sunaikino (sudegino), kad nebūtų atskleistas konkurentams. Tačiau ieškovė niekada nėra mačiusi, kad atsakovas su savimi turėtų kokį nors statybos projektą ir juo vadovautųsi atlikdamas darbus. Net ir pateiktuose atsakovo vaizdo įrašuose, kuriuose jis filmavo atliekamus darbus, nėra kalbama apie jokį projektą. Nežinia, nuo kokių konkurentų atsakovas slepia savo techninį projektą ir kaip konkurentai galėtų gauti jo sukuriamus projektus, jeigu atsakovas projektus laiko savo namuose. Dar daugiau, atsakovo pateikti brėžiniai yra neprofesionalūs papaišymai, jie visiškai neatitinka STR 1.04.04/2017 ,,Statinio projektavimas, statinio ekspertizė 29 punkte nurodytų supaprastintam projektui keliamų reikalavimų. Jame nėra nei aiškinamojo rašto, nei sąrašo dokumentų, kuriais vadovaujantis parengtas projektas, nei statinio konstrukcijų aprašymo.

11.Taip pat atsakovo darbų rezultatas neatitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 64 patvirtintų bendrųjų gaisrinės apsaugos taisyklių keliamų reikalavimų. Pagal šių taisyklių 63 punkto reikalavimą, priešgaisrinės durys, vartai, liukai turi būti techniškai tvarkingi, jų sandarumo tarpikliai nepažeisti, o savaiminio užsidarymo mechanizmai - techniškai tvarkingi ir veikiantys. Kartu su ieškinio pateikto krosnių meistro M. M. defektinio akto matyti, jog nepritvirtintos krosnies durelės, nėra pačių tvirtinimų, įdėtos nelygiai, egzistuoja didelė tikimybė atsirasti tarpams tarp durelių ir krosnies, dėl ko žymiai padidėtų gaisro tikimybė. 2020 m. vasario 10 d. M. B. patikrinimo akte nurodyta, kad pakuros durelės ir orkaitė sumontuota kreivai, durelėms trūksta varžtų, pakuros durelės netinkamai sumontuotos, toliau eksploatuojant krosnį jos po truputį krenta ir atsiveria vis didesnis plyšys į pakuros erdvę. Tai 2021 m. balandžio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas M. B.. Jis nurodė, jog pakuros durelės netinkamos, pavirtusios, nesandarios, yra plyšiai, dėl ko negalima reguliuoti kūrimo proceso. Atsakovas nepateikė įrodymų, ar lubas kertantis kamino vamzdis buvo užsandarintas medžiagomis (užpildu), kurios atsparumas ugniai būtų ne žemesnis nei kertamų angų ar paties kamino, ką numato Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 81 punktas.

12.Nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti jo naudotų medžiagų kokybės sertifikatus, tačiau atsakovas jų nepateikė, tik nurodė, kad viską pirko iš parduotuvės ir sertifikatų negavo. Kad tokius sertifikatus atsakovas galėjo nesunkiai gauti, ieškovės atstovo nuomone, patvirtina tai, jog ieškovės atstovo kartu su 2021 m. gegužės 31 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo pateikti gauti kamino medžiagų sertifikatai. Be to, M. M. 2020 m. vasario 10 d. patikros akte nurodyta, kad kaminas blogai užsandarintas. Atsakovas neįteikė ieškovei nei instrukcijos, nei žodžiu paaiškino, kaip tinkamai naudoti krosnį. Tai atsakovas pripažino 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu. Tuo tarpu, liudytojas M. B. nurodė, jog pastatęs krosnį įteikia instrukcijas savo klientams, kaip naudoti krosnį. Tai numatyta ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 154 punkte. Pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 160 punktą, iš dūmtraukių, dūmtakių ir krosnių kiekvienais metais prieš eksploatavimo pradžią reikia išvalyti suodžius ir eksploatavimo metu juos reikia valyti ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Tuo tarpu atsakovas nurodė, kad suodžius iš dūmtraukio reikia valyti tik kas 7 metus. Pagal tokias atsakovo instrukcijas galima sukelti net gaisrą. Tokie atsakovo teiginiai patvirtina ir tai, kad atsakovui trūksta kompetencijos šioje srityje, tai rodo, jog atsakovas darbus atliko itin nekokybiškai.

13.Taip pat atsakovas kaminą pastatė nesilaikydamas saugaus atstumo iki degių konstrukcijų reikalavimų, ką patvirtina ne tik 2020 m. vasario 10 d. M. B. patikrinimo aktas, bet ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintų Šildymo sistemų, naudojant kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių 37 punktas. Atsakovas privalėjo išlaikyti ne mažesnį nei 150 mm atstumą tarp dūmtraukio sienelės iki gyvenamojo namo konstrukcijų, tačiau su sąlyga, jeigu konstrukcijos apsaugotos d0 degumo klasės karščiui atspariais statybos produktais. Atsakovas nepateikė savo naudotų medžiagų kokybės sertifikatų, taip pat jų technologinių savybių, nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą tai padaryti. Vadinasi, šiuo atveju tarp dūmtraukio sienelės išorinio paviršiaus iki statinio konstrukcijų turėjo būti bent 250 mm, tačiau net ir iš kartu su ieškiniu pateiktų fotonuotraukų matyti, kad atstumai yra žymiai mažesni. Tai patvirtino ir liudytojas M. B.. Krosnis nėra naši ir veiksminga, visiškai nelaiko šilumos, pro plyšius ir kreivai įstatytas dureles patenka kenksmingos medžiagos ir krosnies vidaus. Tai nustatyta 2020 m. vasario 10 d. M. B. patikrinimo akte. M. B. šias aplinkybes patvirtino ir 2021 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje duodamas parodymus. Jis nurodė, jog matyti krosnies įtrūkimai ant sienelės, dėl šių trūkumų krosnį galima naudoti tik trumpą laiką, kadangi esant plyšiams krosnyje į namo vidų gali pradėti skverbtis dūmai. Krosnis šyla netinkamai ir nevienodai, gyvenamojo namo patalpų nešildo, reguliuoti temperatūros name neįmanoma, tokiu būdu, gyvenamojo namo gyventojams nėra užtikrinamos tinkamo mikroklimato sąlygos. Liudytojas M. B. patvirtino, kad krosnis šyla labai nevienodai, sienutė per maža, kad galėtų apšildyti tokio dydžio patalpas, tokių patalpų šildymui reikia storasienės krosnies. Atsakovo teigimu, gyvenamojo namo langai buvo išdaužyti, atidarytos durys, todėl tokių patalpų neįmanoma prišildyti, tačiau tokie atsakovo teiginiai yra melagingi, yra atmestini kaip nepagrįsti. M. B. patvirtino, kad ginčo patalpas tikrai galima prišildyti parinkus tinkamo galingumo krosnį. Tuo tarpu, sienos ir langai nebuvo kiauri, vėjai nepūtė. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas R. K.. Visa tai rodo, jog atsakovas pastatė per mažo galingumo krosnį ir patalpas neapšildančią krosnį, tokiu būdu, pažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus.

14.Atsakovas pažeidė ir daugiau teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui Lietuvos standartizacijos patvirtinus standartus: LST EN 12815 (buitinės kieto kuro viryklės su šildymo funkcija), LST EN 13229 (atviro ir uždaro tipo židiniai, kūrenami kietu kuru. Reikalavimai ir bandymo metodai), LST EN 13240 (kambariniai šildytuvai, kūrenamo kietu kuru), LST EN 15544 (koklinės ir tinkuotos šildymo krosnys. Jų matmenų nustatymas), LST EN 15821 (pirčių krosnys, kūrenamos kietu kuru su keliomis degimo kameromis. Reikalavimai ir bandymai), LST EN 15250 (šilumą akumuliuojančios krosnys), kiti teisės aktai. Ieškovės atstovas mano, kad nurodyti teisės aktų pažeidimai yra pakankami atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Teismo posėdyje atsakovas nenurodė nė vieno teisės akto ar norminio akto, kuriuo jis vadovavosi, tik nurodė, jog rėmėsi internete rastais dokumentais, bet kokiais, jis nenurodė. Tai patvirtina, kad atsakovas nesilaikė krosnies ir kamino statybai keliamų teisės aktų reikalavimų, juos grubiai pažeidė. Ieškovės atstovas taipogi nurodė, jog kyla pagrįstų abejonių dėl atsakovo kompetencijos, nes iš atsakovo paaiškinimo teisme matyti, kad jis baigė geležinkelių technikumą, t.y. visiškai su krosnių statyba nesusijusius mokslus. Atsakovas pripažino, kad statyti krosnis išmoko iš savo tėvo. Ieškovės atstovas laiko, jog atsakovas yra savamokslis. Tuo tarpu M. B. turi krosnininko specialybę, baigė spec. kursus, turi patirties, tuo užsiima nuo 2013 metų, pastato 2-3 krosnis per mėnesį, yra krosnių meistrų gildijos pirmininkas, jo kompetencija aiški ir neginčytina. Abejones dėl atsakovo turimos kompetencijos sustiprina ir tai, kad atsakovas nurodė, jog dirba nestandartiniu metodu. Be to, atsakovas pasikliauja ne nustatytais metodais, skaičiavimais ar teisės aktais, o viską daro tiesiog savo nuožiūra, viską matuoja ,,iš akies“, remiasi savo praktika ir patirtimi.

15.Atsakovo kompetencijos trūkumą patvirtina ir M. B. parodymai teisme apie pastatytą krosnį ir kaminą. M. B. yra keista, kad atsakovas nenugriovė senos krosnies prieš statydamas naują. Nauja krosnis įkišta tarp senų, nebuvo tinkamo paruošimo naujai krosniai statyti, nebuvo priėjimo prie krosnies galinės sienelės. Pati viryklė yra pastatyta per žemai ir yra nepatogi naudoti, durelių apkaustas juda, nėra tinkamai pritvirtintas, krosnyje netelpa standartinio dydžio malkos, kadangi yra per maža pakura, tai sukelia nepatogumų.

16. 2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad pirminio ieškinio priedas Nr. 3 yra jo paties ranka rašytas, ten nurodytos darbų kainos. Tai patvirtina, kad ieškovės atsakovui sumokėjo 2429 Eur sumą. Atsakovas meluoja, kad ieškovei siūlė išrašyti sąskaitą faktūrą, o ieškovė atsisakiusi, kad už tą sumą atsakovas sumokėjo mokesčius. Ieškovas nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių dokumentų. Atsakovas viską darė savo nuožiūra, nederino darbų su ieškove. Atsakovas visas medžiagas pirko ir naudojo savo nuožiūra, tik sutarė, jog nepirks labai brangių. Ieškovė siekė geriausio varianto statant krosnį, o ne pigiausio.

17.Ieškovės atstovo vertinimu, atsakovas meluoja, kad jam nuvykus į gyvenamąją namą apžiūrėti krosnies, detektyvas R. K. ėmė kelti balsą, vėliau dar labiau pakėlė balsą, darė atsakovui spaudimą, sakė, kad nukentės jo verslas, dėl ko suprastėjo atsakovo sveikata ir atsakovas išvyko. Liudytojas R. K., duodamas parodymus teisme, nurodė, jog atsakovui negrasino, viską fiksavo garso įrašuose, su kurių darymu atsakovas sutiko. Pats atsakovas vengė tartis taikiai, jo atžvilgiu grasinimų nebuvo išsakyta.

18.Atsakovas teisinosi, kad nestatė mūrinio kamino iš plytų, nes artėjo šalčiai (plytinį kaminą galima statyti prie ne žemesnės nei 5 laipsnių temperatūros), tačiau vidutinė oro temperatūra 2019 m. rugsėjo mėnesį, kuomet atsakovas atliko rangos darbus, siekė 12,9 laipsnių pagal Celsijų, todėl statyti mūrinį kaminą buvo galima. Tai patvirtino ir M. B..

19.Didesnę atsakovo darbų trūkumų taisymo kainą nei kainavo atlikti darbus, paaiškino M. B.. Jis nurodė, kad krosnies suremontuoti negalima, nes nėra tinkamai krosnies gabaritai, dydžiai, gera krosnis nesigautų vien atlikus paprastą defektų taisymą. Perstatyti krosnį kainuotų brangiau nei tiesiog naujos pastatymas, nes reikia ardyti seną krosnį, o tai yra labai sunkus darbas. Be to, M. B. nurodė, jog buvo galima naudoti ir seną kaminą, įdėjus metalinį įdėklą.

20.Liudytojas R. K. paaiškino, kad ieškovė kreipėsi į detektyvą, kad būtų nustatyta, jog iš tiesų atsakovas statė krosnį ieškovei ir kad nekiltų dėl šio fakto abejonių. Ieškovė pati nebūtų galėjusi surinkti įrodymus, kuriuos surinko detektyvas. Visa tai rodo, jog ieškovė turėjo samdyti R. K. reikiamiems įrodymams surinkti, tikslu įrodyti atsakovo civilinę atsakomybę.

23.Atsakovas skambino ieškovei dėl viryklės veikimo, tačiau pati ieškovė nepriėmė jo skambučių, detektyvo paslaugos nebuvo reikalingos. Susitikimo metu krosnis buvo šildoma ir kūrenama. Detektyvas pradėjo rengti keletą dokumentų, tačiau juos atsakovas atsisakė pasirašyti, detektyvas ant jo šaukė, todėl jis pasišalino. Po susitikimo jo sveikata labai pablogėjo, jis pateko į ligoninę. Atsakovas neatsakė į skambučius ir elektroninius laiškus, kadangi sirgo ir bijojo detektyvo spaudimo. Atsakovas nevengė atsakomybės, lapkričio 2 d. pats du kartus skambino ieškovei.

24.Atsakovas taip pat nurodė, jog krosnies prijungimas prie kamino atliktas laikantis šiluminių tarpų ir keraminės vatos klojimo normų. Krosnis buvo pastatyta laikantis šiluminių spragų tarp šamoto ir keraminių plytų. Pakurai buvo panaudotos ugniai atsparios šamotinės plytos ir ugniai atsparūs klijai. Dūmtakiams panaudotos molio plytos, skirtos dūmtakiams mūryti. Jis neatlieka medžiagos analizės, prekybos centras garantuoja prekių kokybę. Viryklei mūryti naudojo ieškovės pateiktas plytas. Atsakovas mūrijo skiediniu, susidedančio iš stambaus ir smulkaus smėlio, molio. Krosnyje perdengimui nebuvo naudojami metaliniai kampai. Vidinė dalis, kuri liečiasi su dūmais, yra nerūdijantis plienas su NP316 molibdenu, atsparus korozijai ir yra kokybiškas. Krosnies statyba buvo atlikta pagal susitarimą. Sutartyje numatyti kokybės reikalavimai buvo įvykdyti. Dėl tinkavimo darbų nebuvo susitarta. Krosnis turi būti eksploatuojama pagal eksploatavimo taisykles. Atsakovui atvykus detektyvo kvietimu, langai nebuvo izoliuoti, krosnis buvo šildoma su atidaryta sklende ir durelėmis, nebuvo galimybės valdyti dūmų sklendės, ant jos kabojo drabužiai, ji buvo naudojama kaip drabužių spinta, dėl kurios viryklė galėjo greitai atvėsti. Plokštės rėmas buvo taip pat nulaužtas. Dėl išdaužytų langų, dėl temperatūros kontrasto krosnis galėjo greitai atvėsti ir pradėti griūti. Atsakovas sutiko sutvarkyti kaitlentės rėmą, kurį jie sulaužė. Namo gyventojas J. gali blogai jaustis dėl alkoholio, darbo metu jis visą laiką buvo neblaivus. Jis taip pat šildė krosnį kitoje patalpoje, kuri rūko ir kondensavosi, skyrėsi sunkios anglies, dervos detalės.

27.Iš ieškovės paaiškinimo (atsakovas šių aplinkybių nepaneigė) nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. pagal skelbimą internete ieškovė telefonu kreipėsi į atsakovą dėl krosnies įrengimo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartu laiku atsakovas, atvykęs į nurodytą vietą, su ieškove žodžiu sutarė, jog nugriaus seną krosnį ir įrengs naują krosnį, o ieškovė įsipareigojo už šiuos darbus atsakovui sumokėti 1100 Eur sumą: 100 Eur už senos krosnies nugriovimą ir 1000 Eur už naujos krosnies įrengimą. 2019 m. rugpjūčio 25-26 d. atsakovas griovė seną krosnį, pradėjo supirkinėti darbams reikalingas medžiagas, o nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas ėmė įrenginėti naują krosnį, atsakovas darbus užbaigė 2019 m. rugsėjo 21 d. Darbų eigoje šalys sutarė, jog atsakovas papildomai įrengs naują kaminą, kadangi seną kaminą atsakovas nugriovė. Atsakovui užbaigus darbus, ieškovė grynaisiais pinigais jam sumokėjo už atliktus darbus. Ginčo dėl apmokėjimo už atliktus darbus tarp bylos šalių nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas prieš galutinį atsiskaitymą su ieškove neišrašė pinigų priėmimo kvito, atsakovas taip pat neorganizavo darbų priėmimo-perdavimo ir nepasirašė jokio tai patvirtinančio dokumento, kuriame ieškovė būtų galėjusi pateikti savo pastabas dėl atliktų darbų trūkumų.

28.Ieškovė mano, jog atsakovo atlikti darbai yra nekokybiški, su esminiais trūkumais, dėl ko juos šalinant yra reikalinga iš esmės perstatyti atsakovo pastatytą krosnį, įrengti naują kaminą. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 7110 Eur sumą ieškovės nuostoliams dėl nekokybiškos šildymo krosnies ir kamino įrengimo.

29.Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, jis šildymo krosnį ir kaminą pastatė tinkamai, panaudojo kokybiškas medžiagas. Jeigu yra kokie tai jo darbų trūkumai, tai juos galima nesunkiai pašalinti.

30. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Kad atsakovas atliko ieškovei nurodytus vartojimo rangos darbus, patvirtina pokalbio garso įrašai, privataus detektyvo R. K. surašytas aktas, R. K. pažyma apie pokalbio su atsakovu analizės rezultatus, pastatytos krosnies fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog ginčo krosnis pastatyta neseniai. Be to, atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek duodamas paaiškinimą teismui neneigė, kad atliko rangos darbus ieškovei ir tokiu būdu, jis šį faktą pripažino.

31.Kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar darbą atlieka netinkamai ir darbas nėra užbaigtas, užsakovo teises reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kur yra numatyta, jog jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Sutinkamai su CK 6.363 straipsnio 9 dalimi, visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą. Nuostoliais laikomos ir prekės trūkumų pašalinimo išlaidos, jeigu, pardavėjui per protingą terminą jų nepašalinus, trūkumus pašalino pirkėjas ar jo pasitelkti tretieji asmenys.

34.Atsakovas teismui nenurodė nė vieno norminio akto reikalavimo, kuriuo buvo būtina vadovautis statant ginčo krosnį ir įrengiant naują kaminą, todėl manytina, jog atsakovas tinkamai neįgyvendino tiek bendrų (pvz. Statybos techninio reglamento normų nesudėtingiems statiniams, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo nuostatų, Statybos įstatymo, Gaisrinės saugos taisyklių), tiek specialių teisės aktų (Lietuvos standartizacijos departamento patvirtintų standartų/LST EN 12815 (buitinės kieto kuro viryklės su šildymo funkcija), LST EN 13229 (atviro ir uždaro tipo židiniai, kūrenami kietu kuru. Reikalavimai ir bandymo metodai), LST EN 13240 (kambariniai šildytuvai, kūrenamo kietu kuru), LST EN 15544 (koklinės ir tinkuotos šildymo krosnys. Jų matmenų nustatymas), LST EN 15821 (pirčių krosnys, kūrenamos kietu kuru su keliomis degimo kameromis. Reikalavimai ir bandymai), LST EN 15250 (šilumą akumuliuojančios krosnys) reikalavimų, dėl ko atsirado ginčo krosnies trūkumai.

35.Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog atsakovas pastatė ginčo krosnį ir kaminą nesivadovaudamas visuotinai nustatytais metodais, skaičiavimais, norminių aktų reikalavimais, jis rangos darbus atliko savo nuožiūra, neatlikęs matavimų darbo rezultatams užfiksuoti, nepanaudojo specialių priemonių matavimams atlikti. Atsakovo teigimu, jis ginčo krosnį pastatė tinkamai, pagal Bernoulli dėsnį (nestandartiniu būdu), tačiau šios aplinkybės neįrodė. Atsakovas neišsaugojo ir teismui nepateikė ginčo krosnies statymo projekto (teisme pripažino, jog specialiai jį bei brėžinius, susijusius su dūmų kanalų išvedžiojimu, sunaikino), todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas neįrodė, jog krosnį pastatė vadovaujantis būtent tokiu (nestandartiniu) metodu ir turint ieškovės sutikimą krosnį statyti tokiu būdu. Teismas pažymi, jog nesant projekto ir brėžinių, kuriais vadovavosi atsakovas krosnies statymo metu, nėra galimybės tinkamai įvertinti atsakovo statinio kokybės, ar buvo tiksliai pagal projektą pastatyta, ar buvo nukrypta nuo projekto, jeigu buvo nukrypta, tai, kiek (koks yra nukrypimo laipsnis), o kartu pilnai įvertinti pastatytos krosnies trūkumų būtent dėl atsakovo (rangovo) kaltės, kuris tyčia sunaikino pagrindinius įrodymus šioje civilinėje byloje. Atsakovas taipogi teismui nepateikė naudotų medžiagų sertifikatų ir tokiu būdu neįrodė, jog darbus atliko naudodamas kokybiškas medžiagas. Atsakovas neįteikė ieškovei krosnies naudojimo instrukcijos, todėl atsakovas negali remtis aplinkybe, jog ieškovė galėjo kaip tai netinkamai naudoti atsakovo pastatytą krosnį.

36. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas tinkamai neįformino darbų rezultato, kadangi jis neorganizavo darbų priėmimo-perdavimo ir nepasirašė jokio tai patvirtinančio dokumento, kuriame ieškovė būtų galėjusi pateikti savo pastabas dėl atliktų darbų trūkumų.

37. Nors teisme liudytojai atsakovo pusėje A. M., A. S. tvirtino, kad atsakovas statė jiems krosnį, malkų kūrenimo įrenginį ir dėl atsakovo darbų jie liko patenkinti, tačiau teismo vertinimu, tokie liudytojų parodymai nepaneigia to fakto, kad atsakovas ieškovei krosnį ir kaminą pastatė nekokybiškai, su trūkumais, kadangi šie liudytojai tiesiogiai nedalyvavo statant ginčo krosnį ir kaminą ieškovės užsakymu, todėl negali patvirtinti ar paneigti susijusių aplinkybių, atsakovo atliktų darbų kokybės arba trūkumų nebuvimo.

38.Dėl aukščiau išsakytų argumentų, daugybės nustatytų trūkumų, įskaitant esminius, teismo vertinimu, ginčo krosnis nėra tinkama naudoti ir saugi eksploatuoti, todėl ją ir kaminą tikslinga išardyti ir perstatyti. Kadangi atsakovas krosnį pastatė nestandartiniu metodu ir neturėdamas reikalingos krosnių meistrui kvalifikacijos, ieškovei būtent dėl tos priežasties nesutinkant, kad trūkumus pašalintų atsakovas, laikytina, jog nėra galimybės padarytus trūkumus pašalinti atsakovui. Sutiktina, jog Lietuvoje esant paplitusiam reiškiniui krosnis statyti standartiniu būdu, ieškovė turėtų pasirinkti kitą krosnių meistrą krosnį kartu su kaminu pasistatyti kitokiu, labiausiai paplitusiu būdu. Tačiau tai, teismo vertinimu jokiu būdu nesuponuoja išvadai padaryti, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti visų susijusių nuostolių, t.y. 7110 Eur sumą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į atsakovo atliktų rangos darbų ženkliai mažesnę kainą ir į tai, jog ieškovė neįrodinėjo ginčo krosnies ir kamino įrengimo paslaugų esminio pabrangimo, į tai, jog krosnis ir kaminas ieškovės pasirinkimu bus perstatomi naujai, pagal naują metodą (sistemą), kas savo esme rodo, jog bus atliekama visiškai nauja rangos darbų paslauga, į tai, jog darbus atliks ne vienas rangovas fizinis asmuo, o darbų atlikimui pagal 2021 m. vasario 17 d. sąmatą bus pasitelkti ir kiti subjektai (juridiniai asmenys, pagalbiniai darbuotojai), kas lems ženklų paslaugos pabrangimą. Teismas daro išvadą, jog tam, kad būtų atstatyta situacija į pirminę padėtį, išardant krosnį ir kaminą, atsakovas turi grąžinti už atliktus darbus iš ieškovės gautą sumą, atlyginti sumą už sugadintas medžiagas, kurias pirko ieškovė ir atsakovas, už kurias apmokėjo ieškovė. Ieškovė šioje byloje įrodinėjo, jog jai tai kainavo 2429,43 (500+500+687,26+742,17) Eur sumą. Tokią sumą ji buvo nurodžiusi ir atsakovui siųstoje pretenzijoje. Atsakovas to nepaneigė, jis teisme patvirtino, kad pirminio ieškinio priedas Nr. 3 yra jo ranka rašytas ir ten nurodytos darbų kainos. Teismas laiko, jog įrodyta, jog ieškovė dėl nekokybiškai atsakovo atliktų darbų patyrė 2429,43 Eur nuostolių, kuriuos turi atlyginti atsakovas (CK 6.363 straipsnio 9 dalis, 6.672 straipsnis, 6.678 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

41. Ieškovė papildomai iš atsakovo prašė priteisti 856,68 Eur turtinę žalą, kurią patyrė tokiu būdu: dėl užsitęsusio šios civilinės bylos nagrinėjimo ieškovė šildyti gyvenamąjį namą pirko tepalinius radiatorius ,,Electrolux“, tai su pristatymu ieškovei kainavo 167,97 Eur sumą, dėl padidėjusio elektros suvartojimo per 4 mėnesius išaugo elektros kaina iki 306,20 Eur, dėl elektros instaliacijos pertvarkymo ieškovė papildomai patyrė 382,51 Eur išlaidų. Atsakovas šių išlaidų atlyginti nesutinka.

50.Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo jos naudai iš atsakovo priteisti 3000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, jog dėl atsakovo nekokybiškai atliktų rangos darbų gavo visiškai netinkamos kokybės darbų rezultatą, dėl to patyrė nepatogumų, samdė kitus meistrus šildymo krosnies ir kamino apžiūrai, trūkumų nustatymui, kreiptis į atsakovą dėl trūkumų ištaisymo, ieškovė specialistų, galinčių perdaryti krosnį ir kaminą iš naujo, turėti baimę, kad krosnis bet kada gali sugriūti ar dėl krosnies trūkumų gali bet kada užsidegti gyvenamasis namas, taip ieškovė patyrė nuolatinį stresą. Ieškovė turėjo keblumų apšildant gyvenamąjį namą, kadangi 2020-2021 m. žiemą namas buvo apšildomas elektriniais šildytuvais, kuriuos turėjo ieškovė pirkti. Atsakovas netinkamą krosnį pastatė prie 1,5 metų, o tai reiškia, kad ieškovė negalėjo naudotis krosnimi visą tą laiką išskirtinai dėl atsakovo kaltės. Ieškovė taipogi pažymėjo, jog ji užtruko rinkdama įrodymus, pati civilinė byla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra nagrinėjama daugiau kaip 1 metus dėl atsakovo veiksmų. Ieškovė patiria stresą ir dalyvaudama teismo posėdžiuose, ji gyvena teisinio netikrumo būsenoje, kadangi nežino, kada viskas baigsis ir ji atgaus pinigus už nekokybiškos krosnies pastatymą. Pažymėjo, jog atsakovas pastatė krosnį iš nekokybiškų ir nuodingų medžiagų, krosnį yra pavojinga naudoti, dėl nuodingų medžiagų išsiskyrimo ieškovei ir jos dėdei svaigo galva.