- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- e2-1523-1149/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07992-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. Č.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui A. Č. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus 2024 m. gegužės 14 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo (reg. Nr. DOK-23465) pakeitė, prašydamas pripažinti ieškovo ir atsakovo 2018 m. rugsėjo 3 d. sudarytą graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo - pardavimo sandorį apsimestiniu ir negaliojančiu, taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti ieškovo nuosavybėn graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (3 500 Eur vertės) ir optinį taikiklį „(duomenys neskelbtini)“ (1 500 Eur vertės), o jeigu šis turtas neišsaugotas, priteisti iš atsakovo turto vertę - iš viso 5 000 Eur, priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ginklo ir optinio taikiklio vertės nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1.1. Ieškovas iki 2018 m. pradžios turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tuo metu ieškovas savo nuosavybėje turėjo 4 (keturis) medžioklinius ginklus: 1) graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 3) kombinuotą šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 4) lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovas buvo įsigijęs optinį taikiklį „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. vasario mėnesį ieškovas neteko leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau – GŠKĮ) savo turimus keturis medžioklinius ginklus turėjo perduoti policijos įstaigai arba tam tikrai įmonei, užsiimančiai bei turinčiai leidimus saugoti šaunamuosius ginklus, arba perduoti kitiems fiziniams asmenims, turintiems teisę laikyti (nešiotis) ginklus. 2018 m. vasario 1 d. ieškovas aukščiau nurodytus savo medžioklinius ginklus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ginklų perdavimas buvo įformintas 2018 m. vasario 1 d. priėmimo - perdavimo aktais, kuriuos pasirašė ieškovas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas V. Š..
1.2. 2018 m. rugsėjo mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Š. informavo ieškovą, kad jis turi per vieną dieną atsiimti ginklus, nes įmonei gresia bankrotas (bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 13 d. įmonė išregistruota). Ieškovas, nenorėdamas, kad brangūs ginklai būtų laikomi policijoje, kur galimai prarastų savo vertę, susitarė su savo draugais medžiotojais L. K., P. Š. ir atsakovu A. Č., kad šie perims ieškovo ginklus savo žinion neatlygintinai pasaugoti iki ieškovo atskiro pavedimo, t. y. kol ieškovas atgaus leidimą juos laikyti (nešiotis). Visi nurodyti asmenys turėjo galiojančius leidimus laikyti (nešiotis) ginklus, taip pat įstatymo reikalavimus atitinkančias ginklų saugojimo vietas. Vienam asmeniui visi ginklai negalėjo būti perduoti, nes fiziškai būtų buvę sudėtinga saugoti 4 (keturis) ieškovo ginklus ir dar turimus savus (reikėtų pirkti atskirą seifą ginklams saugoti). 2018 m. rugsėjo 3 d., tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovo ginklai buvo perduoti neatlygintinam pasaugojimui aukščiau nurodytiems asmenims, t. y. atsakovui A. Č. - graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginklas) su optiniu taikikliu „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Optinis taikiklis), L. K. - lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), P. Š. - kombinuotas šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su ginklais šiems asmenims buvo įteikti ginklų pažymėjimai.
1.3. 2021 m. balandžio 6 d. ieškovas atgavo teisę laikyti (nešiotis) ginklus. 2021 m. balandžio 7 d., tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovui buvo grąžinti L. K. bei P. Š. patikėti saugoti ginklai bei išduoti ginklų pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas jam patikėto saugoti ieškovo Ginklo su Optiniu taikikliu negrąžino. 2021 m. balandžio 9 d. ieškovui paprašius grąžinti jam Ginklą ir Optinį taikiklį, atsakovas atsisakė juos grąžinti bei pareikalavo ieškovo už juos sumokėti 5 000 Eur. Kadangi šalys susitarė tik dėl neatlygintinės pasaugos, ieškovas atsisakė mokėti atsakovui pinigus ir 2021 m. balandžio 23 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariatą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl patikėto turto pasisavinimo ir pripažinti ieškovą nukentėjusiuoju. Tačiau 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalies pagrindu atsisakyta pradėti, nurodant, kad tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.
1.4. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuoto ginklo 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmimo - perdavimo akto galima suprasti, kad sandoris buvo įformintas kaip pirkimas - pardavimas, tačiau pinigai už Ginklą bei Optinį taikiklį ieškovui mokėti nebuvo, taip pat nebuvo pasirašyta jokia pirkimo - pardavimo sutartis, išskyrus nurodytą priėmimo - perdavimo aktą. Šiuo atveju, nors sandoris įformintas kaip pirkimas - pardavimas, tačiau tikroji ieškovo ir atsakovo valia buvo ne perleisti Ginklą su Optiniu taikikliu atsakovo nuosavybėn, o juos pasaugoti, t. y. tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė žodinė pasaugos sutartis. Būtent dėl to atsakovas ieškovui už Ginklą nesumokėjo, nes jis nesiekė ginčo ginklo nupirkti. Kad minėtu Ginklo perleidimo sandoriu nebuvo siekiama sukurti pirkimo - pardavimo sandorio pasekmių, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad analogiški sandoriai tą pačią dieną buvo sudaryti su dar dviem ieškovo draugais - L. K. ir P. Š., kurie už ginklų perleidimą ieškovui taip pat nemokėjo pinigų bei po daugiau kaip 2,5 metų ieškovo prašymu grąžino jam ginklus priėmimo - perdavimo aktais ir jokių pinigų iš ieškovo nereikalavo. Tai įrodo, kad su visais nurodytais asmenimis, kartu ir atsakovu, ieškovas susitarė tik dėl neatlygintinės pasaugos.
Motyvuojamoji dalis
1.5. Atsižvelgiant į tai, kad tikroji šalių valia buvo ne perleisti Ginklą su Optiniu taikikliu atsakovo nuosavybėn ir ieškovui gauti už jį atlygį, o sukurti regimą teisinį pagrindą Ginklą perduoti saugoti atsakovui, kad nereikėtų Ginklo perduoti policijos įstaigai, iki atskiro ieškovo nurodymo grąžinti, laiko, kad yra pagrindas pripažinti ieškovo ir atsakovo sudarytą Ginklo su Optiniu taikikliu pirkimo - pardavimo sandorį apsimestiniu ir negaliojančiu. Kadangi atsakovas ginčo ginklo nėra perleidęs trečiajam asmeniui, ieškovas prašo taikyti vienašalę restituciją - grąžinti ieškovo nuosavybėn Ginklą, taip pat ieškovas prašo grąžinti Optinį taikiklį, kuris atsakovui buvo perleistas kartu su Ginklu. Tuo atveju, jei atsakovas jam perduoto saugoti turto neišsaugojo, iš atsakovo priteistina turto vertė.
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
2.1. 2018 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje ginklų parduotuvėje iš ieškovo nusipirko graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) be optinio taikiklio. Nurodytu laiku ir vietoje buvo surašytas priėmimo - perdavimo aktas, pagal kurį ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuotą ginklą. Kartu su perduodamu ginklu buvo išduotas ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Realizuoto ginklo priėmimo - perdavimo aktą pasirašė pardavimą komiso pagrindais įvykdęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas, ieškovas ir atsakovas.
2.2. Atsakovas kategoriškai neigia, kad tarp jo ir ieškovo buvo sudaryta žodinė neatlygintina Ginklo pasaugos sutartis. Šią aplinkybę taip pat paneigia tai, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmimo - perdavimo akto pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui išdavė ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) graižtviniam šautuvui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovui nėra žinoma apie ieškovo susitarimus su kitais ieškinyje nurodytais asmenimis, tuo tarpu atsakovo vidinė valia buvo nukreipta į graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) be optinio taikiklio įsigijimą, o ne į jo saugojimą. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas dėl pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu ir negaliojančiu atsirado tik po to, kai atsakovas teismui pateikė Ginklo 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmimo - perdavimo aktą; iki to momento ieškovas ieškinyje apie apsimestinį Ginklo pirkimą – pardavimą neužsiminė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad neteko teisės laikyti (nešiotis) ginklus, 2018 m. vasario mėnesį atvažiavo policija paimti ginklų, jiems nurodė, kad ginklus pats priduos. Ginklus atidavė saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po kurio laiko paskambino įmonės atstovas V. Š., pasakė, kad įmonei keliama bankroto byla ir per savaitę turi tuos ginklus persirašyti. Kreipėsi į draugus - kolegas medžiotojus P. Š., L. K. ir atsakovą, kurį pažįsta apie 10 metų, dėl ginklų pasaugojimo. Vienam žmogui perduoti visus ginklus būtų buvę sunku, nes kai yra daugiau nei 5 (penki) ginklai, tada iškyla kiti saugojimo reikalavimai (signalizacija ir kt.). Visi nurodyti asmenys sutiko ginklus pasaugoti. 2018 m. rugsėjo 3 d. visi susitiko prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, V. Š. iš sandėlio išėmė ginklus, visi pasirašė ant V. Š. parengtų priėmimo – perdavimo aktų, perdavė ginklus ir išsiskirstė. Pinigų nė vienas nemokėjo, nes apie pardavimą nebuvo kalbos. Po Ginklo perdavimo su atsakovu bendravo ne kartą. Per P. Š. laidotuves pranešė atsakovui, kad atgavo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, prašė atsakovą grąžinti Ginklą. Tačiau atsakovas pareikalavo duoti 5 000 Eur. Ginčo ginklą gamino gamykloje, pagal užsakymą, minčių apie jo pardavimą nebuvo. Finansinė padėtis visada buvo labai gera, jokio poreikio pardavinėti daiktus nebuvo. Optinis taikiklis buvo specialiai pritaikytas ieškovui. Optinio taikiklio nenuėmė, perdavė kartu su Ginklu kaip komplektą.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė D. K. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad bylos duomenys patvirtina, jog tikroji šalių valia buvo ne perleisti Ginklą su Optiniu taikikliu, o neatlygintinai pasaugoti. Į bylą pateiktas susirašinėjimo tarp šalių turinys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovas buvo draugai, liudytoju apklaustas L. K., kuriam tą pačią dieną perduoti keli ginklai, taip pat paliudijo, kad tarėsi tik dėl pasaugojimo. Pas ieškovą yra dėžė nuo Ginklo ir nuo Optinio taikiklio. Nors atsakovas tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tiek teisme nurodė, kad buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau į bylą tokia sutartis nepateikta. Pinigų mokėjimo įrodymų atsakovas taip pat nepateikė. Tuo tarpu 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmimo - perdavimo aktas neįrodo, kad atsakovas Ginklą nusipirko, nes jame nėra nurodyta kaina, atsiskaitymo tvarka. Be to, atsakovo nurodyta kaina, kuri neva sumokėta ieškovui su Ginklą, neatitinka realios Ginklo vertės. Kadangi atsakovas pripažino, kad Ginklą turi, Ginklą prašo grąžinti ieškovui, o kadangi atsakovas nurodo, kad Optinio taikiklio neturi, prašo priteisti jo vertę pinigais (1 500 Eur).
5. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovą pažįsta apie 10 metų, kartu medžiojo, ieškovas norėjo įstoti į atsakovo medžiotojų būrelį, bet jo prašymas buvo atmestas, nes ieškovas pastoviai pažeidinėja medžioklės taisykles. Negalėtų pasakyti, kad su ieškovu buvo geri draugai, bendravo, tačiau ieškovas yra problematiška asmenybė, turėjo baudžiamųjų bylų, pastoviai kur nors įsivelia, tai labai artimai nebendravo. 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. pradžioje ieškovas pasiūlė įsigyti ginčo ginklą. Buvo tą ginklą matęs, ieškovas žinojo, kad jam kaip medžiotojui tas ginklas patiko. Kiek žino pas ieškovą tuo metu buvo finansinių problemų – bankrotas ar skyrybos su sutuoktine. Susitarė nupirkti Ginklą be Optinio taikiklio, nes pats turi 3-4 optikas, todėl Optinis taikiklis nebuvo reikalingas. Sumokėjo 500 Eur avansą, o 1 000 Eur sumokėjo prieš einant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis, bet jos neturi, nesaugojo. Jokių Ginklo saugojimo įsipareigojimų nebuvo. Dėl kitų asmenų (L. K. ir P. Š.) susitarimų su ieškovu sąlygų – ar jie ginklus įsigijo ar kaip – nežino.
6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas R. T. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ginčo objektas yra neeilinis daiktas – Ginklas, kurio civilinė apyvarta griežtai reglamentuota. GŠKĮ nenumato galimybės ginklus pasaugoti, todėl ieškovas ginklus perdavė realizavimui. Ginklo priėmimo – perdavimo akto turinį nustato valstybė, todėl valstybė nematė reikšmės, kad akte nėra nurodyta kaina. Šalys sudarė ne pasaugos, o pirkimo – pardavimo sutartį, kaip mokėta neturi esmės, tokie rekvizitai 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmimo - perdavimo akte nėra būtini ir reikšmingi. Faktas, kad Ginklas atsakovui buvo parduotas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, yra nepaneigtas ir to negalima paneigti liudytojų parodymais.
7. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas L. K. parodė, kad tiek ieškovą, tiek atsakovą pažįsta virš 10 metų, abu gali pavadinti draugais. Ieškovas paprašė pasaugoti 2 (du) ginklus. Turėjo 2 (dvi) laisvas vietas seife, todėl sutiko. Su ieškovu nesitarė, kad už saugojimą jis kažką mokės, taip pat nesitarė dėl tikslaus saugojimo laiko, tarėsi, kad saugos, kol ieškovas atgaus teisę laikyti (nešiotis) ginklus. Ginklus pasiėmė iš ginklų parduotuvės (duomenys neskelbtini), prie senosios turgavietės. Parduotuvėje pasirašė ant dokumentų, tačiau ant kokių nepamena, nesigilino, pasirašė iš pasitikėjimo. Vėliau ieškovas informavo apie atgautą teisę laikyti (nešiotis) ginklus, nuvyko į ieškovo nurodytą vietą, pasirašė ant pateiktų dokumentų, vėlgi nesigilino ant kokių, ir atidavė ieškovui ginklus.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. Š. parodė, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įmonė turėjo parduotuvę, kuri užsiėmė ginklų prekyba ir saugojimu. Ginklus saugodavo neatlygintinai, o už ginklų realizavimą buvo mokama 25 Eur. Priimtus saugoti ginklus dėdavo į saugyklą, prekyboje jų nebuvo. Dėl ginklų saugojimo įmonė leidimo lyg neturėjo. Matyt dėl to ant ginklų priėmimo – perdavimo aktų rašydavo, kad ginklai priimti realizavimui. Ieškovą ir atsakovą žino kaip klientus. Ieškovas ginklus parduotuvei perdavė saugojimui, ne realizavimui. Ginklas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo su optika „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo primontuota prie ginklo. Optikos priėmimo – perdavimo akte nefiksavo, nes optikos nereikėjo fiksuoti.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
9. Iš byloje esančių Ginklų registro 2023 m. vasario 28 d. duomenų nustatyta, kad ieškovas nuo 2010 m. rugpjūčio 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini), ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini), ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo kombinuoto šautuvo (duomenys neskelbtini), ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo lygiavamzdžio šautuvo (duomenys neskelbtini), ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas (Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 7 d. raštas Nr. 43R-111 „Dėl informacijos pateikimo“). Iš pateiktų Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2018 m. vasario 1 d. buvo panaikintas ieškovo vardu išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, naujas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ieškovui išduotas 2021 m. balandžio 29 d. (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 6 d. raštas Nr. 5-S-19863 „Dėl informacijos pateikimo“). 2018 m. vasario 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuoto ginklo priėmimo - perdavimo aktais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas V. Š. priėmė realizavimui komiso pagrindais ieškovo ginklus: 1) graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 3) kombinuotą šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 4) lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuoto ginklo priėmimo - perdavimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas V. Š. perdavė ieškovo komiso pagrindais pateiktą parduoti ginklą: graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuotą ginklą; kartu su perduodamu ginklu atsakovui išduotas Ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuoto ginklo priėmimo-perdavimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas M. K. perdavė L. K. komiso pagrindais pateiktą parduoti ginklą: lygiavamzdį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuotą ginklą; kartu su perduodamu ginklu ieškovui išduotas Ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuoto ginklo priėmimo-perdavimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas M. K. perdavė L. K. komiso pagrindais pateiktą parduoti ginklą: graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuotą ginklą; kartu su perduodamu ginklu ieškovui išduotas Ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuoto ginklo priėmimo-perdavimo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas M. K. perdavė P. Š. komiso pagrindais pateiktą parduoti ginklą: kombinuotą šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuotą ginklą; kartu su perduodamu ginklu ieškovui išduotas Ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 23 d. ieškovas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnį dėl patikėto saugoti turto – medžioklinio ginklo (duomenys neskelbtini), ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu pasisavinimo. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu (tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)) ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nurodant, kad yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja civilinės, o ne baudžiamosios teisės normos. 2023 m. rugpjūčio 24 d. reikalavimu dėl daikto grąžinimo ieškovas reikalavo atsakovą nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 10 d. grąžinti ieškovui jo atsakovui patikėtą saugoti daiktą - graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), ginklo Nr. (duomenys neskelbtini).
10. Ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija 2018 m. rugsėjo 3 d. Ginklo pirkimo – pardavimo sandorį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 dalies pagrindu, teigdamas, kad Ginklo pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas ne tikslu perleisti nuosavybės teisę į Ginklą atsakovui, o turint tikslą atsakovui Ginklą perduoti neatlygintinam saugojimui (pasauga), kadangi 2008 m. vasario 1 d. ieškovui netekus leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, tam, kad brangūs ginklai nebūtų laikomi policijoje, susitarė su atsakovu, kad šis Ginklą pasaugos iki ieškovas atgaus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu
11. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo apsimestinumas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Taigi, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018, 29 punktas). Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 19 punktas).
12. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti, t. y. šalis, siekdama apginti savo teises CK 1.87 straipsnio pagrindu ir norinti remtis dengiamuoju sandoriu, turi įrodyti jo egzistavimą ir tikrąją šalių valią. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017).
13. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, negalima apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių įvertinimu, bet būtina vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.). Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas). Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 50 punktas).
15. Dėl apsimestiniam sandoriui būdingos specifinės dvisluoksnės konstrukcijos apsimestinio sandorio atveju pirmiausia turi būti sprendžiamas klausimas dėl tikrojo sandorio nustatymo, t. y. dėl dengiamojo sandorio buvimo. Šioje byloje ieškovas, minėta, įrodinėja, kad tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė pasaugos sutartis.
16. Bylos duomenimis matyti, kad visus nuosavybės teise turėtus 4 (keturis) ginklus ieškovas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę atidavė 2018 m. vasario 1 d. Tą pačią dieną (2018 m. vasario 1 d.) ieškovui panaikintas jo vardu išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas V. Š. 2018 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Visi ieškovo nuosavybės teise turėti 4 (keturi) ginklai UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuoti 3 (trims) asmenims tą pačią dieną (2018 m. rugsėjo 3 d.), t. y. atsakovui graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), P. Š. kombinuotas šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), L. K. lygiavamzdis šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui gavus naują leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, 2021 m. balandžio 7 d. L. K. perdavė ieškovui abu paminėtus ginklus, P. Š. (jo teisių perėmėjai) – 2022 m. sausio 12 d.
17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 52 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju anksčiau išdėstyta įvykių ir po jų sekusių veiksmų chronologija neduoda pagrindo išvadai, jog ieškovas turėjo siekį realizuoti Ginklą ir kad 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmimo - perdavimo akto sudarymas buvo šio siekio pasekmė. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus atsakovas nurodė, kad ieškovas įsigyti Ginklą pasiūlė 2017 m. pabaigoje ar 2018 m. pradžioje, toks siūlymas galimai sąlygotas ieškovo turėtų finansinių problemų (bankroto bylos ar santuokos nutraukimo proceso). Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nenustatyta, kad būtų pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ar ieškovui būtų iškelta bankroto byla, ar būtų vykęs santuokos nutraukimo procesas, ieškovas duodamas paaiškinimus nurodė, kad jo finansinė padėtis visada buvo labai gera ir poreikio realizuoti ginklus dėl finansinių priežasčių niekada nebuvo. Aplinkybė, kad ieškovo turėti ginklai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę atiduoti tą pačią dieną, kai ieškovui panaikintas jo vardu išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus sudaro pagrindą pakankamai aukšto tikėtinumo išvadai, kad šį veiksmą sąlygojo ne noras ginklus realizuoti, o panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir nenoras jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių atiduoti policijos įstaigai. Pažymėtina, kad GŠKĮ 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad policijos įstaiga ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima panaikinus leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimą. Pagal to paties straipsnio 4 dalį šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais asmuo, iš kurio yra paimti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, ar jo įgaliotas asmuo turi teisę policijos įstaigai pasiūlyti subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, per kuriuos būtų realizuojami paimti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys. Taigi ieškovas, 2018 m. vasario 1 d. ginklus perduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasinaudojo GŠKĮ suteikta galimybe pačiam asmeniui, netekusiam leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, perduoti ginklus pasirinktam subjektui, turinčiam teisę prekiauti ginklais. Teismo posėdžiu metu liudytoju apklaustas likviduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Š. taip pat parodė, kad ginklus ieškovas į įmonės parduotuvę atidavė ne realizavimui, o saugojimui. Be to, visi 4 (keturi) ieškovo turėti ginklai UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizuoti tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugsėjo 3 d. Ginklų realizavimas įvyko po to, kai 2018 m. rugpjūčio 10 d. Klaipėdos apygardos teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo ir iki byloje paskirto teismo posėdžio (2018 m. spalio 5 d.). Iš šių aplinkybių matyti, kad 7 (septynis) mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje buvę ieškovo ginklai per visą šį laiką realizuoti nebuvo, vėliau visi realizuoti tą pačią dieną, prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškeliant bankroto bylą, ir su ieškovu susijusiems asmenims, t. y. atsakovui ir dviem kitiems asmenims (L. K. ir P. Š.), kuriuos ieškovas laikė draugais. Neįtikima, kad ginklams esant perduotiems realizavimui, pirkėjai visiems 4 (keturiems) ieškovo ginklams atsirado tą pačią dieną ir visi pirkėjai – su ieškovu susiję asmenys. Tai leidžia daryti aukšto tikėtinumo išvadą, kad ginklai atsakovui ir kitiems dviem asmenims perduoti ne siekiant sukurti ginklų perleidimo teisines pasekmes, o iškilus grėsmei, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą ginklai bus perduoti policijai. Šią išvadą taip pat netiesiogiai patvirtina į bylą pateikti 2021 m. balandžio 7 d. ginklų priėmimo - perdavimo aktai, pagal kuriuos kiti du asmenys ieškovui perdavė ginklus, kuriuos jie gavo pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. sandorius. L. K., duodamas parodymus teismo posėdžio metu, patvirtino, jog pinigai už sandorius mokami nebuvo, ieškovas prašė ginklus pasaugoti, nes jis neteko teisės turėti (nešiotis) ginklus, o vėliau jam pareikalavus visus ginklus perrašė atgal ieškovui.
19. Pažymėtina, kad pirkimo – pardavimo sandoris yra atlygintinis sandoris. Pirkimo–pardavimo sutarties kaina nustatoma šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Kaina turi būti nurodyta pinigais. Šalys gali nustatyti tiek konkrečią pirkimo–pardavimo sutarties kainą, tiek jos nustatymo tvarką. Nors kaina ir nėra esminė sutarties sąlyga, pirkimo–pardavimo sutartis galioja ir nesant susitarimo dėl kainos, pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinė sutartis, todėl kai joje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta jos nustatymo tvarka ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri, sudarant sutartį, buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina (CK 6.313 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, minėta, teigia, jog Ginklą iš ieškovo nusipirko, nurodo, kad grynaisiais pinigais ieškovui sumokėjo 1 500 Eur. 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmimo – perdavimo akte Ginklo kaina nenurodyta. Pažymėtina, kad atsakovo nurodoma už Ginklą sumokėta suma yra iš esmės du kartus mažesnė nei reali Ginklo vertė, pagrindo ieškovui Ginklą parduoti ženkliai mažesne nei rinkos kaina nenustatyta (CPK 185 straipsnis). Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų už Ginklą perdavimą ieškovui (CPK 178 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, duodamas paaiškinimus, ieškovą apibūdino kaip problematišką asmenybę, nuolat kur nors „įsiveliančią“. Kiekvienas protingas, rūpestingas ir atidus asmuo, turėdamas tokį vidinį kito asmens vertinimą, atsiskaitymus su tokiu asmeniu vykdytų banko mokėjimo nurodymais arba mokėdamas grynuosius pinigus, paimtų pakvitavimą apie pinigų gavimą.
20. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir esamų įrodymų visumą, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad tikroji ieškovo ir atsakovo valia buvo ne perleisti ginčo ginklą atsakovo nuosavybėn, o jį pasaugoti, t. y. tarp šalių buvo sudaryta neatlygintinė žodinė pasaugos sutartis (CK 6.830 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis). Tokiu būdu teismas pripažįsta apsimestiniu 2018 m. rugsėjo 3 d. Ginklo pirkimo – pardavimo sandorį, kuriuo buvo dengiamas neatlygintinis pasaugos sandoris (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).
Dėl restitucijos taikymo
21. Restitucija – civilinių teisių gynybos būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. viena šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis).
22. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
23. Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkurdamos status quo ante (buvusioji padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124-706/2015). Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją kiekviena sandorio šalis turi grąžinti kitai šaliai tai, ką pagal jį yra gavusi, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Tai reiškia, kad kiek tai įmanoma konkrečiu atveju, turi būti siekiama tokios situacijos, tarsi sandorio niekuomet nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-363-421/2018).
24. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas ginčo ginklą - graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), ginklo Nr. (duomenys neskelbtini), turi savo žinioje, todėl sandorį pripažinus negaliojančiu byloje taikoma restitucija natūra ir ginčo šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo dienos, t. y. atsakovas įpareigotinas Ginklą grąžinti ieškovo nuosavybėn.
25. Be to, ieškovas byloje įrodinėja, kad Ginklas pagal nuginčytą sandorį atsakovui buvo perduotas su priedu – optiniu taikikliu „(duomenys neskelbtini)“. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad Optinis taikiklis su Ginklu jam perduotas nebuvo.
26. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis matyti, kad nei 2018 m. vasario 1 d., nei 2018 m. rugsėjo 3 d. priėmimo – perdavimo aktuose nenurodyta, kad Ginklas yra su priedu – Optiniu taikikliu. Minėtus aktus parengęs V. Š., kuris buvo likviduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, teismo posėdžio metu parodė, kad įmonė savo veikloje priėmimo – perdavimo aktuose optinių taikiklių nefiksuodavo, nes jų fiksavimo nenumatė teisės aktai. Tačiau liudytoju apklaustas V. Š. parodė, kad ginčo ginklas buvo su optika „(duomenys neskelbtini)“. Be to, į bylą ieškovas pateikė antstolės V. D. 2024 m. liepos 25 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuoti ieškovo mobiliajame telefone esančio ieškovo susirašinėjimo su atsakovu fragmentai. Iš šio susirašinėjimo matyti, kad atsakovas 2018 m. rugsėjo 14 d., t. y. po nuginčyto sandorio sudarymo, siuntė ieškovui Ginklo, prie kurio matyti pritvirtintas Optinis taikiklis, nuotraukas. Nors atsakovas nurodė, kad tokiu būdu ieškovo prašymu (nurodoma, kad Ginklo prisiminimui) persiuntė ieškovui paties ieškovo anksčiau darytas ir atsakovui atsiųstas nuotraukas, kurias atsakovas buvo išsaugojęs savo telefone, tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta jokiais leistinais įrodymais, ir liudytojo V. Š. parodymų kontekste vertintina kaip gynybinė versija. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas laiko esant įrodytą, kad Ginklas atsakovui buvo perduotas komplekte su Optiniu taikikliu. Kadangi atsakovas nurodo, kad Optinio taikiklio neturi, todėl atsakovas turi atlyginti Optinio taikiklio vertę pinigais. Byloje pateikti duomenys, kad Optinį taikiklį ieškovas įsigijo už 1 530 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 7 d. rašto matyti, kad naudoto Optinio taikiklio kaina antrinėje rinkoje gali siekti apie 1 500 Eur. Atsakovas nesutikimo argumentų, apskaičiavimų ar kitų duomenų, teikiančių pagrindą spręsti, kad daikto vertė yra kita, neteikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas taiko restituciją ir priteisia iš atsakovo ieškovo naudai 1 500 Eur sumą Optinio taikiklio vertei atlyginti.
27. Ieškovas pareiškė prašymą dėl 5 procentų procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas išaiškino, kad palūkanas reikia skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nes restitucijos prievolės atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015). Atsižvelgdamas į nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl procesinių palūkanų skaičiavimo momento restitucijos atveju, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 500 Eur sumą (ieškovui grąžintiną sumą) nuo teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
29. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 145 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 9 Eur už dokumentų vertimą, 84,70 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 2 650 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
30. Nustatyta, jog už ieškinio pareiškimą ieškovas sumokėjo 145 Eur žyminį mokestį, kai mokėtinas žyminis mokestis sudaro 113 Eur, t. y. sumokėjo daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui grąžintina 32 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
31. Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos byloje rašytiniais įrodymais pagrįstos 2 856,70 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
32. Teismas šioje byloje patyrė 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 3 d. ginklo - graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sandorį.
- įpareigoti atsakovą A. Č. grąžinti ieškovui A. S. graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
- priteisti iš atsakovo A. Č. ieškovui A. S. 1 500 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 500 Eur sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. Č. 2 856,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovo A. S. naudai.
Priteisti iš atsakovo A. Č. valstybės naudai 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Grąžinti ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 32 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bankas, įmokėta suma 145 Eur, LITEKO sistemoje mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.