Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Giedriui Salickui, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai dėl antstolio procesinių veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Giedrius Salickas 2022 m. lapkričio 29 d. patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti ir persiuntė jį kartu su vykdomąją byla nagrinėti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams. Patvarkyme nurodė, jog skolininko skundas yra nepagrįstas. Antstolis visus vykdymo veiksmus atlikimo pagal nustatytą tvarką, laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Dėl 2022 m. lapkričio 9 d. patvarkymo Nr. S22-15446 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir 2022 m. lapkričio 9 d. nurodymo Nr. S-22-182-15344 priverstinai nurašyti pinigines lėšas

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0182/22/00546 matyti, kad 2022 m. gegužės 4 d. antstoliui Giedriui Salickui buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. vykdomasis raštas Nr. 2-7050-936/2014 dėl 7863,15 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš S. V. išieškotojo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos naudai. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenimis skolininkas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). Antstolis 2022 m. gegužės 9 d. patvarkymu Nr. S-22-182-5895 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, tą pačią dieną, 2022 m. gegužės 9 d., surašė raginimą įvykdyti sprendimą, juos išsiuntė skolininkui į (duomenys neskelbtini).

Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų.

Antstolis priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą bei nustatęs, kad skolininkas gera valia skolos nemoka, pradėjo priverstinį skolos išieškojimą (CPK 624 straipsnio 1 dalis). Vykdant skolos išieškojimą, nustatyta, kad skolininkas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. 2022 m. lapkričio 9 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuota 11254,69 Eur skolos ir 1039,96 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 12294,65 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, leidžiant disponuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA bei kiekvieną mėnesį piniginėmis lėšomis, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Šis patvarkymas išsiųstas skolininkui ir (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas skunduose nurodo, kad antstolis 2022 m. lapkričio 9 d. patvarkyme vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje privalėjo nurodyti, kad iš areštuotų lėšų turi būti daromos išskaitos pagal išieškojimo iš darbo užmokesčio taisykles išskaitant įstatyme numatytą procentą. Patvarkymuose antstolis nenurodė sprendžiamo klausimo esmės ir nepateikė motyvų, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, todėl patvarkymai neteisėti. Taip pat skolininkas prašo užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui, remiantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, kadangi antstolis priėmė vykdyti vykdomąją bylą bei skundžiamus patvarkymus neįvertinęs skolininko finansinių ir turtinių galimybių, t. y., kad skolininko neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688–689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos 2005 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-352, (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 2.10, 12 punktai). CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas išieškoti iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, draudžiantis išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios 1 MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

CPK LI skyriuje (CPK 733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – iki 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Taigi, naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos priskiriamos kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. Pažymėtina tai, jog CPK 668 straipsnio nuostatos, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos 1 MMA, būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos matyti, kad nustačius turtą ir pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui, yra pas skolininką ar trečiuosius asmenis, pradėjus išieškojimą negalima išieškoti iš nustatytos sumos, jeigu ji tuo metu neviršija Vyriausybės nustatytos 1 MMA. Tačiau skolininkui gavus papildomų įplaukų ateityje, iš kiekvienos atskirai gaunamos sumos daromos išskaitos pagal CPK 736 straipsnį, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, taip pat yra atliekamos išskaitos, priklausomai nuo išieškomos skolos pobūdžio (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal CPK 739 straipsnio 9 punktą negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Skundžiamame 2022 m. lapkričio 9 d. patvarkyme antstolis nurodė, kad, darant išskaitas iš pareiškėjui laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje priklausančių sumų, privaloma vadovautis šioje teisės normoje įtvirtinta taisykle. CPK 739 straipsnio 9 punkte įtvirtintas ribojimas taikomas tik išieškant iš skolininko jau turimo turto, t. y. esančio laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo sąskaitoje. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeista ši teisės norma. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad į asmeninę jo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, gauna pinigines lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba turi būti daromos įstatyme nustatytos išskaitos.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad didžiajai daliai antstolio rengiamų procesinių dokumentų, tame tarpe ir skundžiamiems procesiniams dokumentams, įstatyme yra nustatyta tokių dokumentų rengimo formos, kurios yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais ir yra privalomos antstoliui. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antstolių procesinių dokumentų formas nustato teisingumo ministras. Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytos procesinių dokumentų formos, kurias privalo naudoti antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus. Taigi nesutiktina su pareiškėjo nuomone, kad skundžiami procesiniai dokumentai neteisėti, nes neatitinka jiems keliamų reikalavimų. CPK 624 straipsnyje numatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis pradeda jį vykdyti priverstinai, taikydamas šio straipsnio 2 dalyje išvardintas priverstinio vykdymo priemones, tarp kurių išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių bei išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis ir kitos įstatyme numatytos priemonės. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Taigi antstoliui nereikia papildomai numatytuose procesinių dokumentų šablonuose rašyti motyvų, kurie priverstinio išieškojimo atveju ir taip yra akivaizdūs.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad antstolis remdamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimu, kuris numato galimybę ir pareigą grąžinti vykdomuosius dokumentus, jeigu asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, privalo grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui ir nutraukti vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnyje 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo vertinti antstolio veiksmų teisėtumo CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl 2022 m. lapkričio 9 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-22-182-15345

Pagal CPK 609 straipsnį vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu.

Antstolio atlygio kaip ir kitų vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokė atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar dalies įvykdymą. Antstolio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla, atliekami vykdymo veiksmai ir skolininkas turi apmokėti už antstolio atliktus vykdymo veiksmus bei atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kuris priklauso nuo išieškotinos sumos (CPK 609 straipsnis, 610 straipsnis, 611 straipsnis). Kaip matyti iš bylos duomenų antstolis vykdymo išlaidas paskaičiavo remdamasis Sprendimo vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus, todėl naikinti 2022 m. lapkričio 9 d. patvarkymo Nr. S-22-182-15345 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo nėra teisinio pagrindo.

Dėl antstolio veiklos teritorijos

Pareiškėjas skunduose teigia, kad CPK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbovietės vietą, CPK 590 str. 3 d. numatyta, kad antstolis vykdymo veiksmus atlieka tik savo teritorijoje. Anot pareiškėjo, antstolis negalėjo priimti skundžiamų procesinių dokumentų (patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas), kadangi pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje (Tuskulėnų g. 44-46, Vilnius), t. y. ne antstolio Giedriaus Salicko aptarnaujamoje teritorijoje.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad iš esmės jis skundžia 2022 m. gegužės 9 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Nr. S-22-182-5895), dėl kurio pareiškėjas yra teikęs skundą antstoliui. 2022 m. spalio 3 d. patvarkymu antstolis atsisakė priimti pareiškėjo skundą Nr. 0182/22/00546 (Nr. S22-14017), konstatuodamas, kad skolininkas praleido naikinamąjį 90 dienų terminą šiam antstolio procesiniam veiksmui apskųsti. Pareiškėjo skundas ir antstolio patvarkymas perduoti teismui, jų pagrindu užvesta civilinė byla Nr. 2YT-324-292/2023, 2023 m vasario 3 d. paskirtas rašytinis teismo posėdis, todėl nagrinėjamoje byloje teismas dėl šio patvarkymo teisėtumo nepasisako ir jo nevertina.

Remiantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, kad antstolis vykdymo veiksmus atliko pagrįstai ir teisėtai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0182/22/00546 grąžinti antstoliui Giedriui Salickui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.