- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-24
- Bylos Nr.
- e2-4812-534/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46018-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,DNB“
- Atsakovas
- I. P.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,DNB“ bankas ieškinį atsakovei I. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovės 1 551,98 Eur skolą, 217,23 Eur sutartinių palūkanų, 259,01 Eur delspinigių, 12,56 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojant nuo 1 551,98 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,00 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytiems pagrindams.
Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovė nepateikė teismui atsiliepimo per nustatytą terminą. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis byloje duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2008 m. spalio 14 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2400-2008-53518 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei 2 028,99 Eur (7 000 Lt) kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovė įsipareigojo kreditą grąžinti pagal grafiką iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl liko skolinga ieškovei 1 551,98 Eur negrąžinto kredito ir 217,23 Eur palūkanų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl prašomos priteisti sumos (CPK 178 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 551,98 Eur negrąžintą kreditą ir 217,23 Eur palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Šalys vartojimo kredito sutarties 27 punktu susitarė, kad atsakovė už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, įmokas mokės ieškovei 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė už 183 dienas paskaičiavo 227,21 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą, 31,80 Eur delspinigių už nesumokėtas palūkanas.
Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Vadinasi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, skolininkas, neįvykdęs prievolės negali ginčyti ir netesybų. Tokia nuostata išplaukia iš aukščiau pateiktos netesybų sampratos ir paskirties, nustatytos įstatyme. Tačiau įstatymo leidėjas, suformulavęs tam tikrus draudimus ginčyti netesybų dydį, kartu nustatė tam tikras išlygas, kai sutarties šalis gali ginčyti netesybų dydį, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymo leidėjas įtvirtino teisę mažinti netesybas. Tačiau, pagal aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teisminę praktiką, teismas, nustatydamas ar pagal nurodytas aukščiau teisės normas yra pagrindo šalių nustatytas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties, jos dydžio, neįvykdymo (pažeidimo) laipsnio, dėl to kreditoriaus patirtų nuostolių ir jų dydžio, ir tai atliekant vadovautis teisingumo, sąžiningumo protingumo principais ir siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011). Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis. Pažymėtina, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovės prašomos netesybos yra aiškiai per didelės. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, jog, nors ieškovas su atsakovais vartojimo kredito sutartį sudarė dar prieš minėto įstatymo įsigaliojimą, tačiau Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytas maksimalus delspinigių už pradelstus mokėjimus dydis - 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, vertintinas kaip orientacinis, bylojantis apie įstatymų leidėjo valią riboti kompensuojamųjų palūkanų ir delspinigių dydį sandorių sudarytų su vartotojais atvejais (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-351-302/2014). Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, ji, sudarydama sutartį, buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat ir į negrąžintos sumos dydį, sprendžia, kad 161,88 Eur (paskaičiavimas: (1 769,21x 0,05 proc. x 183 d.) dydžio delspinigiai yra pakankami kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Taigi ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 161,88 Eur dydžio delspinigius.
CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo mokėti 12,56 procentų dydžio metines palūkanas (sutarties specialiosios dalies 5 punktas). Minėtos palūkanos atlieka mokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 12,56 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1 551,98 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Sutarties bendrosios dalies 34 punktas), yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją - procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 931,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė prašo iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 363 Eur išlaidų advokato pagalbai. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinantįjį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau - Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, tačiau ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.
Teismas, spręsdamas dėl priteistinų išlaidų už advokato teisinę pagalbą (nagrinėjamu atveju ji praktiškai pasireiškė ieškinio parengimu, atstovavimo teismo posėdžiuose nebuvo) dydžio, sprendžia, kad nors jos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, tačiau šiuo atveju nagrinėjama byla dėl skolos priteisimo nebuvo sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byla nėra didelės apimties, advokatų profesinė bendrija „IUSTUM“ (buvęs pavadinimas „Pivoras, Balevičienė, Aleksaitė ir partneriai“) nuolat teikia teisines paslaugas ieškovei, teismui pateiktas dažno pobūdžio ieškinys, byloje nebuvo sprendžiami nauji teisės klausimai, neanalizuojama teismų praktika, byla išnagrinėta priimant sprendimą už akių, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą mažintinos iki 200 Eur.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 95,21 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 46 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ir 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Kadangi pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 95,21 procentai reikalavimų, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistinos 234,22 Eur bylinėjimosi išlaidos (246 Eur x 95,21 / 100).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,DNB“ bankas (juridinio asmens kodas 112029270) iš atsakovės I. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 551,98 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 98 ct) negrąžinto kredito, 217,23 Eur (du šimtus septyniolika eurų 23 ct) palūkanų, 161,88 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 88 ct) delspinigių, 12,56 proc. dydžio sutartinės palūkanas už negrąžintą 1 551,98 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt vienas euras 98 ct) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 931,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 234,22 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per trisdešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodamas per Vilniaus miesto apylinkės teismą.