Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.26.2; 2.1.14.2; 2.1.15.2.1; 2.1.15.2.2; 2.1.15.4.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2024 m. lapkričio 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) 1992 m. spalio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) 1992 m. rugsėjo 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalį, 212-1 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

3) 1996 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę su 1/2 turto konfiskavimu;

4) 2000 m. spalio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnį, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymą dėl amnestijos, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę su turto konfiskavimu;

5) 2002 m. gegužės 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 5 punktą, paskiriant 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 15 metų laisvės atėmimo bausmę; Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 24 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. liepos 16 d. nutartimi, veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskiriant 13 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

6) 2008 m. spalio 17 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, paskiriant 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su neatlikta Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskiriant galutinę 14 metų 11 dienų laisvės atėmimo bausmę;

7) 2021 m. sausio 21 d, Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

8) 2023 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį, paskiriant 58 MGL (2 900 Eur) dydžio baudą;

9) 2024 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto aplinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, paskiriant 42 parų arešto bausmę, arešto bausmę atlikęs. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. K. kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje – prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų S. A. Z. į įvairias kūno vietas ir peiliu įpjovė pastarajam į kairės rankos plaštaką, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus ir veikdamas vieninga tyčia, 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 16.50 val., prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rankomis smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų S. A. Z., pargriovė jį ant žemės ir spyrė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų jam į įvairias kūno vietas, tokiais savo įžūliais veiksmais nukentėjusiajam S. A. Z. sukėlė fizinį skausmą ir padarė žaizdą kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dilbio bei veido srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykis buvo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, įtampa tarp jų prasidėjo prieš dvi savaites iki įvykio. Pavėsinėje prie parduotuvės jis susitikdavo su pažįstamais, gerdavo. Iki įvykio su S. A. Z. buvo konfliktavęs, jį pažinojo. Jie visi buvo susibendravę, kartu gyveno, o jis buvo svetimas. Jo atžvilgiu buvo paskelbtos „gaudynės“. Rugpjūčio 11 d. S. A. Z. susitiko prie parduotuvės, jo paklausė, kas čia jį „gaudo“, tarp jų prasidėjo konfliktas, jis peilio neturėjo, bet vėliau peilį savo rankoje turėjo, kurį išmetė ir policija rado. Tuo metu jis buvo išgėręs, apsvaigęs nuo alkoholio. A. Z. buvo išgėręs, pasakyti negali. Įvykio metu prie parduotuvės galėjo būti vienas kitas žmogus, nes ten stotelė. Pirmiausia su juo sukonfliktavo žodžiu, jo paklausė kas čia jo ieško, Z. jį pasiuntė „ant trijų raidžių“, t. y. atsakė keiksmais. Vėliau su juo susimušė, jis jam smogė. Bet ir jam buvo smogta, tačiau jis į policiją nesikreipė, policija jam pasakė, kas pirmas paskambino tas ir laimi. Pareiškimo jis policijai nerašė. Labai gailisi, kad taip gavosi, tam įtakos turėjo alkoholis. Jis įpjovė peiliu Z. į kairės rankos plaštaką. Kaip pas jį peilis atsirado, jis nežino, gal buvo padėtas ant parduotuvės palangės. Su savimi peilio nesinešiojo. Tuokart viskas prie parduotuvės baigėsi. Vėliau jis nuėjo prie (duomenys neskelbtini), gėrė alų, Z. praeidamas jam pasakė, kad bus blogai. Tuomet prasidėjo „antras raundas“. Buvo taip, kaip nurodyta kaltinime, jį pergriovęs spyrė jam į įvairias kūno vietas. Nuo jo suduotų smūgių Z. turėjo skaudėti. Alkoholis jo veiksmams įtakos turėjo. Aplink, netoliese buvo ir kitų asmenų. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Ligonių kasoms civilinį ieškinį sutinka atlyginti. Nukentėjusiajam civiliniu ieškiniu prašomą priteisti sumą, sutiktų sumokėti 1000-1500 Eur. Kad Z. buvo padaryta neturtinė žala, pripažįsta. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes po įvykio iškart išvyko į (duomenys neskelbtini). Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Nori spręsti problemas dėl alkoholio vartojimo, planuoja vykti gydytis. Periodiškai vyksta dirbti į užsienį. Kaltinamasis paskutiniojo žodžio metu sutiko su prokuroro siūloma bausme, nes už padarytą veiką turi atsakyti.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju R. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 15 val., jis, būdamas girtas, vienas pats, stumdamasis dviratį ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, nusipirkti alaus. Prie parduotuvės sutiko S. A. Z.. Ar S. A. Z. buvo vienas, ar su kažkuo, jis neatsimena. Jis S. A. Z. užkalbino ir paklausė ko jis čia jo ieško, nes kaime vaikščiojo „pletkai“, kad jis jo ieško. Su juo šių metų pavasarį, datos tiksliai neatsimena, jau buvo susimušęs, nes jį pavadino „(duomenys neskelbtini)“. Tame kaime jo niekas nemėgsta, nes sužinojo, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini). Ir dabar, 2024 m. rugpjūčio 11 d., S. A. Z. pirmas jam norėjo suduoti kumščiu į galvą, bet jis atsitraukė ir S. A. Z. jam nepataikė, o po to jis S. A. Z. spyrė iš kojos, pataikė kažkur į šonkaulius. Tada S. A. Z. iš kišenės, ar rankovės ištraukė peilį ir perpjovė jam kairės rankos du pirštus. Iš S. A. Z. pusės peiliu buvo tik mostas, jis tai pamatęs puolė iš S. A. Z. atiminėti peilį. Tyčia S. A. Z., taip, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, jis neperpjovė, galėjo jam netyčia perpjauti ranką, atiminėdamas iš S. A. Z. peilį, kaip ir jam lygiai taip pat S. A. Z. ranką tokiu būdu galėjo sužaloti. Jam pavyko iš S. A. Z. atimti peilį ir jie išsiskirstė. S. A. Z. peilį jis pasiėmė su savimi, įsikišo į šortų kišenę, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), ten atsisėdo ant suoliuko. Sėdėdamas pamatė, kad S. A. Z. ateina, S. A. Z. kalbėjo telefonu ir jam pasakė: „tau (duomenys neskelbtini)“. Jis S. A. Z. į tai atsakė „koks (duomenys neskelbtini)“ ir vėl tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis jį vėl puolė, mėgindamas kumščiu suduoti į galvą. Biškį užkabino ties dešine ausimi, bet nestipriai, nes jis traukėsi. Tada jis supyko ant jo ir pradėjo „daužytis“, auklėti, kad taip negalima. Mušdamas aiškino jam, kad taip negalima. Jam antru susitikimu sudavė kumščiu į presą, krūtinę, šonkaulių sritį, kiek smūgių sudavė jam nežino, neskaičiavo. Ar jis buvo nukritęs ant žemės ir jis jį spardė, neatsimena, taip galėjo būti. Matė, kad kažkokios merginos buvo netoliese, jos lyg ir filmavo, jis pamatęs tai, joms pasakė, kad jei kur pamatys įkeltą įrašą, joms bus „(duomenys neskelbtini)“. Ir viskas tuo baigėsi, jis sėdo ant dviračio ir išvažiavo link laukų, už kapinių, norėjo pabūti vienas, atsigauti nuo to nemalonaus įvykio. Bevažiuojant pamatė pareigūnus, jie pamatę įjungė signalus, kad sustotų ir jis išsigandęs išmetė lauk peilį, peilį metė kažkur į kapinių pusę. Kaip atrodė peilis, neatsimena, jis paprastas, virtuvinis. Ką kalbėjo vakar su pareigūnais, tiksliai neatsimena. Pareigūnai jį vežė ir į (duomenys neskelbtini), ir į (duomenys neskelbtini) ligonines, kur jam suteikė pirmą med. pagalbą dėl rankos. Kai bus išleistas iš areštinės, parašys S. A. Z. pareiškimą, nes jis pats pirmas puolė, sužalojo. Dėl tokių savo netinkamų veiksmų labai nuoširdžiai gailisi, nieko nebūtų buvę, jei S. A. Z. pats pirmas nebūtų jo puolęs, jis pradžioje nuo jo tik gynėsi, o jau antru kartu kai jis jį vėl užsipuolė, jis jau supyko ir norėjo jį „pamokyti“. Jei būtų norėjęs, galėjo išvengti šio konflikto, galėjau įbėgti į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, prašyti pagalbos, bet taip nepadarė. Dėl to kaltas ir alkoholis, jei būtų buvęs blaivus, taip tikrai nebūtų pasielgęs. Labai nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 68-71, 77-79);

nukentėjusiojo S. A. Z. parodymais, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. apie 15 val. jis išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio pasakyti negali. Prie parduotuvės dėl neaiškių priežasčių jį puolė iš matymo matytas asmuo vardu R. (pavardės nežino), bet kiek jam yra žinoma asmuo gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino, jis gyvena su drauge D. P.. Asmuo puolė ant jo su rankomis ir kojomis, jam peiliu perpjovė kairės rankos plaštaką. Dienos metu buvo išgėręs ir dėl girtumo neatsimena, ar R. rankoje tuo metu laikė peilį, bet po R. užpuolimo jam ranka buvo įpjauta ir iš jos bėgo kraujas. R. jam sakė tik „davai, davai“ suprato, kad R. nori muštis. Jis nuo R. puolimų gynėsi. R. toliau puolė ant jo ir jis, gindamasis puolė ant R.. Rankomis ir kojomis puolė R.. Smūgių buvo daug, dėl girtumo neprisimena, kiek jis R. sudavė ir kiek R. jam. Jam kliuvo į veidą į rankas, kojas. Parkritęs ant žemės buvo, sąmones praradęs nebuvo. Parduotuvėje priėjo daug žmonių ir tarp jų muštynės pasibaigė. Jis pasišalino, paskambino į pagalbos centrą ir pranešė policijai apie įvykį, kad jį sumušė. Po kurio laiko, tiksliai kiek laiko praėjo po konflikto pasakyti negali, jis ėjo link namų ir R. prie jo vėl puolė adresu (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena netoli (duomenys neskelbtini). R. mušė jį rankomis, spardė kojomis, buvo nugriuvęs ant žemės. Jis gynėsi, R. sudavė kojomis ir rankomis, kiek kartų sudavė R. dėl girtumo pasakyti negali. Po konflikto R. pasišalino ir po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Pirmą kartą, kai vyko muštynės su R. prie parduotuvės žmonės vaikščiojo, bet kas galėjo matyti įvykį pasakyti negali. Antrą kartą kai vyko muštynės (duomenys neskelbtini) g., žmonės vaikščiojo, bet kas galėjo matyti įvykį pasakyti negali. Dėl kokių priežasčių R. jį užpuolė pasakyti negali. Nesutarimų su juo neturi, grasinančių žinučių nebuvo gavęs, nebendrauja su juo. Jo manymu R. buvo išgėręs. R. sukėlė jam fizinį skausmą. Patirtą fizinį skausmą 10 balų skalėje vertina 10 balų, skaudą galvą, ranką. Dėl tokio elgesio R. reikia nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 57-61);

papildomais nukentėjusiojo S. A. Z. parodymais, kad R. K. pažįsta tik kaip gyvenantį toje pat gatvėje, kaip ir jis, iki to įvykio jis net jo pavardės nežinojo, žinojo tik, kad jis yra R.. R. K. panašiai jau apie metus laiko gyvena pas D. P.. Jis su R. K. jokių reikalų iki to įvykio neturėjo, tik susitikęs pasisveikindavo ir viskas. Niekada anksčiau tarp jų jokių konfliktų, ar muštynių tikrai nėra buvę. Jis yra ramus, prie žmonių niekada nesikabinėja, o R. K. agresyvus, kiek iš kalbų žino R. K. yra ne vieną žmogų primušęs ir anksčiau, tik niekas kaip supranta dėl to nesikreipė į policiją. Ką konkrečiai R. K. anksčiau yra sumušęs jis nežino ir įvardinti tų žmonių negali, bet iš kalbų miestelyje žino, kad R. K. visi – ir suaugę, ir vaikai bijo. 2024 m. rugpjūčio 11 d. po pietų, po 15 val., jis ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, nusipirkti cigarečių. Jis buvo išgėręs alkoholio, tačiau tikrai nebuvo toks girtas, kad kažko neatsimintų. Jis buvo vienas. Kai jis išėjo iš parduotuvės, lauke jį iškart užpuolė R. K.. R. K. pasakė jam „davai, davai“ ir pradėjo muštis, kumščiu sudavė jam smūgį pirmiausia į dešinį petį, nuo kurio kliuvo ir į galvą, jis po to smūgio gynėsi, stumdamas R. K. per ištiestą kairę ranką ir dešine ranka bandydamas smūgiuoti R. K. atgal. Tuo metu, kai jis stūmė R. K. nuo savęs ir bandė smūgiuoti R. K. atgal, R. K. ir toliau jį mušė, kumščiais jam smūgiuodamas į galvos, veido, dešinio peties, dešinės pusės šonkaulių sritis, R. K. jam sudavė kokius keturis kartus. R. K. jam bandė spirti ir kojomis, jis R. K. spyrė atgal, tačiau ar pataikė vienas kitam kojomis, nurodyti negali, nes ten viskas vyko greitai, buvo chaosas. Po smūgių į peties ir šonkaulių sritis jis, nukrito ant žemės. Nuo žemės jis labai greitai atsikėlė, kol buvo ant jos, R. K. jo nespardė. Atsikėlus jam nuo žemės, R. K. vėl puolė prie jo, jis nepastebėjo tuo metu, kad pas R. K. rankose buvo peilis, ar koks kitas aštrus daiktas, nes dešine ranka dengėsi veidą, kad išvengti R. K. smūgių, o kaire ranka norėjo R. K. atsistumti nuo savęs, kai pajuto, kad iš kairės rankos pasipylė kraujas. Dėl tuo metu buvusio streso, jis skausmo nepajuto, tik pamatė kraują, o po to įpjautą ranką labai skaudėjo. Pamatęs kraują, pažiūrėjo į ranką ir pamatė, kad perpjauta plaštaka, tada staigiai iš kišenės išsitraukė tualetinio popieriaus ir apsivyniojo ranką, kad kraujas mažiau bėgtų. Tuo metu lauke prie parduotuvės žmonių nebuvo, į parduotuvę nei įėjo, nei kas iš jos išėjo, nebent kas nors gal iš kur toliau ką matyti galėjo, bet niekas prie jų nepriėjo ir nebandė skirti, ar panašiai. Pardavėjos iš parduotuvės tada irgi neišėjo. Jis pats nežino ar tą įvykį prie parduotuvės matė kas nors, ar ne. Ką R. K. turėjo galvoje sakydamas tą „davai, davai“, jis nežino, nes nieko R. K. jam daugiau be tų dviejų žodžių nepasakė. Jis atgal R. K. į tai nieko nesakė. Apsivynioję ranką ėjo link namų, jam reikėjo praeiti (duomenys neskelbtini) ir skverelį, esantį prie jos. Eidamas skvereliu, pamatė ant suoliuko sėdintį R. K. ir jį pamatė jau tik tada, kai buvo šalia, jei būtų pamatęs iš anksčiau, kad R. K. ten sėdi ant to suoliuko, pro R. K. tikrai nebūtų ėjęs, nes būtų bijojęs. Tuo metu, kai ėjo pro R. K., kaip tik kalbėjo telefonu su pagalbos centru, kviesdamas policiją ir greitąją. Nežino, ar R. K. girdėjo ir suprato su kuo jis kalbasi, gal ir suprato, nes R. K. tik pamatė jį ir vėl ant jo puolė. Tada jau puolė be jokių žodžių. Pirmiausia kumščiu sudavė jam į dešinį petį, po ko jis nukrito ant žemės. Nuo žemės jis taip pat labai greitai atsikėlė ir kol buvo ant jos, R. K. jo nespardė. Kai atsikėlė R. K. jam bandė spirti bet nepataikė, nes jis pasitraukė, o po to kumščiu sudavė jam vieną kartą į veido sritį, dėl ko po dešine akimi yra stiprus patinimas ir į dešinį šonkaulį. Jis bandė nuo R. K. gintis, stumdamas jį dešine ranka nuo savęs, bet jam nelabai pavyko, kadangi iš sužalotos rankos stipriai bėgo kraujas, jis saugoti turėjo ją. Po to, kaip suprato R. K. kažką pamatė, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, greitai atvažiavo pareigūnai ir greitoji. Jis pats nematė, kad tuo metu prie (duomenys neskelbtini) buvo kažkokių žmonių, bet po to jau iš kalbų žino, kad ten kažkur buvo kažkoks jaunimėlis. Ar jis, gindamasis ir bandydamas ir R. K. smūgiuoti, pataikė jam kur nors, nežino, nespėjo pats to pamatyti, nes ten viskas kaip ir sakė vyko greitai, prie parduotuvės jis užpultas iš vis buvo netikėtai. Kodėl iškart prie parduotuvės nekvietė pagalbos, o ėjo dar link namų, jis nežino, gal galvojo, kad ta ranka sugis ir taip, bet, kai eidamas pamatė, kad įpjovimas gilus ir stipriai kraujuoja, nusprendė skambinti pagalbos numeriu. Jei ankstesniuose jo parodymuose yra kokių nors netikslumų tai tik todėl, kad pirmos apklausos metu jis taip „grubiai, trumpai ir aiškiai“ pasakė, kad buvo sumuštas ir tiek, niekas jo ten taip smulkiai neklausinėjo. Jis pareigūnui tikrai nesakė, kad prie parduotuvės, ar (duomenys neskelbtini) buvo daug žmonių ir jiems susirinkus muštynės nutrūko, čia įvyko kažkoks nesusikalbėjimas, jis, kaip ir sakė nei prie parduotuvės, nei prie (duomenys neskelbtini) pats žmonių nematė. Gal jų ir buvo, bet jis iš to streso jų nepastebėjo. Jis pats R. K. nei prie parduotuvės, nei prie (duomenys neskelbtini) tikrai neužkabino, kaip ir sakė jis yra paprastas ir ramus žmogus, žmogaus nėra užkabinęs nei būdamas blaivus, nei išgėręs, nėra nei su kuo susimušęs. Jokio peilio su savimi įvykio metu neturėjo, niekada jokių peilių su savimi nesinešioja. Kiekvienas R. K. suduotas smūgis jam sukėlė 10 balų skausmą, vertinant jį dešimties balų sistemoje, nes R. K. smūgiai buvo stiprūs ir skaudūs, rankos įpjovimo metu skausmo balais įvertinti iš vis negali, nes to kaip ir sakė nejuto, jau po to, kai pamatė, kad ji įpjauta, tai skausmas buvo irgi didelis, skausmą irgi vertina 10 balų. Jei jis nebūtų gindamasis atstatęs tos kairės rankos, dar neaišku kaip čia būtų viskas pasibaigę ir kur R. K. jam tuo peiliu būtų pataikęs. R. K. dabar dar labiau bijo ir vengia, jam labai neramu, kai einant kur į miestą reikia praeiti R. K. namą. Bijo ne tik R. K., bet ir galimo jo keršto (1 t., b. l. 72-76);

liudytojo R. J. parodymais, kad 2024 m. rugpjūčio viduryje, datos tiksliau nurodyti jis negali, nes nebepamena, panašiai apie 16.30 val., ėjo pro parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) rajone. Tuo metu prie parduotuvės jokių žmonių nebuvo, buvo visiškai tuščia. Prie parduotuvės stovėjo iš matymo pažįstamas S., daugiau jokių jo duomenų jis nežino, kuris akivaizdžiai matėsi, kad buvo sužalotas, tai yra jam stipriai kraujavo kairės rankos plaštaka. Jam atrodo, kad ir veidas S. kruvinas kažkur buvo, bet dėl to tikras nėra. Toliau nuo S., jau ant kito šaligatvio pamatė nepažįstamą vyrą, kuris buvo su tamsios spalvos šortais ir lygtai pilka „maike“, kuris buvo su dviračiu, jis tuo metu, kai jis jį pamatė, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Tam vyrui su dviračiu irgi iš kažkurios rankos, bet kurios tiksliai jau nepasakys, bėgo kraujas. Jis prie S. arčiau nėjo ir jo nieko neklausinėjo, o pats taip supratęs, kad jis nukentėjo nuo to vyro su dviračiu, irgi eidamas link (duomenys neskelbtini), iš savo telefono paskambino 112 numeriu ir pranešė apie įvykį. Ką jis kalbėjo su operatoriumi, tiksliai neprisimena, sakė, kad yra sužalotas žmogus, o kokias daugiau aplinkybes nurodė, neatsimena. Jei jis operatoriui ir pasakė, kad S. sumušė tas vyras su dviračiu, tai taip pasakė todėl, kad niekas kitas S. sumušti ten negalėjo, nes daugiau nebuvo nei vieno žmogaus. Kad S. būtų galėjęs sumušti tą vyrą su dviračiu, tai tikrai ne, S. to padaryti negalėjo, jis yra labai ramaus būdo ir prie žmonių niekada nesikabinėja. S. buvo išgėręs, nors arti jo ir nebuvo, tačiau tą žino, nes jis visą laiką geria, o ir tada, kad ir iš toliau, atrodė neblaivus, bet tikrai nebuvo jis toks girtas, kad griuvinėtų. Tas vyras su dviračiu jam irgi pasirodė neblaivus. Pro tą vyrą su dviračiu jis dar praėjo, kai ėjo pro (duomenys neskelbtini), jis parkelyje, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), sėdėjo ant suoliuko ir iš „skarbonkės“ gėrė alų. Jis, jam praeinant pro jį, prie jo nesikabinėjo. Kas toliau tarp S. ir to vyro su dviračiu vyko prie (duomenys neskelbtini), jis nežino, jo jau nebuvo (1 t., b. l. 85-88);

liudytojos D. P. parodymais, kad R. K. yra buvęs jos sugyventinis, jie prieš šį įvykį apie (duomenys neskelbtini) metų buvo kartu. Po to įvykio su R. K. santykius nutraukė, liepė jam išsikraustyti iš jos, jie nuo to karto nebegyvena kartu su juo ir nebebendrauja. 2024 metų rugpjūčio mėnesio viduryje, datos ji tiksliai neatsimena, bet pamena, kad buvo sekmadienis, ji apie 14.30 val. išvažiavo į darbą. R. K. buvo tuo metu namuose, jis buvo išgėręs gal kokias dvi „skarbonkes“ alaus, bet tikrai nebuvo girtas. Ji dar išvažiuodama į darbą pasakė jam, kad būtų namuose, neitų į miestelį ir nieko neprisidirbtų, jis pasakė, kad bus namie ir niekur neis. Į namus iš darbo grįžo kitos dienos ryte, apie 8 val., namuose R. K. nerado. Jau važiuodama į namus ji pradėjo įtarti kažką negero, nes pakeliui į namus ant kelio matė visur kraujo pritaškyta. Po to, po pietų į namus grįžo R. K., jis buvo paleistas iš areštinės. R. K. jai pasakė, kad susimušė su S. Z.. R. K. jai pasakojo, kad pritrūkęs padažo važiavo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur sutiko S. Z.. R. K. žinojo, kad jo ieško kažkoks „(duomenys neskelbtini)“ ir jis paklausė S. Z. kur jį būtų galima rasti. S. Z. jam kažką „naglai“ atsakė, jie apsistumdė ir nuo to viskas prasidėjo. Tiksliau kaip ir kas ten buvo, ji nieko daugiau nežino. R. K. sakė, kad daug ko ir neprisimena, bet jis dėl to kas įvyko labai pergyveno, gailėjosi ir verkė. Iš jos namų joks virtuvinis peilis nėra dingęs, tą labai gerai žino, kadangi visada turėjo tik du virtuvinius peilius, kuriuos tebeturi iki šiolei. Iš kalbų žino, kad to įvykio metu buvo ir peilis, bet kas turėjo tą peilį, ji to nežino (1 t., b. l. 91-94);

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 284 straipsnį (1 t., b. l. 5-12);

(duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. R. tarnybiniu pranešimu dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir gautos pirminės informacijos (1 t., b. l. 43-45);

(duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos I. R. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivumo nustatymo laiko, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 11 d. S. A. Z., 17 val. buvo nustatytas 3,04 prom. girtumas. R. K., 17.48 val. buvo nustatytas 2,40 prom. girtumas. Filmuota „body“ (1 t., b. l. 46-47);

2024 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, jog tai (duomenys neskelbtini) spalvos pastatas - parduotuvė su iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Prie parduotuvės matomas pėsčiųjų šaligatvis, su plytelėmis, kuriomis praėjus pro skelbimų lentą, prieinama prie parduotuvės durų. Ant minėtų plytelių matomos kraujo dėmės, kurios veda arčiau link parduotuvės. Priėjus arčiau prie parduotuvės, prie betoninės tvoros, matomos kraujo dėmes. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, jog tai (duomenys neskelbtini), kuri yra aptverta betonine, akmenine tvora, šalia kurios yra kelio ženklas pagrindinis kelias (kelio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini)) ant pėsčiųjų tako matomos kraujo dėmės. Pėsčiųjų taku, grįstu trinkelėmis, einant kairiau šalia (duomenys neskelbtini) tvoros, einant takeliu kairiau link ant pievelės esančių suolų, priėjus ties pirmuoju suolu iš kairės pusės, ant trinkelėmis grįsto tako, matomos kraujo dėmės. Priėjus prie trečio suolo iš kairės pusės ant trinkelėmis grįsto tako, ties tvoros kampu, yra įvykio vieta. Įvykio vietoje daugiau nusikalstamos veikos objektų nėra. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vieta fotografuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 17-19, 20-32);

2024 m. rugpjūčio 11 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (pasisukus į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę) apie 40 m. nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Matoma asfaltuota gatvė, kuriai iš kairės matoma (duomenys neskelbtini) kapinių žalios spalvos tinklinė, segmentinė tvora. Tarp gatvės ir tvoros matomas 60 cm. pločio žolynas. Priėjus arčiau žolyno, ant žolės matomas gulintis virtuvinis peilis. Peilis 29,5 cm. ilgio. Ant peilio geležtės matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Peilio geležtė yra 17 cm. ilgio ir 4 cm. pločio, turi gamykliškai išgręžtas aštuonias skyles. Ant peilio geležtės, ties antra - penkta gamykliškai išgręžta skyle, matoma 1 x 5 cm. dydžio kraujo dėmė. Peilio rankena yra 12,5 cm. ilgio. Rankena pagaminta iš plastmasės, šviesiai rudos spalvos, medžio imitacijos su juoda juosta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įvykio vieta fotografuota, įvykio vietoje paimtas peilis, supakuotas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 33-35, 36-42);

2024 m. rugpjūčio 11 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėjus nukentėjusiojo S. A. Z. kūną, po dešine akimi matosi 3x4 cm. dydžio patinimas, prie kairiojo antakio, ant smilkinio matosi 4 cm. ilgio įdrėskimas. Dešinės rankos riešas ir kairės rankos riešas su plaštaka sutvarstyti bintais. Daugiau sužalojimų neužfiksuota (1 t., b. l. 95-97, 98-104);

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad žaizda kairėje plaštakoje S. A. Z. padaryta aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, odos nubrozdinimai dilbio, veido srityje S. A. Z. padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2024-08-11. S. A. Z. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. S. A. Z. nustatyti sužalojimai visumoje nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., b. l. 113);

2024 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniu pranešimu, kuriame užfiksuota, jog A. S. pateikė nepilnametės dukros M. P. nufilmuotą tiriamo įvykio epizodą (1 t., b. l. 127);

2024 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas vienas garso įrašas BPC ir vienas vaizdo įrašas, atsiųstas elektroniniu paštu iš A. S. (1 t., b. l. 138-142);

2024 m. rugsėjo 26 d. – 2024 m. spalio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėti šeši policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai (1 t., b. l. 143-147);

2024 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, jog tirti pateiktas peilis prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės–buitinės paskirties, virtuvinis peilis pagamintas gamykliniu būdu (1 t., b. l. 152-155).

Pagal BK 284 straipsnį atsako, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Vienas iš BK 284 straipsnyje nurodytų alternatyvių elgesio formų (būdų) yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Teismų praktikoje pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir, kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-19-511/2020). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismui išsamiai įvertinus išnagrinėtų įrodymų visumą, nustatyta, kad R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo R. K. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo S. A. Z., liudytojų R. J., D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvados, kitų objektų apžiūros protokolai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. K. neteisėtus veiksmus atliko viešoje vietoje – prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), ir prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, byloje neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis viešoje vietoje, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, savo įžūliais veiksmais nukentėjusiajam S. A. Z. sukėlė fizinį skausmą ir padarė žaizdą kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dilbio bei veido srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais įžūliais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis nusikalstama veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę R. K. teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis anksčiau teistas devynis kartus, teistumas neišnykęs, turintis tris galiojančias administracines nuobaudas, paskirtų baudų nesumokėjęs, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis – nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bei tai, kad iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskiriant jam arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas maksimalus (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nėra per griežta, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis R. K. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina visiškai sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 58 MGL (2 900 Eur) bauda. Kadangi R. K. 2023 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda šiuo metu yra išieškoma priverstinai, antstolės J. B. kontoroje, terminas savanoriškam baudos sumokėjimui nenustatytinas ir nesumokėta bauda priverstiniam išieškojimui pakartotinai nenukreiptina.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa R. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 245,27 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo S. A. Z. gydymą (1 t., b. l. 119-126). 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu, Šiaulių teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 129-131). Pateiktu teismui 2024 m. lapkričio 11 d. pranešimu, civilinė ieškovė palaikė civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad dėl kaltinamojo R. K. kaltų veiksmų, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. A. Z. sveikata ir jam buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 245,27 Eur, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš R. K. priteistina 245,27 Eur suma už nukentėjusiojo S. A. Z. gydymą.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo S. A. Z. civilinis ieškinys 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusysis pripažintas civiliniu ieškovu. Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, kad R. K. nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė ne tik smurtą, bet ir išgąstį, stresą, didžiulę baimę. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis kentė skausmą, patyrė neigiamus išgyvenimus. Kaltinamasis R. K. ne tik sudavė daugybiniu smūgius rankų kumščiais, spardė kojomis, bet ir puolė jį peiliu ir juo sužalojo kairę ranką. GMP automobiliu buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo susiūta rankos žaizda. Dėl rankos sužalojimo negalėjo atlikti elementarių buities darbų, dėl to patyrė daug nepatogumų. Siūlai iš žaizdos buvo išimti beveik po 2 savaičių. Dėl tokio įžūlaus išpuolio prieš jį nuolat jaučiasi nesaugus, persekioja nerimas, baimė, sutriko miegas. Nors jam padarytos žalos dydžio ir patirtų išgyvenimų neįmanoma įvertinti pinigais, mano, kad protinga ir proporcinga kompensacija, kuri bent iš dalies galėtų kompensuoti neturtinę žalą, yra 3000 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, sukėlusio jam nežymų sveikatos sutrikdymą, patyrė neigiamus išgyvenimus – fizinį skausmą, baimę, sukrėtimą, nepatogumus tai yra patyrė neturtinę žalą, tarp kurios ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

Svarbus elementas nustatant asmeniui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, yra ir analogiškose bylose suformuota teismų praktika. Išanalizavus aktualią teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 eurų iki 2000 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-170-699/2016, Nr. 2K-296-719/2020, Nr. 2K-34-303/2020, Nr. 2K-239-697/2022, Nr. 2K-70-942/2022, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-873/2024 ir kt.).

Nagrinėjamoje situacijoje nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į tai, kad nukentėjusysis dėl sumušimo ir nustatytų sužalojimų neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus –skausmą, išgąstį, baimę, pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, jam buvo net tik suduoti smūgiai rankų kumščiais, kojomis, bet ir puolė jį peiliu ir juo sužalojo kairę ranką, dėl ko reikėjo jam vykti į gydymo įstaigą, kur buvo susiūta rankos žaizda, dėl rankos sužalojimo negalėjo atlikti elementarių buities darbų, dėl ko patyrė daug nepatogumų. Atsižvelgtina ir įvertintina tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, jam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, padaryta žaizda kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dilbio bei veido srityje. Neabejotina, kad nukentėjusysis dėl to patyrė įvairius neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, skausmą, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad šie nepatogumai buvo laikini, nesitęsė itin ilgai, siūlės iš susiūtos rankos buvo ištrauktos praėjus dviejų savaičių laikui, nenustatyta, kad buvo gydomas stacionariai, jam neprireikė sudėtingų operacijų, pritaikius reikalingą gydymą jo sveikatos būklė gerėjo, liekamųjų reiškinių nenustatyta.

Įvertinęs šių aplinkybių visumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę, nors ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nedirbantis, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pažymėjo, kad vyksta į užsienį dirbti, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismų praktika, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiajam turi būti priteista 1000 Eur suma, atsižvelgiant į tai ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, o likusioje dalyje atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, be kita ko, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Baudžiamojoje byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam S. A. Z. sudaro 376,27 Eur, kurias nukentėjusiojo atstovas advokatas V. Kairys prašė teismo priteisti iš kaltinamojo R. K.. Nagrinėjamu atveju įvertinus R. K. turtinę padėtį (2024 m. spalio 3 d. tarnybinio pranešimo duomenimis, patikrinus R. K. registrus, turto, piniginių lėšų sąskaitoje nerasta (1 t., b. l. 135-136)), tai, kad iš jo priteista atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą bei Šiaulių teritorinei ligonių kasai – 245,27 Eur, kaltinamajam pripažinus kaltę, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir baudžiamoji byla per gana trumpą laiko tarpą išnagrinėta teisme, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiajam S. A. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo R. K. nepriteistinos.

Kaltinamajam R. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 85-88), – paliktinos galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikintinos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. K. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d., 19.00 val. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d., 12.27 val. (2 t., b. l. 80-84, 89-91), t. y. 1 parą, ir laikyti, kad R. K. yra atlikęs 1 parą arešto bausmės.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinis peilis, perduotas saugojimui PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152-155), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jį nubausti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. K. sumažintą 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 58 (penkiasdešimt aštuonių) MGL (2900 Eur) bauda, ir paskirti R. K. subendrintą galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto ir 58 (penkiasdešimt aštuonių) MGL (2900 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. K. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d., 19 val. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d., 12.27 val., t. y. 1 (vieną) parą, ir laikyti, kad R. K. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių kalėjime.

Išaiškinti nuteistajam R. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (siauliai@kalejimai.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis R. K. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. K. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, jei to prireiktų.

Nenustatyti termino šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nenukreipti antstoliui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolei J. B.. Tuo atveju, jei dalis baudos išieškota, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintą baudos dalį.

Civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš R. K. priteisti 245,27 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 27 ct) už nukentėjusiojo S. A. Z. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“, AB, banko kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. A. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. A. Z. naudai.

Likusioje dalyje S. A. Z. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nepriteisti iš R. K. teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam S. A. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam R. K. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki arešto bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinį peilį, perduotą saugojimui PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.