- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- e2YT-15507-608/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01363-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Pareiškėjas
- I. L.
- Suinteresuotas asmuo
- E. B., valstybės įmonė „Turto bankas“, R. S., D. O.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. B., valstybės įmonė „Turto bankas“, R. S., D. O..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. L. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės T. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, 2) atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą kreiptis į vietos notarų biurą po pusbrolio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradusiam palikimui priimti. Pareiškėja nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl tinkamo nuosavybės teisių įgyvendinimo bei dėl to, kad pareiškėja ketina kreiptis į notarą dėl pareiškėjos pusbrolio ir jo sutuoktinės turto paveldėjimo klausimų sutvarkymo. Miręs A. S. yra pareiškėjos pusbrolis iš motinos pusės, t. y. jie abu turėjo bendrus senelius M. (J.) S. ir S. (S.) S. A. S. buvo (duomenys neskelbtini) sudaręs santuoką su T. S., kuri mirė (duomenys neskelbtini) Sutuoktiniai bendrų vaikų neturėjo. T. S. turėjo sūnų I. S. , mirusį (duomenys neskelbtini) .Pastarasis turėjo dvi dukras, t. y. R. S. ir D. O.. Šios įpėdinės nei vienu CK 5.50 str. numatytu būdu senelės palikimo nepriėmė, T. S. sūnus I. S. vedė palaidą gyvenimo būdą ir motinos palikimo nepriėmė. Po sutuoktinės mirties A. S. dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Mirus T. S. A. S. toliau liko gyventi bute, tvarkė jį po laidotuvių, prisiminimui pasiliko kai kuriuos sutuoktinės daiktus, išlaikė butą (pvz., mokėta (duomenys neskelbtini) butų ūkiui, mokėta už komunalinių atliekų išvežimą, pokalbių telefonu su pareiškėja metu nurodydavo, jog bute tvarkosi kaip jo savininkas). A. S. po sutuoktinės mirties pats greitai mirė, t. y. praėjus vos 2 mėn., o likęs bute gyventi T. S. sūnus paliko skolų. A. S. (duomenys neskelbtini) mirė, jo mirties dieną buvo likę gyvi tik 6 eilės įpėdiniai, t. y. pareiškėja ir jos brolis. Byla pas notarą ar teisme po pareiškėjos pusbrolio mirties neužvesta, taigi, niekas daugiau nėra suinteresuotas paveldėti po A. S. mirties. Pareiškėja, norėjo (tebenori) paveldėti po pusbrolio mirties likusį palikimą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė. Pareiškėja ne visai aiškiai suprato termino praleidimo svarbą, galvojo, jog ir suėjus 3 mėn. terminui bus galima kreiptis į notarą. Be to pareiškėja ir jos sutuoktinis turi rimtų sveikatos problemų, abu yra onkologiniai ligoniai. T. S. mirtis neigiamai atsiliepė pareiškėjos sveikatai, o netikėtai ir greitai po jo sutuoktinės mirties mirusio pusbrolio netektis dar labiau sukrėtė, nes tarp pareiškėjos ir pusbrolio šeimos buvo itin darnūs santykiai. Todėl 2022 m. vasarą pareiškėjos sveikata labai suprastėjo, reikėjo ją stiprinti. Be to, pareiškėja įsivaizdavo, jog pastarajai pagerėjus, galės atvykti į (duomenys neskelbtini) pas notarą, nors ir bus suėjęs 3 mėn. terminas. Taip pat, kaip matyti iš medicininių dokumentų išrašų, pareiškėjos ligos pobūdis sąlygoja, jog ji ne visada gali laisvai būti viešumoje. Taigi, būtent komplikuota sveikata, nestabili ir sunki emocinė būklė, teisinių žinių stoka buvo objektyvios sąlygos, trukdžiusios per 3 mėn. nuo pusbrolio mirties kreiptis į notarą. Be to 2022 metų pabaigoje pareiškėja kreipėsi į advokatą, tačiau pareiškimo parengimas teismui užtruko, todėl su juo sutartis buvo nutraukta ir gauta antrinė teisinė pagalba. Termino atnaujinimas palikimui priimti niekieno teisių bei teisėtų interesų nepažeis. Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, taigi, įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Pareiškėjai nėra žinomos aplinkybės, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų teisėtus suinteresuotų asmenų interesus. Iki šiol palikimas po A. S. mirties niekieno nepriimtas, velionis testamento sudaręs nebuvo. Kol kas niekas į paliktą turtą jokių pretenzijų asmeniškai pareiškėjai nėra pateikęs, paveldėjimo byla neužvesta, todėl, žiūrint per protingumo, sąžiningumo bei teisingumo prizmę (CK 1.5 str.), tikslinga pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nėra gavę informacijos apie A. S. palikimo perėjimą valstybei ir nepradėję jo palikimo priėmimo valstybės vardu procedūros.
Pareiškimas dalyje dėl praleisto įstatymo nustatytos termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinamas, civilinės bylos dalis dėl juridinę reikšmę turičnio fakto nustatymo nutraukiama, kadangi pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas teisme nustačius, kad prašomas nustatyti faktas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 293 straipsnio 1 punktas) .
Mirties įrašą liudijančio išrašo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 10). Testamentų registro išrašas (e.b.l. 18-20) patvirtina, kad A. S. nepaliko testamento, todėl jam mirties dieną priklausantis turtas paveldimas pagal įstatymą. Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2023 m. birželio 14 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. S. mirė būdamas našliu, sutuoktinė T. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mire (duomenys neskelbtini), duomenų apie vaikus nėra (e.b.l. 23-24). Pareiškėja yra A. S. pusseserė, t. y. palikėjo A. S. ir pareiškėjos seneliai buvo M. (J.) S.ir S. S.. Tai patvirtina A. S. gimimo liudijimo kopija (e.b.l. 41-42) ir Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis (e.b.l. 23-24), iš kurių matyti, kad A. S. tėvai buvo V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, ir J. S., gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Lietuvos valstybės archyvo 2023 m. birželio 19 d. pažyma apie gimimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad S. ir M., iki santuokos J., S. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. (e.b.l. 46). Pareiškėjos gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad jos motina buvo S. B., gimusi (duomenys neskelbtini) metais (e.b.l. 36-37). TSRS Vidaus reikalų Liaudies komisariato sutuoktuvių liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, kad S. S., S. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. B. (e.b.l. 47; 48).
Palikėjo pusbroliai ir pusseserės yra šeštos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Testamentų registro duomenimis A. S. palikimo įpėdiniai nepriėmė. Pareiškėja yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą A. S. palikimui priimti.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra išaiškinta, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Paveldėjimo teisės yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iš Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).
Nagrinėjamu atveju bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja I. L. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) poliklinikos siuntimo konsultacijai, tyrimams, gydymui (forma E027) kopija (e.b.l. 32-33), (duomenys neskelbtini) E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopija (e.b.l. 34) patvirtina, kad pareiškėjai nuo 1999 metų pareiškėjai diagnozuoti sunkūs sveikatos sutrikimai, trukdantys judėti bei apribojantys jos bendravimo galimybes, taip pat sunkūs sveikatos sutrikimai diagnozuoti ir pareiškėjos sutuoktiniui. Tokios aplinkybės apsunkino pareiškėjos galimybes tinkamai ir laiku išreikšti valią dėl A. S. palikimo priėmimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015). Spręsdamas termino atnaujinimo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad po A. S. mirties jo turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta, A. S. įpėdiniai nors ir neatliko juridinių palikimo priėmimo veiksmų, tačiau skolų už palikimą sudarantį turtą nėra. Palikimas taip pat neperėjo ir Lietuvos valstybės nuosavybėn. Todėl termino atnaujinimas pareiškėjai priimti palikimą, atsiradusį po A. S. mirties, nei vienam trečiajam asmeniui nesukeltų jokių neigiamų pasekmių ar padarinių, nebūtų sprendžiamas klausimas dėl jau paveldėto, Lietuvos valstybei perėjusio turto ar už realizuotą turtą gautų lėšų perdavimo. Atsisakius atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, būtų reikalinga atlikti palikimą sudarančio turto atidalijimo veiksmus, kadangi jis yra bendras su buvusios sutuoktinės turtu. Tai apsunkintų racionalų naudojimąsi palikimą sudarančiu turtu, jo priežiūrą ir išlaikymą.
Esant tokioms aplinkybėms, termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praleistas terminas pareiškėjai atnaujinamas.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. priėmė savo sutuoktinės T. S. palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad tokio fakto nustatymas pareiškėjai nesukels teisinių pasekmių, nes pareiškėja nėra priėmusi A. S. palikimo. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Praleisto termino palikimui priimti atnaujinimas nesukuria pareiškėjai jokių teisių į palikimą sudarantį turtą. Pažymėtina, jog termino atnaujinimas suteikia pareiškėja teisę ne tik priimti palikimą, tačiau ir įstatymo nustatyta tvarka pareikšti apie atsisakymą priimti palikimą (CK 5.60 straipsnio 1 dalis).
CPK 444 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kadangi pareiškėja nėra įgijusi teisių į A. S. palikimą, todėl fakto, įtakojančio palikimo sudėtį nustatymas, neturės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. CPK 293 straipsnio 1 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinės bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukiama.
Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 19,92 EUR, priteisiamos iš pareiškėjos valstybei, proporcingai tai daliai, nuo kurios pareiškėja neatleista, t. y. 50 proc. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291 straipsniu, 293 straipsnio 1 punktu, 294 straipsniu, 295 straipsniu, 578 straipsnio 1 dalimi teismas
nutaria:
pareiškėjos I. L. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjai I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Nutraukti bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. S., (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės T. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Priteisti iš pareiškėjos I. L. valstybei 9,96 EUR (devynis eurus, devyniasdešimt šešis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.