Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2018-01-04 · Civilinė byla Nr. e2-2781-881/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
e2-2781-881/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Ieškovas
G. R.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Titas“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,LNK Studija“
Advokatai
Arvydas Budnikas, Ąžuolas Čekanavičius, Viktorija Varnaitė
Kategorijos
Civilinės bylos numeris e2-2781-881/2018
Teisminio proceso numeris 2-68-3-04910-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, Aurelijai Drevnickaitei,dalyvaujant ieškovei G. R., ieškovės atstovui advokatui Arvydui Budnikui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Titas“ atstovams S. K. ir advokato padėjėjai Viktorijai Varnaitei,

atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,LNK Studija“ atstovui advokatui Ąžuolui Čekanavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Titas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,LNK Studija“ dėl atlygio už suteiktas paslaugas ir kompensacijos už autorių teisių pažeidimus priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė G. R. pareiškė ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Titas“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,LNK Studija“, prašydama:priteisti iš atsakovės UAB „Titas“ 2 049,31 Eur sumą kaip atlyginimą už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas, pripažįstant, kad 2 049,31 Eur suma yra protinga, teisinga ir sąžininga;priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Titas“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK Studija“ 30 000 Eur kompensaciją už neteisėtai pasisavintas ieškovės autorines teises ir ieškovės kūrinių viešą panaudojimą, pripažįstant 30 000 Eur sumą protinga, teisinga ir sąžininga kompensacija už autoriaus teisių pažeidimą; priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Titas“, UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB ,,LNK Studija“ 1 000 Eur neturtinę žalą už pasisavintas autorines teises, pripažįstant 1 000 Eur sumą protinga, teisinga ir sąžininga suma dėl neturtinių teisių pažeidimo;priteisti iš atsakovių UAB „Titas“, UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK Studija“ 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;priteisti ieškovės naudai iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodo, kad teikė atsakovei UAB ,,Titas“ reporterės paslaugas, tačiau atsakovė vengė sudaryti su ieškove paslaugų teikimo sutartį, vengė atsiskaityti už atliktus darbus, neįgijusi autoriaus teisių į ieškovės atliktus kūrinius, juos perdavė atsakovėms UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK Studija“. Atsakovė UAB ,,Titas“ net iš dalies neatsiskaitė su ieškove.Atsakovės UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB ,,LNK Studija“ gavo iš UAB ,,Titas“ ieškovės kūrinius ir neįsitikinusi, kad pastaroji galėjo juos perduoti ir yra įgijusi autorines teises į kūrinius, vis tiek transliavo kūrinius viešai. Taigi, atsakovės UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB ,,LNK Studija“ taip pat pažeidė ieškovės autorines teises, todėl turi atsakyti solidariai kartu su UAB ,,Titas“.Atsakovė UAB ,,Titas“ prodiusuoja laidą „Sveikatos kodas“. Kaip pristatoma „Sveikatos kodo“ interneto svetainėje, TV laida „Sveikatos kodas“ – žiūrovų mėgiama laida apie sveikatą, kurią prodiusuoja UAB ,,Titas“ – jungtinės patyrusių medikų ir žurnalistų pajėgos. Laidos vedėja ir autorė TV žiūrovams gerai pažįstama ir autoritetą pelniusi gydytoja I. P.. Minėta laida transliuojama tiek per televiziją (BTV), tiek ir internetu (per Youtube kanalą, LNK GO kanalą). Taip pat laida „Sveikatos kodas“ turi ir interneto svetainę http://sveikatoskodas.com/lt.html, kurioje talpinami laidos „Sveikatos kodas“ vaizdo įrašai. Ieškovė užsiima reporterio veikla. Reporteriu dirbantis asmuo daro reportažus ir praneša apie aktualius įvykius. Parengtas reportažas gali būti transliuojamas tiek televizijoje, tiek radijuje ar spaudoje, internete ir kt. Reporterio parengti reportažai gali būti transliuojami tiesiogiai, arba transliuojami jų įrašai. Įprastai reporteris veikia individualios veiklos pagrindais, su reporteriais yra sudaromos paslaugų teikimo sutartys, mokama už atliktą darbą ir perleidžiamas autorines teises. Ieškovė 2016 m. rugsėjo – spalio mėnesiais atsakovei UAB ,,Titas“ dėl prodiusuojamos laidos „Sveikatos kodas“ teikė reporterės paslaugas, už kurias atsakovė net iš dalies neatsiskaitė. Ieškovė ne kartą prašė atsakovės įforminti jų santykius, pasirašant paslaugų teikimo sutartį, tačiau dėl neaiškių priežasčių atsakovė tai padaryti atsisakė. Be to, nesudariusi paslaugų teikimo sutarties, neatsiskaičiusi su ieškove, UAB ,,Titas“ naudojo ieškovės darbo rezultatus savo veikloje, darbo rezultatus viešindama viešojoje erdvėje (Youtube, LNK Go ir pan.), tokiu būdu neteisėtai pasisavindama autorines ieškovės teises ir neteisėtai gaudama atlygį už kito asmens darbą. Ne kartą vyko susirašinėjimas tarp ieškovės ir UAB ,,Titas“ dėl nesumokėto atlygio už atliktus darbus, tačiau atsakovė vengė atsiskaitymo ir vilkino šio klausimo išsprendimą. UAB ,,Titas“ nuolat pavesdavo ieškovei tam tikrus darbus atlikti, tačiau vengė atsiskaityti, nurodydama, jog reportažai yra nekokybiški, kad neturi ieškovės sąskaitos rekvizitų, tačiau ieškovės reportažus transliuoja ir turi ieškovės sąskaitos rekvizitus. Dėl UAB ,,Titas“ veiksmų ieškovė kreipėsi ir į UAB „LNK studija“ atstovus, kurie transliuoja „Sveikatos kodas“ laidas per LNK GO platformą bei BTV. Taigi LNK Bendrovės žinojo, kad su ieškove neatsiskaityta, o taip pat, kad UAB ,,Titas“ nėra perleistos ieškovės autorinės teisės į kūrinius. Nepaisant to, LNK Bendrovės transliavo iš UAB ,,Titas“ gautą ir ieškovės atliktą darbą (reportažus), taip pat galimai transliavo ir panaudojo kitus ieškovės atliktus darbus (kūrinius) – šifrus, scenarinę medžiagą ir kt., todėl LNK Bendrovės yra solidariai atsakingos už autorių teisių pažeidimus. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.63 straipsnio 3 dalimi, pateikė atsakovei UAB ,,Titas“ pretenziją, kuria gera valia prašė su ieškove atsiskaityti, nustatė atsiskaitymo terminą, nurodė prašomą sumokėti už darbus sumą, prašė kompensuoti atstovavimo išlaidas. UAB ,,Titas“ pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė tenkinti ieškovės prašymus. Atsakovė eilinį kartą siekė išvengti atsiskaitymo, šį kartą paaiškindama, jog vien tik sąskaitos rekvizitų nebepakanka tam, kad galėtų padaryti pavedimą. Be to, visą ieškovės atliktą darbą įvertino 240 Eur ir nurodė tokiai sumai išrašyti sąskaitą faktūrą. Ieškovė šiai sumai sąskaitos neišrašė, nes už darbus buvo sulygta didesnė kaina. Nepaisant to, kad atsakovė nurodė rinkos neatitinkančią kainą, jos atlikti skaičiavimai taip pat yra klaidingi. Jeigu buvo sutarta mokėti po 80 Eur už vieną reportažą, o parengti yra keturi reportažai, tai bendra suma sudaro 320 Eur, o ne 240 Eur. Reaguodama į atsakovės atsakymą, ieškovė išrašė sąskaitą dėl tokios sumos, dėl kurios buvo susitarusi, tačiau atsakovė nesumokėjo net ir tos kainos, kurią pripažino ir nurodė, kad atsisako priimti sąskaitą, ją grąžina. Ieškovė išrašė sąskaitą bendrai 2 049,31 Eur sumai (1 700 Eur atlygis už suteiktas paslaugas, taip pat pridėti individualios veiklos mokesčiai). Sąskaita UAB ,,Titas“ buvo pateikta su prašymu pervesti tokią pinigų sumą, su kokia ji sutiktų. Ieškovė teigia faktiškai atlikusi šiuos darbus – UAB ,,Titas“ užsakymu laidai „Sveikatos kodas“ parengė reportažus: ,,Vaistai žudikai“, transliuotas 2016 m. spalio 23 d. „Sveikatos kodas“ laidoje BTV eteryje; „Šiuolaikinė neurochirurgija“, transliuotas 2016 m. spalio 23 d. „Sveikatos kodas“ laidoje BTV eteryje; ,,Vaistai žudikai 2“, transliuotas 2016 m. spalio 30 d. laidoje „Sveikatos kodas“ BTV eteryje; „Padovanok gyvybę“, transliuotas 2016 m. spalio 30 d. laidoje „Sveikatos kodas“ BTV eteryje; parengusi scenarinę medžiagą ir šifrus „Sveikatos kodas“ skirtingiems siužetams; suorganizavusi filmavimą, interviu bei parengusi šifrus Donorystės renginiui; paruošusi darbinį scenarijų, gaires ir klausimus keturiems vėlesniems „Sveikatos kodas“ laidos siužetams; scenarinį planą „Sveikatos kodas“ reportažams. Kaip matyti iš esamų įrodymų (susirašinėjimai, faktiškai atliktas darbas), tarp ieškovės ir UAB ,,Titas“ faktiškai susiklostė santykiai, pagal kuriuos ieškovė turėjo rengti siužetus ir atlikti susijusius darbus laidai „Sveikatos kodas“, o atsakovė turėjo atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė sąžiningai vykdė savo prievoles – parengė siužetus, jie buvo transliuojami. Taigi, tarp ieškovės ir atsakovės yra sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis. Tuo tarpu atsakovė, nepaisant to, kad gavo atliktus darbus, savo prievolės, atsiskaityti už atliktus darbus, neįvykdė. Ieškovė pateikė pretenziją ir nustatė terminą atsiskaityti, taip pat pateikė ir sąskaitą apmokėjimui su terminu iki 2017 m. sausio 31 d., nepaisant to, atsakovė su ieškove neatsiskaitė, todėl pažeidė CK 6.63 straipsnį, taigi turi atlyginti dėl savo paties padaryto pažeidimo ieškovės patirtus nuostolius ir advokato išlaidas. Ieškovės atlikti darbai (reportažai, scenarinė medžiaga, šifras ir kt.) patenka į ATGTĮ 4 straipsnio apimtį ir yra laikytini autorių teisių objektais. Ieškovės UAB ,,Titas“ užsakymu atlikti darbai liko ieškovės nuosavybe, nuosavybė neperėjo nei UAB ,,Titas“, nei LNK Bendrovėms. Tai reiškia, kad nepasirašius susitarimo, kuriuo būtų atsiskaityta už ieškovės darbą bei perleistos autorinės teisės į darbus – šie darbai negalėjo būti naudojami nei UAB ,,Titas“, nei LNK Bendrovių. Autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis. Ieškovės atlikti darbai (reportažai, scenarinė medžiaga, šifras ir kt.) laikytini audiovizualiniais kūriniais, kuriuos naudodamos atsakovės turėjo būti įsitikinusios, kad ieškovė yra perdavusi savo autorines teises. ATGTĮ 15 straipsnyje (Autorių turtinės teisės) nurodyta, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu. Ieškovė tik atlygintinai už 1 700 Eur (be mokesčių) būtų perdavusi autorines teises. Tuo tarpu UAB ,,Titas“ ne tik, kad nepasirašė jokios sutarties, nesumokėjo ieškovei pinigų už jos atliktą darbą, bet ir naudojo bei platino ieškovės darbą. LNK Bendrovės taip pat priėmė iš UAB ,,Titas“ ieškovės kūrinius, viešai juos transliavo, neįsitikinę ar UAB ,,Titas“ galėjo juos perduoti. Kitaip tariant, LNK Bendrovės veikė nerūpestingai ir neatidžiai, taip pažeisdamos ieškovės interesus.

Atsakovė UAB ,,Titas“ atsiliepimu į ieškinį ginčija jo pagrįstumą ir prašo ieškinį atmesti.Nurodo, kad tinkamam tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimui, taikytinų teisės normų parinkimui, aiškinimui ir taikymui bei ginčo išsprendimui būtina atskleisti faktines aplinkybes. Ieškovė didžiąją dalį faktinių aplinkybių ieškinyje sąmoningai nutylėjo, dalį pateikė aiškiai iškraipydama arba nurodydama faktines aplinkybes, kurių nebuvo, tokiu būdu siekdama nesąžiningai pagrįsti ieškinio faktinį, o kartu ir teisinį pagrindus. UAB „Titas“ ir ieškovė 2016 m. spalio mėnesį vykusio susitikimo metu susitarė, kad ieškovė parengs 15 reportažų, kurių bendra kaina – 1 200 Eur, t. y. sutarė dėl vieno reportažo įkainio – 80 Eur. Ieškovė atliko dalį darbų ruošiant šiuos reportažus: 1) ,,Vaistai žudikai“ – transliuotas 2016 m. spalio 23 d. laidoje ,,Sveikatos kodas“ BTV eteryje; 2) ,,Šiuolaikinė neurochirurgija“ – transliuotas 2016 m. spalio 23 d. laidoje ,,Sveikatos kodas“ BTV eteryje; 3) ,,Vaistai žudikai – 2“ – transliuotas 2016 m. spalio 30 d. laidoje ,,Sveikatos kodas“ BTV eteryje; 4) ,,Padovanok gyvybę“ – transliuotas 2016 m. spalio 30 d. laidoje ,,Sveikatos kodas“ BTV eteryje. 2016 m. spalio 20 d. UAB „Titas“ ieškovei netgi pateikė sąskaitos faktūros formą, kad ieškovė galėtų pateikti atsiskaitymo dokumentus. 2016 m. spalio 27 d. bendradarbiavimas su ieškove buvo nutrauktas dėl nekokybiškai suteiktų paslaugų. Nors ieškovė teigia, kad UAB „Titas“ vilkindavo atsiskaitymo klausimą ir nuolat ieškojo preteksto su ieškove neatsiskaityti, tai paneigia pridėti susirašinėjimai ir paaiškinimai. UAB „Titas“ ne kartą nurodė, kad už atliktą darbą yra pasirengusi nedelsiant sumokėti, kada tik gaus iš ieškovės atsiskaitymo dokumentus: 2016 m. lapkričio 8 d. UAB „Titas“ kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti atsiskaitymui reikalingus mokėjimo dokumentus; 2016 m. lapkričio 9 d. bendrovė pakartotinai nurodė, kad yra pasirengusi gavus atsiskaitymo dokumentus sumokėti pagal susitarimą; 2016 m. lapkričio 16 d. bendrovė vėl paprašė pateikti atsiskaitymui reikalingus dokumentus; 2016 m. lapkričio 21 d. bendrovė detalizavo, už kuriuos reportažus su ieškove nėra atsiskaičiusi ir pakartotinai paaiškino, kad atsiskaitymui reikalingi apskaitos dokumentai. 2017 m. sausio 13 d. ieškovė elektroniniu paštu nurodė sąskaitos numerį, tačiau nepateikė jokių apskaitos dokumentų (sąskaitos faktūros; PVM sąskaitos faktūros; kasos aparato kvito ar kito apskaitos dokumento). UAB „Titas“ informavo, kad atsiskaitymui atlikti reikalingas vienas iš aukščiau nurodytų dokumentų, kuriame būtų nurodyti ieškovės rekvizitai. 2017 m. vasario 2 d. UAB „Titas“ pakartotinai paprašė pateikti sąskaitą faktūrą sutartai sumai. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 2 049,31 Eur sumą, kadangi šalys susitarė, kad paslaugų teikėja parengs 15 reportažų laidai „Sveikatos kodas“, kurių bendra kaina – 1 200 Eur, t. y. sutarta vieno reportažo kaina yra 80 eurų. Tai, kad ieškovė suprato ir sutiko su susitarimo kaina patvirtina ir jos 2016 m. lapkričio 4 d. elektroniniu paštu siųstas pranešimas. 80 Eur suma už vieną reportažą yra teisinga, įprasta ir atitinkanti UAB „Titas“ bendradarbiavimo su kitais paslaugų teikėjais praktiką. Tai patvirtina pridedamos sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuota, kad už reportažo parengimą yra mokama nuo 60 iki 100 eurų suma. Ieškovė atliko dalį darbų rengiant 4 reportažus 2016 m. spalio 23 d. ir 2016 m. spalio 30 d. laidoms. Kadangi suteiktos paslaugos buvo atliekamos nekokybiškai (nesurašomi titrai, naudojamas neteisingas šifravimo būdas, su pašnekovas tariamasi paskutinėmis minutėmis iki numatytų filmavimų ir t. t.), bendravimas su ieškove buvo nutrauktas. Pati ieškovė aiškiai pripažino, kad jos suteiktos paslaugos neatitinka minimalių kokybės reikalavimų, tai patvirtina 2016 m. spalio 27 d. pranešimas, kuriame G. R. nurodo, kad teikiant paslaugas nesurašyti titrai, neteisingas šifravimo būdas, nesutarta su pašnekovu, galų gale nėra scenarijaus vienam siužetui, o laidą atiduoti reikia jau šiandien. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės parengti reportažai buvo nekokybiški, todėl taisomi Bendrovės lėšomis ir pastangomis, 240 Eur apmokėjimas yra sąžiningas ir protingas. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 30 000 Eur kompensaciją už ieškovės kūrinių viešą panaudojimą. Nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, kadangi negalima konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygų viseto, UAB „Titas“ veiksmai, naudojant reportažus, atitiko teisėtumo kriterijų, jos veiksmuose nėra kaltės. Ieškovė rengė reportažus, t. y. informacinius pranešimus apie įvykius, todėl nėra pagrindo teigti, kad bendradarbiaudama su UAB „Titas“ ieškovė sukūrė autorių teisių objektą (objektyvia forma išreikštą kūrybinės veiklos rezultatą). Be to, pati ieškovė nurodo, kad teikė atlygintines paslaugas, todėl santykiai tarp atsakovės ir ieškovės yra kvalifikuotini kaip atlygintinių paslaugų teisiniai santykiai, kurie nesibaigė jokiu materializuoto objekto sukūrimu. Ieškovė ne tik patvirtina, kad ją ir bendrovę siejo sutartiniai teisiniai santykiai, bet ir vienu iš reikalavimų prašo įpareigoti atsakovą tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, remdamasi CK 1.71, 6.205, 6.38,6.59, 6.63 straipsnių pagrindu. Taigi ieškovė siekia įvykdyti sutartį natūra, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Titas“ neturėjo teisės naudoti ieškovės parengtų (pilnai ar iš dalies) reportažų. Netgi manant, kad ieškovė sukūrė originalius kūrinius (su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka), sutardama su UAB „Titas“ dėl paslaugų atlygintinumo (ATGTĮ 11 straipsnio 2 dalis), ieškovė kartu perdavė ATGTĮ 15 straipsnyje nurodytas turtines autorių teises. Reportažų platinimo veiksmai atlikti turint ieškovės sutikimą tokiems veiksmams atlikti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos ieškovės, kaip autorės, turtinės teisės. Teisių pažeidimas yra būtinoji ieškovės pareikštų materialinių subjektinių reikalavimų tenkinimo sąlyga (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 83 straipsnio 4 dalis, 85 straipsnis). Nesant turtinių teisių pažeidimo, nėra pagrindo jos reikalavimams tenkinti. Pati ieškovė elgėsi nesąžiningai – UAB „Titas“ prašant pateikti dokumentus, reikalingus atsiskaitymui su ieškove už suteiktas paslaugas, ši ne tik ignoravo šiuos pranešimus, bet ir ėmėsi neteisėtų priemonių niekuo nepagrįstų sumų išreikalavimui – kreipėsi į UAB „Titas“ partnerius, klientus, medikų visuomenę, skleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją, nuolat rašydavo elektroninius pranešimus, įspėdama apie kreipimąsi į Valstybinę darbo inspekciją ir pan.. UAB „Titas“ iki 2017 m. sausio mėnesio nebuvo žinomas nei ieškovės sąskaitos numeris, nei kiti rekvizitai, būtini atsiskaitymui atlikti. Tokie ieškovės veiksmai negali būti laikomi sąžiningais ir teisėtais. Atsiskaitymo pagal atlygintinų paslaugų teikimo sutartį klausimai nedaro jokios įtakos autorių teisių perleidimui ir nepagrindžia atsakovės kaltės dėl tariamo autorių teisių pažeidimo. Ieškovė reikalauja maksimalaus galimo kompensacijos dydžio, kuris akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi gali būti priteisiamas tik už šiurkščius, tyčinius, ilgalaikis didelio masto pažeidimus. Kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos, o ne instrumentas nepagrįstam praturtėjimui. Pati ieškovė nurodo, kad UAB „Titas“ nesumokėjo 1 700 Eur, t. y. maksimali galima nauda iš sudaryto atlygintino paslaugų teikimo sandorio (ieškovės teigimu) galėjo siekti būtent tokią sumą. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių neva patirtų nuostolių dydį, o atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, patvirtinančius atsakovių veiksmų teisėtumą, reikalavimas priteisti 30 000 Eur dydžio kompensaciją paneigia bet kokius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ieškovė teikia prašymą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nepateikia absoliučiai jokių įrodymų tokiai žalai pagrįsti, todėl plačiau apie tai atsakovė nepasisako.

Atsakovės UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB ,,LNK Studija“ atsiliepimuose į ieškinį ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Atsakovės nurodo, kad ieškovė kelia ieškinio reikalavimus atsakovėms dėl jos autorių teisių pažeidimų, neva kylančių iš televizijos laidos „Sveikatos kodas“ viešo paskelbimo be autorės, kaip autorių turtinių teisių subjekto, leidimo (sutikimo). Anot ieškovės, ji yra televizijos laidos „Sveikatos kodas“, kaip audiovizualinio kūrinio, bendraautorė. Lietuvos įstatymų leidėjas nustatė baigtinį asmenų / autorių sąrašą, kurie laikytini audiovizualinių kūrinių bendraautoriais. ATGTĮ 11 straipsnio 1 dalis numato, kad autorių teisės į audiovizualinį kūrinį priklauso jį sukūrusiems autoriams, kuriais laikomi režisierius, scenarijaus autorius, dialogo autorius, dailininkas, operatorius ir muzikos (su tekstu arba be teksto), sukurtos specialiai šiam audiovizualiniam kūriniui, autorius. Anksčiau sukurtų kūrinių, kurie yra perdirbti arba įtraukti į audiovizualinį kūrinį, autoriai turi autorių teises į savo kūrinius. Iš ieškovės pateiktų įrodymų šioje civilinėje byloje neįrodyta, kad ieškovė buvo viena iš įstatyme minimų autorių ir atliko pilnavertes kūrybines funkcijas tokiu lygiu, koks yra reikalingas bendraautorystei kilti. Atvirkščiai, ieškinyje pateikti susirašinėjimai, ieškovės pačios suformuluota pozicija leidžia teigti, kad ieškovė nelaikytina audiovizualinio kūrinio bendraautore ATGTĮ 11 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovė save įvardija „reportere“, o būtent reporteriai nėra audiovizualinių kūrinių bendraautoriai, kaip tai akivaizdu iš ATGTĮ teisinio reguliavimo. „Aktualių įvykių pranešimas“ ar informacijos apie juos rinkimas, rengimas, pateikimas, interviu planas, siužetų šifrų kūrimas, scenarinių planų parengimas, kaip kad savo funkcijas įvardija ieškovė, nelaikytinos originalios kūrybos funkcijomis, sukuriančiomis bendraautorystės į audiovizualinį kūrinį teisines pasekmes. Atvirkščiai, ATGTĮ nustato, kad autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (ATGTĮ 4 straipsnio 1 dalis), o autorių teisių objektais nelaikomi įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius (ATGTĮ 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinyje teisiniai santykiai tarp ieškovės ir UAB „Titas“ kvalifikuoti kaip atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai. Atlygintinų paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu autorių teisių objektas privalo būti kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Taigi pati ieškovė iš esmės formuluoja savo poziciją taip, kad ji teikė atlygintines paslaugas, kurios negalėjo baigtis kokios nors realaus ir materializuoto objekto sukūrimu, pvz., audiovizualinio kūrinio sukūrimu, išbaigto scenarijaus sukūrimu ar kt. Jeigu ieškovė vis dėl to įrodys, kad yra audiovizualinių kūrinių bendraautorė ir (ar) jos sukurti objektai (laikytini originaliais kūriniais) buvo panaudoti audiovizualiniuose kūriniuose, autorių teisės į tokius objektus yra perėjusios (perduotos) atsakovėms įstatymuose nustatytais pagrindais. Iš byloje pateiktų įrodymų yra akivaizdu, kad ieškovė sutartiniu pagrindu kūrė tam tikrus kūrinius laidos prodiuserio (gamintojo) UAB „Titas“ užsakymu, kurie turėjo sudaryti integralią televizijos laidų – audiovizualinių kūrinių – dalį. Iš čia kyla visi ieškinio reikalavimai ir iš to ieškovė kildina jai priklausančias autorių teises į laidas „Sveikatos kodas“. Tokiems sutartiniams santykiams įstatyme yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas. ATGTĮ 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad Audiovizualinio kūrinio autoriai (išskyrus muzikos kūrinių, specialiai sukurtų audiovizualiniam kūriniui ar įtrauktų į audiovizualinį kūrinį, autorius), sudarydami su audiovizualinio kūrinio gamintoju audiovizualinio kūrinio sukūrimo (pastatymo) sutartį, taip pat anksčiau sukurtų kūrinių autoriai, suteikdami teisę perdirbti savo kūrinius ar įtraukti juos į audiovizualinį kūrinį, kartu perduoda prodiuseriui šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines autorių teises, taip pat teisę subtitruoti ar dubliuoti audiovizualinį kūrinį, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Kadangi ieškovė sudarė su audiovizualinio kūrinio gamintoju audiovizualinio kūrinio sukūrimo (pastatymo) sutartį, arba suteikė teisę perdirbti anksčiau sukurtus savo kūrinius ar įtraukti juos į audiovizualinį kūrinį, visos autorių turtinės teisės į galutinį audiovizualinį kūrinį perėjo gamintojui – UAB „Titas“. Pati ieškovė pripažįsta buvus tokius sutartinius santykius, iš jų kildina UAB „Titas“ prievolę sumokėti jai priklausantį atlyginimą. Autorių teisių perėjimo momentas pagal įstatymų nuostatas nėra siejamas su tinkamo atlyginimo sumokėjimo momentu. Atlyginimo nesumokėjimas ar netinkamas sumokėjimas sukuria teisę kitai šaliai reikalauti įvykdyti piniginę prievolę natūrą, ką ir daro ieškovė dalyje savo ieškinio reikalavimų. Kita vertus, sutartis ginčo situacijoje ieškovės yra įvykdyta, o autorių teisės į laidas „Sveikatos kodas“ buvo perduotos (perėjusios) gamintojui (prodiuseriui). Aukšti rūpestingumui ir apdairumui autorių teisėje keliami reikalavimai nepadaro civilinės atsakomybės už autorių teisių pažeidimus griežta, t. y. kylančia be kaltės. Siekiant nustatyti atsakovių kaltę, būtinas tam tikro laipsnio nukrypimas nuo elgesio reikalavimų, reikalaujamų iš atidaus, apdairaus ir rūpestingo tokio pobūdžio naudotojo (bonus pater familias), kuriuo ginčo situacijoje laikytinas atidus, apdairus ir rūpestingas Lietuvoje veikiantis transliuotojas. Ieškovė teigia, kad atsakovių kaltė pasireiškia tuo, kad atsakovės, neįsitikinosios, kad kitas UAB „Titas“ turi teisę į tam tikrus ieškovės atliktus darbus, viešai paskelbė ir naudojo laidas „Sveikatos kodas“. Atsakovės aptariamoje situacijoje buvo pakankamai rūpestingos ir apdairios, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Atsakovės, kaip sąžiningos ir apdairios komercinių kūrinių naudotojos, ėmėsi visų įmanomų ir jų dispozicijoje esančių veiksmų, kad nebūtų pažeistos bet kurios autorių turtinės teisės. Atsakovė UAB ,,LNK Studija“ sutarties pagrindu valdo ir administruoja interneto portalą „LNK GO“, jame naudodama patronuojančios bendrovės ir 100 procentų jos akcijų savininkės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ turimas programas, į kurias pastaroji patronuojanti bendrovė (kuri yra ir nacionalinio masto Lietuvos Respublikos transliuotojas) yra įgijusi reikiamas autorių turtines teises. Patronuojanti bendrovė teikia visą reikiamą informaciją ir atskleidžia sandorių sąlygas, kiek tai reikalinga dukterinės bendrovės funkcijoms vykdyti. Transliuojamas programas (laidas, filmus ir kt.) transliuotojų užsakymu gamina savarankiški tretieji asmenys (prodiuseriai), kurie pateikia atsakovėms iki galo pagamintas netiesiogiai transliuojamas programas parengtas transliacijai arba jau suformuotą audiovizualinį signalą tiesioginei transliacijai. Taigi atsakovės, kaip transliuotojos, net nesprendžia, kokius autorius samdyti, kokius anksčiau sukurtus ar specialiai sukurtus kūrinius įtraukti į transliuojamas programas. Todėl viską, ką galėjo, atsakovės padarė – sutartyje su programų gamintoju įtraukė sąlygas ir garantijas, kad UAB „Titas“, kaip prodiuseris, sudarys visas reikiamas sutartis su pirminiais programos „Sveikatos kodas“ autoriais ar kitais asmenimis, kurių autorių teisių objektai bus panaudoti gaminant minėtą programą. Teismų praktikoje nustatant kompensacijos dydį yra vertinami tokie kriterijai kaip teisėtos licencijos kaina, nukentėjusio asmens patirti nuostoliai, ieškovo sutaupymai nesudarant autorinių sutarčių ir nemokant autorinių atlyginimų ir pan. Šiuo atveju vienintelė iškilusi esminė problema – ieškovei nesumokėtas atlyginimas už paslaugas (darbus) pagal ieškovės ir UAB „Titas“ susiklosčiusius sutartinius santykius. Nesumokėtą atlyginimą pati ieškovė maksimaliai vertina 1 700 Eur. Tuo tarpu ieškovė ieškiniu reikalauja kompensacijos dydžio artimo apskritai maksimaliam leistinam ATGTĮ dydžiui, kas prilygsta net 18 kartų didesnei sumai, nei ieškovė būtų gavusi nesant jokio ieškovės nurodyto pirminio teisės pažeidimo, t. y. UAB „Titas“ sumokant visas priklausančias sumas ieškovei (kaip ji pati supranta esant teisinga pagal ieškinio reikalavimų turinį). Todėl reikalaujama teismo priteisti kompensacijos suma akivaizdžiai neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, pabrėžtina tai, kad ieškinyje nepateikta jokių įrodymų ar motyvų, patvirtinančių apskritai ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Dublike ieškovė papildomai nurodo, kad ji ir UAB ,,Titas“ anksčiau buvo susitarę, kad ieškovė parengs 10, o ne 15 reportažų, po 4 minutes, už kuriuos UAB ,,Titas“ įsipareigojo sumokėti 1 200 Eur, taigi vieno reportažo, kurio trukmė 4 minutės, įkainis yra 120, o ne 80 Eur. Tuo atveju, jei reportažo trukmė bus ilgesnė nei 4 minutės, UAB ,,Titas“ įsipareigojo tokį reportažą vertinti kaip du ir mokėti dvigubai. Ieškovė parengė 4 reportažus, kurių trukmė viršija 4 minutes, todėl pagal susitarimą už juos turi būti mokama dvigubai. Ieškovė ne tik parengė 4 reportažus, kurių trukmė viršija 4 minutes, bet atsakovės prašymu yra surašiusi scenarijus, iššifravusi medžiagą, kurią paruošė montažui, taip pat reportažams ateičiai pakalbinti bent 7 žmonės, kurių interviu dar nebuvo naudojama, tačiau bus panaudota ateityje, taip pat iššifravusi bent kelias valandas iki ieškovės dirbusios žurnalistės nufilmuotos medžiagos. Visi siužetai buvo ruošti skubiai, ieškovė dienos metu filmuodavo, o naktį šifruodavo ir rašydavo tekstą. Tokiomis sąlygomis buvo ruošti visi siužetai, todėl ir apmokėjimas už juos vertinamas brangiau. Ši sąlyga taip pat buvo ieškovės aptarta su UAB ,,Titas“. Savo poziciją dėl ieškovės atliktų darbų įvertinimo UAB ,,Titas“ pakeitė tik tada, kai atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove.Nurodydama, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, UAB ,,Titas“ dėsningai siekia išvengti atsiskaitymo su darbus atlikusiais asmenimis. Tai įrodo 2017 m. vasario 21 dienos liudytojos I. D. apklausos protokolas. UAB ,,Titas“ nepagrįstai nurodo, jog ieškovė elgėsi nesąžiningai. UAB ,,Titas“ iš pradžių reikalavo pateikti sąskaitos rekvizitus, ieškovei tai padarius, nurodė, kad to nepakanka ir pareikalavo, kad ieškovė išrašytų sąskaitą faktūrą 240 Eur sumai. Kadangi ieškovė nesutiko su tokia maža suma, todėl neišrašė sąskaitos. UAB ,,Titas“ nepagrįstai nurodo, kad ieškovė skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją UAB ,,Titas“ partneriams, klientams, medikų visuomenei. UAB ,,Titas“ iniciavo ikiteisminį tyrimą ieškovės atžvilgiu. Tyrimo metu nuo 2016 m. gruodžio 22 dienos iki 2017 m. kovo 2 dienos buvo atliekamos liudytojų apklausos ir nustatyta, kad ieškovė nepadarė minėtų nusikalstamų veikų bei nustatyta, kad UAB ,,Titas“ yra nesumokėjusi ir kitiems įmonėje dirbusiems asmenims. Ieškovės rengti reportažai yra jos kūrybinės veiklos rezultatas, t. y. ieškovė ruošė reportažų scenarijus, šifravo medžiagą, paruošė ją montažui. Ieškovė savo reportažuose analizavo medicinos mokslo problemas, pateikė aktualią informaciją medicinos klausimais, todėl jos reportažai negali būti vertinami kaip pranešimai apie dienos naujienas ar įprastinės spaudos informacijos pobūdžio pranešimai ir tuo pagrindu nelaikomi autorių teisės objektu. Priešingai, ieškovės parengti reportažai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo doktrinoje suformuotus autorių teisių objektų požymius, todėl jiems turi būti taikoma nustatyta teisinė apsauga. UAB ,,Titas“ nepagrįstai teigia, kad sutardama su UAB „Titas“ dėl paslaugų atlygintinumo, ieškovė kartu perdavė ATGTĮ 15 straipsnyje nurodytas autorių turtines teises, nors faktiškai UAB ,,Titas“ ieškovei nesumokėjo ir atlyginimo ir nė nežada to daryti. Ieškovė tik atlygintinai už 1 700 Eur (be mokesčių) būtų perdavusi autorines teises, be to, ieškovė prašė pasirašyti atitinkamą sutartį, tačiau UAVB ,,Titas“ atsisakė tai padaryti, akivaizdu, jog UAB ,,Titas“ autorinių teisių į minėtus reportažus neįgijo. Vien susitarimo dėl kūrinio atlygintinumo nepakanka, siekiant nustatyti autorinių teisių perėjimą. Taigi UAB ,,Titas“ nesumokėjus ieškovei autorinio atlyginimo už jos atliktą darbą, ji neįgijo autorės turtinių teisių. Neįgydama autorinių teisių į ieškovės darbus, UAB ,,Titas“ juos naudojo ir perdavė UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK Studija“ neteisėtai, o pastarieji juos neteisėtai ir be jokio pagrindo naudojo. UAB ,,Titas“, kaip šios srities profesionalės, atlikti veiksmai turėtų būti vertinami griežčiau ir traktuojami kaip sąmoningas siekis pasipelnyti ir piktavališkas ieškovės autorinių teisių pažeidimas. Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį turi atsižvelgti į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas aplinkybes. Sprendžiant dėl UAB ,,Titas“ kaltės svarbu tai, kad nesumokėjusi nustatyto atlyginimo už atliktą darbą ieškovei, perdavė jos reportažus UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB „LNK Studija“ viešai transliuoti. Tokie veiksmai akivaizdžiai gali būti vertinami kaip sąmoningas ir piktavališkas ieškovės, kaip autorės, teisių pažeidimas, kadangi UAB ,,Titas“ dirba programų kūrimo srityje ne vienerius metus ir turėtų išmanyti su autorinėmis teisėmis susijusią specifiką. Ieškovė daugybę kartų bandė išsireikalauti jai priklausantį atlyginimą, tačiau atsakovė atsisakydavo su ieškove atsiskaityti, vienašališkai keitė susitarimo sąlygas ir vengė įsipareigojimų vykdymo, dėl ko ieškovė patyrė daugybę nepatogumų, sugaišo laiko. Aptariant kompensacijos dydžio klausimą, svarbu ir tai, kad su ieškove yra neatsiskaityta iki šiol, nors jos parengti reportažai buvo sėkmingai viešai paskelbti ir už juos UAB ,,Titas“ gavo atitinkamą atlyginimą. Ieškovė įstatymo pagrindu maksimaliai galėjo prašyti 38 000 Eur kompensacijos, tačiau objektyviai įvertinusi visas aplinkybes, prašo tik 30 000 Eur kompensacijos. Tokia suma yra pagrįsta. ATGTĮ 84 straipsnis numato, kad autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Taigi, ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą už autorių neturtinių teisių pažeidimą. Buvo pažeista ieškovės asmeninė neturtinė teisė, o būtent – teisė dėl kūrinio autorystės pripažinimo, todėl ieškovė, remdamasi ATGTĮ 84 straipsniu, prašo priteisti neturtinę žalą. Atsakovės UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ neteisėti veiksmai viešu televizijos laidos „Sveikatos kodas“ paskelbimu, neturint ieškovės sutikimo. Tiek viešo atlikimo teisė, tiek viešo paskelbimo teisė yra išimtinė ir kiekvienas naudotojas turi gauti autoriaus (ar jo įgalioto asmens) sutikimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015). Ieškovė reportažams, kurie buvo neteisėtai panaudoti be jos sutikimo, rengė scenarinius planus ir scenarinę medžiagą, šifrus, dialogus, todėl ji atliko pilnavertes kūrybines funkcijas ir turi būti laikoma audiovizualinio kūrinio autore. Kadangi UAB ,,Titas“ autorės turtinių teisių neįgijo, negalėjo jų perduoti UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, nes neįmanoma perduoti to, ko nesi įgijęs. Atsakovė ieškovės reportažus viešai transliavo, neįsitikinusi ar UAB ,,Titas“ yra įgijęs reikiamas autorines teises ir ar turėjo teisę jas perleisti. Nors UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ nurodo, kad įtraukusi į sutartį su programų gamintoju sąlygas ir garantijas, jog UAB ,,Titas“, kaip prodiuserius, sudarys visas reikiamas sutartis su pirminiais programos ,,Sveikatos kodas“ autoriais, mano, kad yra padaręs „viską, ką galėjo“, jog autorių teisės nebūtų pažeidžiamos, abejotina, ar galima sutikti su tokiu požiūriu. Tokia situacija sudarytų pagrindą transliuotojui viešai skelbti bet kokią informaciją, pažeidžiant autorių teises, ir išvengti atsakomybės perkeliant ją tik prodiuseriams, kurie savarankiškai gamina transliuojamas programas (laidas, filmus ir kt.). Akivaizdu, kad transliuotojas, nesirūpinantis tuo, ką transliuoja, t. y. transliuojantis atitinkamas programas (laidas, reportažus ir t.t.) iki galo neįsitikinęs, ar taip nepažeidžia autorių teisių ir tikėdamasis išvengti atsakomybės ją perkeldamas prodiuseriams, jokiu būdu negali būti laikomas atidžiu, apdairiu ir rūpestingu. Tuo labiau, tokio masto ir kompetencijos ilgai rinkoje veikiantis subjektas kaip UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. Pripažinus, kad transliuotojas neturi pareigos įsitikinti, ar transliuodamas atitinkamas programas nepažeidžia autorių teisių, ir perkėlus atsakomybę tik prodiuseriams, transliuotojams atsirastų galimybė piktnaudžiauti tokia situacija ir pažeidinėti autorių teises, nesulaukiant dėl to jokių sankcijų. Nustatant kompensacijos dydį būtina atsižvelgti ir į atsakovės turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dirba 64 darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas 2 186,38 Eur, o pagal autorines sutartis 3 466,86 Eur, bei faktą, kad apyvarta (be PVM 2015 metų duomenimis) sudarė 30 000 000 Eur, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ji tikrai galėtų sumokėti reikalaujamą kompensacijos sumą. Atsakovės UAB ,,LNK Studija“ neteisėti veiksmai pasireiškia viešu televizijos laidos „Sveikatos kodas“ paskelbimu interneto portale „LNK GO“, neturint ieškovės sutikimo. UAB ,,Titas“ nesumokėjus ieškovei autorinio atlyginimo už ieškovės darbą, UAB ,,Titas“ neįgijo autorės teisių į minėtus kūrinius, todėl negalėjo jų perduoti UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“. Savo ruožtu UAB ,,LNK Studija“ negalėjo talpinti ieškovės kūrinio interneto portale „LNK GO“. UAB ,,LNK Studija“ sutarties pagrindu valdo ir administruoja interneto portalą „LNK GO“ jame naudodamas patronuojančios bendrovės ir 100 procentų jos akcijų savininkės UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ turimas programas, į kurias pastaroji patronuojanti bendrovė yra įgijusi reikiamas autorių turtines teises. Taigi UAB ,,LNK Studija“ gali naudoti ir talpinti minėtame portale tik tokias programas, į kurias reikiamas autorių teises yra įgijusi patronuojanti bendrovė. UAB ,,LNK Studija“ kaltė, pažeidžiant ieškovės, kaip autorės, teises, pasireiškia tuo, kad ji netikrino ir neįsitikino, ar UAB ,,Titas“ turėjo teisę perduoti UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ taigi ir UAB ,,LNK Studija“ autorės turtines teises, o atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir jos mastą, turėjo tai padaryti. Akivaizdu, kad komercinių kūrinių naudotojas, nesirūpinantis tuo, ką talpina interneto portale, t. y. talpindamas atitinkamas programas (laidas, reportažus ir t. t.) iki galo neįsitikinęs, ar taip nepažeidžia autorių teisių ir tikėdamasis išvengti atsakomybės ją perkeldamas prodiuseriams, jokiu būdu negali būti laikomas atidžiu, apdairiu ir rūpestingu. Teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, turi atsižvelgti į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas aplinkybes. UAB „LNK Studija“ dirba 20 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas yra 1 327,52 Eur, bei faktą, kad apyvarta (be PVM 2014 metų duomenimis) sudarė 1 000 000 Eur, galima daryti pagrįstą išvadą, kad ji tikrai galėtų sumokėti reikalaujamą kompensacijos sumą.

Triplike atsakovės UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB ,,LNK Studija“ palaiko atsiliepimuose į ieškinį išdėstytus argumentus, papildomai nurodydamos, kad betarpiškai nedalyvavo audiovizualinio kūrinio kūrybos procese, todėl negali pasakyti, ką konkrečiai pagamino, kokias paslaugas teikė, kokius darbus atliko ieškovė programos „Sveikatos kodas“ gamybos procese. Vis dėlto, iš byloje esančios informacijos matyti, kad ieškovė nesukūrė originalaus kūrybinės veiklos rezultato ir neatliko reikiamų kūrybinių funkcijų ir darbų, kad būtų pripažinta programos „Sveikatos kodas“ bendraautorė. Juo labiau, kad pačios ieškovės procesiniuose dokumentuose pateikiama pozicija nuolat kinta, nėra nuosekli: tam tikrose savo procesinių dokumentų vietose ieškovė teigia apie teiktas paslaugas (tai reiškia, kad apskritai ji nepagamino jokio materialią išraišką turinčio rezultato), kitose vietose ieškovė mini, kad kūrė „scenarinius planus“, „scenarinę medžiagą“, „šifrus“. Vis dėlto, scenarinio plano sudarymas, medžiagos šifravimas ir pavienių scenarinės medžiagos surinkimo veiksmų atlikimas nesukuria bendraautorystės, o rodo techninių funkcijų atlikimą, kurios tik reikalingos kitam asmeniui, priimančiam galutinius kūrybinius sprendimus, t. y. scenarijaus autoriui. Scenarijaus autoriumi laikomas asmuo, kuris nurodo galutines detalias kūrybines „instrukcijas“ galutiniams audiovizualinio kūrinio pastatymo darbams (dialogus, siužetus, jų eiliškumą, muziką ir kt.). Doktrinoje pažymima, kad vien tik paprastas esančio kūrinio turinio ar kažkieno gyvenimo istorijos, kad ir sutrumpintas perrašymas nepasiekia reikiamo originalumo lygio, o turi būti savarankiškų scenarijaus autoriaus kūrybinės veiklos požymių. Galiausiai, nors audiovizualinis kūrinys yra originalus kūrybinės veiklos rezultatas meno srityje, ieškovė dublike teigia, kad sukūrė originalų kūrybinės veiklos rezultatą mokslo srityje (mokslinius tyrimus apie vaistus ir pan.). Tai tik dar kartą patvirtina aiškios ieškovės pozicijos nebuvimą, ką konkrečiai ji sukūrė ir kokiu konkrečių pagrindu jai pripažįstama audiovizualinio kūrinio bendraautorystė. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose sąmoningai arba dėl suklydimo bando supainioti prievolinius teisinius santykius su autorių teisių suponuotais teisiniais santykiais, kurie dėl savo absoliutaus pobūdžio gali būti laikomi „kvazidaiktiniais“. Dėl šios koncepcinės teisės taikymo ir aiškinimo klaidos ieškovė procesiniuose dokumentuose nuolat akcentuoja sutartinę prievolę sumokėti autorinį atlyginimą, cituoja atitinkamas ATGTĮ normas, nustatančias pareigą mokėti autorinį atlyginimą, o šios prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, automatiškai sieja su autorių teisių (kaip kvazidaiktinių) perėjimu ar neperėjimu kitai sutarties šaliai. Autorių teisių perėjimo momentas pagal sandorius (nei pagal ATGTĮ 11 straipsnio 2 dalį, nei pagal kitas ATGTĮ ar kitų įstatymų nuostatas) nėra siejamas su tinkamo atlyginimo sumokėjimo momentu. Pagal sudarytas kūrinio sukūrimo (užsakymo) sutartis autorių teisės perduodamos nuo tada, kai kūrinys sukuriamas ir perduodamas užsakovui. Kaip yra konstatuojama doktrinoje ir kasacinio teismo praktikoje, autorinėms kūrinių užsakymo sutartims pagal analogiją turi būti taikomos pirkimo - pardavimo, rangos ir (ar) kitas panašias sutartis reglamentuojančios CK normos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015). CK taip pat įtvirtinta aiški taisyklė (tiek bendrosiose daiktinės teisės normose, tiek pirkimo - pardavimo, rangos teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose), kad daiktinės nuosavybės teisės perėjimo momentas yra egzistuojančio ar pagaminto daikto perdavimo momentas, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria kitaip. Su atlyginimo sumokėjimu daiktinių teisių perdavimas ar perdavimo momentas nėra siejamas (nebent būtų aiškus kitoks šalių susitarimas).

Triplike atsakovė UAB ,,Titas“ palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, papildomai nurodydama, kad UAB „Titas“ užsakė paslaugas iš ieškovės. Kokiu metu (t. y. dieną ar naktį), ieškovė rengs reportažus, kiek užtruks jų galutinis sutvarkymas šalys neaptarė, t. y. sutarties šalys sulygo dėl paslaugų rezultato ir galutinio termino, bet ne jo atlikimo būdo. Faktas, jog ieškovė savo pasirinkimu reportažus ruošė naktimis nėra susijęs su paslaugų sutarties vykdymo sąlygomis ir jokiu būdu neįrodo, kad įprasta reportažų kaina turėtų būti vertinama kaip didesnė. Dėl didesnių įkainių sutarties šalys nesiderėjo, todėl vienašalis ieškovės teiginys, neva už reportažus turi būti mokama dvigubai yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovė reportažų kainas įrodinėja savo pačios elektroniniais pranešimais, kas negali būti laikoma patikimu ir tinkamu įrodymu apie sandorio šalių abipusę valią. Ieškovė teigia, neva atsakovė argumentus dėl nekokybiško darbo naudoja siekdama išvengti atsiskaitymo. Tokius argumentus paneigia į bylą pateiktas ieškovės 2016 m. spalio 27 d. elektroninis pranešimas, kuriame pati ieškovė nurodo, kad teikiant paslaugas nesurašyti titrai, neteisingas šifravimo būdas, nesutarta su pašnekovu, galų gale nėra scenarijaus vienam siužetui, o laidą atiduoti reikia jau šiandien. Šis pranešimas patvirtina, kad ieškovė sulygtas paslaugas atliko netinkamai, reportažai buvo taisomi Bendrovės lėšomis ir pastangomis. Ieškovė teigia, neva savo reportažuose ji analizavo medicinos mokslo problemas, rengti reportažai yra jos kūrybinės veiklos rezultatas. Tokia teiginiai neturi jokio pagrindo. Ieškovė nėra kompetentinga pasisakyti medicinos mokslo klausimais, iš esmės reportažuose yra užfiksuotos trečiųjų asmenų (medikų, mokslininkų) išvados, konsultacijos, pasiūlymai medicinos srityje. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, neva ieškovė pagal sutartį ėmėsi kūrybinės veiklos, susijusios su mokslu. Ieškovės atlikti darbai buvo techninio pobūdžio (šifravimas, interviu ėmimas, medžiagos parengimas montavimui), todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ji kūrė audiovizualinius kūrinius. Ieškovė paaiškina, kad ieškinio reikalavimą sudaro ir 349,31 Eur suma, kadangi ji privalo sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Pats gyventojas sumoka gyventojų pajamų mokestį į valstybės biudžetą. UAB „Titas“ su ieškove nesitarė dėl jos pareigos mokėti mokesčius perkėlimo, todėl reikalavimai dėl individualios veiklos mokesčių priteisimo yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl reikalavimo priteisti atlyginimą už suteiktas paslaugas

Ieškovė G. R. nurodo, kad užsiima reporterės veikla. Pasak ieškovės, reporteriu dirbantis asmuo daro reportažus ir praneša apie aktualius įvykius. Parengtas reportažas gali būti transliuojamas tiek televizijoje, tiek radijuje ar spaudoje, internete ir kt. Įprastai reporteris veikia individualios veiklos pagrindais, su reporteriais yra sudaromos paslaugų teikimo sutartys, mokama už atliktą darbą ir perleidžiamas autorines teises. Ieškovė teigia, kad 2016 m. rugsėjo – spalio mėnesiais atsakovės UAB ,,Titas“ prodiusuojamai laidai „Sveikatos kodas“ teikė reporterės paslaugas. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė atliko dalį darbų ruošiant keturis reportažus: 1) ,,Vaistai žudikai“ – transliuotas 2016 m. spalio 23 d. laidoje ,,Sveikatos kodas“ BTV eteryje; 2) ,,Šiuolaikinė neurochirurgija“ – transliuotas 2016 m. spalio 23 d. laidoje ,,Sveikatos kodas“ BTV eteryje; 3) ,,Vaistai žudikai – 2“ – transliuotas 2016 m. spalio 30 d. laidoje ,,Sveikatos kodas“ BTV eteryje; 4) ,,Padovanok gyvybę“ – transliuotas 2016 m. spalio 30 d. laidoje ,,Sveikatos kodas“ BTV eteryje.Ieškovė tvirtina, jog atliko ir kitus darbus, už kuriuos atsakovė neatsiskaitė, o būtent, parengė scenarinę medžiagą ir šifrus „Sveikatos kodas“ skirtingiems siužetams, suorganizavo filmavimą, interviu bei parengė šifrus Donorystės renginiui, paruošė darbinį scenarijų, gaires ir klausimus keturiems vėlesniems „Sveikatos kodas“ laidos siužetams, ruošė scenarinį planą įvairiems „Sveikatos kodas“ reportažams. Atsakovė neigia, jog ieškovė atliko ir kitus darbus, pažymi, jog net ir tie darbai, kurie buvo atlikti, iš esmės buvo nekokybiški.Abi šalys sutinka, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė reporterio paslaugų teikimo sutartis, todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teikimo santykiai pagal CK 6.716 straipsnį, CK 6.720 straipsnio 1 dalį, tačiau išsiskiria šalių pozicijos dėl to, kokiais įkainiais iš tiesų buvo susitarta teikti reporterio paslaugas, taip pat dėl kokios paslaugų apimties buvo sutarta, kokia tvarka turėjo vykti apmokėjimas už suteiktas paslaugas.CK 6.193 straipsnyje, nustatančiame sutarčių aiškinimo taisykles, nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiškai šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Atsakovė UAB „Titas“, aiškindama tikruosius šalių ketinimus ir paslaugų sutarties turinį, nurodo, kad su ieškove 2016 m. spalio mėnesį vykusio susitikimo metu susitarė, jog ieškovė parengs 15 reportažų, kurių bendra kaina – 1 200 Eur, t. y. susitarė dėl vieno reportažo įkainio – 80 Eur. Aiškindama paslaugų sutarties turinį ieškovė teigia, jog su UAB ,,Titas“ buvo susitarę, kad ji parengs 10, o ne 15 reportažų, po 4 minutes, už kuriuos UAB ,,Titas“ įsipareigojo sumokėti 1 200 Eur, taigi vieno reportažo, kurio trukmė 4 minutės, įkainis yra 120 Eur, o ne 80 Eur. Tuo atveju, jei reportažo trukmė bus ilgesnė nei 4 minutės, pasak ieškovės, UAB ,,Titas“ įsipareigojo tokį reportažą vertinti kaip du ir mokėti dvigubai.Atsakovė neigia, jog buvo tartasi dėl didesnių paslaugų įkainių.Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į aukštesniųjų teismų suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė su atsakove, sudarydamos žodinę reporterės paslaugų teikimo sutartį, susitarė, jog vieno reportažo kaina yra 80 Eur, o ieškovė parengs 15 reportažų, kurių bendra kaina – 1 200 Eur. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje esančius objektyvius duomenis, t. y. ieškovės ir atsakovės vadovo susirašinėjimą elektroniniu paštu. Iš elektroninių laiškų matyti, jog atsakovės vadovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog už vieno reportažo parengimą yra susitarta mokėti 80 Eur suma (2016 m. lapkričio 8 d., 2016 m. lapkričio 9 d., 2016 m. lapkričio 21 d. ir kt. elektroniniai laiškai). Ieškovė 2016 m. spalio 18 d. elektroniniame laiške nurodo, kad reikia tvarkytis individualią veiklą, o buhalterė padėtų susigaudyti, reikia fiksuoti datą, nuo kurios bus skaičiuojamas ataskaitinis mėnuo, nes šiuo metu ji kažką daro bet neaišku kas ir kaip bus, siūlo nusistatyti, kada bus pirmasis mokėjimas, kad visiems būtų aišku. Šis laiškas patvirtina, jog šalys nebuvo aptarę didesnių ar kitokių, specialių tarifų už ieškovės rengiamus reportažus. Be to, atsakovės pateikiami kiti įrodymai, t. y. sutartys, sudarytos su kitais reporteriais, patvirtina aplinkybę, jog atsakovės veiklos praktikoje taikomi būtent tokie panašių paslaugų, kaip ir teikė ieškovė, įkainiai. Vien aplinkybė, kad atsakovė vengė atsiskaityti su ieškove, savaime neleidžia daryti išvados, jog šalys iš tiesų buvo susitarusios dėl kitokių reporterio paslaugų įkainių.

49. Kadangi bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog faktiškai ieškovė parengė keturis reportažus, o vadovaujantis CK 6.38 straipsniu, kuriame numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi, teismas sprendžia, jog ieškovei tinkamai įvykdžius dalį žodinės reporterės paslaugų teikimo sutarties, jai turi būti priteisiama už keturis reportažus po 80 Eur, iš viso 320 Eur. Atitinkamai, ieškovei tinkamai įvykdžius sutartinę prievolę, atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už tinkamai įvykdytą prievolę, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės UAB ,,Titas“ priteisiama 320 Eur už faktiškai suteiktas reporterės paslaugas.

50. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė laikosi pozicijos, jog ieškovei neturėtų būti priteisiama po 80 Eur už vieną reportažą, kadangi ieškovė paslaugas suteikė nekokybiškai. Teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus, kadangi nors ieškovė 2016 m. spalio 27 d. elektroniniame laiške pripažino, jog dirba šešiolika metų ir tokioje situacijoje, jog nesurašyti titrai, parinktas netinkamas šifravimo būdas, nesusitarta su pašnekovu, jai neteko atsidurti, ir ji šią situaciją laiške įvertina kaip nesusipratimą, teismo vertinimu, atsakovė, nurodydama, kad ieškovės parengti reportažai buvo taisomi atsakovės lėšomis ir pastangomis, išskyrus paaiškinimus, jokių įrodymų nepateikė. Reportažas, dėl kurio kokybės kilo ginčas, buvo parengtas ir ištransliuotas. Kad ieškovė būtų vengusi ištaisyti darbo trūkumus byloje taip pat nepateikta, todėl teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo mažinti ieškovei iš atsakovės priteisiamą sumą po 80 Eur už vieną parengtą reportažą.

51. Kita vertus, iš ieškovės paaiškinimų, elektroninio susirašinėjimo medžiagos, interviu šifravimo protokolų, matyti, kad ieškovė faktiškai atliko ir kitų darbų, už kuriuos taip pat prašo priteisti atlyginimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atliktų darbų pobūdį, tai, kad daugelis reportažų buvo filmuojama iš anksto, kad ieškovė atliko dalį prieš tai atsakovei paslaugas teikusių asmenų darbų, kad ieškovės paruošta medžiaga buvo naudojama kituose laidos sveikatos kodas“ reportažuose, teismas sprendžia, jog vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad šalių bendradarbiavimas truko laibai trumpą laikotarpį, ieškovei už papildomus darbus iš atsakovės UAB ,,Titas“ pagrįsta ir objektyvi 200 Eur suma, todėl šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkina ir priteisia ieškovei iš atsakovo 200 Eur sumą už atliktus papildomus darbus.

52. Ieškovė, apskaičiuodama jai priteistinos sumos dydį, nurodo, jog prie priteisiamos sumos turėtų būti pridedamas gyventojų pajamų mokestis. Teismas atmeta šiuos ieškovės argumentus, kadangi, visų pirma, byloje nėra pateiktų jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti už ieškovę gyventojų pajamų mokestį. Antra, ieškovė, vykdydama individualią veiklą, turi pareigą savarankiškai sumokėti mokesčius.

53. Be to, ieškovė prašo priteisi atsakovės UAB „Titas“ 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas tenkinamas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, už termino praleidimą mokamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio.

Dėl reikalavimo priteisti kompensaciją už kūrinių viešą panaudojimą

54. Ieškovė taip pat prašo priteisti solidariai iš visų atsakovių 30 000 Eur kompensaciją už neteisėtai pasisavintas ieškovės autorines teises ir ieškovės kūrinių viešą panaudojimą, pripažįstant 30 000 Eur sumą protinga, teisinga ir sąžininga kompensacija už autoriaus teisių pažeidimą. Nurodo, kad atsakovių neteisėti veiksmai pasireiškė viešu televizijos laidos „Sveikatos kodas“, kurioje buvo transliuojami ieškovės parengti reportažai, paskelbimu, neturint ieškovės sutikimo.

55. Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, jog autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus: atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu; išleisti kūrinį; versti kūrinį; adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį; platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant; viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas; viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis; transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete). Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) (AGTĮ 15 straipsnio 2 dalis). Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamą perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą (AGTĮ 15 straipsnio 3 dalis).

56. Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnis nustato, jog autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Tai knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos; kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai; rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai); dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai; muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto; audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos ir kt. Be to, autorių teisių objektais laikomi išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai), kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas.

Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnis nustato, jog kūrinys – tai originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos, o audiovizualinis kūrinys – kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.

57. Autorių ir gretutinių teisių įstatymas taip pat apibrėžia objektus, kurie nelaikomi autorių teisių objektais, o būtent, autorių teisių objektais nelaikomos idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys; teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai; oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai; oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai; įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius; folkloro kūriniai (AGTĮ 5 straipsnis).

58. Ieškovė tvirtina, jog ji yra televizijos laidos „Sveikatos kodas“, kaip audiovizualinio kūrinio, bendraautorė.

59. Įvertinę šalių paaiškinimus, ieškovės paruoštų reportažų turinį, galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog surinktų įrodymų pagrindų negalima daryti išvados, jog ieškovė būtų sukūrusi originalų kūrybinės veiklos rezultatą ar atlikusi pakankamai kūrybinių funkcijų ir darbų, kad būtų pripažinta programos „Sveikatos kodas“ bendraautorė, todėl nagrinėjamu atveju jos teisės negali būti Autorių ir gretutinių teisių įstatymo reguliavimo objektu. Teismo vertinimu, scenarinio plano sudarymas, medžiagos šifravimas ir pavienių scenarinės medžiagos surinkimo veiksmų atlikimas nesukuria bendraautorystės, o rodo daugiau techninių funkcijų, nors ir turinčių kūrybinės veiklos požymių, atlikimą. Ieškovės pagalba buvo sudarytos sąlygos scenarijaus autoriui priimti galutinius kūrybinius sprendimus dėl galutinio audiovizualinio kūrinio scenarijaus. Juolab, kad, kaip jau buvo minėta, autorių teisių objektais nelaikomos idėjos, procedūros, įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius (AGTĮ 5 straipsnis 1 dalis), todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovė rengė reportažus, t. y. informacinius pranešimus apie visuomenei aktualius įvykius, kurie nelaikytini autorių teisių objektu Autorių ir gretutinių teisių įstatymo prasme, ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už neteisėtai pasisavintas ieškovės autorines teises ir ieškovės kūrinių neteisėtą viešą panaudojimą atmetamas.

60. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingi atsakovių UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB ,,LNK Studija“ procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, jog ieškovė procesiniuose dokumentuose nepagrįstai sutapatina prievolinius teisinius santykius su Autorių ir gretutinių teisių įstatymo reguliuojama teisinių santykių sfera. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nuolat akcentuoja sutartinę prievolę sumokėti autorinį atlyginimą, cituoja atitinkamas ATGTĮ normas, nustatančias pareigą mokėti autorinį atlyginimą, o šios prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, automatiškai sieja su autorių teisių perėjimu ar neperėjimu kitai sutarties šaliai. Tačiau nagrinėjamu atveju, nustačius, jog ieškovė atsakovei UAB ,,Titas“ teikė atlygintines reporterės paslaugas, neaktualiais tampa visi kiti ieškovės dėstomi argumentai, susiję su autorių teisių perėjimu ar neperėjimu užsakovui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

61. Teismas, nenustatęs, kad ieškovė nesukūrė originalių kūrinių, kurie saugomi Autorių ir gretutinių teisių įstatymo, plačiau nepasisako ir dėl atskirų atsakovių UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, UAB ,,LNK Studija“ ir UAB ,,Titas“ deliktinės atsakomybės egzistavimo sąlygų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

62. Ieškiniu ieškovė, Autorių ir gretutinių teisių įstatymo 84 straipsnio pagrindu, kuris nustato, jog autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidę asmenys privalo atlyginti neturtinę žalą, prašo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Titas“, UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ir UAB ,,LNK Studija“ 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kadangi, kaip jau buvo minėta, teismas, nenustatė, kad ieškovė būtų sukūrusi originalių kūrinių, kurie saugomi Autorių ir gretutinių teisių įstatymo, šis ieškovės reikalavimas taip pat atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (93 straipsnio 2 dalis).

64. Ieškovė nurodo, jog patyrė 4 537,56 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ nurodo, kad patyrė 5 227,20 Eur. Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (~ 2 proc.), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“, ieškovei iš atsakovės UAB ,,Titas“ priteisiama 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, kadangi šios atsakovės atžvilgiu ieškinys atmetamas visa apimtimi, iš ieškovės priteisiama 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

65. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomis iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi tenkinama apie 2 procentus ieškinio reikalavimų, o ieškovei iškelta fizinio asmens bankroto byla ir ji atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo, iš atsakovės UAB ,,Titas“, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Titas“ (juridinio asmens kodas 303542354) 520 Eur už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 520 Eur sumą ir 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (juridinio asmens kodas 123026090) 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Titas“ (juridinio asmens kodas 303542354) valstybei 15 Eur žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Vilija Mikuckienė