Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Evaldo Tarasevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-897-1109/2022 perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje G. Š. kaltinamas tuo, kad jis, žinodamas, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) m. po 173,77 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013 m. birželio 27 d.) iki dukters pilnametystės, tokiu būdu nevykdė ir vis dar nevykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo, taip pat yra sudaręs povedybinę sutartį (2021 m. rugsėjo 17 d.), kurios sudarydamas užkirto kelią išieškoti lėšas iš jo turto, tokiu būdu vengia pareigos mokėti išlaikymą, dėl to susidaręs 4 337,95 eurų įsiskolinimas. Šiais savo veiksmais G. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje.

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi baudžiamąją bylą perdavė prokurorui, kad būtų suformuluotas aiškus kaltinimas ir pateiktas teismui įstatymo reikalavimus atitinkantis kaltinamasis aktas. Teismas nurodė, kad pagal G. Š. suformuluotą kaltinimą nėra aišku, kuo pasireiškė sprendimo nevykdymas, kokio būtent sprendime nurodyto įpareigojimo, draudimo, ribojimo asmuo nepaisė, nevykdė ir kaip tas sprendimo nevykdymas pasireiškė. Darytina išvada, kad nenurodytas vienas pagrindinių inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių – veikos pasireiškimo būdas. Toks kaltinamojo akto trūkumas laikytinas esminiu, nes trukdo kaltinamajam tinkamai pasiruošti gynybai, o teismui apsibrėžti bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas, išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokuroro skundas atmestinas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, bylos medžiaga, prokuroro skundo argumentais, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti prokuroro skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnyje nustatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai, iš jų pagal šio straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės. Taigi, iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aišku, kokios yra kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Tokių konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių išdėstymo poreikį lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos sudėtį sudarantys požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-260-222/2019). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos nusikalstamą veiką apibūdinančios faktinės aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-480/2012, 2K-222/2013). Tai reiškia situaciją, kai kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, 2K-556/2012, 2K-1-696/2016, 2K-111-677/2016, 2K-260-222/2019).

8. BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo esmė – nevykdymas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Šio BK straipsnio prasme teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję klausimai. Paprastai tokiu teismo sprendimu asmeniui nustatomi įpareigojimai, draudimai, kylantys įvairiais pagrindais, tačiau neturintys ryšio su jo nubaudimu. Baudžiamoji atsakomybė už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymą atsiranda, kai dėl asmens, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą, tyčinių veiksmų nėra galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis arba šios priemonės tampa neefektyviomis, tačiau baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikšminga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Tačiau vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą. Reikšminga yra tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010). Taigi, vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktą, nepakanka konstatuoti šios nusikalstamos veikos buvimą, ir taip pat būtina nustatyti ne tik tai, ar teismo sprendimą privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimą ir jame nurodytą jo pareigą (įpareigojimą), bet ir tai, ar sprendimo jis nevykdė sąmoningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo, t. y. veikė tiesioginės tyčios forma.

9. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą yra aišku, kokio teismo sprendimo G. Š. nevykdė ir kad kaltinamasis žinojo apie šį teismo sprendimą, tačiau kuo objektyviai pasireiškė šio sprendimo nevykdymas, t. y. kaip konkrečiai pasireiškė G. Š. neveikimas, ir kuo pagrįstas tokių jo veiksmų sąmoningas, t. y. jo veikimas tyčia, kaltinime visiškai nenurodyta. Nors prokuroras skunde nurodo, kad pagal byloje gautus duomenis yra atkleista ir nurodyta, kuo reiškėsi G. Š. inkriminuota veika, tačiau akivaizdu, kad kaltinimo formuluotėje tai neatsispindi.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą.

11. Objektyviai BK 245 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali pasireikšti labai įvairiomis veikomis, pvz.: nelegaliu darbu, savo pajamų ar turto slėpimu, jų iššvaistymu, vengimu dirbti, tam tikrų dokumentų klastojimu. Tačiau ir šiuo atveju, sprendžiant dėl BK 245 straipsnio taikymo, reikia įvertinti, ar baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiu atveju būtų proporcingas padarytos veikos pavojingumui. Vienas iš esminių kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį ar kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne. Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją. Asmuo atsako pagal BK 245 straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).??? ???Taigi, sprendžiant aukščiau paminėtus klausimus, kaltinime privalo būti aiškiai išdėstytas vienas pagrindinių G. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių – veikos pasireiškimo būdas, nes šiuo atveju nėra aišku, kuo pasireiškė sprendimo nevykdymas, nes būtent šių veiksmų pobūdis ir jų suvokimas lemia veiksmų pavojingumą. Taigi, prokuroro suformuluotame kaltinime nėra nurodytos visos G. Š. veiksmų teisiniam vertinimui reikšmingos aplinkybės.

12. Prokuroro skunde nurodyti argumentai, jog G. Š. nurodė žinantis apie jam priteistą įsiskolinimą ir kad įtarimo esmė jam yra aiški bei suprantama, nepaneigia nurodytų kaltinamojo akto trūkumų. Pažymėtina, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto nuorašą (BPK 22 straipsnio 3 dalis). Be to, nepaisant paties kaltinimo asmens pozicijos, sutinka jis su pareikštu kaltinimu, sutinka ir dalies ar visiškai nesutinka, tai neeliminuoja prokuroro pareigos surašyti teisės aktų reikalavimus atitinkantį kaltinamąją aktą.

13. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad buvo nustatyti esminiai BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyti pažeidimai, todėl apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė bylą perduoti prokurorui. Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Evaldo Tarasevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.