Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė parengimo nagrinėti bylą teisme metu susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 1-897-1109/2022, kurioje G. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta baudžiamoji byla Nr. 1-897-1109/2022 su kaltinamuoju aktu, kuriame G. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 254 straipsnyje.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas tuo, jog nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, ir tuo padarė nuiskalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje.

Formuluojant kaltinimą nurodyta, kad G. Š. nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis žinodamas, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį iš jo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. Š., gimusiai 2007 m. po 173,77 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013 m. birželio 27 d.) iki dukters pilnametystės, tokiu būdu nevykdė ir vis dar nevykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimo, taip pat yra sudaręs povedybinę sutartį (2021 m. rugsėjo 17 d.), kurios sudarydamas užkirto kelią išieškoti lėšas iš jo turto, tokiu būdu vengia pareigos mokėti išlaikymą, dėl to susidaręs 4 337,95 eurų įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla grąžintina prokurorui pašalinti kaltinamojo akto trūkumus, kliudančius teismui nagrinėti bylą teisme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnyje nustatyti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Be kitų šiame straipsnyje nurodytų duomenų, kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Kaltinamasis aktas turi būti informatyvus, nes tai pagrindinis procesinis dokumentas, kuriuo asmuo perduodamas teismui, apibrėžiantis bylos nagrinėjimo ribas teisme ir kartu užtikrinantis kaltinamajam teisės į gynybą tinkamą realizavimą. Tam, kad asmuo galėtų gintis, jis turi žinoti nuo ko gintis, dėl kokių veiksmų ar neveikimo jis kaltinamas, todėl kaltinamajame akte svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu yra kaltinama. Kaltinamasis aktas turi būti pakankamai konkretus: kaltinamasis turi aiškiai žinoti, dėl kokios veikos padarymo jis tapo įtariamuoju, pagal kokią BK normą ta veika kvalifikuojama, kokiais duomenimis grindžiamas kaltinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-8-699/2019).

Šioje baudžiamojoje byloje G. Š. kaltinamas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymu. Šios nusikalstamos veikos sudėtis nurodyta BK 245 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Šios nusikalstamos veikos objektas – teismų sprendimų vykdymo tvarka, teisingumo institucijų, valstybės autoritetas, papildomas objektas – turtiniai asmenų interesai, jų teisės ir laisvė. Šio baudžiamojo nusižengimo objektyvioji pusė paprastai pasireiškia neveikimu, t. y. teismo sprendime nurodytų įpareigojimų, reikalavimų nevykdymu, suvaržymų ignoravimu. Be to, šiame straipsnyje įtvirtinta teismo sprendimo nevykdymo sudėtis yra bendroji ir apima iš esmės visus galimus teismų sprendimų, nesusijusių su bausme, nusikalstamo nevykdymo atvejus. Tačiau baudžiamasis įstatymas atskirai numato atsakomybę už konkrečių sprendimais skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų nevykdymą (BK 164 straipsnis, 231 straipsnis ir kt.) ir šios normos BK 245 straipsnyje įtvirtinto nusižengimo atžvilgiu yra specialiosios, todėl tokiais atvejais taikomas specialusis BK straipsnis, įtvirtinantis teismo konkretaus sprendimo nusikalstamo nevykdymo sudėtį.

Šioje byloje kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą vienintelis aiškus elementas iš inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviosios pusės yra nurodytas sprendimas, t. y. 2014 m. birželio 2 d. nutartis, kuria iš G. Š. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai G. Š., gimusiai 2007 m., po 173,77 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013 m. birželio 27 d.) iki dukters pilnametystės. Tačiau kuo objektyviai pasireiškė šio sprendimo nevykdymas, t. y. neveikimas, kaltinime visiškai nenurodyta. Iš kaltinimo aprašymo lingvistinės analizės matyti, kad objektyviai veika (neveikimas) pasireiškė žinojimu, jog yra toks sprendimas, nes nurodyta: „ žinodamas, kad ... (nurodyta nutarties (sprendimo) esmė), tokiu būdu nevykdė ir vis dar nevykdo ...“. Kaip papildomas objektyvusis požymis nurodyta, tai, kad kaltinamasis sudarė vedybų sutartį, kuri užkirto kelią išieškojimui, ir galutinai formuluojamas kaltinimas nurodant, kad tokiu būdu (reikėtų suprasti – sudarydamas vedybų sutartį ir užkirsdamas kelią išieškojimui) vengia pareigos mokėti vaikui išlaikymą. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, už vengimą išlaikyti vaiką, atsakomybė numatyta kitame BK straipsnyje, kuri yra specialioji norma BK 245 straipsnio atžvilgiu. Be to, iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, matyti, kad už vengimą išlaikyti vaiką pagal nurodytą teismo nutartį asmuo jau yra nuteistas. Pažymėtina ir tai, kad, formuluojant kaltinimą pagal BK 164 straipsnį dėl vengimo išlaikyti vaiką, turi būti nurodyti konkretūs laikotarpiai, kada nebuvo mokamas išlaikymas ir kokio dydžio išlaikymas neteiktas. Šiuo atveju nei konkretūs laikotarpiai, nei neteikto išlaikymo konkretus dydis nenurodytas.

Apibendrinant darytina išvada, kad pagal suformuluotą kaltinimą nėra aišku, kuo pasireiškė sprendimo nevykdymas, kokio būtent sprendime nurodyto įpareigojimo, draudimo, ribojimo asmuo nepaisė, nevykdė ir kaip tas sprendimo nevykdymas pasireiškė. Darytina išvada, kad nenurodytas vienas pagrindinių inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymių – veikos pasireikšimo būdas. Toks kaltinamojo akto trūkumas laikytinas esminiu, nes trukdo kaltinamajam tinkamai pasiruošti gynybai, o teismui apsibrėžti bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo ribas, išnagrinėti bylą per kuo trumpesnį laiką.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad kaltinamojo akto trūkumai yra esminiai, jie trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl byla perduotina prokurorui ištaisyti kaltinamojo akto trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Baudžiamąja bylą, kurioje G. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje, perduoti prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.