Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-74-795/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-06-05
Bylos Nr.: 1A-74-795/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44072-2023-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Kristina Kakurinė
Nuteistasis: D. M.
Nukentėjusysis: I. A., R. L., E. P., L. P.

Kategorijos

1.2.3.4.3Neatsargus privilegijuotas gyvybės atėmimas (BK 132 str. 3 d.)
2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėto (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-74-795/2025Proceso Nr. 1-01-1-44072-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.5.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Savinijaus Katausko,

sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,dalyvaujant (duomenys neskelbtini) D. A.,nuteistajai D. M. ir jos gynėjui (duomenys neskelbtini) E. K.,nukentėjusiajam I. A. ir jo atstovui (duomenys neskelbtini) R. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo I. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš D. M. priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 1 600 Eur išlaidos už teisinę pagalbą.

Nukentėjusiosios R. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš D. M. priteistas 1 140 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios E. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš D. M. priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš D. M. priteistas 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

(duomenys neskelbtini) E. K. prašymas priteisti (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas netenkintas.

(duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 30 d. nutarimu nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. liepos 31 d. skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, kurio terminas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutartimi pratęstas iki 2025 m. sausio 31 d., D. M. priklausančiam turtui, paliktas galioti iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių įvykdymo dienos.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. M. buvo nuteista už tai, kad, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui:

1.1. ji, būdama (duomenys neskelbtini), laikydama galvijus ir elgdamasi neatsargiai, privalėdama užtikrinti, kad jos laikomi gyvūnai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi, ribų, nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, neužtikrino, kad 2023 m. lapkričio 16 d., apie 13 val., per nutrauktą elektrinį piemenį iš ganyklos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jai priklausantis galvijas – veršis, neatbėgtų į A. N. priklausančias namų valdas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur jis užpuolė ir sužalojo A. N., kuris, vežamas į ligoninę, mirė greitosios pagalbos automobilyje.

1.2. Šiais savo veiksmais dėl neatsargumo D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (2012 m. spalio 3 d. redakcija Nr. (duomenys neskelbtini)) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto (Gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui), (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 2 d. įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) 23 punkto (Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi, ribų) reikalavimus ir tai lėmė šio įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistoji D. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendį ir ją išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo

2.1. Skunde padaryta išvada, kad bylą nagrinėjęs teismas nenustatė nusikaltimo objektyviosios pusės požymių – specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimo, būtinojo priežastinio ryšio, t. y. dėl kurio asmens veiksmų kilo neigiamos pasekmės, taip pat nenustatė subjektyviosios pusės požymio – kaltės, todėl nuteisė D. M. dėl nusikalstamos veikos, kurios ji nepadarė. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojo atsakomybėn pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, yra būtina nustatyti konkrečias elgesio saugumo taisykles bei jų reikalavimų pažeidimus, nes visuotinai pripažintų saugumo taisyklių pažeidimas dar nesuponuoja veikos apibrėžties pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje teismas jokių konkrečių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo nenustatė. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos statymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 2 d. įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 23 punktas nėra specialios elgesio saugumo taisyklės. Minėtos normos gali būti laikomos tik nustatančiomis bendro pobūdžio pareigas gyvūnų savininkui.

2.2. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, D. M. buvo įsigijusi elektrinį piemenį „(duomenys neskelbtini)“, taip pat specialią elektros vielą piemeniui bei specialius kuoliukus, t. y., naudodama specialiąsias priemones, D. M. buvo suformavusi aptvarą, kuriame galvijai ganėsi. Byloje nenustatyta, kad elektrinis piemuo būtų netinkamai įrengtas ir / ar neveikiantis. Iš bylos duomenų matyti, kad elektrinis piemuo toje vietoje, kur ganėsi palaidos mirusiojo A. N. avys, buvo ištrauktas. Logiška, kad D. M. negalėjo užtikrinti, jog A. N. palaidos avys nepažeistų jos turto, t. y. neištrauktų elektrinio piemens kuoliukų bei tokiu būdu nepašalintų veršiams kliūties išeiti už elektriniu piemeniu suformuoto aptvaro. Šiuo atveju D. M. pagrįstai turėjo teisėtą lūkestį, kad ir kitų asmenų (A. N.) gyvuliai bus laikomi, laikantis teisės aktų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naminių gyvūnų laikymas lauke, elektriniu piemeniu aptvertoje teritorijoje, teisės aktais nėra reglamentuotas. Tuo tarpu teisės aktais yra reglamentuotas tik draudimas gyvulius rišti ir pančioti. Taigi nagrinėjamu atveju D. M. nėra nustatyta jokių specialių elgesio saugumo taisyklių, kurių ji privalėio laikytis.

2.3. Byloje nustatyta, kad A. N., būdamas savo gyvenamojoje vietoje, per langą pamatė, kad D. M. galvijai yra prie jo avių. Dėl šios priežasties A. N. išėjo iš tvora aptvertos savo namų valdos teritorijos bei, naudodamas jėgą, siekė galvijus nuvaryti. Akivaizdu, kad A. N., būdamas ypač neatsargus, neįvertino savo amžiaus, sveikatos būklės, fizinio pajėgumo, ir, nesant jokios realios grėsmės jam ir jo turtui, pats panaudojo jėgą ir priemones (metalinį strypą) prieš D. M. veršį. Nors A. N. turėjo realią galimybę paskambinti D. M. ir pranešti apie gyvulį, galbūt išėjusį iš elektriniu piemeniu suformuoto aptvaro ribų, to nepadarė. Būtent A. N. neteisėti veiksmai prieš gyvūną buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, t. y., jei A. N. nebūtų išėjęs iš savo aptvertos tvora namų valdos, turėdamas tikslą nuvaryti D. M. galviją nuo savo palaidų avių, bei nebūtų naudojęs fizinės jėgos prieš gyvūną, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs.

2.4. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nedetalizavo, kokia neatsargumo forma buvo padarytas nusikaltimas, tačiau iš turinio galima suprasti, jog kalbama apie nusikalstamą nerūpestingumą, tačiau apeliantė su tokia išvada nesutinka. D. M. yra įsitikinusi, jog byloje yra nustatyta, kad jos veršis išėjo iš elektriniu piemeniu aptverto aptvaro, nes buvo pažeistas elektrinis piemuo, t. y. jis buvo ištrauktas. Minėta, kad elektrinis piemuo buvo ištrauktas būtent toje vietoje, kur ganėsi A. N. palaidos avys. D. M. negalėjo numatyti, kad A. N. neprižiūrės savo avių, jas laikys palaidas, bei jo avys ganysis būtent toje vietoje, kur yra sumontuotas elektrinis piemuo. Pažymėtina, jog avių elektrinis piemuo neveikia dėl didelio sluoksnio vilnos. D. M. taip pat negalėjo numatyti, kad, veršiui priėjus prie avių, A. N., naudodamas fizinę jėgą, sieks gyvulį nuvaryti, o veršis A. N. kliudys ir jis patirs sužalojimus, dėl kurių mirs.

2.5. D. M. įsitikinimu, net nevertinant motyvų dėl objektyviosios pusės, nagrinėjamas įvykis turėtų būti laikomas nelaimingu atsitikimu (kazusu). Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad D. M. gyvuliams ganyti naudojo specialią, tam tikslui skirtą įrangą – elektrinį piemenį, kurio naudojimo nereglamentuoja jokie teisės aktai. Elektrinio piemens aptvaras buvo pažeistas būtent toje vietoje, kur ganėsi palaidos A. N. avys, t. y. dalis piemens kuoliukų buvo ištraukti. Byloje nenustatyta, kad piemuo būtų neveikiantis, ir /ar tai, kad elektrinio piemens kuoliukus būtų ištraukusi D. M. Byloje nustatyta, kad A. N. gyvybei ir sveikatai, ir / ar turtui jokios grėsmės dėl atėjusio veršio nebuvo. Nepaisant to, A. N., būdamas ypač neatsargus, išėjo iš tvora aptvertos namų valdos ir fizine jėga siekė nuvaryti gyvulį, dėl to patyrė sužalojimus ir vėliau mirė. Akivaizdu, kad nėra nustatyta, kokius konkrečius elgesio saugumo reikalavimus pažeidė D. M., o atsižvelgiant į didelį A. N. neatsargumą, lėmusį kilusias pasekmes, D. M. veika negalėjo būti kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

2.6. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikė jokių motyvų, kodėl nustatė būtent tokius konkrečius neturtinės žalos dydžius, taip pat nepateikė jokių motyvų dėl privalomai nustatinėtinų aplinkybių, sprendžiant žalos atlyginimo klausimus. Nė vienas iš nukentėjusiųjų nebuvo mirusiojo išlaikomi ar remiami, tik vienas iš nukentėjusiųjų – I. A., artimiau bendravo su A. N., tuo tarpu kitų nukentėjusiųjų bendravimas su A. N. buvo minimalus, atsitiktinis. Be to, nors teismas formaliai teigia, kad atsižvelgia į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamas sumas, tačiau nurodytose nutartyse neturtinės žalos dydžiai yra 3–4 kartus mažesni, nei šioje byloje priteisė teismas. Bylos nagrinėjimo metu gynyba siekė nustatyti nukentėjusiųjų nuomonę ir motyvus dėl neturtinės žalos dydžio, tačiau nė vienas iš nukentėjusiųjų nesugebėjo paaiškinti motyvų dėl reikalaujamo neturtinės žalos dydžio, atsakymas buvo, jog bendrai nusprendė.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios D. M. gynėjas (duomenys neskelbtini) E. K. prašė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o civilinius ieškinius atmesti. Nukentėjusiojo I. A. gynėjas (duomenys neskelbtini) R. G. nurodė, jog nesutinka su apeliaciniu skundu visa apimtimi ir prašo jį atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą, taip pat paliekant galioti ir civilinio ieškinio patenkinimą. (duomenys neskelbtini) D. A. nurodė, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jame išdėstyti visi motyvai tiek dėl kaltės, tiek dėl įrodymų, todėl prašė nuteistosios D. M. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios D. M. apeliacinis skundas tenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Apeliaciniame skunde yra keliami nuteistosios D. M. kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai dėl neva jos padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje. Būtent šiuos klausimus ir tokia nurodyta apimtimi aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje. D. M. buvo kaltinama ir nuteista pagal BK 132 straipsnio 3 dalį dėl to, kad, būdama (duomenys neskelbtini), laikydama galvijus ir elgdamasi neatsargiai, privalėdama užtikrinti, kad jos laikomi gyvūnai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi, ribų, nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, neužtikrino, kad 2023 m. lapkričio 16 d., apie 13 val., per nutrauktą elektrinį piemenį iš ganyklos, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jai priklausantis galvijas – veršis, neatbėgtų į A. N. priklausančias namų valdas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur jis užpuolė ir sužalojo A. N., kuris, vežamas į ligoninę, mirė greitosios pagalbos automobilyje.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taikant šio nusikaltimo sudėtį būtina nustatyti tris esminius objektyviuosius požymius: 1) veiką (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiančius veiksmus ar neveikimą); 2) padarinius (kito žmogaus mirtį); 3) priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Minėta nusikalstama veika padaroma dėl neatsargumo, t. y. nusikalstamo nerūpestingumo arba nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnis). Specialios elgesio saugumo taisyklės pažeidimas neatsargaus gyvybės atėmimo sudėtyje yra nurodytas kaip šį nusikaltimą kvalifikuojanti ir didesnį jo pavojingumą rodanti aplinkybė. Specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių nesilaikymas prisideda prie žmogaus žūties, gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalaus) pobūdžio teisės aktais. Tokios taisyklės paprastai nustatomos veiklos srityse, kurios susijusios su didesniu pavojumi žmogaus sveikatai ar gyvybei. Kita vertus, pripažįstant asmenį kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, o būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017, 2K-206-303/2019, 2K-23-719/2025 ir kt.).

7. Pažymėtina, kad teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019).

8. Teismų praktikoje, taikant BK 132 straipsnio 3 dalį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar asmens padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžia keli asmenys, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų įvykyje dalyvavusių asmenų padarytų minėtų taisyklių pažeidimų ir BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių atsiradimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-333-693/2018).

9. Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, jog D. M. padaryta nusikalstama veika ir jos kaltė buvo iš esmės įrodinėjamos beveik išimtinai remiantis asmenų parodymais:

9.1. Teisiamajame posėdyje D. M. kalta neprisipažino ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo neteisingai užrašyti, t. y. (duomenys neskelbtini) neteisingai nurodė, jog ji pripažino savo kaltę. Ji (duomenys neskelbtini) ir tinkamai užtikrino apsaugą. D. M. nežino, kas ištraukė piemenį, gal avys, gal kiti žvėrys. Kuoliukai buvo išversti, elektrinis piemuo buvo vietoje, o elektra pajungta, t. y. piemuo nebuvo nutrauktas, jis buvo veikiantis. D. M. kiekvieną dieną elektrinio piemens neapžiūrėdavo, jį buvo įrengusi pati, kaip tai padaryti, žinojo iš savo patirties. Ištraukti 3 kuoliukai buvo arčiau A. N. namo. D. M. gyvuliai – 10 telyčių ir buliukas – buvo palaidi, nes, anot nuteistosios, jų negalima laikyti pririštų. A. N. (duomenys neskelbtini) jai paskambino ir pasakė, kad jos gyvuliai pabėgo. Tuomet D. M. su (duomenys neskelbtini) nuėjo parsivaryti gyvulių. A. N. kiemas buvo aptvertas tvora, o jos veršiukai buvo 60–70 metrų atstumu nuo A. N. kiemo. D. M. veršį paskerdė, nes jis buvo visas kruvinas, sužalotas. Policija gyvulių neapžiūrėjo (t. 3, b. l. 167–168). Iš nuteistosios D. M. parodymų akivaizdžiai matyti, kad tikslios priežasties, kodėl gyvuliai pabėgo iš aptvaro, ji nurodyti negalėjo. Ji tik kėlė versijas apie tai, kad elektrinio piemens kuoliukus galėjo ištraukti avys arba kiti žvėrys, tiesa, reikia pažymėti, jog šios versijos bylos medžiagoje esančiais objektyviais duomenimis nėra paneigtos. Nuteistoji tvirtino, jog, nors elektrinio piemens kuoliukai buvo ištraukti, tačiau pat elektrinis piemuo veikė ir elektra nebuvo atjungta.

9.2. Nuteistoji D. M. buvo apklausta ir apeliacinės instancijos teisme. 2025 m. balandžio 25 d. posėdžio metu ji nurodė, jog veršis išėjo į mišką iš elektriniu piemeniu saugomos teritorijos tikriausiai dėl to, jog buvo ištraukti kuoliukai. Toje vietoje buvo palaidos A. N. avys. Kas ištraukė kuoliukas, D. M. nematė – gal žmogus, gal avys ar kiti žvėrys. Nors kuoliukai buvo ištraukti, piemuo nebuvo nutrauktas, t. y. jis buvo įjungtas. Policija įvykio dieną kuoliukus apžiūrėjo, prieš tai jie tvarkyti nebuvo, elektrinis piemuo taip pat nebuvo atjungtas. Ar (duomenys neskelbtini) tikrino elektrinį piemenį, D. M. atsakyti negalėjo. D. M. nuomone, palaidos lakstančios avys galėjo ištraukti kuoliukus, kartą taip jau buvo įvykę – nutraukė virvę ir paleido jos karves. Nuteistoji taip pat pažymėjo, kad elektrinis piemuo avių per vilną neveikia. Avių ganymo vieta buvo šalia D. M. gyvulių ganyklos, teritorija buvo aptverta ir atskirta tik tuo elektriniu piemeniu. Kai D. M. atėjo į įvykio vietą, jos veršiai buvo išėję iš teritorijos, vienas iš veršių buvo sužalotas, todėl (duomenys neskelbtini) išsivežė jį paskersti, ar tai buvo tas pats, kuris užpuolė A. N., nuteistoji pasakyti negalėjo, kadangi įvykio nematė. Jos vertinimu, A. N. dėl pabėgusių gyvulių galėjo susisiekti su ja, o ne pats eiti gaudyti (t. 4, b. l. 84–85). Matyti, jog iš esmės tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose duoti D. M. parodymai sutampa, jokių esminių prieštaravimų nenustatyta. Šie parodymai tik patvirtino, jog D. M. yra įsitikinusi, kad jos gyvuliai pabėgo iš aptvertos teritorijos dėl ištrauktų elektrinio piemens kuoliukų, o kas juos ištraukė, nurodyti negalėjo, bet iškėlė versijas, jog tai galėjo būti A. N. avys arba kiti žvėrys. Išskirtas svarbus momentas, jog kartą lakstančios avys jau buvo taip padariusios, t. y. nutraukusios virvę. Nepaisant to, jog kuoliukai buvo ištraukti, elektrinis piemuo veikė, bet D. M. nežino, ar policininkai patikrino šią aplinkybę.

9.3. Nukentėjusysis I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, kai viskas įvyko, jis kalbėjo su (duomenys neskelbtini) telefonu. (duomenys neskelbtini) jam pasakė, kad atėjo D. M. karvės ir jis eina jų išvaryti. I. A. girdėjo, kaip (duomenys neskelbtini) nuėjo už tvoros, tvorą uždarė kabliuku ir šūktelėjo „A“, o po to daugiau nieko negirdėjo. Tada nukentėjusysis paskambino (duomenys neskelbtini), iškvietė Greitąją medicinos pagalbą ir nuvažiavo pas (duomenys neskelbtini). Pamatė (duomenys neskelbtini) sėdintį ant žemės, veidas ir rankos buvo kruvinos. Atvažiavus pagalbai, padėjo (duomenys neskelbtini) nunešti iki automobilio. (duomenys neskelbtini) laikė avis, 2 avys buvo palaidos, viena pririšta, jos buvo apie 5–10 metrų nuo elektrinio piemens. Kai I. A. grįžo iš policijos, nuėjo ir apžiūrėjo įvykio vietą. Matė, kad kuoliukai gulėjo, ar jie buvo ištraukti, ar nulaužti, pasakyti negalėjo. Elektrinis piemuo toje vietoje buvo palei žemę, ar jis buvo veikiantis, pasakyti negalėjo, nes netikrino. Nukentėjusiojo manymu, elektrinis piemuo jautį nelabai gali sulaikyti. Apie nurodytą atvejį, kai (duomenys neskelbtini) avys atbėgo pas D. M., pasakė, kad tai buvo tik vienas atvejis ir tada dar nebuvo jokios tvoros (t. 3, b. l. 168). Nukentėjusiojo parodymai patvirtino, kad pačiame įvykyje jis nedalyvavo, atvykęs po įvykio, ištrauktus kuoliukus matė, tačiau, ar elektrinis piemuo veikė, nepatikrino, be to, taip pat nematė, kas minimus kuoliukus ištraukė. Svarbu ir tai, jog I. A. savo parodymais patvirtino, kad mirusiojo A. N. avys buvo visai šalia D. M. įrengto elektrinio piemens.

9.4. Nukentėjusioji R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kai paskambino (duomenys neskelbtini) ir pasakė, jog kažkas atsitiko (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo į įvykio vietą, D. M. gyvuliai buvo aptvare, o (duomenys neskelbtini) sėdėjo visas kruvinas (t. 3, b. l. 168–169). Nukentėjusioji L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad, kai iš (duomenys neskelbtini) grįžo namo, jai pasakė, jog (duomenys neskelbtini) nebėra, jis buvo subadytas (t. 3, b. l. 169). Nukentėjusioji E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie patį įvykį mažai ką žino, nes jame nedalyvavo. Kokie santykiai buvo tarp D. M. ir (duomenys neskelbtini) nežinojo, tik žinojo, kad (duomenys neskelbtini) žemėje ganėsi D. M. gyvuliai. Paskutiniu metu dėl (duomenys neskelbtini) ji retai atvažiuodavo pas (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 192–193). Matyti, jog visos šios nukentėjusiosios įvykyje nedalyvavo, jokių reikšmingų duomenų apie situaciją pateikti negalėjo, jų parodymai buvo vertinami, sprendžiant klausimą dėl civilinių ieškinių tenkinimo ir priteistino žalos dydžio, t. y. aptarti parodymai nepadeda nustatyti nei subjekto, kurio neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes, nei tiesioginio priežastinio ryšio tarp pažeidimo ir kilusių pasekmių buvimo.

9.5. Liudytojas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Gavo (duomenys neskelbtini) pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) užpuolė gyvuliai. Atvykęs ir apžiūrėjęs įvykio vietą, matė, kad elektrinis piemuo buvo nukritęs, daug kuoliukų išversta. Buvo užkliuvęs elektrinį piemenį, kaip suprato, jis buvo neveikiantis. Kiek prisimena, avys buvo kitoje įvykio vietoje, t. y. avys buvo kieme, už piemens buvo tik galvijai. Galvijai jau buvo prie miškelio ir palaidi, teritorija buvo aptverta neužtikrintai. D. M. anksčiau buvo bausta administracine tvarka už gyvulių nepriežiūrą (t. 3, b. l. 193–194). Dėl elektrinio piemens veikimo (duomenys neskelbtini) iš esmės daro tik spėjimą, ar piemuo buvo veikiantis, objektyviais duomenimis nebuvo nustatyta. Tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo užkliuvęs už piemens ir jam pasirodė, jog pastarasis neveikia, negali būti prilyginama nustatytam ir objektyviai patvirtintam faktui. Pačios aplinkybės, jog kuoliukai buvo ištraukti (nuversti) niekas neneigia, tačiau nė vieno iš asmenų parodymai negalėjo be pagrįstų abejonių paaiškinti / patvirtinti, dėl kokių priežasčių minimi kuoliukai nebuvo savo vietoje.

9.6. Liudytoja D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jau visapusiškai neprisimena įvykio aplinkybių. Jie gavo pranešimą apie galbūt nuo galvijų nukentėjusį asmenį. Galvijai buvo laukuose, o piemuo buvo pavirtęs, jo netikrino, todėl nežino, ar veikė (t. 3, b. l. 194). Liudytojas P. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis inicijavo ikiteisminį tyrimą. Pats įvykio vietoje nebuvo. Kiekviena (duomenys neskelbtini) numato gyvūnų laikymo taisykles, kad gyvuliai, gyvūnai neišeitų, savininkai privalo užtikrinti saugumą (t. 3, b. l. 194). Šie (duomenys neskelbtini) konkrečių detalių, reikšmingų nagrinėjamam įvykiui, negalėjo nurodyti, t. y. liudytojas P. Š. net nebuvo įvykio vietoje, tik inicijavo ikiteisminį tyrimą, o liudytoja D. Š. reikšmingų (aktualių) įrodymų vertinimui aplinkybių neprisimena, tik nurodė, jog netikrino, ar elektrinis piemuo buvo veikiantis.

9.7. Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra D. M. (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną D. M. paskambino ir pasakė, kad pabėgo jos veršiai. Išgirdo, kaip žmogus sušuko vieną kartą, paskui dar kartą, todėl nusprendė nueiti pažiūrėti. Nuėjusi pamatė, kad žmogus susmukęs, o gyvuliai jau buvo paėję. Liudytoja nematė, kaip viskas įvyko. Ji nubėgusi išjungė elektrinį piemenį, kad galėtų galvijus įvaryti į savo pievą. Nepastebėjo, ar gyvuliai buvo kruvini. Ten, kur buvo avys (viena pririšta, o kitos dvi palaidos), būtent toje vietoje kuoliukai buvo ištraukti (t. 3, b. l. 194–195). Liudytojos parodymai patvirtina jog įvykio dieną kuriam laikui elektrinis piemuo buvo atjungtas nuo elektros, kad pavyktų parsivaryti pabėgusius gyvulius atgal, tačiau tai buvo padaryta specialiai ir jau po A. N. subadymo, o ne anksčiau. Liudytojas S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisimena tikslios dienos, važiavo į mišką ir matė (duomenys neskelbtini) A. N., tačiau grįždamas (duomenys neskelbtini) nebematė. Praeidamas jis perlipo pro elektrinį piemenį, tačiau nežino, ar piemuo buvo veikiantis. D. M. veršis buvo ir liudytoją užpuolęs, bet tą dieną pastarasis vilkėjo raudonus languotus marškinius (t. 4, b. l. 31–32). Būtina pažymėti, jog ankstesni įvykiai neturi išankstinės įrodomosios vertės, sprendžiant klausimą, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar būtent D. M. yra kalta dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo).

10. Apibendrinant asmenų parodymus, akcentuojama, kad nė vienas jų tiesiogiai įvykio nematė ir jame nedalyvavo, tad pateikiami parodymai yra susiję su asmeniniu vertinimu, spėjimais ir versijų kėlimu, bet negali būti prilyginami objektyviai nustatytiems ir abejonių nekeliantiems duomenims. Taip pat pažymėtina, jog kai kurių asmenų (E. P., L. P.) parodymai apskritai nesusiję su įvykiu, kilusiomis pasekmėmis ar priežastinio ryšio nustatymu, o aptaria tik santykius su mirusiuoju A. N., kad būtų galima tinkamai išspręsti žalos atlyginimo klausimą. Liudytojas P. Š. su įvykiu susijęs tik tiek, jog inicijavo ikiteisminį tyrimą, bet reikšmingų aplinkybių įvykio vertinimui ir įrodinėjimui pateikti ar patvirtinti negalėjo. Tuo tarpu liudytoja D. Š. pati nurodė, jog visapusiškai ir detaliai įvykio aplinkybių jau nepamena. Kiti liudytojai tiesiog svarsto apie priežastis, kurios galėjo nulemti, jog elektrinio piemens kuoliukai buvo ištraukti (nuteistoji neužtikrino tinkamos gyvūnų priežiūros, kuoliukus ištraukė mirusiojo avys, juos nuvertė bulius arba laukiniai žvėrys ir pan.), bet visi šie vertinimai yra visiškai spekuliatyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviai nustatytais duomenimis, o greičiau primena keliamas versijas, kurios turėjo būti tiriamos ir tikrinamos ikiteisminio tyrimo metu. Dėl elektrinio piemens veikimo įvykio metu būtina pažymėti, jog ši aplinkybė nebuvo tiriama ar tikrinama baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais, o liudytojams tik atrodė, kad elektrinis piemuo neveikė, tačiau, ar taip buvo iš tiesų, objektyvūs duomenys nei patvirtina, nei paneigia, be to, liudytoja R. B. nurodė, jog po įvykio elektra buvo kuriam laikui atjungta, kad pavyktų gyvulius parsivaryti į jų ganymo vietą, tačiau tai nepatvirtina, kad elektros tiekimas buvo nutrūkęs įvykio metu.

11. Bylos medžiagoje nėra surinkta daug objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išsamias išvadas apie įvykio eigą, atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių pasekmių priežastingumą:

11.1. Iš 2023 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) D. Š. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pagal gautą pranešimą 2023 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) atvyko adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už ūkinio pastato rado ant žolės gulintį sužalotą A. N., kuris Greitosios pagalbos automobiliu buvo išgabentas į ligoninę. Įvykio vietoje A. N. (duomenys neskelbtini) I. A. teigė, jog su (duomenys neskelbtini) A. N. kalbėjo telefonu, kai šį užpuolė jaučiai. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad į jo teritoriją, nutraukę piemenį, pateko jaučiai, A. N. norėjo juos išvyti lauk, dėl to jaučiai jį užpuolė. D. M. teigė, jog jos jaučiai galbūt nutraukė piemenį, kuris yra apsupęs laukų teritoriją, tačiau pati nematė, kaip jaučiai užpuolė A. N. 2023 m. lapkričio 16 d. 14.06 val. buvo gautas pranešimas, kad A. N. mirė Greitosios pagalbos automobilyje (t. 1, b. l. 1–6). Akivaizdu, jog šis tarnybinis pranešimas atskleidžia veiksmų eigą jau po įvykio, t. y. po to, kai A. N. buvo sužalotas. Be to, iš šio tarnybinio pranešimo nėra matyti, kokie veiksmai buvo atlikti, (duomenys neskelbtini) nuvykus į įvykio vietą, ar buvo atlikti būtini proceso veiksmai ir tyrimai, taip pat ar buvo apžiūrėtas bei tirtas elektrinis piemuo, kurio kuoliukai buvo ištraukti / išgriauti / nulenkti.

11.2. Iš 2023 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), matomas rudos spalvos gyvenamasis namas. Už namo, kairėje pusėje, ūkinis pastatas, o šiek tiek tolėliau tinklinė tvora, kuri aptverta tarp šonuose esančių pastatų. Tinklinėje tvoroje yra varteliai, kuriuos atidarius matomos pievoje stovinčios trys avys. Kairėje pusėje už ūkinio pastato užfiksuota pievoje ištrypta žemė, ties ūkinio pastato galu užfiksuotas metalinis raudonos spalvos konteineris. Ties konteinerio galu – raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, šalia jo mėtosi plastikinė tamsios spalvos dalis, metalinis vamzdis, armatūros, kurios taip pat išteptos raudonos spalvos dėmėmis, o šalia pievoje plastikinis pilkos spalvos tepalų butelis, ant kurio užfiksuotos taip pat raudonos spalvos dėmės. Netoliese užfiksuotas ištiestas piemuo, kuris yra neįtemptas ir pasidėjęs ant pievoje esančios žolės. Piemuo įtvirtintas baltos spalvos kuolais. Dešinėje pusėje, ties spygliuočių medžiais, laukuose užfiksuoti stovintys penki jaučiai (t. 1, b. l. 22–31). Šis įvykio vietos apžiūros protokolas išsamiai aptaria statinių ir objektų išsidėstymą įvykio vietoje, taip pat (duomenys neskelbtini) rastus daiktus. Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį, jog nebuvo išsiaiškinta, kam priklausančio kraujo dėmės buvo rastos ant įvairių objektų – ar tai buvo mirusiojo A. N. kraujas, ar D. M. priklausiusio paskersto veršio. Kitas svarbus momentas, jog buvo užfiksuotas neįtemptas elektrinis piemuo, tačiau nebuvo išsiaiškinta, ar jis veikiantis, t. y. ar juo teka elektra. Nebuvo tikrinti ir duomenys, kokiu tikslu naudotas rastas įvykio vietoje metalinis vamzdis, ar juo galėjo būti trenkta gyvuliui.

11.3. Iš 2023 m. lapkričio 17 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių nustatyta, kad užfiksuota teritorija, t. y. pieva, kuri tiesiasi nuo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo teritorijos iki (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), namo teritorijos. Matoma aptverta pieva elektriniu piemeniu gyvuliams ganytis. Elektros įtampos laidas eina 89 cm aukštyje, aptvaro kuolai metaliniai, metalinių kuolų aukštis siekia 93 cm. Minėtas elektrinis piemuo pajungtas nuo akumuliatoriaus, kuris stovi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teritorijoje, nutolęs 4 metrus nuo elektrinio aptvaro. Akumuliatorius įdėtas į metalinę dėžę bei prijungtas į elektros lizdą. Akumuliatorius (duomenys neskelbtini) spalvos, ant jo parašytas užrašas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Elektra pajungta (t. 1, b. l. 38–44). Pažymėtina, jog elektrinio piemens veikimas, t. y. faktas, jog elektra tekėjo, buvo patvirtintas kitą dieną po įvykio, o ne tuoj pat po A. N. subadymo, be to, šis faktas nei patvirtina, nei paneigia, kad įvykio dieną D. M. galėjo būti atjungusi elektros tėkmę ir būtent dėl šios priežasties elektrinis piemuo neveikė.

11.4. Iš 2023 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta vaizdo ir garso medžiaga, daryta (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ kameromis. Užfiksuota, kaip Greitosios medicininės pagalbos darbuotojai ant neštuvų į automobilį išneša sužalotą nukentėjusįjį. (duomenys neskelbtini) paklausia: „kieno čia karvės?“, įvykio vietoje buvęs I. A. atsako: „D. M.“. Įraše užfiksuota moteris nurodo vietą, kurioje matomas nutrauktas elektrinis piemuo. 6.44 min. užfiksuotas (duomenys neskelbtini) ir D. M. pokalbis. (duomenys neskelbtini) klausia: „ponia D., čia Jūsų karvės buvo pasileidusios?“. D. M. atsako: „taip, veršiukai, nežinau, kaip jie nusitraukė“. (duomenys neskelbtini) klausia: „tai agresyvios tos karvės?“, D. M. atsako: „vienas toks yra. Čia ne karvės, veršiukai“. (duomenys neskelbtini) klausia: „kiek jų yra?“. D. M. atsako: „dešimt“. (duomenys neskelbtini) klausia: „ir vienas jautis?“. D. M. atsako: „veršiukas irgi, visi veršiukai, pavasariniai“ (t. 3, b. l. 33–35). Pastaroji garso ir vaizdo medžiaga patvirtina, jog pasileidę veršiukai nuosavybės teise priklauso D. M., tačiau akivaizdu, jog nuteistoji negalėjo nurodyti tikslios priežasties ir pati nežinojo, kodėl jos veršiukai pasileido. Atkreiptinas dėmesys, jog pats faktas, kad gyvulys yra agresyvesnis, niekaip negali nei patvirtinti, nei paneigti nusikalstamos veikos padarymo ar asmens kaltės dėl neveikimo, be to, gyvūno agresyvumas yra sąlyginis subjektyvus vertinimas.

11.5. Iš 2023 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. N. mirė nuo komplikacijų, kurias sukėlė dauginiai krūtinės ląstos ir galvos sužalojimai: dauginiai šonkaulių lūžimai abipus (dešinėje – II, III, IV, V, VI, VII, VIII, kairėje – I, II, V, VI, VII, VIII, IX, X), krūtinkaulio kūno lūžimas, skydliaukės skydinių kremzlių lūžimai abipus, plaučių vientisumo pažeidimai ir kraujosruvos plaučių audinyje, kraujosruvos širdiplėvėje ir širdies kairiojo skilvelio priekinės sienelės ir pertvaros riboje, kraujosruvos šonkaulių lūžių projekcijoje, liežuvyje, kairėje skydliaukės skiltyje, stemplės sienelėje, galvos minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai veide, galvoje, kakle, krūtinėje, poodinės kraujosruvos veide, kakle, krūtinėje, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų skilvelių sistemą. Tai komplikavosi trauminiu šoku, ūmiu nukraujavimu į išorę ir vidaus ertmes, ūmiu širdies ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Sužalojimai padaryti dėl kietų bukų turinčių ribotą paviršių ir bukabriaunių daiktų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip 31 trauminio smūginio bei dinaminio poveikio. Sužalojimai krūtinėje sunkūs ir yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. N. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (t. 3 t., b. l. 44–47). Aptariama (duomenys neskelbtini) išvada patvirtina, jog A. N. mirties priežastis buvo komplikacijos, kilusios dėl dauginių krūtinės ląstos ir galvos sužalojimų.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė teisingas išvadas, kad pagrindinė ir būtina padarinių kilimo priežastis buvo tai, kad A. N. mirtinai subadė ištrūkęs iš ganyklos nuteistajai D. M. nuosavybės teise priklausantis ūkinis gyvūnas (veršis). Vis dėlto šių abejonių nekeliančių aplinkybių nepakanka, norint konstatuoti D. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje. Kaip jau buvo minėta anksčiau, norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnį, yra būtina nustatyti, jog būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys ir kad šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. Siekiant veiksmus / neveikimą kvalifikuoti pagal minimo straipsnio 3 dalį vien aukščiau išvardintų požymių nepakanka, taip pat dar būtina nustatyti, jog neatsargus gyvybės atėmimas buvo padarytas pažeidžiant tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017).

12.1. Nagrinėjamu atveju kaltinime D. M. buvo inkriminuoti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (2012 m. spalio 3 d. redakcija Nr. (duomenys neskelbtini)) 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 2 d. įsakymo „Dėl gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimų pažeidimai. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Tuo tarpu Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) teritorijoje taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 23 punktas numato, jog ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu iš esmės šios taisyklės ir reikalavimai neturėtų būti prilyginami specialiosioms elgesio saugumo taisyklėms, nes aptartose normose yra tik įtvirtintas bendrojo pobūdžio reikalavimas gyvūnų laikytojams, kad jie užtikrintų, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės ir neišeitų vieni už žemės valdos teritorijos ribų. Iš esmės minimose normose yra įtvirtintas bendro pobūdžio reikalavimas siekti, kad laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės, būtų prižiūrimi ir laikomi tik nustatytoje teritorijoje. Kadangi jokių kitų specialių elgesio taisyklių pažeidimai nenurodyti, teismas D. M. veiką (veikimą ir / ar neveikimą) vertins minėtųjų normų kontekste. Papildomai būtina pažymėti, jog teisės aktų normos, įtvirtindamos gyvūnų laikytojų pareigas, nenumatė konkrečių būdų ir priemonių, kaip jos turėtų būti įgyvendinamos, todėl galima daryti išvadą, kad būdus ir priemones, kaip užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, bei kaip užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi, ribų, gyvūnų laikytojai gali pasirinkti patys, t. y. jiems paliekama diskrecijos teisė.

12.2. Konstitucinis teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lot. lex non cogit ad impossibilia) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. vasario 15 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigas gyvūnų laikytojams užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, taip pat užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi, ribų, negali reikalauti, kad gyvūnų laikytojai šią pareigą įgyvendintų patys, visą laiką fiziškai prižiūrėdami gyvūnus, toks teisės aktų aiškinimas neatitiktų teisinės valstybės principo ir siekio, jog nebūtų kenkiama teisinių santykų dalyviams. Svarbiausia yra, jog gyvūnų laikytojai pasirinktų būdus / įrankius / priemones, kurie padėtų užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui ir vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi, ribų. Papildomai pažymėtina, jog, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gautas (duomenys neskelbtini) pareigas atliekančios, (duomenys neskelbtini), R. Z. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, jog nėra nustatyti specialieji ūkinių gyvūnų ganymo pievose reikalavimai ar reikalavimai elektrinio piemens įrengimui (t. 4, b. l. 81). Taip pat buvo gautas (duomenys neskelbtini) A. P. raštas „Dėl elektrinio piemens naudojimo ir galvijų rišimo reglamentavimo ganykliniu laikotarpiu“, kuriame pažymėta, jog elektrinio piemens naudojimas ganykliniu laikotarpiu, siekiant kontroliuoti gyvulių judėjimą konkrečioje teritorijoje (ganykloje), nėra reglamentuotas nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniais teisės aktais. Taip pat nors Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nėra įtvirtinta tiesioginio draudimo gyvūnų pančiojimui ir rišimui, tačiau Ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), II skyriaus 12 punkte yra nustatyti bendrieji principai dėl ūkinių gyvūnų laisvės ribojimo, t. y. ūkinių gyvūnų judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jų rūšį, nusistovėjusią patirtį ir mokslo žinias, neturi būti varžoma taip, kad jie būtų be reikalo kankinami ar žalojami, t. y. turi būti suteikta tiek vietos, kad būtų patenkinami fiziologiniai ir etologiniai poreikiai (t. 4, b. l. 82–83).

12.3. Akivaizdu, jog gyvūnų laikymas lauke, elektriniu piemeniu aptvertoje teritorijoje, teisės aktais nereglamentuotas, todėl nesama pagrindo tvirtinti, jog D. M. pažeidė nustatytas specialiąsias elgesio taisykles. Nagrinėjamu atveju D. M. priklausantis veršis išėjo iš jo laikymo teritorijos, todėl yra pagrindas kalbėti apie tai, kad teisės akto norma dėl užtikrinimo, jog laikomi ūkiniai gyvūnai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi, ribų (Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) teritorijoje taisyklių 23 punktas), buvo pažeista, tačiau šio pažeidimo priežastys taip ir nebuvo nustatytos tinkamai, t. y. nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas būtinas priežastinis ryšys tarp asmens veikos (veiksmų ar neveikimo) ir pasekmių bei nenustatytas subjektyvusis sudėties požymis – kaltė. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog D. M. turėjo įsigijusi elektrinį piemenį, elektros vielą ir specialius kuoliukus piemeniui, taip siekdama įgyvendinti savo, kaip gyvūnų laikytojos, pareigą ir užtikrinti, jog veršiai nepabėgtų iš aptvertos teritorijos. Reikia pažymėti, jog bylos medžiagoje esančiais duomenimis nenustatyta, kad elektrinis piemuo būtų netinkamai įrengtas ir / ar neveikiantis. Į įvykio vietą atvykę (duomenys neskelbtini) netyrė ir tiksliai nenustatė, ar elektrinis piemuo buvo pajungtas prie elektros, t. y. ar jis veikė. (duomenys neskelbtini) E. B. tik spėjo (jam pasirodė), jog tuo metu elektrinis piemuo neveikė, tačiau aplinkybės, kodėl taip galėjo nutikti nebuvo nei nustatinėjamos, nei tiriamos. Tuo labiau, jog ši aplinkybė dėl laikino elektros tiekimo sustabdymo gali būti paaiškinama liudytojos R. B. parodymais, kad elektros tiekimas laikinai buvo nutrauktas tam, jog pavyktų gyvulius parsivaryti į aptvertą teritoriją. Vis tik nagrinėjamu atveju surinktų duomenų nusikalstamai veikai konstatuoti nepakanka, tuo labiau, jog liudytojų parodymų, kurie dažnu atveju yra spekuliatyvaus pobūdžio, nepatvirtina kiti bylos duomenys.

12.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra įrodytas. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir, ją įvertinęs kaip pakankamą, daryti sprendime išdėstytas išvadas. Įrodymų pakankamumo vertinimas apima du momentus, t. y. ar jų pakanka kiekvienam nusikalstamos veikos požymiui įrodyti, taip pat ar jų pakanka iš to išplaukiančiai išvadai – visų konkrečios veikos požymių buvimui kaltinamojo veikoje įrodyti. Nesurinkus byloje įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamojo proceso principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Tai taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis; duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-1073/2023). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-594/2024).

12.5. Norint nagrinėjamu atveju traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 132 straipsnio 3 dalį yra būtini trys esminiai požymiai: veika (specialiąsias gyvūnų laikymo saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (įvykis, kurio metu arba dėl kurio žūtų žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Be to, pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, kaltinamo asmens veiksmuose turi būti nustatyti ne tik visi trys minėti objektyvieji požymiai, tačiau ir subjektyvusis požymis – kaltė, t. y. turi būti nustatyta, kad asmuo, laikantis laukinius gyvūnus, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti įvykį, kurio metu žus žmogus, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti (nusikalstamas pasitikėjimas – BK 16 straipsnio 2 dalis), arba nesuprato daromos veikos rizikingumo ir pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti įvykį, kurio metu žus žmogus, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas – BK 16 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš anksčiau aptartų aplinkybių ir surinktų įrodymų, ikiteisminis tyrimas šioje byloje nebuvo išsamus, o atitinkami trūkumai nebuvo pašalinti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turi pareigą įrodyti įvykio aplinkybes ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Nagrinėjamu atveju nebuvo aiškintasi ir tirta, ar elektrinio piemens kuoliukus išvertė mirusiajam A. N. priklausiusios avys, ar tai padarė D. M. nuosavybęs teise priklausęs veršis. Taip pat nebuvo atsakyta į klausimą, ar A. N. užpuolęs veršis buvo mušamas. Iš 2023 m. lapkričio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelių yra žinoma, jog įvykio vietoje buvo rastas metalinis kuolas su kraujo dėmėmis, tačiau nebuvo tirta ir nustatyta, kieno tai kraujas – žuvusiojo A. N. ar D. M. priklausiusio laukinio gyvūno (veršio). Tuo pačiu tai reiškia, jog nebuvo išsiaškinta, ar D. M. priklausęs veršis buvo sužalotas, jei buvo – tai ar būtent tas veršis subadė A. N. Šiame proceso etape šių aplinkybių nustatyti jau nebeįmanoma, nes vienas iš D. M. priklausiusių veršių buvo paskerstas, kadangi, anot liudytojų, jis buvo sužalotas. Galiausiai liko neaišku, ar elektrinis piemuo, kuris ribojo veršių išėjimą iš aptvertos teritorijos, buvo prijungtas prie elektros įvykio metu, o jei nebuvo – kokios priežastys nulėmė elektros tiekimo nutraukimą (pavyzdžiui, elektra buvo atjungta dėl mechaninio pažeidimo, oro sąlygų, atitinkamų energetikos įmonių sprendimu, ar pačios D. M. valia (veikimu ar neveikimu)).

12.6. Taigi nagrinėjamoje byloje liko nepašalintų abejonių dėl to, ar elektrinį piemenį sudarančių kuoliukų ištraukimas gali būti laikomas teisės aktų nustatytų specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimu, nes taip ir liko neaišku, kas yra atsakingas už tų kuoliukų nuvirtimą (ar tai padarė laukiniai gyvūnai, jei taip, kam priklausantys, ar tai atliko asmenys), taip pat neaišku, ar elektrinį piemenį sudarančių kuoliukų nukritimas gali būti siejamas su elektros tiekimo nutraukimu, jei taip – kas atsakingas už elektros tiekimo nutrūkimą. Jei būtų paaiškėję, kad elektrinio piemens kuoliukus ištraukė A. N. priklausančios avys ir dėl šios priežasties D. M. jautukai pabėgo iš aptvertos teritorijos, tuomet galima būtų tvirtinti, jog D. M. taip pat turėjo lūkestį, kad ir kitų gyvūnų savininkai užtikrins jų laikymą tokiu būdu, kuris atitiks teisės aktų reikalavimus, bei garantuos, kad gyvūnai nekels grėsmės kitų asmenų turtui, t. y. D. M. neturėjo pareigos užtikrinti, kad A. N. priklausančios avys nepažeis jos turto. Kita vertus, jei būtų buvę nustatyta, jog būtent D. M. priklausantys laukiniai gyvuliai ištraukė kuoliukus arba ši apsauga nebuvo pakankama, kad juos sulaikytų, tuomet būtų galima spręsti klausimą dėl jos veiksmų, kaip pažeidžiančių specialias elgesio saugumo taisykles, vertinimo, t. y. tuomet būtų galima vertinti, ar D. M. veiksmai buvo pakankami, kad užtikrintų, jog jos laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Kitas svarbus momentas, kuris šioje byloje taip pat liko nenustatytas, kiek paties A. N. veiksmai turėjo įtakos tam, kad D. M. priklausantis galvijas jį užpuolė. Jeigu būtų buvę objektyviai nustatyta, kad A. N. prieš laukinį gyvūną naudojo fizinę jėgą, t. y. atliko puolimą skatinančius veiksmus, nesant tiesioginio pavojaus jo paties sveikatai ar gyvybei, turėdamas galimybę pranešti D. M. apie jos palaidus gyvulius, tokiu atveju galima būtų spręsti klausimą dėl tiesioginio priežastinio ryšio tarp A. N. veiksmų ir kilusių padarinių nustatymo. Nuo įvykio (2023 m. lapkričio 16 d.) šiandien jau yra praėję daugiau nei pusantrų metų, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebėra galimybės, atliekant procesinius tyrimo veiksmus, gauti papildomų duomenų, kurie galėtų padėti pašalinti byloje esančias abejones; taip pat nebėra galimybės pašalinti šias abejones iš naujo vertinant byloje esančius įrodymus. Esant tokiai situacijai, nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, reiškiančiu, kad visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti nagrinėjant bylą, turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

13. Kaip jau minėta, BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog asmuo darydamas nusikalstamą veiką suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai asmuo darydamas nusikalstamą veiką nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimu ir BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo daryti išvadą dėl asmens kaltės padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių įvykio aplinkybių visuma: kitų įvykio dalyvių veiksmai, taip pat asmeninės kaltininko savybės: profesinė ir gyvenimiška patirtis, ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia asmens realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus realią situaciją, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutrtis baudžiamojoje byoje 2K-333-693/2018). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad D. M. veikė neatsargia kaltės forma, tačiau šios kaltės turinio elementų neatskleidė ir nedetalizavo, ar nusikaltimas buvo padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK (BK 16 straipsnio 2 dalis) ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Šis nuosprendžio trūkumas yra esminis, sutrukdęs teismui priimti teisingą ir įrodymais pagrįstą sprendimą.

13.1. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde kelia baudžiamajame įstatyme nurodytų padarinių kilimo be kaltės (kazuso) klausimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. N. subadė D. M. priklausantis veršis ir dėl patirtų sužalojimų bei kilusių komplikacijų A. N. mirė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įvykis negali būti vertinamas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas). D. M. augino ūkinius galvijus, juos ganė elektriniu piemeniu aptvertoje ganykloje. Taigi ji vykdė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimą, kad jos laikomi gyvūnai vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu priežastis, nulėmusi faktą, kad D. M. priklausantis veršis pabėgo iš aptvertos teritorijos, nebuvo nustatyta. Nustatyta tai, kad žuvusysis A. N., pamatęs iš aptvaro ištrūkusį D. M. jautį (buliuką), išėjo iš savo namų valdos į ganyklą ir prisiartino prie jaučio, turėdamas objektyvią galimybę numatyti, jog gyvūnas gali jį užpulti. Toks žuvusiojo elgesys, galėjęs prisidėti prie minėtų įvykio padarinių atsiradimo, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai neišanalizuotas. Taigi nagrinėjamu atveju, nesant nustatytų visų reikšmingų aplinkybių, negalima daryti ir pagrįstos išvados dėl asmens veikos (veikimo ar neveikimo) be kaltės, todėl ir nekonstatuotina kazuso situacija. Tam, kad būtų galima spręsti dėl kaltės formos, t. y. asmens psichinio santykio su atliktais veiksmais ar neveikimu, pirmiausia turi būti konstatuota, jog asmuo atliko veiksmus ar jų neatliko ir tai nulėmė teisės akto pažeidimą, vis dėlto nagrinėjamu atveju taip ir nebuvo nustatyta, ar D. M. padarė specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimą. Taigi nagrinėjamu atveju, nesant nustatytų visų reikšmingų aplinkybių, negalima daryti ir pagrįstos išvados dėl asmens veikos (veikimo ar neveikimo) be kaltės, todėl ir nekonstatuotina kazuso situacija.

14. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog paprastai nuosprendyje daromos išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta; tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatavus, kad BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymiai (neteisėta veika, priežastinis ryšys ir kaltė) D. M. veiksmuose nėra tinkamai nustatyti ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl šių požymių buvimo jos veikoje nėra tinkamai motyvuotos, nesant galimybių likusias abejones pašalinti, vadovaujantis principu in dubio pro reo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad D. M. neatsargi veika atitinka BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtį, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėjamu atveju nuteistosios veikoje nėra BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo objektyviųjų požymių – padarytų Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) teritorijoje taisyklių 23 punkto pažeidimų ir priežastinio ryšio, bei subjektyviojo požymio – kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas, o D. M. išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

15. Nukentėjusysis I. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 71–75); nukentėjusioji R. L. pareiškė civilinė ieškinį dėl 1 140 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusioji E. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusioji L. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 17–19).

15.1. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. BPK tiesiogiai nurodo tik vieną atvejį, kada civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas: BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palikdamas civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, sistemiškai aiškinant šias normas, nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turėtų būti pripažįstamas tik tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Taigi ir teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Išimtis galima tik nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens atvejais.

15.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – kriminalinės bausmės; dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.). Baudžiamoji teisė laikytina paskutine teisine priemone (ultima ratio),taikoma tik išimtiniais atvejais; esant galimybei kilusį ginčą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis, baudžiamosios atsakomybės klausimas nesvarstomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). 2 dalyje numatyta, jog civilinė atsakomybė gali būti dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi šiuo atveju klausimas dėl D. M. nuosavybės teise priklausančio ūkinio gyvūno padarytos žalos atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, todėl nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

16. Nukentėjusysis I. A. pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą dėl 1 600 Eur išlaidų už jo atstovo (duomenys neskelbtini) Ro. L. paslaugas priteisimo, pridėjo šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus (t. 1, b. l. 186; t. 4, b. l. 16, 18, 20). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kadangi apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. M. yra išteisinama, nukentėjusiojo I. A. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme netenkinamas. Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateiktas prašymas dėl nukentėjusiojo I. A. patirtų 605 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (t. 4, b. l. 69–74). Vadovaujantis jau minėta baudžiamojo proceso įstatymo nuostata, įvertinant aplinkybę, jog D. M. yra išteisinama, I. A. atstovo prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme taip pat netenkinamas.

17. D. M. gynėjas (duomenys neskelbtini) E. K. pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą dėl 1 500 Eur išlaidų už jos gynybą priteisimo (t. 4, b. l. 22–23). BPK 106 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 4 teisiamųjų posėdžių metu – 2024 m. balandžio 24 d. (posėdis truko 1.30 val.), 2024 m. birželio 12 d. (posėdis truko 1.45 val.), 2024 m. rugsėjo 10 d. (posėdis truko 1.40 val.), 2024 m. lapkričio 25 d. (posėdis truko 1.55 val.). Viso teisminio proceso metu gynėjas (duomenys neskelbtini) E. K. buvo aktyvus, teikė teismui prašymus ir papildomus dokumentas, taip pat aktyviai gynė D. M. ir ikiteisminio tyrimo metu: susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 3, b. l. 64–70), teikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo (t. 3, b. l. 136). Taigi, atsižvelgiant į gynėjo sugaištą laiką ir pastangas, manytina, jog prašoma priteisti proceso išlaidų atlyginimo suma yra proprocinga (duomenys neskelbtini) indėliui atstovaujant klientą. Konstatuotina, kad išteisintosios D. M. patirtos proceso išlaidos yra pagrįstos ir buvo būtinos, todėl jai iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteistinos 1 500 Eur išlaidos (duomenys neskelbtini) paslaugoms apmokėti. Prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nebuvo pateiktas, be to, nepateikti ir tokias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, todėl dėl šio klausimo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsniu 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiųjų I. A., R. L., E. P. ir L. P. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Prašymus dėl proceso išlaidų atlyginimo I. A., byla nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atmesti.

Išteisintajai D. M. iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteisti 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apmokėti.

(duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 30 d. nutarimu nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. liepos 31 d. D. M. skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jai priklausantį turtą, kurio terminas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. liepos 31 d. nutartimi pratęstas iki 2025 m. sausio 31 d., ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžiu buvo paliktas galioti iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių civiliniams ieškovams atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – (duomenys neskelbtini) – palikti saugoti byloje.

Šis Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Dalius JocysKristina KakurinėSavinijus Katauskas