Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-01-02 · Civilinė byla Nr. 2A-19-730/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-02
Bylos Nr.
2A-19-730/2017
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-02700-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas
D. B.
Ieškovas
L. B.
Kategorijos
  • 2.5.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-19-730/2017Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02700-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.1.; (S) 2.5.10. 5.2.17.; 3.1.7.5.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo D. B. 1500 EUR žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015-01-23 įsigijo automobilį „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliui buvo atliktas kapitalinis remontas. Ieškovė automobilio priežiūrai išleido 2000 EUR. Automobilis buvo patikėtas vairuoti ieškovės sūnui P. P.. 2015-07-24 ieškovės namuose vykusio pobūvio metu, kuriame dalyvavo atsakovas, ieškovei priklausantį automobilį pasiėmė atsakovas ir išvyko juo iš ieškovės namų. 2015-07-25 ryte ieškovė sužinojo, kad autoįvykio metu jai priklausantis automobilis „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaužytas. Atsakovas prisipažino, kad sudaužė automobilį, ir pasižadėjo atsakovei atlyginti dėl to padarytą 1500 EUR žalą. Atsakovas pasirašė raštelį, kuriuo pasižadėjo 1500 EUR žalą atlyginti iki 2015-09-01. Kadangi automobilis tapo netinkamas naudotis, 2015-09-09 ieškovė jį atidavė sunaikinti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Aliumina“. Ieškovė nurodo, kad atsakovas 1500 EUR žalos neatlygino iki šiol.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-05-31 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo D. B. 1500 EUR žalos atlyginimo ir 344,70 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. B.. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2015-07-25 eismo įvykio metu buvo apgadintas ieškovės automobilis „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padaryta 1500 EUR žala ieškovei. Atsakovas prisipažino apgadinęs ieškovės automobilį ir 2015-07-25 pasirašė raštelį, kuriuo įsipareigojo atlyginti ieškovei padarytą žalą iki 2015-09-01, tačiau to nepadarė. Kad automobilis priklausė ieškovei, įrodo automobilio registracijos liudijimas, kad automobilis po avarijos buvo nebetinkamas eksploatuoti, įrodo eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimas, fotonuotraukos. Atsakovas bei jo atstovas advokatas nurodė, kad žala ieškovei kilo ne dėl atsakovo kaltės, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas skolos rašteliu pripažino savo kaltę dėl žalos padarymo, buvo įsipareigojęs atlyginti žalą, tačiau žalos neatlygino, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 1500 EUR žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-05-31 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog dėl įvykusio autoįvykio kaltas buvo atsakovas. Taigi, neįrodyta atsakovo kaltė dėl atsiradusios žalos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, kadangi nustatydamas žalos dydį besąlygiškai rėmėsi raštelyje nurodyta suma, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kurie paneigia raštelyje nurodytą žalos dydį, ieškovės nurodytas aplinkybes apie automobilio įsigijimo vertę, pardavimo kainą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.Apelianto vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovo kaltės bei žalos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių dviejų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje kilo ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Tam, kad atsirastų deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina įrodyti visas atsakomybės sąlygas: neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.263 straipsnyje suformuluotoje deliktinės civilinės atsakomybės nuostatoje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Apeliantas teigia, kad nėra įrodyta atsakovo kaltė dėl atsiradusios žalos, kadangi nėra jokių policijos dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota, jog dėl eismo įvykio kaltas atsakovas. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis „P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas 2015-07-25 rašteliu pripažino, kad padarė žalą ieškovei nuosavybės teise priklausančiam automobiliui, ir įsipareigojo ją atlyginti. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad automobilis pateko į eismo įvykį, po kurio buvo stipriai sugadintas.Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas, duodamas paaiškinimus teismui, pripažino, kad su ieškovei priklausančiu automobiliu 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje buvo patekęs į eismo įvykį. Tačiau, atsakovo teigimu, automobilį vairavo ieškovės sūnus P. P., atsakovas buvo tik keleivis. Atsakovas, paprašytas minėto asmens, sutiko prisiimti kaltę dėl eismo įvykio. Įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo nurodomas aplinkybes, jog automobilį variavo kitas asmuo, nepateikė, liudytojų, kuriems būtų žinomos eismo įvykio aplinkybės, atsakovas teismo posėdžio metu neprašė apklausti. Be to, apeliantas teismo posėdžio metu patvirtino, jog minėtą 2015-07-25 raštelį, kuriame atsakovas pripažino kaltę dėl eismo įvykio ir automobilio apgadinimo, pasirašė laisva valia, nieko neverčiamas ir nespaudžiamas, tekstas jam buvo suvokiamas. Atsakant į apelianto argumentą, jog nėra byloje kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo kaltę dėl eismo įvykio, pažymėtina, jog ieškovė duodama paaiškinimus teismui teigė, jog apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai tik todėl, kad atsakovas pats prašė to nedaryti, kadangi neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tokias pačias aplinkybes parodė ir liudytojas N. B., kuris dalyvavo surašant 2015-07-25 lapelį. Esant šių aplinkybių visumai, yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovo kaltė yra įrodyta (CK 6.248 straipsnis).Apeliacinis skundas taip pat motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, kadangi nustatydamas žalos dydį besąlygiškai rėmėsi raštelyje nurodyta suma, nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kurie paneigia raštelyje nurodytą žalos dydį, ieškovės nurodytas aplinkybes apie automobilio įsigijimo vertę, pardavimo kainą. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2015; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.), – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; įrodymų vertinimas grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis; įrodymai vertinami vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais; vertinama ne tik kiekvieno įrodymo įrodomoji reikšmė, bet ir jų visetas, pakankamumas ir patikimumas, ir tik iš įrodymų visumos daroma išvada apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis ir pan.Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK 178 straipsnis). Ieškovė žalos dydį įrodinėjo minėtu 2015-07-25 atsakovo pasirašytu rašteliu, kuriuo atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei iki 2015-09-01 1500 EUR už sugadintą automobilį, ir savo paaiškinimais, jog automobilį įsigijo už 1000 EUR kainą, o papildomai remontui išleido 500 EUR. Atsakovas paneigti ieškovės nurodomam žalos dydžiui pateikė teismui įrodymus – ginčo transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, automobilių skelbimų interneto svetainėse išrašus, metalo laužo pirkimo–pardavimo sutarties, serija ALI, Nr. 0000677, kopiją. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jo pateiktų įrodymų, kurie paneigia raštelyje nurodytą žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovo pateikti įrodymai nesusiję su byla, todėl jų nevertino. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs minėtus įrodymus daro išvadą, kad atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia ieškovės patirtos žalos dydžio. Tokia išvada darytina dėl toliau nurodomų motyvų. Atsakovo pateiktoje 2015-01-21 ginčo automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina – 100 EUR. Ieškovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus teismui patvirtino, jog tokia automobilio kaina pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta automobilio pardavėjo prašymu, tačiau už automobilį buvo sumokėta 1000 EUR. Tai, kad ginčo transporto priemonė 2015 m. sausio mėnesį negalėjo kainuoti 100 EUR, patvirtina paties atsakovo pateikti automobilių pardavimo skelbimų išrašai iš interneto svetainės autogidas.lt, iš kurių nustatyta, jog tų pačių (2000 m.) ar panašių metų automobilių kainos rinkoje bylos nagrinėjimo metu siekė apie 795 EUR. Be to, pažymėtina ir tai, kad minėtuose skelbimuose transporto priemonių kainos nurodytos 2016 m. pavasarį, o automobilis įgytas 2015 m. sausio mėnesį, todėl šie įrodymai nepaneigia 2015-07-25 raštelyje nurodytos žalos dydžio. Atsakovas nesutikimą su žalos dydžiu taip pat grindė 2015-09-30 metalo laužo pirkimo–pardavimo sutartimi, iš kurios matyti, jog perduoto metalo laužo svoris buvo 700 kg, o automobilio registracijos liudijime nurodyta, kad transporto priemonės svoris yra beveik 2 tonos. Atsakovo teigimu, ieškovė automobilį perdavė sunaikinti ne visos komplektacijos, todėl prašydama priteisti 1500 EUR žalą yra nesąžininga. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų apelianto nurodytus argumentus, nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Esant šių aplinkybių visumai bei įvertinus tai, kad atsakovas pripažino, jog niekieno neverčiamas, laisva valia, nereikšdamas dėl 2015-07-25 raštelyje nurodytos žalos dydžio nesutikimo ar pretenzijų, minėtą raštelį pasirašė, šis raštelis nėra nuginčytas, atsakovas neginčija, jog raštelis yra jo ranka pasirašytas, darytina išvada, kad ieškovė įrodė 1500 EUR žalos dydį, o atsakovas žalos dydžio nenuginčijo. Išanalizavusi byloje esančius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo 1500 EUR žalos atlyginimą ieškovei. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš įrodymų visumos padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė žalos atlyginimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, dėl to priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti nepakeistą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą.

Teisėjai Erinija KazlauskienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė