- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-28
- Bylos Nr.
- eI-2501-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01495-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės ir turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, solidariai 1000 Eur turtinei žalai atlyginti bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, solidariai 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas ir jo atstovas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. vasario 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos aps. VPK) pareigūnai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. vasario 19 d. 9.55 val. vairuodamas (duomenys neskelbtini) markės transporto priemonę, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui ir tuo padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau - Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK) 2016 m. liepos 15 d. nutarimu pareiškėjui buvo paskirta 216,00 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trims mėnesiams. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu panaikino Šakių raj. PK nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas neteisėtai. Šakių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismas nurodė, kad policijos pareigūnai nesiėmė visų įmanomų priemonių galimam pažeidimo padarymo nustatymui ir tik pareiškėjo iniciatyva byloje buvo gautas svarbus įrodymas - vaizdo įrašas, nustatytas ir apklaustas įvykyje dalyvavęs liudytojas. Jei pareiškėjas nebūtų nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam nebūtų kilusi būtinybė kreiptis teisinės pagalbos, rinkti įrodymus, dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, ginti savo pažeistas teises teisme ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Pažymėjo, kad apmokėdamas už teisinę pagalbą patyrė 1000 Eur išlaidų. Dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų pareiškėjas taip pat patyrė neigiamas emocijas, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Neigiamas poveikis truko 10 mėnesių ir 1 dieną, bei pasireiškė pablogėjusia emocine būsena, vidiniu nerimu, įtampa, padidėjusiu kraujospūdžiu, nemiga. Netinkamais pareigūnų veiksmais buvo sutrikdyti šeimos bei darbo planai. Teisenos laikotarpiu pareiškėjas buvo priverstas 3 kartus lankytis policijos įstaigoje, 5 kartus dalyvauti teismo posėdžiuose, dėl teisinės pagalbos teikimo nuolatos lankytis pas advokatą. Minėtos aplinkybės sukėlė papildomą neigiamą poveikį, pakenkė pareiškėjo reputacijai. Pareiškėjas prarado darbdavio pasitikėjimą, buvo pradėta abejoti jo kompetencija ir tai turėjo negrįžtamų pasekmių. Pareiškėjo nuomone, neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais jam padaryta neturtinė žala turi būti įvertinta 400 Eur. Prašė skundą tenkinti ir priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybes atstovas, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepime pažymėjo, jog Šakių rajono apylinkės teismas nutarimu nekonstatavo policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo ir nenustatė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo surašytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surinkti visi būtini duomenys reikšmingi pažeidimui išsiaiškinti. Marijampolės apskr. VPK pareigūnas įvertinęs surinktus įrodymus, buvo įsitikinęs dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Šakių rajono apylinkės teismas neturėjo jokių papildomų įrodymų nei buvo surinkta policijos pareigūnų. Teismas priimdamas nutarimą rėmėsi vien tik prielaida, kad pagal liudytojo A. S. paaiškinimus bei vaizdo įrašą, yra didesnė tikimybė, jog abu vairuotojai pamatę priešingose pervažos pusėse užgesusį draudžiamą signalą pradėjo manevrą, tačiau mažai tikėtina, jog abu vairuotojai tuo pačiu metu pažeisdami kelių eismo taisykles važiavo per pervažą degant draudžiamam signalui. Vien ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjantis pareigūnas surinktus įrodymus vertino kitaip nei teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigūno neteisėtus veiksmus. Byloje nėra duomenų, jog pareigūnas priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje veikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Nesant pareigūnų veiksmų neteisėtumo nėra pagrindo taikyti ir LR CK 6.249 straipsnį. Akcentavo, kad administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo itin didelės apimties ir sudėtingumo, todėl pareiškėjo nurodytos išlaidos teisinei pagalbai neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų bei neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Mano, kad dėl iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos pareiškėjas galėjo patirti nežymius nepatogumus bei nukrypimus nuo įprastos gyvenimiškos veiklos, tačiau šie nepatogumai nepatenka į LR CK 6.250 straipsnio taikymą. Pareiškėjo pateikti argumentai dėl jo patirtų neigiamų išgyvenimų, reputacijos pablogėjimo yra abstraktūs ir nepagrįsti faktiniais duomenimis. Pareiškėjui buvo išduotas laikinas vairuotojo pažymėjimas, dėl to jis galėjo teisėtai vairuoti transporto priemonę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negalėjo dirbti su laikinu vairuotojo pažymėjimu. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo Lietuvos valstybes atstovas, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atsiliepime pažymėjo, kad pradėdami administracinio teisės pažeidimo teiseną Klaipėdos apsk. VPK pareigūnai veikė vadovaudamiesi tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis, kurios įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus, išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, surinkti ir įvertinti visus įrodymus, pilnai ir visapusiškai išaiškinti visas bylos aplinkybes bei nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Klaipėdos apsk. VPK pareigūnai nustatė ir fiksavo pažeidimo aplinkybes, geranoriškai bendradarbiavo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu bei jo atstovu, tenkino visus jų prašymus. Pareigūnai neparodė jokio suinteresuotumo kaip nors veikti prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. 2016 m. balandžio 13 d. administracinė byla nagrinėjimui buvo perduota į Marijampolės apskr. VPK Šakių raj. PK pagal pareiškėjo gyvenamąją vietą, o 2016 m. gegužės 30 d. perduota į Marijampolės apskr. VPK Šakių raj. PK tenkinant pareiškėjo atstovo prašymą. Klaipėdos apsk. VPK pareigūnai administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų nevertino ir bylos nagrinėjime nedalyvavo. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutarime nenustatė, jog Klaipėdos apsk. VPK pareigūnai surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą veikė neteisėtai. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos pablogėjimą ryšium su minėtu administracinės teisenos procesu. Pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą yra nepagristos, todėl mažintinos. Administracinė byla Klaipėdos apsk. VPK nebuvo nagrinėta, todėl išlaidos šioje dalyje nepriteistinos. Byla nebuvo sudėtinga, todėl negalėjo pareikalauti iš pareiškėjo advokato maksimaliai didelių darbo ir laiko sąnaudų. Klaipėdos apsk. VPK pareigūnų veiksmai, kuriais buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, buvo atlikti laikantis teisės aktų nuostatų, todėl neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų pradėjus prieš pareiškėją administracinio teisės pažeidimo teiseną, renkant įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje ir priėmus nepagrįstą nutarimą skirti jam administracinę nuobaudą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013-01-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013).
Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumas. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (žr. LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų“ (žr. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008-03-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).
Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (žr. LVAT 2013-08-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. vasario 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos poskyrio Viešosios policijos grupės vyriausiasis postinis A. K. surašė pareiškėjui V. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 30P-51815869-16, kuriame nurodė, kad V. K. 2016 m. vasario 19 d. 9.55 val. vairuodamas vilkiką, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui, šiais veiksmais pažeisdamas ATPK 125 straipsnio reikalavimus. Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK 2016 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 91N-66312898-16 V. K. buvo paskirta 216,00 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu panaikino Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK 2016 m. liepos 15 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Marijampolės aps. VPK ir Klaipėdos aps. VPK policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais nepagrįstai pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną, aplaidžiai renkant bylai reikšmingus įrodymus, neteisėtai paskiriant administracinę nuobaudą. Pareiškėjas pažymi, kad policijos pareigūnai, patys neatliko pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, nerinko įrodymų, t. y. neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis. Akcentavo, kad tik pareiškėjo ir jo atstovo iniciatyva buvo nustatytas įvykyje dalyvavęs liudytojas, gautas vaizdo įrašas.
Pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Kaip jau minėta, Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimu Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino ir bylą nutraukė, nenustačius V. K. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o visos abejonės, kurių negalima pašalinti, kaip pažymėjo Šakių rajono apylinkės teismas, turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (ATPK 250 str. 1 p.).
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (pvz., LVAT 2013-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju, Šakių rajono apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos Klaipėdos aps. VPK ir Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK pareigūnų veiksmus. Šakių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai ir kiti byloje surinkti įrodymai dėl teisės pažeidimo aplinkybių iš esmės skyrėsi (pareiškėjas aiškino, jog įvažiuojant į sankryžą nedegė draudžiantis šviesoforo signalas, o pareigūnai nurodė, kad matė, kaip paryškėjas pervažiavo pervažą degant draudžiamam signalui), todėl organui (pareigūnui), nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiam pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo kaltės.
Remiantis ATPK 256 straipsniu, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).
Klaipėdos aps. VPK Jūrų uosto policijos poskyrio Viešosios policijos grupės vyriausiasis postinis A. K. ir Ž. M. tarnybiniuose pranešimuose (ATP byla, b. l. 6, 8, 23) nurodė, jog matė, kaip V. K. pervažiavo pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau niekas nematė, koks buvo signalas pareiškėjui įvažiuojant į sankryžą (pervažą). Remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis, per sankryžą tuo metu važiavo ir kitas vilkikas, vairuojamas liudytojo A. S., tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos aps. VPK pareigūnai nesiaiškino, koks šviesoforo signalas degė V. K. įvažiuojant į sankryžą, o apsiribojo konstatavimu administracinio teisės pažeidimo protokole, jog asmuo pervažiavo sankryžą degant draudžiamam signalui. Teismo vertinimu, pareiškėjas administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas dėl subjektyvaus pobūdžio pareigūnų motyvų, akivaizdžiai nesant objektyvaus faktinio nei teisinio pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad Klaipėdos aps. VPK pareigūnų veiksmai patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn buvo neteisėti.
Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. nutarimo taip pat matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantys Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK pareigūnai veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn. Siekiant pašalinti esminius prieštaravimus, administracinio teisės pažeidimo bylą narinėjantys pareigūnai privalėjo patys spręsti dėl eismo įvykio vaizdo įrašo išreikalavimo, jo peržiūrėjimo, liudytojų apklausimo. Tačiau, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, pareiškėjas pats savo iniciatyva rinko ir teikė įrodymus Klaipėdos aps. VPK pareigūnams, teikė prašymus (apklausti liudytoją, prijungti vaizdo medžiagą) (ATP byla, b. l. 13, 15, 16),.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos ir Šakių rajono apylinkės teismo nutarimo matyti, kad administracinio teisės pažeidimo byla nebuvo operatyviai tiriama, tačiau be pagrindo siuntinėjama Klaipėda-Šakiai-Klaipėda-Šakiai (ATP byla, b. l. 13, 14). Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. gyvenamąją vietą persiuntus nagrinėti Marijampolės aps. VPK Šakių rajono policijos komisariatui, 2016 m. gegužės 12 d. ji buvo grąžinta Klaipėdos aps. VPK (ATP byla, b. l. 13, 14.). 2016 m. gegužės 30 d. administracinio teisės pažeidimo byla buvo pakartotinai perduota nagrinėti iš Klaipėdos aps. VPK į Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK (ATP byla, b. l. 4). Teismas pažymi, kad gavus administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustačius joje prieštaravimų, Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK pareigūnai turėjo operatyviai imtis veiksmų, jog šie prieštaravimai būtų pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 257 straipsnyje nurodoma, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK pareigūnai, esant byloje esminiams prieštaravimams, jų nepašalino, patys delsė rinkti papildomus įrodymus, siuntinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl ir jų vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu dėl asmens nubaudimo. Tinkamai neištyrus pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, paminėti bylą nagrinėjusių pareigūnų veiksmai pripažintini aplaidžiais, paviršutiniškais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, o tai suponuoja vieno iš atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo – tiesiogiai turėjusio įtakos pareiškėjo teisėms, laisvėms ir interesams – konstatavimą. Pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų veikti taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė žalą.
Dėl turtinės žalos
Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė turėti atstovą, ruoštis bei dalyvauti bylos nagrinėjime ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp nurodytų pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių.
Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 1000 Eur dydžio turėtomis išlaidomis už suteiktas advokato teisines paslaugas. Remiantis administracinio teisės pažeidimo byla, pareiškėją nuo 2016 m. kovo 10 d. administracinio teisės pažeidimo byloje ir Šakių rajono apylinkės teisme atstovavo advokatas M. S. (ATP byla, b. l. 10, 11). Kaip matyti iš 2017 m. sausio 6 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 6-2017 bei 2017 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvito, pareiškėjas už susipažinimą su dokumentais, konsultacijas, susirašinėjimą ir įrodymų rinkimą patyrė 200 Eur išlaidų, už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą nagrinėjant bylą Klaipėdos aps. VPK – 50 Eur, už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą nagrinėjant bylą Marijampolės aps. VPK – 50 Eur, skundo parengimą – 200 Eur, pasiruošimą posėdžiams ir atstovavimą Šakių rajono apylinkės teisme – 400 Eur.
Pareiškėjo nurodytas 200 Eur išlaidas už atstovo teisines konsultacijas, įrodymų rinkimą, susirašinėjimą su policijos įstaiga patvirtina administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys (ATP byla, b l. 10, 12, 16, 17). Minėtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos. Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo atstovas advokatas M. S. dalyvavo rengiant bylą nagrinėjimui Klaipėdos aps. VPK (ATP byla, b. l. 48-52), todėl pareiškėjui priteistinos 50 Eur išlaidos už pasiruošimą nagrinėjimui ir atstovavimą Klaipėdos aps. VPK. Pareiškėjui taip pat atlygintini 150 Eur turtiniai nuostoliai dėl jo atstovavimo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK. Išlaidas už atstovo dalyvavimą Šakių rajono apylinkės teismo posėdžiuose pagrindžia teismo posėdžių protokolai (ATP byla, b. l. 48-52, 67-75, 79-80, 89-90, 94-95). Pareiškėjo nurodytos 200 Eur išlaidos už skundo teismui parengimą bei 400 Eur išlaidos už pasirengimą bei atstovavimą penkiuose teismo posėdžiuose neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.
Administracinėje byloje konstatavus tiek neteisėtus Klaipėdos aps. VPK pareigūnų veiksmus (nesant objektyvaus faktinio nei teisinio pagrindo pradėta administracinė teisena surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą), tiek ir neteisėtus Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK pareigūnų veiksmus aplaidžiai tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimant nepagrįstą nutarimą, atitinkamai spręstinas klausimas dėl konkrečiai iš kiekvieno atsakovo atstovo priteistinos žalos dydžio. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos aps. VPK, priteisti 250 Eur turtinei žalai atlyginti už atstovo teisines konsultacijas, įrodymų rinkimą, susirašinėjimą su policijos įstaiga, pasiruošimą nagrinėjimui ir atstovavimą Klaipėdos aps. VPK, taip pat iš Marijampolės aps. VPK priteisti 750 Eur turtinei žalai atlyginti už pareiškėjo atstovavimą nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Marijampolės aps. VPK, skundo Šakių rajono apylinkės teismui parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose.
Dėl neturtinės žalos
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų patyrė neigiamas emocijas, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą. Neigiamas poveikis pareiškėjui truko 10 mėnesių ir 1 dieną bei pasireiškė pablogėjusia emocine būsena, vidiniu nerimui, įtampa, padidėjusiu kraujospūdžiu, nemiga. Pažymėjo, kad buvo priverstas 3 kartus lankytis policijos įstaigoje, 5 kartus dalyvauti teismo posėdžiuose, dėl teisinės pagalbos teikimo lankytis pas advokatą. Nurodo, kad netinkamais pareigūnų veiksmais buvo pakenkta jo reputacijai, sutrikdyti šeimos bei darbo planai, pareiškėjas negalėjo išvykti į užsienį. Padarytą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 400 Eur.
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija nuskriaustajam.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų, suvaržymų ir išgyvenimų dėl jo atžvilgiu pradėtos ir ilgą laiko tarpą vykdomos administracinės teisenos. Atsižvelgdamas į individualias bylų aplinkybes bei į tai, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra priteisiamas nuo 50 Eur iki 300 Eur neturtinės žalos atlyginimas (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1777-146/2015; 2015 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1192-492/2015; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-226-552/2016; 2016 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-144-438/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-631-756/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1103-442/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1736-552/2016; 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1103-442/2016; kt.), pareiškėjo patirtą žalą dėl konstatuotų neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų teismas vertina 300 Eur suma. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį, teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad dėl byloje konstatuotų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjui būtų kilę kokie nors tiesioginiai sveikatos sutrikimai, o jo teisių pažeidimas neturėjo negrįžtamų pasekmių pareiškėjo teisėms. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, o duomenų, jog pareiškėjas minėtu laikotarpiu turėjo išvykti į užsienį, byloje nėra. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad vertinti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą didesne pinigų suma, nei teismo nustatyta – 300 Eur, pareiškėjo patirtų nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų kontekste, nėra pagrindo.
Nagrinėjamu atveju konstatavus tiek neteisėtus Klaipėdos aps. VPK pareigūnų veiksmus, tiek ir neteisėtus Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK pareigūnų veiksmus, atitinkamai spręstinas klausimas dėl konkrečiai iš kiekvieno atsakovo atstovo priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismas, individualiai įvertinęs policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų įtaką pareiškėjo teisėms, sprendžia, kad dėl Klaipėdos aps. VPK pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėjui priteistina - 100 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, dėl Marijampolės aps. VPK Šakių raj. PK pareigūnų neteisėtų veiksmų - 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 750 Eur turtinei ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 250 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.