- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- e2A-498-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01474-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- R. P., J. J.
- Ieškovas
- R. T.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovėms J. J. ir R. P. dėl bendrosios jungtinės veiklos pripažinimo sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, bendrosios dalinės nuosavybės teisės į mirusiojo turtą pripažinimo, šio turto atidalijimo bei laidojimo išlaidų atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. T. patikslintu ieškiniu prašė:
1.1. Pripažinti, kad tarp ieškovo ir D. A., mirusios (duomenys neskelbtini)., laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki m. rugsėjo 6 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę;
1.2. Pripažinti, kad mirusiosios D. A. vardu registruota transporto priemonė „Peugeot“ 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 700 Eur, yra bendroji dalinė ieškovo ir mirusiosios D. A. nuosavybė, kiekvienam iš jų priklausanti lygiomis dalimis ir atidalinti šią transporto priemonę iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant transporto priemonę atsakovėms, įpareigojant atsakoves išmokėti ieškovui 350 Eur dydžio kompensaciją;
1.3. Pripažinti, kad ieškovo vardu registruota transporto priemonė OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur, yra bendroji dalinė ieškovo ir mirusiosios D. A. nuosavybė, kiekvienam iš jų priklausanti lygiomis dalimis ir atidalinti šią transporto priemonę iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant transporto priemonę ieškovui, įpareigojant ieškovą išmokėti atsakovėms 300 Eur dydžio kompensaciją;
1.4. Pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į ½ dalį kilnojamųjų daiktų (namų apyvokos daiktų), esančių gyvenamajame name (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), perduodant šiuos kilnojamuosius daiktus nuosavybės teise valdyti atsakovėms, o ieškovui priteisiant iš atsakovių 1 715 Eur piniginę kompensaciją;
1.5. Pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į ½ dalį D. A. sukauptos pensijos pagal II pakopos pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovui 2 863,22 Eur kompensaciją;
1.6. Priteisti iš atsakovių ieškovui 3 456,99 Eur gyvenamojo namo (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidų;
1.7. Priteisti iš ieškovo atsakovėms 725,53 Eur kompensaciją iš ieškovo piniginių lėšų, buvusių AB Šiaulių banke 2021m. rugsėjo 6 d.;
1.8. Pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į ½ dalį D. A. piniginių lėšų, buvusių Luminor Bank AS banke 2021 m. rugsėjo 6 dienai, priteisiant iš ieškovo atsakovėms 1369,96 Eur kompensaciją;
1.9. Priteisti iš atsakovių ieškovui 1 204,80 Eur patirtas D. A. laidojimo išlaidas;
1.10. Priteisti iš atsakovių ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje teismui pateiktus dokumentus.
2. Ieškovas nurodė, kad su D. A., kuri 2021 m. rugsėjo 6 d. mirė, nebuvo susituokę, tačiau nuo 2013 m. lapkričio mėn. gyveno kartu, D. A. priklausančiame name, vedė bendrą ūkį. Visą D. A. nuosavybės teise priklausiusį turtą paveldėjo jos įpėdiniai pagal įstatymą – atsakovės R. P. ir J. J.. Ieškovo ir D. A. per beveik 8 bendro gyvenimo metus užgyventas bendras turtas turėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe ir atidalintas lygiomis dalimis. Kadangi už atsakoves D. A. laidojimo išlaidas apmokėjo ieškovas, todėl atsakovės privalo paveldėto turto apimtimi kompensuoti ieškovo patirtas laidojimo išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovės R. P. ir J. J. atsiliepimu į patikslintą ieškinį nesutiko su reikalavimu pripažinti, kad tarp ieškovo ir D. A. nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, sutiko, kad transporto priemonė transporto priemonė „Peugeot“ 307, būtų priteista atsakovėms, tačiau ši transporto priemonė nėra bendroji dalinė ieškovo ir mirusiosios D. A. nuosavybė, todėl atsakovės neįpareigotinos išmokėti ieškovui 350 Eur dydžio kompensaciją, taip pat sutiko, kad kai kurie namų apyvokos daiktai tikėtina pirkti už abiejų lėšas, todėl atsakovės sutiktų sumokėti už šiuos daiktus ieškovui kompensaciją – ½ dalį šių daiktų vertės, tačiau ieškovas turi pateikti šių daiktų vertes, buvusias D. A. mirties dieną, taip pat sutiko su ieškinio reikalavimu sumokėti ieškovui jo patirtas laidojimo išlaidas 1 204,80 Eur, su kitais ieškinio reikalavimais nesitiko visiškai.
4. Nurodė, kad nors ieškovas su D. A. po vienu stogu gyveno ne vienerius metus, tačiau jų tarpusavio santykiai, didesniąją gyvenimo dalį, kaip atsakovei J. J. yra sakiusi pati D. A., buvo labiau kaip brolio ir sesers. . Atsakovių žiniomis, jie neplanavo sudaryti santuokos, nevedė bendro ūkio, jų piniginės lėšos niekada nebuvo bendros bei bendru darbu ne tik nesukūrė, bet net ir nekūrė bendro turto. D. A. daugelį metų dirbo anglų kalbos mokytoja, gaudavo nuolatines pajamas, kurios buvo didesnės nei ieškovo, remiantis jo pateiktomis metinėmis pajamų deklaracijomis, todėl D. A. iš savo asmeninių lėšų pilnai galėjo išsilaikyti save, nusipirkti norimus daiktus, namų apyvokos reikmenis ir kita. UAB „Skena“ apskaičiuotos atliktos pagerinimo darbų sąnaudos yra pagal ieškovo duomenis. Minėta ataskaita negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu ieškovo faktines išlaidas, kadangi skaičiuota pagal Aplinkos ministerijos suderintas statybos resursų skaičiuojamąsias kainas, kurios nepatvirtina faktiškai turėtų išlaidų. Be to, joje priskaičiuoti darbai ir jiems taikytas PVM mokestis, kurio ieškovas nepatyrė, kadangi darbus atliko ūkio būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad tarp ieškovo ir D. A., mirusios 2021 m. rugsėjo 6 d., laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki m. rugsėjo 6 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; pripažino, kad mirusiosios D. A. vardu registruota transporto priemonė „Peugeot“ 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 700 Eur, yra bendroji dalinė ieškovo ir mirusiosios D. A. nuosavybė, kiekvienam iš jų priklausanti lygiomis dalimis ir atidalinti šią transporto priemonę iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant transporto priemonę atsakovėms, įpareigojant atsakoves išmokėti ieškovui 350 Eur dydžio kompensaciją; pripažino, kad Ieškovo vardu registruota transporto priemonė OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurios vertė 600 Eur, yra bendroji dalinė ieškovo ir mirusiosios D. A. nuosavybė, kiekvienam iš jų priklausanti lygiomis dalimis ir atidalinti šią transporto priemonę iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant transporto priemonę ieškovui, įpareigojant ieškovą išmokėti atsakovėms 300 Eur dydžio kompensaciją; pripažino ieškovo i nuosavybės teisę į ½ dalį kilnojamųjų daiktų (namų apyvokos daiktų), esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), perduodant šiuos kilnojamuosius daiktus nuosavybės teise valdyti atsakovėms, o ieškovui priteisiant iš atsakovių 906 Eur piniginę kompensaciją; priteisė iš atsakovių ieškovui 3 456,99 Eur gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidas; pripažino mirusiosios D. A. nuosavybės teisę į ½ dalį ieškovo piniginių lėšų buvusių AB Šiaulių banke 2021 m. rugsėjo 6 d. ir priteisė iš ieškovo atsakovėms 725,53 Eur kompensaciją; pripažino ieškovo nuosavybės teisę į ½ dalį D. A. piniginių lėšų, buvusių Luminor Bank AS banke 2021 m. rugsėjo 6 dienai ir priteisė iš ieškovo atsakovėms 1 369,96 Eur kompensaciją; priteisė iš atsakovių ieškovui 1 204,80 Eur ieškovo patirtas D. A. laidojimo išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisti iš atsakovių ieškovui 2 664,94 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad visi byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai pagrindžia, kad ieškovą ir D. A. siejo rimti, artimi šeiminiams, santykiai, t. y. juos siejo tikslas kurti bendrą nuosavybę, ją puoselėti, tokiu būdu sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Todėl nusprendė, kad tarp ieškovo ir D. A. mirusios 2021 m. rugsėjo 6 d., laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2021 m. rugsėjo 6 d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
7. Teismas pažymėjo, kad nepaisant aplinkybės, jog ginčo automobilis „Peugeo“ 307, buvo užregistruotas D. A. vardu, nepaneigia partnerių bendros dalinės nuosavybės, kadangi automobilis pirktas 2017 m. gruodžio 5 d., taip pat ir ieškovo vardu registruotas ginčo automobilis Opel Zafira, pirktas 2017 metais. Teismas nusprendė atidalina transporto priemonę „Peugeo“ 307 iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant transporto priemonę atsakovėms, įpareigojant atsakoves išmokėti ieškovui 350 Eur dydžio kompensacija, ir atidalinti transporto priemonę Opel Zafira iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant transporto priemonę ieškovui, įpareigojant ieškovą išmokėti atsakovėms 300 Eur dydžio kompensaciją.
Atsiliepimas
8. Nors atsakovė atsiliepime į ieškinį sutiko, kad dalis namų apyvokos daiktų galėjo būti įgyti ir iš ieškovo bei D. A. lėšų, tačiau teismo posėdyje parodė, kad viskas pirkta iš D. A. lėšų arba likę po jos tėvų mirties. Teismas, išklausęs liudytojų parodytus, atsižvelgdamas į byloje esančius dokumentus, pripažino ieškovo nuosavybės teises į ½ dalį šių kilnojamųjų daiktų, esančių ginčo gyvenamajame name: Šaldytuvą; Dvigulę lovą; Spintą; Virtuvinį kampą; Televizorių; Skalbimo mašiną; 2 Sofas (kampus); Kompiuterį; Spausdintuvą; Komodą; Vandens šildytuvą; Vonios baldus; Mikrobangų krosnelę; Mikserį; Bulvių trintuvę; Stalo įrankius, indus; Patalynę su užvalkalais; Montuojamą šviestuvą; Užuolaidas, tačiau teismas, darė išvadą kad viryklė, stalas, rašomasis stalas ir pianinas yra įgytas iki 2013 metų, todėl ieškovui ½ dalis į juos nepriklauso.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinyje nurodytų daiktų vertę ir vertės patikslinimą teismo posėdžio metu, bei į tai kad atsakovės neginčijo daiktų vertės, priteisė iš atsakovių ieškovui 906 Eur kompensaciją.
10. Kadangi ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kokiu būdu gyvenant kartu su D. A. jis prisidėjo prie jos pensijos II pakopoje kaupimo, taip pat nėra duomenų, nuo kada D. A. pasirašė šią pensijų kaupimo sutartį, todėl teismas atmetė reikalavimą pripažinti, kad ieškovui priklauso ½ dalies D. A. sukauptos pensijos už visą kaupimo laikotarpį pagal II pakopos pensijų kaupimo sutartį.
11. Ieškovas į bylą pateikė UAB „Skena“, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktų statybinių pagerinimo darbų sąnaudų nustatymo aktą Nr. 22-02/17, kuriame nurodyta, kad gyvenamajame name ūkio būdu atliktų pagerinimo darbų sąnaudos yra 5338,10 Eur. Teismas atmetė atsakovių argumentus dėl šio įrodymo nepagrįstumo, nes teismui nekėlė abejonių eksperto kvalifikacija ar pats aktas, be to, atsakovės į bylą nepateikė įrodymų, kad pagerinimo darbai buvo atlikti už mažesnę kainą.
12. Teismas taip pat atsižvelgęs į liudytojo parodymus, tenkino reikalavimą priteisti iš atsakovių ieškovui 3 456,99 Eur (5 338,10 Eur – (700 Eur (mokestis darbininkui) + 3 062 Eur (medžiagos) ginčo gyvenamojo namo pagerinimo išlaidas.
13. Kadangi, teismo vertinimu, ieškovo banko sąskaitoje esantys pinigai buvo bendri su mirusiąja D. A., todėl tenkino ir reikalavimą priteisti iš ieškovo atsakovėms 725,53 Eur kompensaciją iš ieškovo piniginių lėšų, buvusių AB Šiaulių banke 2021 m. rugsėjo 6 d.
14. Pagal bylos duomenis teismas nurodė, kad D. A. mirties dieną jos Luminior Bank AS sąskaitoje buvo 2 739,92 Eur, atsakovė J. J., dėl galimai neteisėto D. A. priklausančių pinigų pasisavinimo, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą. Šiuo metu Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11397-22 pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį. Duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pasiekęs teisminę stadiją, t. y. kad jau būtų nagrinėjama baudžiamoji byla, civilinėje byloje nėra, todėl teismas atmetė atsakovių teiginį, kad pinigus ieškovas iš D. A. sąskaitos pasisavino neteisėtai. Be to, ieškovas pripažino, kad D. A. buvo palaidota iš jų bendrų pinigų, kuriuos jis ir nuėmė nuo D. A. sąskaitos. Teismas pripažintino ieškovo nuosavybės teisę į ½ dalį D. A. piniginių lėšų, buvusių Luminor Bank AS banke 2021 m. rugsėjo 6 d., priteisiant iš ieškovo atsakovėms 1 369, 96 Eur kompensaciją.
15. Teismas nurodė, kad mirus D. A., jos palaidojimą suorganizavo ir visas laidojimo išlaidas, kurios sudarė 1 524,80 Eur, apmokėjo ieškovas, atsakovės, būdamos D. A. įpėdinėmis, prie jos laidojimo savo lėšomis neprisidėjo. Kadangi ieškovas tapo atsakovių (įpėdinių) kreditoriumi, todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti ir tretiesiems asmenims (materialine prasme) sumokėtų laidojimo išlaidų atlyginimo iš velionės palikimą priėmusių Atsakovių (įpėdinių). Todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas priteisti laidojimo išlaidas iš atsakovių ieškovui.
16. Patenkinus 83,67 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų, teismas priteisė ieškovui iš atsakovių 2 828,24 Eur bylinėjimosi išlaidas (436-16,33 proc=364,80 Eur žyminio mokesčio ir 2 944,23 Eur - 16,33 proc. = 2 463,44 Eur už advokato teisinę pagalbą) ir iš ieškovo atsakovėms 16,33 proc. jų patirtų bylinėjimosi išlaidų 163,30 Eur (163,30 Eurų (1000 x 16,33 proc.). Atlikus vienareikšmių piniginių reikalavimų tarpusavio užskaitymą, ieškovui iš atsakovių priteisė 2 664,94 Eur (2 828,24 Eur – 163,30 Eur) bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovė R. P. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis patikslinto ieškinio reikalavimų ir dėl nurodytos patikslinto ieškinio dalies priimti naują sprendimą - patikslintą ieškinį visiškai atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą apeliantei apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, kad ieškovą ir D. A. siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nes jie nebuvo sudarę rašytinės jungtinės veiklos sutarties. Teismas nevertino ieškovo nesąžiningumo ir nenuoseklumo teikiant ieškinio reikalavimus, kas tik patvirtina, kad nebuvo jungtinės veiklos ir bendro turto, nes teiktu ieškiniu buvo siekiama padalyti ne bendrą, o tik mirusiosios turtą.
17.2. Teismas visiškai neatsižvelgė ir į ieškovo gautų metinių pajamų dydį, kurios tik patvirtina, kad ieškovas negalėjo prisidėti prie automobilių įsigijimo ar už kelis tūkstančius eurų atlikti būsto remontą.
17.3. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog turtas buvo įgytas lygiomis dalimis tiek už ieškovo, tiek už mirusiosios asmenines lėšas. Ieškovo argumentai, kad prie bendro turto kūrimo jis 1/2 dalimi prisidėjo, kad tam tikri daiktai buvo pirkta iš bendrų lėšų, neįrodyti. Teismas tik nurodė faktines aplinkybes, susijusias su šalių piniginėmis lėšomis, tačiau visiškai neanalizavo ir nevertino šių piniginių lėšų gavimo pagrindų, o tai sąlygojo nepagrįstą bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo dalių nustatymą.
17.4. Ieškovo patirtas faktines išlaidas namo pagerinimui gali patvirtinti tik rašytiniai įrodymai (mokėjimo kvitai bei mokėjimo nurodymai), o ne galimos, numanomos teorinės išlaidos. UAB „Skena" apskaičiuotos atliktos pagerinimo darbų sąnaudos yra pagal ieškovo duomenis. Pateikto įrodymo pagrindu negalima daryti išvados kiek pagerėjo daikto vertė po remonto. Be to, jeigu ir buvo ieškovo atlikti darbai, jie buvo daromi palaikant normalią daikto būklę, reikalingą jam eksploatuoti, darbai atlikti ir jo paties poreikiams tenkinti.
17.5. Ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2021 m. gruodžio 17 d., tokiu būdu praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pareikšti reikalavimams ir neprašė jo atnaujinti, todėl patikslintas ieškinys turėjo būti atmestas.
17.6. Teismas neteisingai nustatė ieškovo mokėtino žyminio mokesčio dydį, o taip pat ir patikslinto ieškinio reikalavimų patenkinimo/netenkinimo dydį, todėl neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, ieškovo turėtos 2 944,23 Eur išlaidos už advokato padėjėjo/advokato teisinę pagalbą tokio sudėtingumo byloje yra per didelės.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir, priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pagal teismų praktiką nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Byloje ieškovas savo paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais apie kartu vedamą bendrą ūkį įrodė aplinkybę dėl buvusio susitarimo tarp sugyventinių dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovės, bet ne ieškovas, viso bylinėjimosi metu keitė savo poziciją, buvo nesąžiningos, nes neigė tikrąsias aplinkybes, siekė tokiu būdu nesąžiningai praturtėti.
18.2. Atsakovė neginčija ieškinio reikalavimo dėl ieškovui priteistų laidojimo išlaidų bei 906 Eur piniginės kompensacijos už kilnojamuosius daiktus, dėl ko darytina išvada, jog atsakovė ginčija teismo sprendimo dalį dar mažesne apimtimi negu nurodo apeliacinio skundo reikalavime. Apeliantė nepateikia iš esmės jokių argumentų, dėl kurių teismas nebūtų pasisakęs sprendime. Teismas detaliai pasisakė dėl kiekvieno tenkinto ieškinio reikalavimo ir nurodė, kodėl atsakovių argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti arba teisiškai nereikšmingi.
18.3. Atsakovės neįrodė, jog palikėja D. A. būtų didesniąja dalimi prisidėjusi prie bendro turto sukūrimo, o jei ir prisidėjusi, tai net neįrodinėjo šios konkrečios dalies, todėl teismas pagrįstai sugyventinių bendrą turtą padalino lygiomis dalimis.
18.4. Ieškovas nėra ir nebuvo mirusiosios D. A. kreditoriumi, todėl nėra praleidęs jokio procedūrinio termino, kaip kad nepagrįstai nurodo apeliantė.
18.5. Teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo patikslintas ieškinys buvo patenkintas 83.67 proc., o ne 69.63 proc., kaip nurodo apeliantė. Ieškovas buvo pareiškęs 9 reikalavimus, iš kurių buvo pilnai patenkinti net 7 reikalavimai (1, 2, 3, 6, 7, 8, 9). Nebuvo patenkintas dėl 2 863,22 Eur kompensacijos priteisimo (5 reikalavimas), o 4 reikalavimas buvo patenkintas iš dalies (vietoj 1 715 Eur kompensacijos priteista 906 Eur). Taigi, ieškovo 14 380,98 Eur turtinis reikalavimas sumažėjo tik iki 10 708,76 Eur. Atsakovė nepateikia jokių argumentų, kodėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra esą per didelės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.
20. Viena iš atsakovių – apeliantė R. P. pateiktu apeliaciniu skundu ginčija priimto teismo sprendimo dalį, kuriuo buvo patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas sprendimą neteisingai vertindamas įrodymus nustatė esant buvus tarp ieškovo ir mirusiosios D. A. susitarimui dėl bendrosios jungtinės veiklos sukūrimo, o taip pat nustatant dalijamo turto vertę. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės kelia įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo problemas priimant teismo sprendimą, o taip pat akcentuoja, kad teismas nepagrįstai patenkino ieškinio reikalavimus, nes ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ieškinio reikalavimams pareikšti.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo dalyko bei atsiradusių santykių kvalifikavimo kaip jungtinės veiklos
21. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. mirė D. A.. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėjo, kad su mirusiąja D. A. nebuvo susituokę, tačiau nuo 2013 m. lapkričio mėn. gyveno kartu, mirusiajai priklausančiame name, vedė bendrą ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu kūrė bendrą turtą, buvo susitarę dėl bendrosios jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovės yra mirusiosios įpėdinės pagal įstatymą, jos paveldėjo mirusiosios kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Paveldimą turtą sudarė statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), transporto priemonė „Peugeot“ 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) ir namų apyvokos daiktai. Taip pat D. A. mirties dieną liko AB „Swedbank“ banke sukaupta pensija (pagal II pakopos pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) – 5726,43 Eur. Bei D. A. mirties dieną jos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Luminor Bank AS banke buvo 2 739,92 Eur piniginių lėšų. Ieškovui ir mirusiajai gyvenant kartu ieškovo vardu buvo įregistruota transporto priemonė OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 1999 m. gamybos. Ieškovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB Šiaulių bankas, buvo 1451,05 Eur piniginių lėšų. Ieškovas tvirtina, kad jo ir mirusiosios kartu užgyventas turtas turėtų būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe ir atidalintas lygiomis dalimis. Ieškovas pareikštais ieškinio reikalavimais prašė iš atsakovių priteisti 3456,99 Eur kompensacijos už atliktus gyvenamojo namo pagerinimo darbus; 350 Eur kompensaciją už atsakovėms atitenkančią transporto priemonę „Peugeot“ 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 2003 m. gamybos, kurios vertė 700 Eur; 1715 Eur kompensacijos už atsakovėms atitenkančius Namų apyvokos daiktus; 2863,22 Eur kompensacijos už mirusiosios sukauptą pensiją. Ieškovas tvirtino, kad jis išmokėtų atsakovėms kompensaciją: 300 Eur už ieškovui atitenkančią transporto priemonę OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 1999 m. gamybos, kurios vertė 600 Eur; 725,53 Eur už ieškovo pinigines lėšas buvusias AB Šiaulių banke 2021m. rugsėjo 6 dienai; 1369,96 Eur D. A. piniginių lėšų (2 739,92 Eur/2), buvusių Luminor Bank AS. Atsakovės atsikirtinėjo, kad tarp ieškovo ir mirusiosios D. A. nebuvo susitarimo ir susiformavusių jungtinės veiklos santykių, o taip pat kilnojamas turtas, namų apyvokos bei kiti daiktai daiktai negali būti padalinti pagal ieškovo reikalavimus.
22. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškininius reikalavimus patenkino iš dalies konstatavęs, kad tarp ieškovo ir mirusiosios D. A. laikotarpiu nuo 2013m. lapkričio mėn. iki 2021m. rugsėjo 6d. buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo tokiomis nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, nes jos padarytos tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes ir įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei pritaikius materialinės teisės normas.
23. Nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006 ir kt.).
24. Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytą turtą apsaugoti taikytinos C K ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrąją nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio vedimas kartu, bendro turto kūrimas abiejų lėšomis ir bendru darbu, rūpinimasis bendra buitimi bei poilsiu, vienas kito sveikata, turto įsigijimas yra pagrindas pripažinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
25. Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).
26. Nagrinėjamoje byloje ieškovui iškėlus ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo su buvusia sugyventine, pagal šios nutarties 25 punkte paminėtos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas privalėjo tokį faktą įrodyti. Nagrinėjamos bylos atveju, įrodinėjimo dalykas yra ieškovo ir buvusios jo sugyventinės susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo ir bendrų lėšų panaudojimas sukuriant turtą.
27. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis, apklaustų pirmosios instancijos teisme liudytojų parodymus, kitą bylos medžiagą daro išvadą, kad ieškovas su sugyventine D. A. gyveno nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2021m. rugsėjo 6d. kaip šeima, turėjo tarpusavyje artimus šeimyninius santykius, jie vedė bendrą ūkį ir sugyventinius siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių galimai buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, nes ieškovo ir mirusios sugyventinės elgesys bei atlikti veiksmai, kaip rodo byloje pateiktų įrodymų visuma, leidžia teisėjų kolegijai tokius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą ( partnerystę), ( CK 6. 969 straipsnis).
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir jo sugyventinė rašytinės jungtinės veiklos ( partnerystės) sutarties nebuvo sudarę. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-410/2011 savo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje yra pažymėjusi, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1. 93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutartis nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
29. Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis C P K įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika. Pagal C P K 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal C P K 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013); kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
30. Kaip rodo bylos duomenys, kad ieškovas – mirusiosios D. A. sugyventinis pas ją (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausančiame name apsigyveno nuo 2013m. lapkričio mėn. Ieškovas teigia, kad asmeninėmis lėšomis ir bendru savo darbu kūrė bendrą turtą, mokėjo mokesčius ir ketino sudaryt santuoką, tačiau planus nutraukė staigi sugyventinės mirtis. Taip pat tvirtina, kad gyvendami kartu įgijo automobilius ir kitus namų apyvokos daiktus. Gyvendamas su sugyventine buvo darbingas, savo pajamomis prisidėjo prie bendro sugyventinių turto įsigijimo, išlaikymo ir jo pagerinimo. Tokias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti netiesioginiai įrodymai. Kitas aplinkybes patvirtino ir kiti byloje pateikti įrodymai, tame tarpe ir liudytojų parodymai. Apklausti teismo posėdžio metu liudytojai Ž. R., D. B.-Š., R. M. patvirtino, kad ieškovą ir jo sugyventinę siejo bendri turtiniai santykiai ir jie iš bendrų lėšų įsigijo kilnojamuosius daiktus bei namų apyvokos daiktus, o taip pat juos pagerino. Šie liudytojai tvirtino glaudaus bendravimo kaip susituokusių asmenų santykius. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į byloje aptartų įrodymų visumą sprendžia, kad tarp sugyventinių buvo glaudūs finansiniai bendravimo santykiai. Aukščiau nurodytas faktines aplinkybes nustačius darytina daugiau tikėtina išvada, kad tarp ieškovo ir jo sugyventinės jungtinės veiklos santykiai buvo susiformavę, negu nebuvo ir, kad ieškovas finansiškai buvo prisidėjęs prie ginčo turto pagerinimo ( CPK 185 straipsnis). Taigi, konstatuotina, kad ieškovas ir jo sugyventinė sukūrė ir pagerino ginčo turtą, kuris laikytinas bendroji dalinine šalių nuosavybė (CK 6.971 straipsnis).
31. CK 6.970 straipsnio 2 dalis numato prezumpciją, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Pats ieškovas tvirtina, kad įnašai į daiktų pagerinimą su sugyventine buvo vienodi ir jis prašo pripažinti šių daiktų nuosavybės teisę į 1/2 dalį, o atsakoves įpareigoti išmokėti pinigines kompensacijas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta, kad ieškovas ar jo sugyventinė į kartu sukurtą turtą vienas iš jų būtų prisidėjęs didesne dalimi, todėl preziumuojama, kad abiejų sugyventinių ( bendraturčių) įnašai į daiktus buvo lygūs. CK 6. 978 straipsnio 4 dalis nustato, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal šio kodekso ketvirtos knygos nustatytas taisykles. CK 4. 73 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu bendrosios nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys lygios.
32. Byloje ieškovas savo pareikštus reikalavimus į automobilius ir kitus namų apyvokos daiktus grindžia nutarties 30 punkte nurodyta prezumpcija. Atsakovės pareikštais atsikirtimais tokios prezumpcijos nenuginčijo ir daiktų vertei bei pagerinimams pagrįsti kitokių įrodymų nepateikė. Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes pagrįstai ieškovo ieškinį iš dalies patenkino ir vertindamas įrodymus visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (C P K 177, C P K 185 straipsniai ).
33. Nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas praleido įstatymu nustatytą terminą ieškiniui pareikšti. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pagrindinis reikalavimas buvo pripažinti, kad tarp ieškovo ir jo sugyventinės buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tokiam reikalavimui pareikšti yra nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas ( CK 1. 125 straipsnio 1 dalis). CK 5. 63 straipsnis reglamentuoja kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką. Ieškovas byloje nėra kreditorius, o reiškia atsakovėms ieškinį kitais pagrindais, todėl jo reikalavimams pareikšti toks šiame įstatyme numatytas ieškinio senaties terminas netaikytinas.
34. Teisėjų kolegija sutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstyta motyvacija ir argumentacija, kuria ieškovo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
35. Apeliantė tvirtina, kad apylinkės teismas tenkinęs ieškovo ieškinį iš dalies priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas atsižvelgdamas į ieškovo patenkintų reikalavimų dydį teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių. Priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8. 3, 8.19 punkte nustatytų maksimalių dydžių.
36. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus ir įrodymų vertinimo taisyklių visumoje nepažeidė ( CPK 185 straipsnis ). Teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei vadovavosi suformuota teismine praktika tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo motyvais sprendimą keisti arba naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovės apeliacinis skundas dėl ginčijamo teismo sprendimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
37. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles priteistinos ieškovui bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus, jis turėjo 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, todėl priteisiamos ieškovui iš atsakovės R. P..
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės R. P. 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui R. T..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.