Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. patikslintą ieškinį atsakovėms J. J. ir R. P. dėl bendrosios jungtinės veiklos pripažinimo sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, bendrosios dalinės nuosavybės teisės į mirusiojo turtą pripažinimo, šio turto atidalijimo bei laidojimo išlaidų atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2021 m. gruodžio 20 d. Marijampolės apylinkės teisme buvo priimtas ieškovo R. T. ieškinys atsakovėms R. P., J. J., dėl bendrosios jungtinės veiklos pripažinimo sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, bendrosios dalinės nuosavybės teisės į mirusiojo turtą pripažinimo, šio turto atidalijimo bei laidojimo išlaidų atlyginimo priteisimo ir kitų reikalavimų. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė nutartį civilinėje byloje, kuria tenkino ieškovo R. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos D. A. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto administratoriumi paskyrė ieškovą, leidžiant ieškovui disponuoti administruojamu turtu nemažinant jo vertės, leidžiant gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), leidžiant eksploatuoti transporto priemonę „Peugeot“ 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

3. 2022 m. gegužės 3 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme gautas atsakovių J. J. ir R. P. atstovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir civilinės bylos sustabdymo (DOK-18538).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria panaikintos 2021 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyta civilinė byla Nr. e2-554-831/2022 iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11397-22 bei išnagrinėta baudžiamoji byla teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą.

11. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Civilinio proceso kodeksas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Nors minėtame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-138-370/2020). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių naikinimo sąlygos yra alternatyvios, t. y. pakanka įrodyti bent vienos iš jų egzistavimą – dėl pasikeitusių aplinkybių išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.

12. Šiuo atveju, sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nevertinamas įsiteisėjusios Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas, tačiau turi būti vertinamos atsakovių prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių jos prašė panaikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

13. Byloje nustatyta, kad pradinio ieškinio įvykdymo užtikrinimui Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos D. A. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto administratoriumi paskyrė ieškovą R. T., leidžiant ieškovui disponuoti administruojamu turtu nemažinant jo vertės, leidžiant gyventi gyvenamajame name, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), leidžiant eksploatuoti transporto priemonę „Peugeot“ 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

14. Ieškinio reikalavimai, kurių pagrindu buvo tenkintas ieškovo R. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo šie: 1) pripažinti, kad mirusiosios D. A. vardu registruota transporto priemonė „Peugeot“ 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 700 Eur, yra bendroji dalinė ieškovo ir mirusiosios D. A. nuosavybė, kiekvienam iš jų priklausanti lygiomis dalimis ir atidalinti šią transporto priemonę iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant transporto priemonę ieškovui, įpareigojant ieškovą D. A. įpėdinėms - atsakovams J. J. ir R. P. išmokėti 350 Eur dydžio kompensaciją; 2) pripažinti ieškovui R. T. nuosavybės teises į 1/2 namų apyvokos daiktų, kurių bendra vertė 3 330 Eur, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įgytų gyvenant kartu su D. A. ir vedant bendrą ūkį, perduodant šiuos kilnojamuosius daiktus nuosavybės teise ieškovui, o atsakovams J. J. ir R. P. priteisiant iš ieškovo 1 665 Eur piniginę kompensaciją; 3) pripažinti ieškovo R. T. reikalavimo teisę į 1/2 dalį D. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto: pastato - gyvenamojo namo, pastato - ūkinio pastato, pastato - garažo, pastato - šiltnamio, kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurių bendra vidutinė rinkos vertė 20 637 Eur, bei priteisti šį turtą ieškovui natūra, o iš ieškovo atsakovų J. J. ir R. P. naudai priteisti 10 318,50 Eur piniginę kompensaciją.

15. Atsakovės, prašydamos panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad nėra poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi 2022 m. balandžio 5 d. teisme buvo priimtas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriame neliko šios nutarties 14 punkte nurodytų reikalavimų, kurių užtikrinimui 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas taikė aukščiau minėtas laikinąsias apsaugos priemones.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su ieškovo R. T. patikslinto ieškinio reikalavimais ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų.

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, vertinama, jog ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017).

18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, jog patikslintu ieškiniu ieškovas, skirtingai nei pradiniu ieškiniu, neprašo pripažinti reikalavimo teisės į 1/2 dalį D. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto ir kitų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), o prašo priteisti iš atsakovių R. P. ir J. J. ieškovo R. T. naudai 3 456,99 Eur gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų. Be to, pats atskirajame skunde nurodo, jog patikslinus ieškinį nebėra ginčo dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą bei kitus statinius. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog ieškovas patikslintu ieškiniu nereiškia reikalavimo priteisti transporto priemonę „Peugeot“ 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. T., įpareigojant ieškovą atsakovėms išmokėti 350 Eur dydžio kompensaciją, o patikslintu ieškiniu prašo priteisti transporto priemonę „Peugeot“ 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovėms R. P. ir J. J., įpareigojant atsakoves išmokėti ieškovui 350 Eur dydžio kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, nes byloje nėra ginčo dėl nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą bei kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o taip pat ieškovas R. T. nereiškia reikalavimų priteisti jam natūra transporto priemonę „Peugeot“ 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl taikomos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principus.

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog yra pagrindas panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai taikė procesinės teisės normas. Pažymėtina, kad atskirojo skundo argumentai dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties dalies, todėl atskirasis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos sustabdymo

20. Atskiruoju skundu ieškovas taip pat nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria sustabdyta civilinė byla dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, taikant CPK 163 straipsnio 3 punkte numatytą privalomąjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą.

21. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo argumentus bei pirmosios instancijos teismo laikomas nustatytomis faktines aplinkybes, įpareigojančias teismą privalomai sustabdyti civilinę bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymą (CPK 162³ straipsnis) ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas atsakovių prašymas.

22. CPK 162³ straipsnyje apibrėžtos sprendimo dėl bylos sustabdymo priėmimo bendrosios sąlygos. Numatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės. Pagal šias sąlygas apibrėžiama civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas arba nenurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

23. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

24. Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2004; 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004; 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016).

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. J., dėl galimai neteisėto D. A. priklausančių pinigų pasisavinimo, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą. Šiuo metu Marijampolės AVPK Vilkaviškio PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11397-22 pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį.

26. Duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pasiekęs teisminę stadiją, t. y. kad jau būtų nagrinėjama baudžiamoji byla, civilinėje byloje nėra. Tiek ieškovas, tiek atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodo, kad šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą Nr. e2-554-831/2022 iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11397-22 bei išnagrinėta baudžiamoji byla teisme.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dėl ikiteisminio tyrimo ir bylos sustabdymo santykio yra nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2006; 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007).

28. Nagrinėjamu atveju atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimo, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimo ar neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis. Tik baudžiamojoje byloje teismas tiesiogiai tiria įrodymus ir nustatinėja prejudicinius faktus, todėl ikiteisminiame tyrime surinkti įrodymai neturi prejudicinės galios. Prejudicinių faktų samprata apibrėžta CPK 182 straipsnio 3 punkte, iš kurios lingvistinės formuluotės seka, jog nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Teismo nuosprendis yra priimamas tiesiogiai teismo posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai gali būti tik rašytiniais įrodymais civiliniame procese. Dėl to CPK 163 straipsnio 3 punktas taikomas, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinę bylą, yra nustatinėjamos teismo, t. y. tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių.

29. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 45 punktas; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu, taip pat yra išaiškinęs, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje (nagrinėjamu atveju galimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo išduodant paskolas), nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju, motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas).

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrindą bylos sustabdymui, rėmėsi tuo, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis ryšys, t. y. ikiteisminio tyrimo bei baudžiamojoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.

32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus, konstatuoja, jog toks nagrinėjamos bylos sustabdymo būtinumo motyvavimas neatitinka aukščiau aptartos kasacinio teismo praktikos. Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepagrindė, dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, taip pat kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, jog tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovės, nurodydamos tik abstraktaus pobūdžio teiginius apie ikiteisminio tyrimo reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti kilusį ginčą, civilinės bylos sustabdymu būtų nepagrįstai užtęsiamas teisminis procesas.

33. Pažymėtina, kad ieškinio faktinis pagrindas gali būti nustatytas (patikrintas) civilinio proceso tvarka, šalims naudojantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl civilinę bylą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga įvertinti šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, atlikti teisinę byloje nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikaciją (identifikuoti šalis siejusius teisinius santykius). Taigi, nesant reikšmingų argumentų dėl aplinkybių, kurios gali būti nustatytos tik atliekant ikiteisminį tyrimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymų rinkimas gali būti atliekamas ir civilinėje byloje pagal civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina ir tai, jog civilinėje byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą (kiek ikiteisminis tyrimas yra pažengęs, ar jame surinkta pakankamai duomenų), todėl, remiantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, nėra pagrindo spręsti, jog civilinio proceso tęstinumas pažeis ekonomiškumo principą.

34. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bylų privalomojo sustabdymo institutą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl bylos sustabdymo panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovių R. P. ir J. J. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo R. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutarties dalį, kuria byla sustabdyta, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.