Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei S. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) ieškiniu prašė priteisti ieškovui iš atsakovės S. J. 3 020,97 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

13. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl aplinkybių, kad 2021 m. gegužės 20 d. (eismo įvykio deklaracijoje per klaidą nurodyta eismo įvykio data 2021 m. gegužės 21 d.) 12.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės, vairavusios jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į I. L. vairuojamą transporto priemonę „Škoda Rapid“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią UAB „Arijus“, kaltės įvyko eismo įvykis, jo metu buvo apgadinta transporto priemonė „Škoda Rapid“. Atsakovės vairuojama transporto priemonė „Opel Astra“ eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

14. Apeliacine tvarka taip pat nekilo ginčo dėl byloje nustatytų aplinkybių, kad UAB „Arijus“ 2021 m. liepos 19 d. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, pateikė prašymą dėl draudimo išmokos, jame nurodyta, kad 654 Eur PVM ir 93,30 Eur nusidėvėjimą (iš viso 747,30 Eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmoka UAB „Arijus“, o likusią sumą, t. y. 3 020,97 Eur, prašo sumokėti į nurodytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas 2021 m. gruodžio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 303625 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 020,97 Eur. Byloje pateikto ieškovo 2022 m. gegužės 20 d. mokėjimo nurodymo Nr. 2240200000 ir „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo 2022 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kompetencijai priskirtų draudimo išmokų apskaitos žiniaraščio Nr. 02/22/02 duomenys pagrindžia, kad ieškovas pervedė „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui 3 020,977 Eur sumą pagal žalos bylą Nr. 9001_1-1694.

15. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto reglamentavimą, Biuras moka išmoką dėl žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog jos valdoma ir jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė pripažino savo kaltę dėl įvykusio eismo įvykio ir tai, kad dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusiai transporto priemonei buvo padaryta žala. Apeliacine tvarka tarp šalių nekilo ginčo dėl šių aplinkybių ir kilusio žalos fakto. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama atsakovės, kaip eismo įvykio kaltininkės, atsakomybė ieškovui Biurui.

16. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2021 m. gegužės 20 d. eismo įvykiu kilusios žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškovo Biuro ieškinį tenkino visiškai. Byloje apeliantė neginčija ir sutinka, jog jai kilo prievolė regreso tvarka ieškovui atlyginti 1 695,85 Eur dydžio žalą (nuostolius). Tačiau, atsakovės vertinimu, ieškovas, prašydamas priteisti 3 020,97 Eur nuostolių atlyginimą, neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio dalies dėl 1 325,12 Eur sumos.

Dėl apeliacinio skundo

17. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje ir netinkamai pritaikė materialines teisės normas. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą civilinės bylos šalims, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarytos žalos dydį perkėlė įrodinėti atsakovei, nors įrodyti padarytos žalos dydį buvo būtent ieškovo pareiga. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, apeliantės argumentus dėl netinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstymo šioje byloje atmeta kaip nepagrįstus.

18. Civilinės atsakomybės taikymas galimas tik nustačius visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, patirtą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę – išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai). Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

19. Rungimosi principas civiliniame procese lemia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas; kt.). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑312‑1075/2020, 38 punktas).

20. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos padarymo fakto ir jos dydžio, kaip jo teisę sukuriančių faktų, įrodinėjimo našta tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad žalą ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Tačiau taip pat pažymėtina tai, kad atsakovui tenka procesinė įrodinėjimo pareiga pagrįsti savo atsikirtimų pagrindą (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Biurui), siekiančiam susigrąžinti išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo (jo dydžio) pagrįstumą, bet ir atsakovei, kuri įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio reikalavimo (jo dydžio) nepagrįstumo. Dėl to atsakovei nepakanka kritikuoti ieškovo atliktą žalos apskaičiavimą ir kelti abejones, jai tenka pareiga ir pagrįsti savo argumentus, jog yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos (nuostolių) sumą.

21. Pažymėtina, kad sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

22. Nuoseklioje ir išplėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑92-378/2022 23 punktą). Kasacinės instancijos teismo praktikoje akcentuojama, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021, 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Nagrinėjamu atveju ieškovo Biuro įrodinėjamą žalą sudaro Biuro išmokėta 3 020,97 Eur suma „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialui, atlyginusiam eismo įvykio metu padarytą žalą. Ieškovas byloje pateikė išmokos išmokėjimo pagrindą sudariusius rašytinius įrodymus. Apeliantės vertinimu, ieškovas neįrodė, kad konkretūs atsakovės nurodyti darbai, įtraukti į ieškovo pridėtą 2021 m. liepos 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HKLD0001144 ir 2021 m. gegužės 25 d. Remonto sąmatą, kurių bendra vertė sudaro 1 325,12 Eur, yra priežastiniu ryšiu susiję su įvykusiu eismo įvykiu.

25. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės apeliaciniame skunde iš esmės nurodomi tie patys nesutikimo su ieškinio reikalavimo dydžiu motyvai, kurie buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teisme. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė byloje esančių įrodymų visumą, vertino ir pasisakė dėl atsakovės nesutikimo su ieškinio reikalavimo dydžiu argumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai).

26. Byloje pateiktas 2021 m. gegužės 24 d. surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, jo duomenimis, Automobilis apžiūrėtas adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą atliko ieškovo įgaliotas asmuo ekspertas G. K.. Šiame protokole nurodyti Automobilio sugadinimai: remontuojamos detalės – galinis kairės pusės sparnas, galinis kairės pusės slenksčio ir statramsčio kampas, galinis kairės pusės rato diskas; keičiamos detalės – galinės kairės pusės durys. Byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 25 d. data surašyta Automobilio remonto sąmata. Byloje pateikto 2021 m. gegužės 31 d. G. U., žalas administruojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo žalų eksperto, elektroninio laiško M. N., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui, duomenimis, buvo suderinta pateikta remonto darbų sąmata. 2021 m. liepos 8 d. bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto transporto priemonės „Škoda Rapid“ ratų suvedimo ataskaitoje nurodyta, kad viena ar daugiau reikšmių neatitinka specifikacijų, tai galėjo lemti padangos susidėvėjimas, manipuliavimo ir saugos problemos. 2021 m. liepos 19 d. surašytas Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas, Automobilis apžiūrėtas adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą atliko ieškovo įgaliotas asmuo ekspertas G. U.. Šiame protokole nurodytos papildomai remontuojamos detalės: veleno deformacijos šalinimas, keičiamos detalės: galinis tiltas, kairės pusės galinė stebulė, kairės pusės ašelė, kairės pusės galinis ratlankis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 19 d. išrašė 3 768,27 Eur sumos PVM sąskaitą faktūrą HKLD0001144 už Automobilio remontą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas dėl atlikto Automobilio remonto išmokėjo 3 020,97 Eur sumą.

28. Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 24 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokole, sudarytame Biuro atstovo (įgalioto asmens) eksperto G. K., buvo užfiksuota Automobilio rida – 67 000 km. Byloje pateiktoje transporto priemonės prietaisų skydelio fotonuotraukoje apžiūros metu užfiksuota rida – 67 020 km. Apeliantė teisingai pažymi, kad 2021 m. liepos 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. HKLD0001144 yra nurodyta Automobilio rida – 69 748 kilometrai, o 2021 m. liepos 19 d. transporto priemonės techninės apžiūros protokole, sudarytame Biuro atstovo (įgalioto asmens) vyr. eksperto G. U., užfiksuota tos pačios transporto priemonės rida – 67 000 km. Byloje kaip liudytojas apklaustas G. U. pateikė paaiškinimus dėl šio ridos neatitikimo ir nurodė, jog 67 000 km nurodė, remdamasis ankstesniu kolegos sudarytu aktu, nes kitų duomenų neturėjo, faktiškai transporto priemonės neapžiūrėjo.

29. Šiuo aspektu reikšminga įvertinti tai, kad, bylos duomenimis, Automobilis iš karto po pirminės apžiūros 2021 m. gegužės mėn. nebuvo remontuojamas. Bylos duomenimis, Automobilio remonto darbai atlikti vėliau, kadangi remonto darbus turėjusi atlikti įmonė laukė remonto darbų sąmatos suderinimo ir reikiamų detalių. Tokias aplinkybes byloje nurodė kaip liudytojai apklausti I. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas M. N., atsakingas už kėbulų ir transporto priemonių po draudžiamųjų įvykių remontą, jas taip pat patvirtina byloje pateikto G. U., žalas administruojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiojo žalų eksperto, 2021 m. gegužės 31 d. elektroninio susirašinėjimo su M. N. duomenys. Taigi byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog po ginčo eismo įvykio ir Automobilio pradinės apžiūros ši transporto priemonė buvo važiuojanti ir buvo toliau eksploatuojama iki jos remonto 2021 m. liepos mėn.

30. Pažymėtina tai, kad po ginčo eismo įvykio Automobilis buvo apžiūrėtas, surašytas 2021 m. gegužės 24 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokolas. Nustatyta, kad kaip liudytoja byloje apklausta Automobilį vairavusi I. L. nurodė, jog po ginčo eismo įvykio ir iki šio Automobilio remonto 2021 m. liepos mėn. kitų eismo įvykių nebuvo, taip pat nurodė, kad kiti asmenys minėtos transporto priemonės nevairavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kartu įvertino ir duomenis, kad Automobilis nuosavybės teise priklauso I. L. darbdavei UAB „Arijus“, transporto priemonė apdrausta, nebuvo pasibaigęs garantinis laikotarpis, todėl nėra pagrindo vertinti, kad tokiu atveju, jei būtų įvykęs kitas eismo įvykis, kurio metu atsirastų galinės važiuoklės gedimai, būtų tikslinga tokį faktą nuslėpti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip liudytojas apklaustas už ginčo automobilio remontą atsakingas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas M. N., duodamas paaiškinimus byloje dėl Automobilio apgadinimų, patvirtino, kad tuo metu, kai transporto priemonė atvažiavo atlikti remonto, papildomų išorinių defektų, nei numatyta pradinėje sąmatoje, nebuvo.

31. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino civilinėje byloje pateiktos Automobilio ratų suvedimo ataskaitos. Apeliantės vertinimu, šis rašytinis įrodymas nepatvirtina, jog ratų suvedimo nebuvo galima atlikti išimtinai dėl to, kad galinė važiuoklė nukentėjo nuo ginčo eismo įvykio. Apeliantė pažymi, kad Automobilio ratų suvedimo ataskaitoje nėra pateikiama jokia informacija, jog ratų suvedimas negalimas, be to, ataskaitoje yra pateikta išvada, kad viena ar daugiau reikšmių neatitinka specifikacijų, tai galėjo lemti padangos susidėvėjimas, manipuliavimo ir saugos problemos.

32. Vertinant nurodytus apeliantės argumentus nustatyta, kad liudytojas M. N. pateikė išsamius paaiškinimus dėl Automobilio ratų geometrijos patikros organizavimo šiuo atveju, pažymėjo, kad 2021 m. gegužės mėn. apžiūros metu automobilis buvo važiuojantis, ant ratų geometrijos patikros stendo nebuvo tikrinamas ir buvo tikrinamas 2021 m. liepos mėn., kadangi reikėjo atlikti ratų geometrijos patikrą po atliktų remonto darbų; pažymėjo, kad svarbu yra tai, jog ratų geometrijos patikra būtų atlikta remonto pabaigoje. Minėtas liudytojas, duodamas paaiškinimus, taip pat nurodė, kad pažeidimai negalėjo atsirasti 1,5 mėn. eksploatuojant transporto priemonę dėl Automobilio ratų suvedimo ataskaitoje nurodytų priežasčių (padangos susidėvėjimas, manipuliavimo ir saugos problemos). Minėtas liudytojas pateikė paaiškinimus, kad galinėje važiuoklėje yra tik dvi detalės, kurias galima pakeisti (galinės važiuoklės ašelė ir rėmas); ant ratlankio ir kėbulo nebuvo papildomų defektų, lyginant su nustatytais pradinės apžiūros metu, dėl to ir buvo priimtas sprendimas, kad pažeidimai yra kilę dėl ginčo įvykio, kadangi atliekant ratų geometriją matėsi, jog neatitinka parametrai; taip pat nurodė, kad, pavyzdžiui, dėl įvažiavimo į duobę tokio pobūdžio pažeidimas galėjo atsirasti.

33. Apeliantė akcentuoja tai, kad 2021 m. gegužės 24 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokole buvo pažymėta, kad galinis kairės pusės rato diskas tik remontuojamas, o ne keičiamas. Nustatyta, kad šiuo aspektu liudytojas M. N. savo paaiškinimuose nurodė, jog iš fotonuotraukų matoma, kad aliuminis yra perpjautas, tai ne nubrozdinimas, ratas sugėrė smūgį; matoma, kad buvo smūgis į ratlankį, į ratą, dėl to po keitimo atliko rato geometrijos patikrą. Minėtas liudytojas nurodė, kad tokie ratlankiai neremontuojami, jie yra keičiami, ir pateikė paaiškinimus, jog (duomenys neskelbtini) servisas atliktiems darbams turi suteikti garantiją, Automobilis tuo metu turėjo garantiją ir remontas buvo atliktas laikantis gamintojo normatyvų.

34. Įvertintina ir tai, kad byloje kaip liudytojas apklaustas G. U. taip pat nurodė, kad sutinka su remonto darbus ir patikrinimą atlikusio serviso išvada, kadangi buvo atliekamas remontas, buvo atlikti papildomi veiksmai, nustatyti papildomi defektai. Pažymėjo, kad kadangi pirminės apžiūros metu buvo nustatyta, jog smūgis kliuvęs ir galiniam ratui, buvo akivaizdu, jog priežastinis ryšys su eismo įvykiu tikrai yra galimas. Šis liudytojas nurodė, kad, jo vertinimu, transporto priemonės ratų suvedimo ataskaitos duomenys yra susiję su ginčo eismo įvykiu, o atskaitoje nurodytos priežastys gali būti standartinis sistemos įrašas. Nurodė, kad nuokrypis yra ne toks reikšmingas, kad vairuotojas jį pajaustų, dėl to nemano, kad automobilio naudojimas galėjo lemti papildomą sugadinimą ar jau atsiradusį sugadinimą pakaboje ir važiuoklėje padidinti ar sumažinti.

35. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. gegužės 24 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokolo duomenys (nurodant, kad apgadintas galinis kairės pusės sparnas, galinis kairės pusės slenksčio ir statramsčio kampas, galinis kairės pusės rato diskas, galinės kairės pusės durys) ir byloje pateiktos apgadinimų fotonuotraukos patvirtina, transporto priemonės apgadinimus galinėje kairėje automobilio dalyje. Liudytojas G. U. nurodė, kad iš fotonuotraukų matoma, jog smūgis buvo į galines dureles, į galinę arką ir galinį ratą, smūgis pakankamai gilus. Iš byloje esančio 2021 m. gegužės 31 d. G. U. elektroninio laiško M. N. duomenų matyti, kad buvo suderinta pateikta remonto darbų sąmata, taip pat buvo pateikta užklausa dėl sąmatoje nurodyto reikalingo galinės pakabos remonto ir prašoma pridėti aktualių fotonuotraukų su važiuoklės ir pakabos defektais. Byloje pateiktas 2021 m. liepos 8 d. M. N. elektroninis laiškas su duomenimis, jog žalų centrui išsiųsta pakoreguota sąmata, pridėtos nuotraukos ir nurodyta, jog nuo smūgio pažeistas galinės važiuoklės rėmas, negalima atlikti ratų geometrijos, reikalingas papildomų dalių keitimas.

36. Apeliantė, teigdama, jog 2021 m. liepos 19 d. transporto priemonės apžiūros akte nurodyti Automobilio apgadinimai yra tokie, jog jie iš karto būtų buvę atskleisti ir nustatyti pirminės apžiūros metu, nes tokie defektai iš karto pasireiškia transporto priemonės valdyme, nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Apeliantė remiasi aplinkybe, kad 2021 m. liepos 19 d. PVM sąskaita faktūra išrašyta tą pačią dieną, kai surašytas ir 2021 m. liepos 19 d. transporto priemonės apžiūros protokolas, taip pat aplinkybe, kad draudimo bendrovės darbuotojas G. U. patvirtino, jog surašydamas 2021 m. liepos 19 d. Transporto priemonės techninės apžiūros protokolą transporto priemonės neapžiūrėjo ir rėmėsi tik remontą atlikusios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis. Tačiau apeliantė nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės keliamas abejones, kad jos akcentuojami papildomai nustatyti Automobilio defektai negalėjo atsirasti dėl ginčo eismo įvykio smūgio pobūdžio, o galėjo atsirasti dėl kitų aplinkybių ar eismo įvykių. Apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą abejoti 2021 m. liepos 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. HKLD0001144 nurodytų darbų reikalingumu.

37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir šalims buvo pasiūlyta spręsti klausimą dėl ekspertizės atlikimo ar specialisto išvados pateikimo. Nors apeliantė pažymi, kad prašė skirti ekspertizę šioje civilinėje byloje, tačiau pati apeliantė taip pat nurodo, jog ji pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad atlikti tokios rūšies ekspertizės Lietuvos Respublikoje nėra techninių galimybių. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Apeliantė apeliaciniame skunde nesiremia tokiomis aplinkybėmis, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovės teikiami įrodymai buvo nepagrįstai nepriimti ar galbūt kitaip apribotos jos galimybės naudotis savo procesinėmis teisėmis teikti byloje įrodymus (CPK 42 straipsnis).

39. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutikimą su tuo, kad dėl eismo įvykio kilo būtinybė atlikti tam tikrus 2021 m. gegužės 25 d. Remonto sąmatoje nurodytus Automobilio remonto darbus, grindžia argumentais, kad bylos nagrinėjimo metu apklaustas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nesugebėjo paaiškinti, kodėl būtent reikėjo dažyti transporto priemonės priekines dureles, atlikti įvairius kitus darbus, kuriuos ginčijo atsakovė, todėl, apeliantės vertinimu, ieškovas neįrodė, kad visi Automobilio remonto darbai yra priežastiniu ryšiu susiję su 2021 m. gegužės 20 d. eismo įvykiu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

40. Nustatyta, kad teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytojas M. N. pateikė paaiškinimus dėl atsakovės kvestionuojamų darbų atlikimo ir poreikio juos atlikti. Liudytojas M. N. paaiškino, kad po remonto turi grąžinti tokį automobilį, koks buvo prieš avariją, neturi skirtis nei spalva, nei tonai, nei atspalvis; nurodė, kad buvo dažoma pagal gamyklos spalvos kodą, lakuojant gretimą detalę, taip pat paaiškino, kad priekinės kairės pusės durys buvo tik išardytos ir tik nulakuotos. Minėto liudytojo pateikti paaiškinimai pagrindžia tai, kad kitų darbų, su kuriais nesutinka atsakovė, atlikimo poreikį techniškai nulėmė atliekami galinės arkos tempimo darbai, kairės pusės galinio sparno remonto ir dažymo darbai. Liudytojas M. N. nurodė, kad naudojama „Audatex“ žalų apskaičiavimo programa, ten surašytos visų darbų normos ir vertės, programoje pažymimos reikiamo atlikti darbo pozicijos ir programa pati apskaičiuoja, kokie ardymo darbai turi būti atlikti, pagal gamintojo reikalavimus; pažymėjo, kad šioje programoje sąvokos išverstos iš užsienio kalbos, dėl to jos gali būti ne visai tikslios. Minėto liudytojo paaiškinimai pakankamai detalūs ir nuoseklūs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad panašius paaiškinimus dėl nurodytų atsakovės ginčijamų darbų pateikė ir liudytojas G. U..

41. Apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl atsakovės ginčijamų 2021 m. gegužės 25 d. Remonto sąmatoje nurodytų Automobilio remonto darbų būtinumo ir šios ieškovo ieškinio reikalavimo dalies pagrįstumo padarė įvertinęs visumą byloje esančių įrodymų. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ir nesudaro pagrindo padaryti priešingą išvadą, nei padaryta priimant skundžiamą teismo sprendimą.

42. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakęs dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai nepasisako.

43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, pagrįstai pripažino, jog ieškovo prašomas priteisti 3 020,97 Eur dydžio žalos (nuostolių) atlyginimo dydis yra įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, o ieškovo nurodomas aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų kitų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį ir iš atsakovės priteisė 3 020,97 Eur žalos (nuostolių) atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovas nepateikė duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.