- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- e2-342-880/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00407-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- S. P., E. Š.
- Kategorijos
- 3.2.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Agnei Bajarūnaitei, Gražinai Bitvinskienei, Simonai Andrijauskaitei,
dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai, Rimantui Skuratovič, Ingridai Petrulienei, Jekaterinai Chochlanovai,
ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Camur“ atstovei Giedrei Vaičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Camur“ ieškinį atsakovams E. Š. ir S. P. dėl žalos padarytos valdymo organų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Camur“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo E. Š. priteisti 152 849 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Ieškinyje nurodo, kad:
1.1. 2022 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta UAB „Camur“ bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Giedrė Vaičienė. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 27 d.
1.2. 2022 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos nutartimi patvirtintas BUAB „Camur“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 137 317,27 Eur sumai, o 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Camur“ patikslintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas 152 849 Eur sumai.
1.3. 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismui nutartimi iškėlus UAB „Camur“ bankroto bylą, E. Š. iš karto tą pačią dieną perleido UAB „Camur“ akcija S. P. ir paskyrė jį direktoriumi. Tokiu būdu tyčiniais savo veiksmais E. Š. išvengė atsakomybės perduoti visus UAB „Camur“ dokumentus, turtą, nemokumo administratorei, taip pat dalyvauti bankroto procese.
1.4. Buvęs UAB „Camur“ direktorius E. Š. matydamas savo vadovavimo laikotarpiu, kad nuo 2021 m. kovo 25 d. UAB „Camur“ negali atsiskaityti su kreditoriais, privalėjo kreiptis į teismą su prašymu iškelti bendrovei bankroto bylą, kad įmonė negali tinkamai vykdyti veiklos, nes nebeturi piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau jis priešingais įmonės veiklai veiksmais 2022 m. rugsėjo 14 d. perleido įmonę kitam asmeniui.
1.5. Iki šiol E. Š. neįvykdė nei 2022 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties įpareigojimų (perduoti UAB „Camur“ dokumentus ir turtą), nei 2023 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties įpareigojimų perduoti UAB „Camur“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat dokumentų ir turto perdavimo aktus.
1.6. BUAB „Camur“ bankroto bylos dienai neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti kreditoriams 152 849 Eur įsiskolinimus. Kadangi E. Š. nepateikė sudarytų su naujuoju akcijų savininku ir direktoriumi S. P., nei perduotų dokumentų sąrašų, nei perduoto turto sąrašų ir t.t., nežinoma, ar UAB „Camur“ akcijų perleidimo metu faktiškai turėjo pakankamai turto, kad galėtų padengti įsiskolinimus kreditoriams. Pardavus ieškovės akcijas, ieškovė jau seniai nevykdė jokios veiklos, nes nuo 2022 m. balandžio 21 d. neturėjo darbuotojų. Atsakovui E. Š. matant, jog jau nuo 2021 m. UAB „Camur“ esant nemokiai, neužkirto kelio jos įsiskolinimų augimui, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
1.7. Atsakovas laiku neinicijuodamas ieškovės bankroto bylos, privalo atlyginti žalą ieškovei, kurios dydis yra lygus ieškovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai (152 849 Eur).
Atsiliepimas
2. Atsakovas S. P. atsiliepime nurodė, kad jis jokių ryšių su UAB „Camur“ neturi. Niekada jokių sutarčių su E. Š. nepasirašinėjo, pirkimo-pardavimo sutarčių nesudarinėjo ir nepasirašinėjo. Jokios prieigos prie UAB „Camur“ įmonės dokumentų neturėjo ir neturi.
3. Atsakovas E. Š. atsiliepime prašė ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. 2022 m. rugpjūčio 24 d. S. P. tapo vieninteliu įmonės akcininku, o nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. jis tapo ir šios įmonės vadovu. Tiek akcijų perleidimas, tiek vadovų pakeitimas įmonėje buvo tinkamai nustatyta tvarka įregistruoti VĮ „Registrų centras“.
3.2. Priešingai negu teigia ieškovas, akcijų perleidimo sandoris buvo sudarytas dar iki nemokumo bylos iškėlimo (2022 m. rugpjūčio 24 d.), tuo tarpu UAB „Camur“ bankroto byla buvo iškelta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2722- 936/2022.
3.3. Naujajam įmonės vadovui ir akcininkui S. P. buvo perduoti visi įmonės dokumentai ir turtas. Šią aplinkybę patvirtina 2022 m. rugsėjo 21 d. turto ir įmonės dokumentacijos priėmimo – perdavimo aktas, pasirašytas E. Š. ir S. P..
3.4. Ieškovė nenurodo ir neįrodinėja vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momento ir įmonės nemokumo momento. Duomenys už 2020 m. ir 2021 m. patvirtina, kad tiek 2020 m., tiek 2021 m. įmonė finansinių sunkumų neturėjo.
3.5. Dėl to, jog įmonei nemokumo byla buvo iškelta 2022 m. rugsėjo 14 d., įmonės kreditoriai jokių papildomų nuostolių nepatyrė: tuometinis vadovas E. Š. jokių nuostolingų sandorių įmonės vardu nesudarė; nuo 2022 m. balandžio 21 d. buvo atleisti įmonės darbuotojai, todėl įmonė išvengė didėjančių įsiskolinimų Valstybiniam socialiniam draudimo fondui. Iki 2022 m. pabaigos įmonė turėjo gauti daugiau kaip 100 000 Eur (debitorinių įsiskolinimų grąžinimas), todėl E. Š. pagrįstai tikėjosi, kad visi įmonės įsiskolinimai kreditoriams bus padengti, įmonė sėkmingai galės tęsti savo veiklą toliau.
3.6. BUAB „Camur“ nemokumo administratorė tik abstrakčiai teigia, kad atsakovas E. Š. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nepagrįsdama to jokiais įrodymais. Ieškovės teiginiai, kad įmonės vadovai neperdavė bankroto administratorei įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, nėra pagrindas perkelti įrodinėjimo naštą atsakovui, nes dokumentų nebuvimas savaime nesukelia atsakovui atsakomybės už ieškovo nurodytą žalą dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo inicijavimo. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvimas taip pat nepreziumuoja įmonės nemokumo kažkuriuo konkrečiu momentu, įvykusiu tuo metu, kai įmonei vadovavo atsakovas E. Š..
3.7. Ieškovė iš viso neįrodinėja, kada įmonė tapo nemoki. Įmonės veikloje neišvengiamai atsiranda mokėtinų mokesčių tiek valstybės biudžetui, tiek verslo partneriams, tiekėjams (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, vertinant iš mokestinių prievolių kilusias skolas įmonės vadovo civilinės atsakomybės už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą požiūriu, pažymėtina, kad tokių skolų negalima laikyti prisiimtu įsipareigojimu aiškiai žinant, kad šie įsipareigojimai nebus įvykdyti dėl įmonės nemokumo. Taigi, neteisėtu veiksmu šiuo atveju galėtų būti laikomi įmonės vadovo sudaryti sandoriai, iš kurių atsirado ar padidėjo mokestinės prievolės, ar kiti konkretūs vadovo veiksmai. Tuo tarpu ieškovė šioje byloje tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovo atsakomybės šiuo aspektu nepagrindė. Vien faktas, kad atsakovo E. Š. vadovavimo metu susidarė įsiskolinimų, savaime nereiškia, kad būtent bankroto byloje patvirtintų reikalavimų dydžiu padidėjo įmonės skolos kreditoriams palyginus su trumpalaikiais įsipareigojimais, buvusiais iki atsakovo vadovavimo įmonei pradžios.
3.8. Vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį, turi būti vertinama įmonės skolų suma, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakingo asmens įmonės valdymo laikotarpiu. Turi būti nustatyta, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Tik nustačius šių dydžių skirtumą, galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Visos nurodytos aplinkybės yra fakto klausimas, tačiau jų ieškovas apskritai nenurodė ir neįrodinėjo.
4. 2023 m. lapkričio 7 d. atsakovas E. Š. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis kartu su nemokumo administratore Giedre Vaičiene bei antstoliu 2023 m. spalio 25 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) (į tą vietą, kur buvo palikti ir stovėjo S. P. perduoti UAB „Camur“ priklausantys automobiliai). Atvykus į vietą paaiškėjo, kad ten jau stovi tik vienas (automobilis AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Meistro pagalba atrakinus automobilį, jame buvo rasti UAB „Camur“ apskaitos ir veiklos dokumentai. Administratorei paprašius, E. Š. pasirašė dokumentų priėmimo – perdavimo aktą. Kitų UAB „Camur“ priklausančių automobilių buvimo vieta jam nežinoma.
5. 2023 m. gruodžio 15 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad perduoti UAB „Camur“ dokumentai yra už laikotarpį nuo 2019 m. iki 2021 m. pabaigos, tačiau neperduodi dokumentai už 2022 m., neperduota kasos knyga, kasos dokumentai už 2020-2022 m. 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Camur“ debitorių skolų neturėjo. Bendrovė bankroto bylos iškėlimo dienai ir įsiteisėjimo dienai pinigų banko sąskaitose neturėjo. E. Š. būdamas UAB „Camur“ vadovu nuo 2021 m. rugsėjo 18 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. per vienerius metus savo nesąžiningais veiksmais išėmė iš įmonės sąskaitos 269 600 Eur, tuo padarydamas žalą ieškovui ir kreditoriams. Nesant kasos knygos ir kasos dokumentų už 2020-2022 m. negalima patikrinti, kaip atsakovas E. Š. panaudojo šiuos pinigus įmonės veiklai, kodėl susidarė toks didelis bendrovės įsiskolinimas kreditoriams. E. Š. nėra perdavęs bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto, kurio vertė 16 531,75 Eur. Iš kartu su rašytiniais paaiškinimais teikiamų dokumentų matyti, kad E. Š. savo nesąžiningais veiksmais savo vadovavimo laikotarpyje iššvaistė 269 600 Eur išimdamas iš UAB „Camur“ banko sąskaitos, padarydamas didelę žalą UAB „Camur“ kreditoriams 152 849 Eur sumai.
6. 2024 m. kovo 22 d. ieškovė pateikė BUAB „Camur“ priklausančio turto sąrašą, turto vertinimą ir BUAB „Camur“ kreditorių susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, kad nemokumo administratorei perduotas jūrinis konteineris įvertintas 1 350 Eur, o jame esantis turtas - 1 860 Eur.
7. 2024 m. balandžio 25 d. atsakovas E. Š. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose, nurodė, kad jis surado BUAB „Camur“ konteinerius, kurie buvo perduoti atsakovui S. P.. 2024 m. sausio 25 d. vienas iš rastų konteinerių buvo atidarytas, aprodytas ir perduotas su visu viduje esančiu turtu BUAB „Camur“ administratorei. Kitas rastas ir ketintas perduoti konteineris su jame esančiu turtu perduotas, bet deklaratyviai – nepriimtas, nes bendrovės administratorė atsisakė jį priimti. Pažymėtina, kad atsisakius priimti atrastą bendrovei priklausantį turtą, turto „praradimu“ ieškovė savo pozicijos grįsti neturi teisės. Verta pastebėti, kad bankroto administratorė, viena vertus, teigia, kad jai nėra perduoti visi bendrovės dokumentai, kita vertus, atsisako priimti bendrovės turtą, nurodydama, kad neranda apie tokį turtą (tiksliau – konteinerį) informacijos perduotuose dokumentuose. Be to, svarbu ir tai, kad informacijos apie antrąjį konteinerį „neradimas“ turimuose bendrovės dokumentuose niekaip nepateisina bankroto administratorės atsisakymo priimti ir saugoti tame konteineryje atrastą bendrovės turtą. Tuo tarpu atsakovas E. Š., savaime suprantama, neturi teisės nei pasiimti atrastą turtą, nei turi pareigą turtu rūpintis ir / ar jį saugoti. Taip pat atsakovas atliko rašysenos objektų tyrimą, o pateikta ekspertinė išvada patvirtina, kad atsakovas E. Š. ėmėsi pastangų paneigti kito atsakovo išsakomą, tikrovės neatitinkančią poziciją, tačiau tiksliai nustatyti ar 2022 m. rugsėjo 21 d. datos UAB „Camur” priėmimo – perdavimo akte ranka pasirašė S. P. objektyviai nėra galima. Atsižvelgiant į tai, teigti, kad 2022 m. rugsėjo 21 d. priėmimo-perdavimo aktą pasirašė ne S. P. – nėra pagrindo.
8. 2024 m. rugsėjo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu BUAB „Camur“ nemokumo administratorė nurodė, kad jai perduotame jūriniame konteineryje dalis buvusio turto buvo įvertinta kreditorių susirinkimo ir parduota. Patvirtino, kad dar ne visas turtas yra įkainotas, jo kaina dar tik bus nustatoma šaukiamame kreditorių susirinkime ir bus toliau pardavinėjama.
9. 2024 m. teismo nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas ir nemokumo administratorė įpareigota iki 2024 m. spalio 28 d. (įskaitytinai) pateikti duomenis apie viso jai perduoto bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Camur“ turto vertę, o atsakovui E. Š. pasiūlyta pateikti įrodymus apie antrame jūriniame konteineryje buvusį BUAB „Camur“ turtą ir jo vertę, pateikiant turto sąrašą, apskaitos dokumentus, kuriuose fiksuotas atitinkamų daiktų įsigijimas, įsigijimo metu ir likutinę vertę.
10. 2024 m. spalio 25 d. nemokumo administratorė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Juose nurodė, kad 2024 m. kovo 22 d. kreditorių susirinkime jau buvo įvertintas ir patvirtintas visas UAB „Camur“ perimtas turtas, t. y. jūrinis konteineris su jame esančiu turtu. Jūrinis konteineris įvertintas 1 350 Eur, o naudotų ir nudėvėtų statybinių daiktų/įrankių vertė 1 860 Eur. Šis turtas buvo parduotas už 1 940 Eur: naudoti, nudėvėti statybiniai daiktai/įrankiai parduoti už 590 Eur sumą, o jūrinis konteineris 1 350 Eur. Tuo tarpu neparduoto turto (statybinių daiktų/įrankių) liko už 456,25 Eur sumą. Naujai sušauktas BUAB „Camur“ kreditorių susirinkimas spręs tolimesnio turto – naudotų, nudėvėtų statybinių daiktų/įrankių už 456,25 Eur sumą pardavimo tvarką, o nepardavus per nustatytą laikotarpį, šiuos įrankius nurašyti kaip nelikvidžius. Remiantis 2023 m. lapkričio 14 d. BUAB „Camur“ kreditorių susirinkimo priimtais nutarimais 2023 m. gruodžio 20 d. BUAB „Camur“ priklausanti transporto priemonė AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 50 Eur aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Taigi BUAB „Camur“ pardavė perimtą iš atsakovo E. Š. turtą iš viso už 1 990 Eur sumą. Pažymėjo, kad iš parduoto turto gautos 1 990 Eur sumos tik dalinai dengiamas nemokumo administratoriaus bazinis atlygis. Apibendrinant, atsakovo E. Š. perduoto BUAB „Camur“ pradinė bendra turto vertė sudarė 3 260 Eur (1 860 Eur naudoti statybiniai įrankiai + 1 350 Eur jūrinis konteineris + 50 transporto priemonė AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Faktinės bylos aplinkybės
11. Byloje nustatyta, kad UAB „Camur“ juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. birželio 5 d. Atsakovas E. Š. UAB „Camur“ vadovo pareigas ėjo nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d., kai buvo iškelta bankroto byla. Nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. UAB „Camur“ direktoriumi buvo paskirtas S. P.. Nuo 2022 m. rugpjūčio 24 d. bendrovės akcininkas – S. P..
12. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2722-936/2022 uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Camur“ iškelta bankroto byla, atsakovės nemokumo administratore paskirta Giedrė Vaičienė. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 27 d.
13. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi patvirtintas atsakovės BUAB „Camur“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 137 317,27 Eur sumai. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 23 d.
14. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi patikslintas BUAB „Camur“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 152 849 Eur sumai. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 10 d.
15. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi BUAB „Camur“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 29 d.
16. Nemokumo administratorė bendrovės ir jos kreditorių vardu pareiškė ieškinį buvusiam bendrovės vadovui E. Š. dėl žalos atlyginimo, atsakovui nevykdžius Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam.
III. Teismo konstatuojamos aplinkybės
Dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
17. Kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo atsakomybės jam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo yra išplėtota ir nuosekli. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatyme nustatyta civilinė atsakomybė ir vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022, 33 punktas).
19. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020).
20. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, bendrovei tapus nemokiai.
21. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016, 46 punktas; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022, 27 punktas).
22. Ieškovė nurodo, kad UAB „Camur“ tapo nemokia 2021 m. kovo 25 d., nes nuo to laiko yra neatsiskaičiusi su kreditoriais. Atsakovas E. Š. su šia pozicija nesutinka ir nurodo, kad įmonė net ir 2022 metais buvo moki.
23. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal UAB „Camur“ 2020 metų balanso duomenis (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), pateiktus Juridinių asmenų registrui, bendrovė 2020 metais turėjo iš viso 360 359 Eur vertės turto (11 649 Eur vertės ilgalaikio ir 346 891 Eur vertės trumpalaikio turto), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 235 403 Eur. Iš 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2020 bendrovės grynasis pelnas buvo 79 211 Eur. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad UAB „Camur“ 2020 m. vertinant duomenis pagal balanso testą nebuvo nemoki.
24. Nesant visų 2021-2022 m. UAB „Camur“ finansinės atskaitomybės dokumentų, neįmanoma tiksliai nustatyti bendrovės finansinės padėties 2021-2022 m. laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tikslinga nemokumo atskaitos tašku laikyti 2022 m. balandžio 21 d. kuomet UAB „Camur“ nebeliko darbuotojų, t. y. ji pradėjo nebevykdyti veiklos (tokios praktikos nustatant nemokumo momentą laikosi ir kiti teismai, pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-299-1120/2020).
25. Pažymėtina, kad kito nemokumo termino atsakovas E. Š. neįrodinėjo ir jokių finansinių dokumentų neteikė.
26. Taip pat pažymėtina, kad nors iš nemokumo administratorės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 25 d. UAB „Camur“ tapo skolinga OU „Aktiva Finants“ 133,89 Eur, 2021 m. birželio 29 d. – UAB Ekoliumenas 471 Eur, 2021 spalio 31 d. – UAB „TOI TOI Lietuva“ 1 067,72 Eur, 2021 m. lapkričio 30 d. - UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 945,49 Eur, 2021 m. gruodžio 30 d. - UAB „Makveža“ 2 999,79 Eur. Tai neįrodo, kad bendrovė nuo 2021 m. kovo 25 d. nebegalėjo atsiskaityti, o jos skolos viršijo turimą turtą. Priešingai iš 2020 metų įmonės balanso matyti, kad 2020 m. gruodžio 31 d., t y. mažiau kaip trys mėnesiai iki 2021 m. kovo 25 d. UAB „Camur“ turėjo 360 359 Eur vertės turto (11 649 Eur vertės ilgalaikio ir 346 891 Eur vertės trumpalaikio turto), per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 235 403 Eur, o grynasis pelnas buvo 79 211 Eur. Todėl nemanytina, kad aukščiau nurodyta 6 989,17 Eur skola kreditoriams iš esmės pakeitė įmonės finansinę padėtį ir bendrovė tapo nemoki. Be to, duomenys apie darbuotojus rodo, kad nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. įmonėje beveik kas mėnesį daugėjo darbuotojų (2021 m. 4 mėn. – 4 darbuotojai, 2021 m. 5 mėn. – 6 darbuotojai, 2021 m. 7 mėn. – 7 darbuotojai, 2021 m. 8 mėn. – 9 darbuotojai), o tai rodo, kad įmonė intensyviai vykdė veiklą. Šią aplinkybę patvirtina ir nemokumo administratorės pateikti 2021 m. preliminaraus balanso duomenys, pagal kuriuos nustatyta, kad bendrovė 2021 metais turėjo iš viso 487 397 Eur vertės turto (16 532 Eur vertės ilgalaikio ir 470 831 Eur vertės trumpalaikio turto), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 68 555 Eur. Iš 2021 metų preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2021 bendrovės grynasis pelnas buvo 79 211 Eur. Taigi, įmonė 2021 metais buvo moki.
Dėl neteisėtų vadovo veiksmų
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
28. Kaltė yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga visose valdymo organų civilinės atsakomybės bylose, tiek kai reikalaujama žalos, padarytos nepasiteisinusiais verslo sprendimais, atlyginimo, tiek pažeidus imperatyvias ir (ar) fiduciarines pareigas. Tačiau, priklausomai nuo to, kokius neteisėtus veiksmus atliko valdymo organo narys, gali skirtis jo kaltės forma.
29. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas specialusis įmonės vadovo civilinės atsakomybės pagrindas, skirtas kreditorių interesams, kai įmonė yra faktiškai nemoki, o akcininkų bei kreditorių interesai iš esmės išsiskiria, apsaugoti. Pagal teismų praktiką įmonės vadovo atsakomybė pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalį (buvusi ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) yra specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; kt.)
30. Teismų praktikoje konstatuota, kad nustatant kaltę kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą turi būti nustatytas didelis neatsargumas arba tyčia, už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies (šiuo metu aktuali norma - JANĮ 6 straipsnio 2 dalis) nuostatų nevykdymą) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Civilinei atsakomybei šiuo atveju atsirasti reikalingą paprasto neatsargumo kaltės formą lemia tai, jog pažeista imperatyvi įstatyme įtvirtinta pareiga. Žala padaroma paprasto neatsargumo forma, kai atsakovo veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes. Ši kaltės forma pripažįstama kasacinio teismo praktikoje, kai sprendžiama dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo dėl įstatyme įtvirtintos imperatyvios teisės normos pažeidimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymo, šiuo metu – JANĮ 6 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 45 punktas).
31. Pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad: priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą; nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
32. Atsakovas E. Š. UAB „Camur“ vadovo pareigas ėjo nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo. UAB „Camur“ nevykdant veiklos, neturint darbuotojų 2022 m. balandžio 21 d. vadovas E. Š. turėjo suprasti, kad įmonė yra nemoki ir, kad jis privalo inicijuoti įmonės bankroto procesą, tačiau neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, šiuo metu – JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą. Tokiu savo neveikimu atsakovas E. Š. atliko neteisėtus veiksmus, todėl jis atsakingas už laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2022 m. rugsėjo 14 d.) atsiradusius ir padidėjusius kreditorinius reikalavimus, kurių neįmanoma patenkinti likvidavus įmonės turtą.
Dėl žalos dydžio ir priežastinio ryšio dėl žalos atsiradimo
33. Žalos dydžio nustatymo specifika, kai ieškinys pareiškiamas buvusiam įmonės vadovui, pastarajam pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl nemokios bendrovės bankroto bylos iškėlimo, suformuota nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021, 42 punktas). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui ir (ar) dalyviui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vėluota inicijuoti bankroto bylą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020, 33 punktas).
34. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją.
35. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo E. Š. laiku nesikreipimo į bankroto bylos UAB „Camur“ iškėlimo papildomai padidėjo kreditorinių reikalavimų 152 849 Eur, tačiau įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas dėl kreditorinių reikalavimų esant nemokiai įmonei padidėjimo sutinka tik iš dalies. Kaip jau minėta, byloje buvo nustatyta, kad nemokumo momentu laikytina 2022 m. balandžio 21 d., todėl iki šios dienos buvę kreditoriniai reikalavimai į minėtą sumą nepatenka. Šiuo atveju iš 152 849 Eur reikia atimti: 1) VSDF Kauno skyriaus kreditorinį reikalavimą, nes įsiskolinimas buvo jau 2022 m. balandžio 5 d.; 2) VMI kreditorinį reikalavimą 80 237,82 Eur sumai, nes įsiskolinimas buvo jau 2022 m. vasario 28 d.; 3) UAB „Kesko Senukai Lithuania“ kreditorinį reikalavimą 945,49 Eur sumai, nes įsiskolinimas buvo jau 2021 m. lapkričio 30 d.; 4) UAB „Makveža“ kreditorinį reikalavimą 2 999,79 Eur sumai, nes įsiskolinimas buvo jau 2021 m. gruodžio 30 d.; 5) UAB „TOI-TOI Lietuva“ kreditorinį reikalavimą 1 067,72 Eur sumai, nes įsiskolinimas buvo jau 2021 m. lapkričio 30 d.; 6) UAB „Ekoliumenas“ kreditorinį reikalavimą 471 Eur sumai, nes įsiskolinimas buvo jau 2021 m. birželio 29 d.; 7) UAB „Modul LT“ kreditorinį reikalavimą 387,20 Eur sumai, nes įsiskolinimas buvo jau 2022 m. vasario 10 d.; 8) UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ kreditorinį reikalavimą 8 211,37 Eur sumai, nes įsiskolinimas buvo jau 2022 m. balandžio 5 d.; 9) OŪ „Aktiva Finants“ kreditorinį reikalavimą 133,89 Eur sumai, nes įsiskolinimas buvo jau 2021 m. kovo 25 d. ir 10) UAB „Nordstreet“ kreditorinį reikalavimą 45 000 Eur sumai, nes įsiskolinimas buvo jau 2022 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, po įmonės nemokumo momento laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 21 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. kreditoriniai reikalavimai dėl laiku neiškelto bankroto padidėjo 8 230,37 Eur (UAB „Tele2“ 5 320,37 Eur kreditorinis reikalavimas + BnP Finance 2 910 Eur kreditorinis reikalavimas).
36. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 8 230,37 Eur žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovei buvo perduota tik nedidelė dalis turto, kurio bendra vertė 3 260 Eur, šios sumos iš žalos atlyginimo atimti nėra pagrindo, nes ši suma netgi nepadengs nemokumo administratorės atlyginimo išlaidų ir iš jos nei kiek nebus skiriama kreditorinių reikalavimų tenkinimui.
37. Pažymėtina, kad nepagrįsti atsakovo E. Š. argumentai, jog dėl žalos atlyginimo jis neatsakingas, nes visą įmonės turtą, dokumentus ir akcijas perleido S. P., kuris įmonės turto neperdavė ieškovės atstovei. UAB „Camur“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui 2023 m. spalio 3 d. nutartimi konstatavus, kad S. P. nedisponuoja (ir nedisponavo) UAB „Camur“ dokumentais, turtu ir kita informacija, ta pačia nutartimi atsakovas E. Š. buvo įpareigotas per 15 dienų perduoti BUAB „Camur“ nemokumo administratorei visus UAB „Camur“ dokumentus ir turtą. Faktą, kad turtas ir finansinės atsakomybės dokumentai buvo perduoti S. P. paneigia BUAB „Camur“ bylą nagrinėjančio teismo paskirtos Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023-09-18 ekspertizės akto Nr. 11-1921 (23) išvada, pagal kurią ant turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašė ne S. P..
38. Nesudaro pagrindo mažinti žalos atlyginimo dydį ir atsakovo E. Š. nurodytos aplinkybės, jog nemokumo administratorė atsakė priimti jūrinį konteinerį su UAB „Camur“ turtu. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-413-936/2024 netenkino atsakovo E. Š. prašymo įpareigoti BUAB „Camur“ nemokumo administratorę perimti jūrinį konteinerį su jame esančiu turtu, nes E. Š. nepateikė dokumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad turtas ir konteineris priklausė UAB „Camur“ (e.b. T. VI, b.l. 148-151).
39. Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo E. Š. 8 230,37 Eur žalos, padarytos laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kitais pagrindais ieškovė žalos atlyginimo priteisti neprašė.
40. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, iš atsakovo E. Š. taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. balandžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl atsakovo S. P.
41. Kaip jau buvo minėta, nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. UAB „Camur“ direktoriumi buvo paskirtas S. P., t. y. S. P. direktoriumi tapo tik bankroto bylos iškėlimo dieną. Tačiau ieškinys reiškiamas už savalaikį bankroto bylos neiškėlimą, todėl šiuo atveju S. P. buvimas direktoriumi, net ir atmetus faktą, kad nėra įrodymų, jog jis buvo įmonės direktoriumi, nepatenka į žalos atsiradimo laikotarpį. Be to, nors ieškinys atsakovui S. P. pareikštas dėl žalos atlyginimo, ieškinyje nėra suformuluoto materialinio reikalavimo dėl žalos priteisimo iš S. P.. Teismas teismo posėdžio metu siūlė ieškovei atsakyti ieškinio S. P., tačiau ji su tuo nesutiko.
42. Tuo atveju, kai asmeniui nepareikštas materialinis teisinis reikalavimas, tačiau jis nurodytas atsakovu, laikoma, kad ieškinys yra su trūkumu, kuris turi būti šalinamas pirmosios instancijos teisme sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą (CPK 115 straipsnis 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 138 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinys be reikalavimo teisme nenagrinėjamas, tačiau tuo atveju, jeigu toks ieškinys vis dėlto buvo priimtas ir jo pagrindu iškelta civilinė byla, tai tokia civilinė byla (ar jos dalis) turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
43. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo priimtas ir nagrinėjamas, todėl bylos dalis dėl žalos atlyginimo iš atsakovo S. P. nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu. Šioje bylos stadijoje netikslinga bylą atsinaujinti ir nustatyti ieškinio trūkumus, nes tai užvilkintų pakankamai ilgai nagrinėjamą bylą, padidintų šalių bylinėjimosi išlaidas, o galutinis teisinis rezultatas nepasikeistų, nes, kaip jau minėta, S. P. nebuvo įmonės direktorius iki bankroto bylos iškėlimo, ieškovė jam jokių reikalavimų ieškinyje nereiškia, o baigiamosiose kalbose nurodė, kad jokios žalos priteisimo iš S. P. nereikalauja.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
45. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 138,32 Eur vykdymo išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, bei 230 Eur vertimo išlaidos.
46. Nors ieškinys patenkintas iš dalies, vis tik teismas sprendžia, kad ieškovei iš atsakovo E. Š. priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad E. Š. visos bylos nagrinėjimo metu teigė, kad jis visus BUAB „Camur“ finansinius dokumentus ir turtą perdavė S. P., dėl ko S. P. buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, o ieškovė dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų vertimu. Atsižvelgiant į tai, kad vėliau paaiškėjo, kad BUAB „Camur“ finansiniai dokumentai S. P. nebuvo perduoti, o juos turėjo atsakovas E. Š., teismo vertinimu teisinga, sąžininga ir protinga, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo E. Š..
47. CPK 96 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
48. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), valstybės naudai iš atsakovo E. Š. priteistinas 185,18 žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270, 306, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Iš atsakovo E. Š., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Camur“, juridinio asmens kodas 305181486, naudai priteisti 8 230,37 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų trisdešimties eurų 37 ct) žalos atlyginimą ir 368,32 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Iš atsakovo E. Š., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 185,18 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 18 ct) žyminio mokesčio.
Civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų S. P. atžvilgiu nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.