Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-11-29 · Byla Nr. TS-249-548/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-09-29Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-02Vilniaus apygardos teismas
  3. TS-249-548/2021Nutartis · 2021-11-29Kauno apylinkės teismas
  4. TS-49-753/2022Nutartis · 2022-04-07Kauno apylinkės teismas
  5. T-854-1150/2022Nutartis · 2022-10-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-29
Bylos Nr.
TS-249-548/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12787-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
A. G.
Byla Nr. TS- 249-548/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12787-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. lapkričio 29 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 31 d., pabaiga – 2023 m. kovo 30 d.

Anksčiau teismo teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, turi gyvenamą vietą, dirba, dengia finansinius įsipareigojimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu atliko užduočių sesiją ir lankė individualias konsultacijas, analogiškai atitinkančias 6-is narkotikų vartojimo prevencijos grupinius užsiėmimus. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašoma panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G.. Skunde nurodyta, jog nuteistasis subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, jis nuteistas už nusikaltimą, kuris priskiriamas prie sunkių tyčinių nusikaltimų. Kaip matyti nuteistasis teistas anksčiau tris kartus, o būdamas nuteistas, kai jam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, nesugebėjo išlaikyti tinkamo savo elgesio, toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Nors nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nebuvo baustas drausmine tvarka, o buvo skatintas vieną kartą, tai toks elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Nors skundžiamame nutarime nemažai yra nurodyta teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės, nuteistais elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo. Lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos. Taip pat nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, todėl turi būti atsižvelgta ir į tai.

Atsiliepimas

Teisme gautas nuteistojo A. G. atsiliepimas į prokurorės skundą, kuriuo prašo atmesti skundą. Atsiliepime nurodyta, kad prokuror4s skundas yra nepagrįstas, paremtas formaliais teiginiais, neatsižvelgta į tai, kad nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme. Prokurorė nebuvo su nuteistuoju susitikus, neturėjo su juo pokalbį, neturėjo galimybės tiesiogiai įvertinti pokyčių, jo pasikeitusios pasaulėžiūros, taip pat prokurorė nesikreipė į pataisos įstaigą dėl papildomos informacijos. Pasak pareiškėjo, prokurorės nuomonė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra suformuota vadovaujantis tik teismo nuosprendžiais, kuriais jis yra nuteistas, bei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, kas yra formalus požiūris priimant sprendimus, susijusius su laisvės atėmimo bausmės atlikimo formomis ir asmens laisvės suvaržymais. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas rodo pataisos įstaigos pasitikėjimą nuteistuoju. Taip pat prokurorė skunde nenurodo konkrečių teisės aktų pagal kuriuos yra laikoma, kad Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Prokurorė savo skunde labai hiperbolizuoja ir sureikšmina veiksnius įtakojusius nuteistojo elgseną iki bausmės atlikimo, todėl nepagrįstai menkina teigiamus pokyčius ir jo pastangas mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką. Prokurorės argumentai dėl neatliktos bausmės dalies yra nepagrįsti, nes jis yra baudžiamas pirmą kartą, laisvės suvaržymas ir laisvės atėmimo bausmės iš esmės skiriasi. Todėl šių bausmių poveikis negali būti lyginamas. Nuteistasis patyrė didelį šoką atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, o tai paskatino daryti pokyčius savo elgsenoje, Nuteistojo nuomone, jo sukaupta neigiama patirtis yra pakankamas pagrindas koreguoti gyvenimą ateityje taip, kad išvengtų panašių situacijų, kaip dabartinė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, lygtinį paleidimą taikantys subjektai gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei pažyma apie gautus vykdomuosius raštus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. G. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebuvo baustas, vieną kartą skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, dengia finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, A. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebaustas, tačiau tik vieną kartą skatintas. Pagal „OASys“ A. G. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio įvertinimo, atlikto 2021 m. balandžio 2 d., išliko nepakitusi, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (2-3 teistumai); bausmes vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; Narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; būdingas pernelyg geras, nepagristas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys, Negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatytas vertinant tiek A. G. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad A. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieno nusikaltimo, vieno iš jų – sunkaus, padarymu, anksčiau teismo teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime. Nuteistajam būdingas nenutrūkstamas dalyvavimas nusikalstamoje veikloje. Prie jo kriminalinio gyvenimo būdo prisidėjo ir asocialūs draugai. Nuteistasis dažnai vykdydavo nusikalstamas susijusias su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu turi didelių finansinių sunkumų, o laisvėje jis stokojo gebėjimų bei motyvacijos užsitikrinti stabilią finansinę padėtį, dažnai lėšų pragyvenimui gaudavo nelegaliu būdu. Taigi, nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jeigu nebus koreguojami, gali apsunkinti nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už narkotinių medžiagų turėjimą su tikslu platinti. Laisvėje nuteistasis vartojo narkotinę medžiagą – amfetaminą, vartojo dažnai – kas savaitę. Nors nuteistasis pripažįsta, kad vartojo narkotines medžiagas, tačiau kaip problemos nepripažįsta. Niekada negalvojo apie vartojimo nutraukimą ir jokiose programose susijusioje su priklausomybių prevencija dalyvauti noro neišreiškė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų vartojimas gali būti tiesiogiai susijęs su nusikalstama veikla. Kalbant apie nusikalstamas veikas, nuteistasis sutinka, kad dažniausiai elgiasi neapgalvotai ir impulsyviai, kartoja tas pačias klaidas, nepasimoko. Jo elgesys siejamas polinkiu veikti spontaniškai, dažniausiai neplanuotai bei orientuojantis į asmeninių poreikių (narkotinių medžiagų vartojimo, finansinės naudos siekimo) patenkinimą, dėl ko pasireiškia jo negebėjimas valdyti savo impulsų bei potraukių ir objektyviai įvertinti galimas rizikas bei tolesnes savo tokio elgesio pasekmes. Nuteistasis žvelgdamas atgal į šią situaciją dėl kurios atlieka laisvės atėmimo bausmę, nurodo: „nežinau, tikriausiai toliau vartočiau“, kas situacijos analizei trūksta kritiškumo. Taip pat nuteistasis suvokia, kad nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines pasekmes. Jam anksčiau ne visuomet pavykdavo sėkmingai identifikuoti problemas numatyti pasekmes. Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. G. neatliktos bausmės dalis (1 metai 5 mėnesiai 9 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2021 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam A. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis