Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Krepšinio arbitražo teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje Nr. 1720/21, suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga Krepšinio sporto klubas „Prienai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo M. Š. (toliau – ir pareiškėjas, treneris), atstovaujamo advokato A. P., prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Krepšinio arbitražo teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje Nr. 1720/21, kuriuo suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Krepšinio sporto klubo „Prienai“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo, klubas) įpareigotas sumokėti pareiškėjui 30 500 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už šią sumą nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki jos sumokėjimo, 3 156,36 Eur palūkanas, 1 500 Eur negrąžinamo žyminio mokesčio kompensaciją, 2 500 Eur sumokėto avanso už arbitražo išlaidas kompensaciją ir 2 000 Eur kaip įnašą į pareiškėjo teisines išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašo išduoti vykdomąjį raštą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

4. CPK 162² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl to, kad neatvyko vertėjas arba kad pareikštas priešieškinis, arba kad būtina išreikalauti naujus įrodymus, arba kai teismas pasiūlo dalyvaujantiems byloje asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, arba dėl kitų svarbių priežasčių (CPK 302 straipsnis).

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas atidėti teismo posėdį iki 2022 m. birželio 23 d., nesudaro pagrindo patenkinti tokio prašymo. Pareiškėjo prašymo dėl Krepšinio arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti išnagrinėjimui neturi reikšmės aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo 2022 m. birželio 16-17 d. turėtų gauti paramą, kurios dalis bus skirta dengti pareiškėjui pradelstos skolos daliai. Krepšinio arbitražo teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje sukels suinteresuotam asmeniui pareigą laikytis sprendime nustatytos skolos pareiškėjui grąžinimo tvarkos ir sudarys pagrindą pareiškėjui prašyti vykdomojo rašto išdavimo suinteresuotam asmeniui šios tvarkos nesilaikant. Sprendimo pripažinimui neturi reikšmės, kokia skolos dalis jau grąžinta ir ar yra pradelstų atlikti įmokų. Šios aplinkybės turi reikšmę tik vykdomojo rašto, pagal pripažintą Krepšinio arbitražo teismo sprendimą, išdavimui. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija netenkina suinteresuoto asmens prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo.

6. Užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas yra teisinės galios šiam sprendimui suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Tik pripažintas užsienio arbitražo sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata (įsiteisėjęs teismo sprendimas) galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 51 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato Niujorko konvencija (CPK 810 straipsnio 6 dalis, KAĮ 51 straipsnio 1 dalis).

7. Tiek pagal galiojančias CPK ir KAĮ nuostatas, tiek pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismui, sprendžiančiam užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo tokį sprendimą vykdyti klausimus, suteiktos aiškiai apibrėžtos arbitražo teismo sprendimo tikrinimo galios. Pirma, Niujorko konvencijos V straipsnyje numatytas baigtinis galimų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų sąrašas, todėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra reiškia Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014, 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017). Antra, net ir vertinant arbitražo teismo sprendimą remiantis Niujorko konvencijos V straipsnyje išvardytais pagrindais, teismo atliekamas vertinimas negali būti toks išsamus, kad prilygtų arbitražo teismo sprendimo ar kai kurių jame nagrinėtų klausimų peržiūrėjimui iš esmės. Taigi teismas, nagrinėjantis arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimą, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai aiškino ir taikė teisės normas ir pan.

8. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, kurie taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo atsiliepime neįrodinėja, kad egzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, todėl teisėjų kolegija šių pagrindų neanalizuoja, dėl jų nepasisako ir tikrina tik tai, ar neegzistuoja Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai, dėl kurių buvimo teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva), t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011).

9. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a) punkte nurodyta, kad arbitražo teismo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, kai ginčo objektas pagal šalies, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti arbitražo teismo sprendimą, įstatymus negali būti arbitražo dalykas. Suinteresuoto asmens teigimu, ginčas gali būti vertinamas kaip kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl negalėjo būti nagrinėjamas arbitraže.

10. KAĮ 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas.

11. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 2019 m. rugsėjo 1 d. sudarytą sportinės veiklos sutartį, kurios 10.2 punkte nustatyta, kad bet koks ginčas, kylantis dėl šios sutarties ar susijęs su ja, bus sprendžiamas Krepšinio arbitražo teisme (BAT) Ženevoje, Šveicarijoje, laikantis BAT arbitražo taisyklių, vieno arbitro, kurį paskirs BAT prezidentas. Pareiškėjas taip pat pateikė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens 2020 m. liepos 21 d. sudarytą sportinės veiklos sutartį, kurios 10.2 punkte nurodyta analogiška ankstesnės sutarties nuostata dėl ginčų sprendimo Krepšinio arbitražo teisme. Minėtų sutarčių 1.3 punkte sutarties šalys susitarė, kad sutarties prasme treneris teikia paslaugas klubui; šalys šia sutartimi nesukuria darbo teisinių santykių; ši sutartis nėra laikytina darbo sutartimi.

12. Minėtos sutarties nuostatos aiškiai parodo šalių valią nesukurti darbo teisinių santykių, o sukurti atlygintinų paslaugų teikimo teisinius santykius bei šių santykių metu kilusius ginčus spręsti Krepšinio arbitražo teisme (BAT) Ženevoje, Šveicarijoje, tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo ginčijo šalių sudarytą arbitražinį susitarimą. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Krepšinio arbitražo teismo sprendimo, suinteresuotas asmuo neginčijo, kad šalių ginčas nearbitruotinas. Pažymėtina ir tai, kad Krepšinio arbitražo teismas sprendime nurodė, jog arbitras įsitikino, kad šalių ginčas yra arbitražinis pagal arbitražą reglamentuojančius įstatymus (Šveicarijos tarptautinės privatinės teisės įstatymo 177 straipsnio 1 dalis).

13. Suinteresuotas asmuo teigia, kad profesionalus sportininkas laikytinas darbuotoju ir remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2664/2013.

14. Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagal šalių sutartis buvo laikomas suinteresuoto asmens klubo sportininkų treneriu, o ne sportininku, o šios sąvokos Lietuvos Respublikos sporto įstatyme (toliau – SĮ) apibrėžiamos skirtingai (SĮ 2 straipsnio 15 ir 25 dalys). Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2664/2013 nekonstatavo, kad profesionalus sportininkas laikytinas darbuotoju. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas ir profesionaliesiems sportininkams, kurie kreipiasi į teismą dėl teisinių santykių, susijusių su sportinės veiklos kontraktu ir ieškinio reikalavimai, susiję su užmokesčio pagal sportinės veiklos kontraktą priteisimu, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu, neapmokestinami žyminiu mokesčiu. Taigi, minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju trenerį ir klubą siejo darbo teisiniai santykiai.

15. Suinteresuotas asmuo, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2000, Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-579/2004 ir 2009 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-200/2009, teigia, kad bylose dėl sumų išieškojimo pagal sportinės veiklos sutartį, jos prilyginamos darbo sutartims. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad suinteresuotas asmuo selektyviai cituoja minėtose teismų bylose nurodytus išaiškinimus. Minėtose nutartyse konstatuota, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikomas ir profesionaliems sportininkams, nes pripažįstama, jog profesionaliam sportininkui pagal sportinės veiklos kontraktą, tai yra specifinė darbinė veikla; sportininkas už šią veiklą gauna užmokestį, kuris iš esmės yra jo pragyvenimo šaltinis; taip pat jis privalo paklusti sporto klubo nustatytai vidaus (darbo) tvarkai. Taigi, minėtose nutartyse nekonstatuota, kad profesionalus sportininkas prilyginamas darbuotojui, tačiau konstatuojama, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikytinas ir profesionaliesiems sportininkams, kurie kreipiasi į teismą dėl teisinių santykių, susijusių su sportinės veiklos kontraktu.

16. Pagal SĮ 10 straipsnio 1 dalį sportininkui, treneriui ar teisėjui atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo arba sporto veiklos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas. Sporto veiklos sutartyje gali būti ir kitų sutarties šalių sutartų sąlygų.

17. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad profesionaliam sportininkui sportas yra atitinkamos specifinės rūšies darbo veikla, už kurią sportininkas gauna darbo užmokestį, tačiau, esant sutarčiai, sudarytai laikantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo (šiuo metu SĮ) nuostatų, darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2000). Profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, būdingas civiliniams, o ne darbo teisiniams santykiams. Sporto teisiniams santykiams nebūdingi ir kiti darbo teisinių santykių bruožai – pavaldumas, darbo sutarties nutraukimo ribojimai, garantijos darbuotojams, teisė į atostogas ir kt. – tai sporto teisiniuose santykiuose yra šalių susitarimo dalykas. Profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose, skirtingai nuo darbo santykių, vyrauja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, be to, sportinės veiklos sutartims būdingos kitos sąlygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan. Tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą savo esme pirmiausia prie paslaugų sutarčių. Tik tais atvejais, kai sportinės veiklos sutartyje susitariama, kad tokia sutartis kartu yra ir darbo sutartis, arba kai pagal tokios sutarties sąlygas akivaizdžiai šalys sukuria darbo teisinius santykius, tokia sutartis kvalifikuotina kartu ir kaip sukurianti darbo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2011).

18. Sutarties teisinį kvalifikavimą kaip sportinės veiklos ar darbo sutarties lemia jos turinys, t. y. joje išdėstytų sąlygų visuma, iš kurios galima spręsti apie sutarties teisinį kvalifikavimą. Jei sportinės veiklos sutartis pagal jos sąlygas neprilyginta darbo sutarčiai, tai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus profesionalaus sporto santykiai nėra pripažįstami darbo santykiais, o laikomi atskira pagal sporto veiklos sutartis susiklostančių teisinių santykių rūšimi, reglamentuojama specialiojo įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-684/2019).

19. Kaip matyti iš sutarčių turinio, suinteresuotasis asmuo pareiškėjui buvo nustatęs vidaus tvarką, kurios šis privalėjo laikytis, pareigas, už kurių tinkamą vykdymą yra numatytas honoraras ir kt., dėl to teisėjų kolegija iš dalies sutinka, kad susiklostę šalių tarpusavio santykiai turi tam tikrų darbo teisinių santykių požymių, tačiau, įvertinus visas bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, jie nėra pripažintini darbo santykiais, o laikytini atskira pagal šalių sudarytas sporto veiklos sutartis susiklosčiusių teisinių santykių rūšimi.

20. Pažymėtina, kad sutartyse nurodytas mokėtinas užmokestis ir jo mokėjimo tvarka už 2019/2020 m. ir 2020/2021 m. sporto sezonus, pareiškėjui galimos skirti baudos, premijos, prizai, suinteresuoto asmens įsipareigojimai pareiškėjui (apgyvendinimo, transporto, aprangos suteikimas ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei nurodytą teismų praktiką tokio turinio sutartys, kokios buvo sudarytos suinteresuoto asmens ir pareiškėjo, nėra laikomos darbo sutartimis, o jų pagrindu atsiradę teisiniai santykiai nepripažįstami darbo teisiniais santykiais, o laikytini specifiniais sporto veiklos santykiais, iš kurių kilę ginčai pagal KAĮ nuostatas gali būti nagrinėjami arbitraže.

21. Įvertinusi minėtas sutarčių nuostatas teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens ginčas dėl minėtų sutarčių vykdymo galėjo būti nagrinėjamas arbitraže. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą Lietuvos Respublikoje remiantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje a) punkte nurodytu pagrindu, jog ginčo objektas pagal pripažįstančios valstybės, tai yra Lietuvos, įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas.

22. Vadovaujantis Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punktu, užsienio arbitražo sprendimą gali būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti tuo atveju, kai to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.

23. Kaip matyti iš prašomo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Krepšinio arbitražo teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo byloje Nr. 1720/21, minėtu sprendimu patvirtinta pareiškėjo ir suinteresuoto asmens taikos sutartis. Minėtu sprendimu suinteresuotas asmuo įpareigotas pareiškėjui nustatytu grafiku sumokėti 30 500 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už šią sumą nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki jos sumokėjimo, 3 156,36 Eur palūkanas, 1 500 Eur negrąžinamo žyminio mokesčio kompensaciją, 2 500 Eur sumokėto avanso už arbitražo išlaidas kompensaciją ir 2 000 Eur kaip įnašą į pareiškėjo teisines išlaidas.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-969/2019). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008). Kasacinio teismo atlikta užsienio valstybių teismų praktikos, aiškinant Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b) punkte įtvirtintos viešosios tvarkos sampratą, analizė patvirtina, jog tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek ir užsienio teismų praktika šiuo klausimu iš esmės sutampa ir lemia itin siaurą tarptautinės viešosios tvarkos išlygos aiškinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus apie viešosios tvarkos sampratą, aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad prašomas pripažinti ir leisti vykdyti Krepšinio arbitražo teismo sprendimas prieštarautų viešajai tvarkai, nenustatė. Be to, Krepšinio arbitražo teismas prašomame pripažinti ir leisti vykdyti sprendime konstatavo, kad byloje nėra požymių, rodančių, kad šalių sudaryta taikos sutartis prieštarauja tarptautinei viešajai tvarka.

26. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta Niujorko konvencijos V straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų arbitražo teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad Krepšinio arbitražo teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimas byloje Nr. 1720/21 yra pripažintinas ir leidžiama jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

27. Suinteresuoto asmens teigimu, pagal Krepšinio arbitražo teismo sprendimo 4 straipsnį šiai dienai pradelsta skolos dalis yra tik pagal 2022 m. kovo 30 d., 2022 m. balandžio 30 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. mokėjimus, o kitų mokėjimų terminai, kurie prasideda 2022 m. rugsėjo 30 d. ir baigiasi 2022 m. gruodžio 30 d. dar nėra suėję ir suinteresuotas asmuo dar neturi prievolės jų mokėti, todėl vykdomasis dokumentas galėtų būti išduodamas tik dėl skolos išieškojimo tai sumai, kuri nebuvo sumokėta iki 2022 m. gegužės 30 d.

28. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Krepšinio arbitražo teismo sprendimas, šia nutartimi jį pripažinus ir leidus vykdyti, nesukuria suinteresuotajam asmeniui prievolės sumokėti visą sprendime nurodytą sumą. Pagal sprendimu patvirtintos taikos sutarties nuostatas, pareigą mokėti sutartas sumas pareiškėjui atsiranda suėjus nurodytam konkrečios sumos sumokėjimo terminui. Be to, pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, teismas išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Taigi, šiuo atveju pareiškėjui galėtų būti išduodamas vykdomasis raštas tik dėl tos Krepšinio arbitražo teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties dalies, kuri nebuvo įvykdyta. Todėl suinteresuoto asmens interesus apsaugo vykdomojo rašto išdavimą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį reglamentuojanti CPK 646 straipsnio 3 dalis (CPK 813 straipsnio 4 dalis).

29. Pareiškėjas prašyme, be kita ko, prašo išduoti vykdomąjį raštą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme nenurodė, kokia Krepšinio arbitražo teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties dalis nėra įvykdyta, o, kaip jau minėta, pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, teismas išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Pareiškėjas, siekdamas vykdomojo rašto išdavimo, turi pateikti atskirą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 646 straipsnio 1 dalis), kuriame, be kita ko, turi konkrečiai nurodyti, kokia Krepšinio arbitražo teismo sprendimu patvirtintos taikos sutarties dalis neįvykdyta, o toks pareiškėjo prašymas būtų nagrinėjamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

30. Patenkinus prašymą pripažinti bei leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Krepšinio arbitražo teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje Nr. 1720/21, pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis), kadangi suinteresuoto asmens pozicija, išreikšta atsiliepime, vertintina kaip prieštaraujanti prašymui. Pareiškėjas nurodė ir pagrindė, kad patyrė 399,30 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat patyrė 130 Eur vertimo išlaidas.

31. Pareiškėjo 399,30 Eur išlaidos teisinėms paslaugoms neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų tokių paslaugų maksimalių dydžių, todėl gali būti priteistos. Išlaidos dokumentų vertimui (130 Eur) taip pat laikytinos būtinomis ir pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl pareiškėjui iš suinteresuoto asmens iš viso priteistina 529,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 811¹, 813 straipsniais, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Krepšinio arbitražo teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje Nr. 1720/21 ir leisti jį vykdyti.

Priteisti pareiškėjui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Krepšinio sporto klubo „Prienai“, juridinio asmens kodas 193300288, 529,30 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per 30 dienų gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.