Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. K. ir M. K. pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, suinteresuoti asmenys SIA „B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, uždaroji akcinė bendrovė SOHO Group, Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė „LSV Intergroup“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, todėl naikintina.

19. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

21. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

22. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas nemokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

23. Pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vieno kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus. Taigi fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus, t. y. ieškoti skirtingų interesų pusiausvyros.

24. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas. Tokiam asmeniui nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, kartu bus pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.

25. Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per pirmiau nurodytą fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises.

26. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, tai planas teikiamas teismui tvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatymo nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad paprastai, nesant akivaizdžių plano trūkumų ar įstatymų imperatyvų pažeidimo, teismas turėtų patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nesutikimo priežasčių arba nesutikimo priežastys nesusijusios su plano projektui nustatytais reikalavimais, tai įstatyme nenustatyta tokio plano tikslinimo galimybė, jis iš karto teikiamas teismui tvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Teismo nutartis tokiu atveju priimama žodinio proceso tvarka (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis). Spręsdamas klausimą, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai L. K. ir M. K. pateikė patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą administratoriui, o šis 2021 m. birželio 15 d. parengė išvadą ir sušaukė kreditorių susirinkimą dėl pritarimo patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditoriai Luminor Bank, AS, UAB „B2Kapital“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė pastabas dėl plano. Kreditorius Luminor Bank, AS, nurodė, kad balsuojama „už“ su pastaba, be jos balsavimas „už“ negalimas. Kreditorė UAB „B2Kapital“ nurodė, kad mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditorių interesus, kadangi jame numatyta dengti pirmąja eile kreditorių bankrutuojančių asmenų nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo įsiskolinimas, kuris priteistas fiktyviai, siekiant išvengti finansinių įsipareigojimų dengimo kreditoriams. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ nurodė, kad bankrutuojantys asmenys neatsižvelgė į kreditorės pastabas dėl pirmąja eile tenkintinų bankrutuojančių asmenų nepilnamečių vaikų kreditinių reikalavimų. Mano, kad nemokumo atkūrimo plane numatyta kreditinių reikalavimų tenkinimo tvarka pažeidžia kitų kreditorių teises. 2021 m. birželio 28 d. įvykusiame pareiškėjų kreditorių susirinkime nuspręsta nepritarti pareiškėjų patikslintam mokumo plano projektui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai atsižvelgė į kreditoriaus Luminor Bank, AS, pastabas, tačiau netikslino plano projekto pagal kreditorių UAB „B2Kapital“ ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabas, nemokumo atkūrimo plano projektą pateikė teismui tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjų L. K. ir M. K. bankroto administratoriaus prašymą ir patvirtino bankrutuojančių fizinių asmenų patikslintą mokumo atkūrimo planą.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, gavęs planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, turi patikrinti tokio atsisakymo pritarti priežastis.

29. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. birželio 2 d. įvyko pirmasis L. ir M. K. kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai išreiškė nepritarimą fizinių asmenų parengtam mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius pateikė šias pastabas: 1) plano 4-oje dalyje turėtų būti nurodoma, kad abu fiziniai asmenys mokės įmokas kreditoriui, o ne tik M. K.; 2) bankroto administravimo išlaidos turėtų sudaryti 100,00 Eur su PVM. Kreditorė UAB „B2Kapital“ pateikė pastabą, kad, jos nuomone, plane nesąžiningai nurodyti bankrutuojančių fizinių asmenų vaikų kreditiniai reikalavimai. Nemokumo administratoriaus vertinimu, kreditorės UAB „B2Kapital“ pateikta pastaba prieštarauja Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2S-448-618/2021 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2FB-569-1071/2021.

31. Nepaisant bankrutuojančių fizinių asmenų atliktų mokumo atkūrimo plano patikslinimų, 2021 m. birželio 14 d. vykusiame kreditorių susirinkime dauguma kreditorių vėl išreiškė nepritarimą mokumo atkūrimo planui. Kreditoriai pateikė šias pastabas: 1) fizinių asmenų gaunamos pajamos yra nepakankamos būtiniesiems poreikiams patenkinti ir administravimo išlaidoms apmokėti, o tenkinti kreditinius reikalavimus lėšų nėra numatyta; 2) plane turėtų būti nurodoma, jog VMI prie LR finansų ministerijos kreditinis reikalavimas, kylantis iš administracinio teisės pažeidimo, nėra nurašomas; 3) nepateikta informacija, kokia suma už automobilį yra likusi neišmokėta, kada sutartis baigiasi; 4) bankroto administravimo išlaidų suma yra per didelė; 5) nenurodyta informacija apie numatomą vykdyti individualią veiklą.

32. Bankrutuojantys fiziniai asmenys, atsižvelgdami į kreditorių pastabas, atliko šiuos mokumo atkūrimo plano projekto patikslinimus: 1) plano 8-oje dalyje sumažino savo būtinųjų poreikių tenkinimui numatomą skirti sumą nuo 820,00 Eur/mėn. iki 700,00 Eur/mėn.; 2) plano 13-oje dalyje numatė, jog kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui kas mėnesį skirs ne mažesnę kaip 80,00 Eur sumą (kas pusmetį ne mažiau kaip 480,00 Eur); 3) plano 13-oje dalyje nurodė, kad likusi nepatenkinta VMI prie LR finansų ministerijos finansinio reikalavimo dalis (kylanti iš administracinio nusižengimo) nebus nurašoma; 4) plano 5-oje ir 10-oje dalyse nurodė papildomą informaciją apie sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį. Pažymėjo, kad nemokumo atkūrimo plane numatyta bankroto administravimo išlaidų sąmata buvo sumažinta po pirmojo kreditorių susirinkimo. Taip pat fiziniai asmenys nenurodė informacijos apie numatomą vykdyti individualią veiklą, kadangi jos nevykdo. Jeigu fiziniai asmenys planuos pradėti vykdyti individualią veiklą, jie tikslins mokumo atkūrimo plano projektą.

33. 2021 m. birželio 28 d. įvyko dar vienas bankrutuojančių fizinių asmenų kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai pateikė pastabas. Kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir UAB „B2Kapital“ nurodė, kad fiziniai asmenys neatsižvelgė į kreditorių pastabas ir plane nenumatė lėšų antrosios eilės kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui. Kreditorius Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrius nurodė, kad naujos kreditavimo sutarties užbaigus bankroto bylą su fiziniais asmenimis sudaryti negalės, ir pabrėžė, kad galioja jau sudaryta kredito sutartis. Bankrutuojantys asmenys patikslino savo mokumo atkūrimo plano 12-ąją dalį pagal kreditoriaus Luminor Bank, AS, Lietuvos skyriaus pastabas. Kitų kreditorių pastabas fiziniai asmenys laikė nepagrįstomis.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patvirtino bankrutuojančių asmenų – L. K. ir M. K. – patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, pateiktą 2021 m. birželio 28 d. kreditorių susirinkimui tvirtinti.

35. Kreditorė (apeliantė) UAB „B2Kapital“, kurios reikalavimai sudaro 40,38 procentų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, nesutiko su patikslintu mokumo atkūrimo planu, motyvuodama tuo, kad išlaikymo skola, tenkintina pirmąja eile, yra fiktyvi, pažeidžianti kitų kreditorių teises. Mano, kad plane turėtų būti numatytos lėšos ir antrosios eilės kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.

36. Nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė, be kita ko, nurodo, kad mokumo atkūrimo plane išlaikymo įsiskolinimas nurodomas kaip abiejų bankrutuojančių asmenų prievolė, tačiau išlaikymas yra priteistas tik iš M. K.. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.

37. Pažymėtina, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė nei procesinės teisės normų, nei įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimo reglamentuojančių teisės normų. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nenurodė jokių teisinių motyvų, pagrindžiančių skundžiamos nutarties neteisėtumą ir (ar) nepagrįstumą.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus ir jų pagrindu darant išvadas, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis atskirajame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamoje nutartyje. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

39. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo kreditorių atsisakymo pritarti pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui priežastis, jas įvertino teisingam ginčo išsprendimui teisinio reglamentavimo kontekste ir argumentuotai, pagrįstai konstatavo, kad patvirtinus fizinių asmenų patikslintą mokumo atkūrimo planą nebus pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, o įgyvendinus teismui pateiktą tvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą bus užtikrinta teisinga skolininkų ir jų kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas.

40. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė skundžiamos nutarties nepagrįstumą grindžia naujomis aplinkybėmis, t. y. kad mokumo atkūrimo plane išlaikymo įsiskolinimas nurodomas kaip abiejų bankrutuojančių asmenų prievolė, tačiau išlaikymas yra priteistas tik iš M. K., kurios nebuvo analizuojamos pirmosios instancijos teisme. Tokių aplinkybių (pastabų) apeliantė nenurodė nei kreditorių susirinkime, nei pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo (nutarties) pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą (nutartį), turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės atskirajame skunde nurodytų argumentų dėl bendrų bankrutuojančių fizinių asmenų prievolių, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

41. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjų patikslintą mokumo atkūrimo planą, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias tokio plano tvirtinimo procedūrą, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.