Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.1; 2.2.1.9.3; 3.1.14.5

2021 m. rugsėjo 16 d.

dalyvaujant ieškovei M. L., jos atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Timoščenko, atsakovei E. V., jos atstovui advokatui Algirdui Putnai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal M. L. ieškinį atsakovei E. V. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, pasisavinto turto grąžinimo, vaizdo kamerų demontavimo, ir atsakovės E. V. priešieškinį ieškovei M. L. dėl naudojimosi tvarkos ūkiniais pastatais ir gyvenamuoju namu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1.2. įpareigoti atsakovę per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti M. L. 15 m³ malkų arba, jei malkos nėra išlikusios, sumokėti 750,00 Eur kompensaciją;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl ieškinio reikalavimo dėl vaizdo kamerų demontavimo atsiėmimo

14. CPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

15. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimą dėl vaizdo kamerų demontavimo ieškovė atsiėmė teismo posėdžio metu, t. y. po ieškinio kopijos atsakovei išsiuntimo. Atsakovė su ieškinio atsiėmimu nesutiko.

16. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog ji nesutinka su ieškinio reikalavimo dėl vaizdo kamerų demontavimo atsiėmimu, byla išnagrinėta iš esmės pagal patikslinto ieškinio reikalavimus. Taigi ieškovės reikalavimas dėl vaizdo kamerų demontavimo palikimo nenagrinėtu atmestinas.

Dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo

17. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nustatymą, yra viena iš teisės normų, pagal kurią bendraturčių susitarimai dėl bendrosios nuosavybės naudojimo tvarkos gali būti keičiami. Bendraturčiai tokiais susitarimais siekia kuo racionaliau panaudoti nuosavybę savininkų poreikiams tenkinti. Bendraturčiai turi teisę keisti naudojimosi daiktu tvarką tarpusavio susitarimu, o nesusitarus – reikalauti pakeitimo teismo tvarka, įrodant jo pagrindus, pvz., kai pasikeičia bendrai valdomo daikto dydis, atsiranda nauji daiktai ir kt. Bendraturčių susitarimai privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jeigu tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tai užtikrina bendrosios nuosavybės valdymo stabilumą, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007).

20. Iš Nekilnojamojo turto registro 2020 m. balandžio 28 d. išrašo (t. 1, b. l. 122-124) matyti, kad M. L. nuosavybės teise valdo 63/100 dalys pastato (gyvenamojo namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir visą pastatą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso 37/100 dalys pastato (gyvenamojo namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir po ½ dalį pastato unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

21. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė savo nekilnojamojo turto dalį įgijo 2002 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t. 1, b. l. 175-180, t. 2, b. l. 40-45). Joje nurodytos patalpos, kurios ieškovei padovanotos. Sutartis patvirtinta notarine tvarka. Viešajame registre įregistruotas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu 2002 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (t. 1, b. l. 124). Atsakovė nurodė, kad, pirkdama nekilnojamąjį turtą (taigi, ir gyvenamojo namo dalį), notaro kabinete susipažino su visais dokumentais.

22. Atsižvelgiant į tai, kad naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nustatyta sutartimi, patvirtinta notarine tvarka, sutartis bei viešieji registro duomenys yra galiojantys ir nenuginčyti, atsakovei ši tvarka buvo žinoma, o ieškovė su atsakovės siūloma nauja, nors ir panašia, tvarka nesutinka, konstatuotina, kad dovanojimo sutartimi nustatyta naudojimosi tvarka yra privaloma ir atsakovei. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė neprašė pakeisti nustatytos naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, neįrodinėjo šios tvarkos pakeitimo pagrindų. Siekiant užtikrinti bendrosios nuosavybės valdymo stabilumą, priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymu atmestinas (CK 4.81 straipsnio 2 dalis, 4.261, 4.262 straipsniai, CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Dėl naudojimosi tvarkos ūkiniu pastatu, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nustatymo

23. Esminis šalių ginčas kilo dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo.

25. Atsakovė priešieškiniu siūlė nustatyti tokią naudojimosi ūkiniu pastatu, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal UAB „Inreal GEO“ parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastatų vidaus plotų eksplikaciją: 1) ieškovė naudosis patalpomis: (duomenys neskelbtini), priestatu, kurio indeksas (duomenys neskelbtini), 72/100 dalimi pastogės, kurios indeksas 1-7; 2) atsakovė naudosis patalpomis (duomenys neskelbtini), rūsiu, kurio indeksas (duomenys neskelbtini), ir įėjimu į rūsį pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), 28/100 dalimi pastogės, kurios indeksas (duomenys neskelbtini);

28. Teismas pažymi, kad Nekilnojamojo turto registras įsteigtas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis). Taigi ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018 29 punktą).

29. Aplinkybė, kad atsakovės priešieškinyje nurodytas priestatas ((duomenys neskelbtini)) ir pastogė yra neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kai pastatas ((duomenys neskelbtini)), prie kurio yra pastatytas priestatas ((duomenys neskelbtini)) ir kuriame egzistuoja pastogė, yra įregistruotas, nereiškia, kad šios neįregistruotos pastato dalys negali būti pripažinta bendru turtu daiktinės teisės prasme. Pastato neįrengtos patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams. Taigi vien tai, jog nekilnojamojo turto objektai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę nustatyti naudojimosi tvarkos šiais daiktais (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2018 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018 29 punktą; 2012 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-152-357/2020).

30. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, sutinka su atsakovės argumentais, kad naudojimosi tvarka turi būti nustatoma atsižvelgiant į faktiškai egzistuojančias bei kadastrinių matavimų byloje nurodytas patalpas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie pastogės įrengimo ir priestato pastatymo neteisėtumą. Taigi atmestinas ieškovės argumentas, kad atsakovės siūloma naudojimosi ūkiniu pastatu, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), tvarka negali nustatoma, nes pažeidžia teisėtumo kriterijų.

31. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (t. 1, b. l. 83–121), Nekilnojamojo turto registro išrašo (t. 1, b. l. 122–124), Pagalbinio ūkio paskirties vidaus plotų eksplikacijos (t. 1, b. l. 125–134, pavadinime padaryta klaida – nurodyta: „ekspilacija“ – teisėjos past.) matyti, kad ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), yra tokios patalpos: (duomenys neskelbtini), 7,11 kv. m, (duomenys neskelbtini), plotas 19,68 kv. m, (duomenys neskelbtini), plotas 20,95 kv. m, (duomenys neskelbtini) plotas 31,38 kv. m, (duomenys neskelbtini), plotas 8,69 kv. m, (duomenys neskelbtini) plotas 10,59 kv. m. Taip pat prie šio ūkinio pastato yra pristatytas priestatas (duomenys neskelbtini), plotas 9,84 kv. m (susideda iš patalpų (duomenys neskelbtini), plotas 8,81 kv. m ir (duomenys neskelbtini), plotas 1,03 kv. m). Antrame pastato aukšte yra pastogė, jos indeksas (duomenys neskelbtini), plotas 39,99 kv. m. Bendrą ūkinio pastato plotą sudaro: pirmo aukšto patalpos 98,40 kv. m, priestatas (duomenys neskelbtini), 9,84 kv. m, pastogė 39,99 kv. m, rūsys ir įėjimas į jį 30,30 kv. m. Taigi iš viso 178,53 kv. m. Šalims priklauso šio pastato po ½ dalį.

32. Atsakovės siūloma naudojimosi pastatu tvarka, kai rūsiu ir įėjimu į jį naudojasi atsakovė, o ieškovė - priestatu (duomenys neskelbtini) bei kitomis patalpomis, taip, kaip siūlo atsakovė, teismo vertinimu, iš esmės atitinka bendraturčiams tenkančias idealiųjų dalių dydžius, padės išvengti konfliktų dėl bendro daikto naudojimo, nepažeidžia teisės aktų reikalavimų ar trečiųjų asmenų teisių.

33. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumento, kad atsakovės siūloma tvarka pažeistų faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų pastebi, kad ieškovė savo reikalavimus grindžia buvusiais savo tėvo, brolio ir jos pačios teisiniais santykiais. Tačiau nagrinėjamu atveju bendraturčiai yra ieškovė ir atsakovė ir būtent tarp jų kilo ginčas. Dėl to ginčas spręstinas pagal esamą teisinę ir faktinę situaciją.

34. Teismo vertinimu, ieškovės siūloma tvarka nepagrįstai suteiktų jai prioritetą prieš atsakovę, nes paskirtos naudotis dalys faktiškai labai skirtųsi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių, o kompensacijos už tai ieškovė atsakovei nesiūlo. Be to, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, ieškovės siūlomas bendras naudojimasis pastato rūsiu ir įėjimu į jį, įtvirtintų prielaidas tolimesniems konfliktams kilti.

35. Dėl ieškovės argumento, kad rūsys yra pagrindinio daikto-gyvenamojo namo priklausinys, pažymėtina, kad įstatyme nėra įtvirtinto draudimo nustatyti naudojimosi tvarką priklausiniu vienam iš bendraturčių.

36. Dėl ieškovės argumento, kad atsakovės siūloma pastogės naudojimosi tvarka nepadėtų išvengti konfliktų, pažymėtina, kad ieškovė savo tvarkos, kaip šalys turėtų naudotis pastoge, nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovės siūloma pastogės naudojimosi tvarka pažeistų bendraturčių ar trečiųjų asmenų teises, būtų neracionali, neefektyvi ar neekonomiška, tenkintinas atsakovės priešieškinio reikalavimas nustatyti tokią naudojimosi pastoge tvarką, kokią siūlo atsakovė.

37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės siūloma ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka bus patogi bendraturčiams, racionali ir padės geriau valdyti nuosavybę.

Dėl naudojimosi tvarkos ūkiniu pastatu, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nustatymo

38. Dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos ieškovė nurodė, kad neprieštarauja, jog šiuo pastatu naudotųsi tik atsakovė, kad ji nepageidauja juo naudotis. Atsakovė prašė nustatyti tokią naudojimosi šiuo pastatu tvarką: ieškovė naudosis 67/100 dalimi patalpos (duomenys neskelbtini), atsakovė naudosis patalpa (duomenys neskelbtini) ir 33/100 dalimi patalpos (duomenys neskelbtini).

39. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018).

40. Iš byloje rašytinių įrodymų matyti, kad ūkinio pastato plotas yra 57,69 kv. m. Šalys nuosavybės teise valdo po ½ dalį.

41. Nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė, savo nuožiūra, su šiuo pastatu gali elgtis kaip nori, kad ieškovei nesvarbu net jei jis bus nugriautas, tačiau teismas pažymi, kad nagrinėjamu sprendžiamas ne atidalijimo nuo bendrosios nuosavybės, o naudojimosi tvarkos nustatymo, klausimas.

42. Atsižvelgiant, į tai, kad šis pastatas yra atsakovei priskirtame naudotis žemės sklype, taip pat į tai, kad ieškovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką šiuo pastatu tik atsakovei, į tai, kad minėtas pastatas nusidėvėjęs (VĮ Registro centro 2020-03-13 duomenimis, nusidėvėjimas – 70 proc.), vadovaujantis racionalumo, efektyvumo ir ekonomiškumo kriterijais ir siekiant išvengti šalių ginčų ateityje, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, nustatant, kad šiuo pastatu naudojasi atsakovė.

Dėl naudojimosi tvarkos garažu, žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), nustatymo

43. Šalių ginčo dėl naudojimosi tvarkos garažu nekilo, todėl nustatytina tokia naudojimosi juo tvarka: ieškovė naudosis patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), atsakovė naudosis patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini).

Dėl malkų pasisavinimo

44. Ieškovė pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei 15 m³ malkų arba, jei malkos nėra išlikusios, sumokėti 750,00 Eur kompensaciją.

45. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Taigi ieškovė, pasinaudodama šia teise, pareiškė vindikacinį reikalavimą.

46. Reikšdama vindikacinį reikalavimą, ieškovė privalėjo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovė turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovei, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkė daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovė; 4) daiktą atsakovė valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

47. Nagrinėjamu atveju ieškovė argumentus, kad ji įsigijo nurodytą malkų kiekį, rūšį ir vertę įrodinėjo savo pačios paaiškinimais ir liudytojos parodymais. Atsakovė malkų pasisavinimą neigė; nurodė, kad jai malkas perleido buvusioji jų savininkė.

48. Teismo vertinimu, byloje nėra patikimų įrodymų, kad ieškovė įsigijo malkas, juolab, kad atsakovė jas pasisavino (CPK 178, 185). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl malkų grąžinimo atmestinas.

Dėl vaizdo kamerų demontavimo

49. Ieškovė pareiškė reikalavimą demontuoti vaizdo kameras. Ieškovė dėl vaizdo kamerų demontavimo nurodė, kad atsakovė savo gyvenamojo namo dalyje be ieškovės sutikimo sumontavo vaizdo stebėjimo kameras, į kurių stebėjimo zoną patenka kiemas ir ūkiniai pastatai, kuriais naudojasi ieškovė su sutuoktiniu. Į atsakovės stebėjimo zoną patenka ieškovės, ieškovės sutuoktinio, kuris yra neįgalus, bei atvažiuojančių aplankyti ieškovę jos sūnaus su šeima privati erdvė. Dėl to stebėjimo kameros turi būti nuimtos, o atsakovės žinioje esantys įrašai sunaikinti.

51. CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

52. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškovės teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, pažymėtina, kad atsakovė vaizdo kameros sumontavimu siekia apsaugoti savo šeimos ir turto saugumą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarp šalių nuolat kyla konfliktai: kreipiamasi į teisėsaugos institucijas, seniūnijos darbuotojus. Tiek ieškinio, tiek priešieškinio turinys bei kita byloje esanti medžiaga patvirtina, kad šalys kaltina viena kitą agresyviu elgesiu, ieškovė atsakovei taip pat reiškia pretenzijas dėl turto pasisavinimo ar sunaikinimo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kitomis apsaugos priemonėmis apsaugoti bendrą šalių turtą ir šeimos narių saugumą būtų įmanoma. Be to, ieškovė neprieštarauja bendro kiemo stebėjimui.

53. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad atsakovės vykdomas bendro kiemo vaizdo stebėjimas, kai informacija yra ištrinama po 24 val. ir kai ieškovė dėl stebėjimo neturi pretenzijų, nepažeidžia ieškovės teisių į privatų gyvenimą, asmens duomenų apsaugos reikalavimų laikymosi. Dėl šios priežasties bei dėl to, kad kitos vaizdo kameros yra demontuotos, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl vaizdo kamerų demontavimo.

Dėl bylos baigties

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies, nustatant tokią naudojimosi ūkiniais pastatais ir garažu tvarką, parengtą pagal UAB „Inreal GEO“ parengtą pagalbinio ūkio paskirties pastatų vidaus plotų eksplikaciją:

1) ieškovė naudosis patalpomis: (duomenys neskelbtini), priestatu, kurio indeksas (duomenys neskelbtini), 72/100 dalimi pastogės, kurios indeksas (duomenys neskelbtini);

2) atsakovė naudosis patalpomis (duomenys neskelbtini), rūsiu, kurio indeksas (duomenys neskelbtini), ir įėjimu į rūsį pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), 28/100 dalimi pastogės, kurios indeksas (duomenys neskelbtini);

54.2. Dėl ūkinio pastato (garažo) (duomenys neskelbtini) naudojimo:

1) ieškovė naudosis patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini);

2) atsakovė naudosis patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini);

54.3. nustatyti, kad atsakovė naudosis ūkiniu pastatu (duomenys neskelbtini).

55. Kiti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

56. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

57. Teismas, atsižvelgdamas į bylos baigtį, konstatuoja, kad patenkinta 40 proc. ieškinio ir 50 proc. priešieškinio reikalavimų.

58. Ieškovė sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį už ieškinį (t. 1, b. l. 7), 37,50 Eur žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (t. 1, b. l. 164), 570 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas (t. 2, b. l. 68-69). Taigi iš viso ieškovė turėjo 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

59. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 135), 726 Eur už kadastro (topografinius matavimo) darbus (t. 1, b. l. 136, 137, t. 2, b. l. 76, 77, 78), 100 Eur už žemės sklypo ribos taškų nužymėjimą (t. 1, b. l. 138, 139, t. 2, b. l. 79, 80), 2100 Eur už advokato teisines paslaugas (t. 2, b. l. 70-75), 13,63 Eur už VĮ Registrų centro paslaugas (t. 2, b. l. 81-82). Taigi iš viso atsakovė turėjo 3 014,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.

60. Įvertinus bylos baigtį, patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, bei remiantis tuo, kad šalių turėtos išlaidos atstovavimui neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 363 Eur, o iš ieškovės atsakovės naudai priteistina 1 507,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

61. Įskaičius šalių mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas, atsakovės naudai iš ieškovės priteistina 1 144,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.

62. Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (pašto išlaidos), sudaro 13,80 Eur. Įvertinus bylos baigtį, iš ieškovės valstybei priteistina 8,28 Eur, iš atsakovės - 5,52 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Inreal Geo“ parengtą Pagalbinio ūkio paskirties pastatų vidaus plotų eksplikaciją:

- ieškovė M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: (duomenys neskelbtini) (31,38 kv. m), (duomenys neskelbtini) (8,69 kv. m), (duomenys neskelbtini) (10,59 kv. m), priestatu, kurio indeksas (duomenys neskelbtini) (9,84 kv. m), 72/100 dalimi pastogės, kurios indeksas (duomenys neskelbtini) (28 kv. m), iš viso 89,29 kv. m bendro ūkinio pastato dalimi;

- atsakovė E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: (duomenys neskelbtini) (7,11 kv. m), (duomenys neskelbtini) (19,68 kv. m), (duomenys neskelbtini) (20,95 kv. m), rūsiu, kurio indeksas (duomenys neskelbtini) (21,93 kv. m), ir įėjimu į rūsį, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini) (8,37 kv. m), 28/100 dalimi pastogės, kurios indeksas (duomenys neskelbtini) (11,20 kv. m), iš viso 89,24 kv. m bendro ūkinio pastato dalimi.

Nustatyti naudojimosi garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Inreal Geo“ parengtą Pagalbinio ūkio paskirties pastatų vidaus plotų eksplikaciją:

- ieškovė M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini);

- atsakovė E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi patalpa, pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovė E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), atskirai.

Priteisti iš ieškovės M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 144,32 Eur (tūkstantį šimtą keturiasdešimt keturis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,28 Eur (aštuonis eurus 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,52 Eur (penkis eurus 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Išaiškinti šalims, kad valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip per tris darbo dienas jo patvirtintą kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojui.