- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-2060-880/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00380-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Urmila Valiukienė, Linas Zinkevičius
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- D. K., viešoji įstaiga Vilniaus rajono centrinė
- Ieškovas
- E. T.
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Urmilos Valiukienės, Lino Zinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens D. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo, tretieji asmenys D. K., viešoji įstaiga Vilniaus rajono centrinė poliklinika.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. T. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė), prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės pretendentų į viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos (toliau – poliklinika) vadovo (vyriausiojo gydytojo) pareigas konkurso komisijos 2023 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolą Nr. AK44-4 (toliau – protokolas) ir juo priimtą sprendimą pripažinti konkurso laimėtoja D. K. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad:
1.1. Atsakovė 2023 m. kovo 23 d. paskelbė poliklinikos inicijuotą darbuotojų pagal darbo sutartį konkursą (skelbimo Nr. 86889) poliklinikos vyriausiojo gydytojo/direktoriaus pareigoms užimti (toliau – konkursas), 2023 m. balandžio 20 d. įvyko pretendentų į poliklinikos vyriausiojo gydytojo pareigas konkurso komisijos, sudarytos iš 6 asmenų, posėdis, po kurio buvo surašytas protokolas, kuriame užfiksuota, kad pagal komisijos vertinimą daugiausia balų surinko konkurso dalyvė D. K., todėl buvo priimtas sprendimas pripažinti ją laimėjusią konkursą užimti poliklinikos vyriausiojo gydytojo pareigas.
1.2. Konkurse vykusio posėdžio metu dalyvavo 7 pretendentai. Konkursą laimėjusios dalyvės iš komisijos narių surinktų balų vidurkis sudarė 9,08 (visi skirti balai – 8; 9; 10; 8; 9,5; 10), o ieškovė konkurse užėmė antrą vietą, iš komisijos narių surinkusi 8,75 balo vidurkį (visi skirti balai – 10; 9; 4; 10; 9,5; 10). Atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinė poliklinikos vyriausioji gydytoja ir komisijos narė V. Ž. konkursą laimėjusiai pretendentei skyrė 10 balų įvertinimą, o jai (ieškovei) – tik 4 balus, kurie iš esmės lėmė, jog ji (ieškovė) konkurse užėmė antrą vietą.
1.3. Komisijos narė V. Ž. iki šios dienos yra poliklinikos vyriausioji gydytoja (vadovė), konkursą laimėjusi pretendentė D. K. iki konkurso poliklinikoje buvo V. Ž. pavaduotoja pirminei asmens sveikatos priežiūrai, t. y. tiesiogiai pavaldi V. Ž.; D. K. tapus pretendente į poliklinikos vyriausiosios gydytojos pareigas ir V. Ž. esant konkurso komisijoje, V. Ž. neabejotinai, pagal Aprašo 24 punkto nuostatas bei siekiant užtikrinti konkurso, neišskiriant skaidrumo, principų tinkamą įgyvendinimą, turėjo nusišalinti nuo komisijos narės pareigų dėl galimo šališkumo, nepaisant to, V. Ž. nuo komisijos narės pareigų nenusišalino ir vertino konkurse dalyvaujančius pretendentus, tame tarpe ir D. K., kuriai skyrė 10 balų įvertinimą.
1.4. Komisijos narė V. Ž.buvo suinteresuota konkurso rezultatų baigtimi savo tiesioginės pavaldinės D. K. naudai, sąmoningai nenusišalino nuo komisijos narės pareigų ir blogai įvertino jos (ieškovės) kandidatūrą, siekiant poliklinikos vyriausiosios gydytojos poziciją perleisti būtent savo pavaldinei D. K.. Mano, kad visa tai neabejotinai patvirtinta, jog vykdant konkurso procedūras buvo pažeisti skaidrumo, nešališkumo principai, kas lemia konkurso rezultatų neteisėtumą. Ieškovė papildomai nurodė tai, kad skelbime nebuvo nurodytas būtinų pateikti dokumentų sąrašas, jų pateikimo tvarka ir terminas, nebuvo nurodyta kur galima gauti išsamesnę informaciją apie skelbiamą konkursą, nebuvo informacijos apie pretendentų dokumentų priėmimą, nebuvo nurodytas pretendentų atrankos būdas.
2. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Skelbdama konkursą nuosekliai laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, apie konkursą į poliklinikos vyriausiojo gydytojo/direktoriaus pareigas buvo skelbiama Valstybės tarnybos departamento ir Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėse. Pažymėjo, kad išsami informacija apie konkursą buvo pateikta skelbime Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje, o Valstybės tarnybos departamento (dabar – Viešojo valdymo agentūra) svetainėje buvo paskelbta ne visa Apraše nurodyta informacija, tačiau toks skelbimas buvo įdėtas ne dėl jos (atsakovės) neveikimo, o tik dėl to, kad sistemoje nenumatyta skilčių šiai informacijai įrašyti, ji (atsakovė) neadministruoja Valstybės tarnybos departamento svetainės ir už joje paskelbtų skelbimų turinį neatsako..
2.2. V. Ž. einamos pareigos poliklinikoje bei komisijos narės pareigos buvo ne tik suderinamos, bet ir sveikintinos, nes ji, kaip ilgametė ir konkurso metu dar poliklinikos vyriausiojo gydytojo pareigas einanti darbuotoja, geriausiai išmanė nagrinėjamą sritį bei galėjo tinkamai įvertinti pretendentų kompetenciją.
2.3. Ieškinyje nepateikta objektyvių duomenų ar įrodymų, jog komisijos narė V. Ž. kaip nors darė įtaką komisijos darbui ar buvo suinteresuota konkurso rezultatais, buvo neobjektyvi ar šališka ieškovės atžvilgiu, vien ta aplinkybė, kad ji konkurso metu buvo susijusi darbo santykiais su konkursą laimėjusia kandidate, nėra pakankamas pagrindas abejoti jos šališkumu.
2.4. Apraše nėra įtvirtinta pretendentų vertinimo metodika, todėl konkurso metu komisijos nariai savo nuožiūra sprendė, kas lemia pretendentų profesinę patirtį ir jų dalykines savybes, komisijos narės V. Ž. vertinimai galėjo žymiai skirtis nuo kitų komisijos narių vertinimų, nes ji ilgus metus ėjo šias pareigas ir buvo šios srities specialistė, sugebanti geriausiai įvertinti pretendentų vadybines ir lyderystės kompetencijas.
3. Trečiasis asmuo D. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad konkurse dalyvavo iš viso 7 pretendentai ir visi jie laiku pateikė reikalingus dokumentus, įskaitant ir ieškovę, ieškovė ieškinyje nenurodė konkrečiai kokios informacijos negavo ir kas jai sutrukdė pasiruošti bei laimėti konkursą. Pažymėjo, kad vien darbinių santykių buvimas tarp komisijos narės ir pretendentės nepažeidžia skaidrumo ir nešališkumo principų.
4. Trečiasis asmuo viešoji įstaiga Vilniaus rajono centrinė poliklinika su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad konkursą organizavo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, konkursas buvo vykdytas vadovaujantis Aprašu, Apraše nustatyta tvarka nebuvo pažeista, konkurso sąlygos buvo aiškiai ir suprantamai išdėstytos, tinkamai paskelbtos ir taikomos (visi pretendentai laiku pateikė visus reikalingus dokumentus), konkurso metu buvo užtikrintas vienodas požiūris į visus konkurso dalyvius. Pabrėžė, kad Aprašas nedraudė komisijos nariais būti asmenimis, kurie su pretendentais yra susiję bendra darbine veikla, nėra įrodymų apie komisijos narės V. Ž. šališkumą, išankstinį palankumą D. K, žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija, be to, konkurse dalyvavo du poliklinikos darbuotojai, tačiau komisijos narė V. Ž. juos įvertino labai skirtingai, taipogi V. Ž. aukščiausiais balais įvertino net du pretendentus, iš kurių vienas nebuvo poliklinikos darbuotojas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovės E. T. ieškinį tenkino visiškai, panaikino Vilniaus rajono savivaldybės pretendentų į viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vadovo (vyriausiojo gydytojo) pareigas konkurso komisijos 2023 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolą Nr. AK44-4 ir jame priimtą sprendimą pripažinti konkurso laimėtoja D. K., pripažįstant konkurso rezultatus negaliojančiais.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. kovo 23 d. patalpino skelbimą dėl konkurso į poliklinikos vyriausiojo gydytojo/direktoriaus pareigas; pretendentų į pareigas konkurso komisijos posėdis vyko 2023 m. balandžio 20 d., jame dalyvavo 7 pretendentai, vyko pokalbiai su pretendentais, tą pačią dieną buvo priimtas protokolas – konkurso laimėtoja į poliklinikos vyriausiojo gydytojo/direktoriaus pareigas pripažinta D. K., antrą vietą užėmė ieškovė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo sustabdytas darbo sutarties su D. K. pasirašymas.
7. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių nekilo, kad viena iš konkurso komisijos narių – V. Ž. – skiriant ją konkurso komisijos nare ir pokalbio su pretendentais metu buvo poliklinikos vyriausioji gydytoja (vadovė), o konkursą laimėjusi pretendentė D. K. tuo metu poliklinikoje buvo komisijos narės ir poliklinikos vyriausiosios gydytojos (vadovės) V. Ž. pavaduotoja pirminei asmens sveikatos priežiūrai, t. y. pretendentė D. K. buvo tiesiogiai pavaldi V. Ž.; po konkurso V. Ž. D. K. paskyrė laikinai eiti poliklinikos vadovės pareigas.
8. Teismas pastebėjo, kad sau tiesiogiai pavaldžiai darbuotojai D. K. (savo pavaduotojai) V. Ž. konkurse skyrė 10 balų, o ieškovei tik 4 balus, kai tuo tarpu visi kiti komisijos nariai ieškovei skyrė itin aukštus balus – 10; 9; 10; 9,5; 10. Akivaizdu, kad tokiu dideliu santykiu komisijos balai išsiskirti negali (tokiu santykiu (net 5 balais) neišsiskyrė su jokiu kitu pretendentu), o tokią priežastį gali lemti vienintelis motyvas – noras iškelti aukščiau kitą pretendentą ir pažeminti bendrą balų vidurkį itin gerai pasirodžiusio pretendento, turinčio akivaizdų potencialą konkursą laimėti.
9. Aprašo 24 punktas įtvirtina, kad komisijos nariais negali būti skiriami asmenys dėl kurių nešališkumo pretendentų atžvilgiu kyla abejonės. Šiuo gi atveju, įvertinus tai, kad pretendentė D. K. buvo V. Ž. pavaduotoja (tiesioginis pavaldumas), V. Ž. komisijos nare pagal Aprašo 24 punkto nuostatas – dėl jos nešališkumo pretendentų atžvilgiu kylant aiškioms abejonėms – komisijos nare paskirta būti negalėjo, tuo labiau, vienintelė V. Ž. itin gerai pasirodžiusiai (kiti komisijos nariai ieškovei skyrė 10; 9; 10; 9,5; 10 balus) pretendentei ieškovei skyrė itin žemą įvertinimą – 4, ir eliminuojant V. Ž. vertinimą visų pretendentų atžvilgiu matyti, kad konkursą būtų laimėjusi ieškovė, teismui nekyla abejonės, kad konkursas vyko pažeidžiant lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo principus, nebuvo išlaikytas vienodas požiūris į konkurso dalyvius, kadangi V. Ž. pirmiausia negalėjo būti paskirta komisijos nare, o jei jau buvo paskirta, ji turėjo nusišalinti nuo pretendentų vertinimo.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovei organizuojant ir vykdant konkursą buvo pažeisti lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo principai, nebuvo išlaikytas vienodas požiūris į konkurso dalyvius ir šie pažeidimai turėjo įtakos konkurso rezultatams, kas sąlygojo konkretaus pretendento – ieškovės – teisių pažeidimą. Tai jokiu būdu nėra tik formalūs pažeidimai, kadangi tokio pobūdžio ir apimties pažeidimai akivaizdžiai pažeidė ieškovės teises, todėl teismas panaikino protokolą ir jame priimtą sprendimą dėl viešo konkurso rezultatų konkurse į poliklinikos vadovo pareigas, pripažindamas konkurso rezultatus negaliojančiais.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Tvarkos aprašo 24 punkte reglamentuojama, kad Komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra Pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat Pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių ir kitos su Pretendentais susijusios aplinkybės. Taigi, apelianto nuomone, sudarant komisiją visi jos nariai, įskaitant V. Ž., atitiko Tvarkos aprašo reikalavimus.
11.2. Konkurso rezultatus ginčijantis asmuo turėjo pateikti faktus apie komisijos narių ir konkurso dalyvių sąsajas ar kitokį interesų konfliktą, daromą poveikį kitiems komisijos nariams. Apelianto nuomone, tokių įrodymų byloje nėra, byloje taip pat nėra duomenų apie V. Ž. ir D. K. artimą draugystę ar kitokius deklaruotus ar nedeklaruotus ryšius. Darytina išvada, kad teismo sprendimas grindžiamas vien prielaidomis apie V. Ž. norą iškelti aukščiau kitą pretendentą ir pažeminti bendrą balų vidurkį itin gerai pasirodžiusio pretendento.
11.3. Nagrinėjamu atveju, komisijos nariai balsuodami galėjo laisvai reikšti savo nuomonę ir pirmosios instancijos argumentas apie tai, kad „tokiu dideliu santykiu komisijos balai išsiskirti negali“ vertinamas itin kritiškai, nes tai prieštarauja tiek laisvo balsavimo principui, tiek Tvarkos aprašo 37 p. nuostatoms. Tvarkos aprašo nuostatos ne tik leidžia komisijos nariui individualiai vertinti pretendentų atsakymus, bet ir laisvai ir nevaržomai įvertinti pretendentų tinkamumą eiti pareigas įvertinant nuo 1 iki 10 balų. Pažymėtina, kad individualiai vertindami pretendentų tinkamumą eiti pareigas, komisijos nariai nėra saistomi kitų komisijos narių ar komisijos pirmininko nuomone. Dėl to teismo padaryta išvada prieštarauja Tvarkos aprašo nuostatoms, nes aprašas numato laisvą ir individualų pretendentų vertinimą, pretendento tinkamumas gali būti įvertintas tiek 1 balų, tiek 10 balų. Matyti, kad komisijos nariams, vertinant pretendentus, yra suteikta diskrecijos teisė, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą teisę sumenkino.
11.4. Teismas netinkamai vertino komisijos nario ir pretendento pokalbį. Teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492- 2247/2013). Pažymėtina, kad skundžiamame teismo sprendime nepasisakyta, kad vykdant konkursą nustatyti esminiai pažeidimai.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo D. K. atsiliepime su atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą ji nurodė, kad pritaria apeliacinio skundo argumentams ir motyvams bei juos palaiko.
Šalies argumentai
13. Trečiasis asmuo D. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą pilna apimtimi ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir jos naudai iš ieškovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą tretysis asmuo grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Teismas norėdamas sustiprinti draugiškus ir šiltus ryšius tarp V. Ž. ir apeliantės klaidingai nurodo, kad V. Ž. po konkurso D. K. paskyrė laikinai eiti poliklinikos vadovės pareigas, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes apeliantė paskirta Vilniaus rajono merės 2023 m. kovo 6 d. potvarkiu Nr. M23-43.
13.2. Aprašas nedraudė komisijos nariais būti asmenims, kurie su pretendentais yra susiję bendra darbine veikla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pavaldaus darbuotojo vadovo dalyvavimas komisijoje nėra nešališkumo ar skaidrumo principo pažeidimas. Nešališkumo principo pažeidimu būtų laikomas, jeigu teismas būtų nustatęs, kad V. Ž. pateikė komisijai rekomendacijas dėl D. K. arba tarp apeliantės ir komisijos narės būtų susiklostę asmeniniai labai draugiški santykiai. Nei ieškovė pateikė, nei teismas nustatė kokių nors aplinkybių leidžiančių daryti išvadą, kad V. Ž. vertindama pretendentus buvo palanki tik D. K.. Jei V. Ž. būtų protegavusi apeliantę arba jai būtų šališka, tai daugiau nei vienam iš pretendentų nebūtų skyrusi 10 balų.
13.3. Konkurso dalis – pokalbis žodžiu – yra gyvas procesas, taigi natūralu, kad atsakant į komisijos nario užduotą klausimą, formuojasi diskusija, kuri visiškai natūraliai gali išsivystyti į poreikį užduotį tolesnius klausimus, siekiant išsigryninti komisijos nario nuomonę apie pretendentą bei vėliau pateikti savo vertinimą. V. Ž. ieškovei uždavė klausimą, kurį vėliau patikslino. Po patikslinamojo klausimo E. T. niekas netrukdė atsakinėti, jos nepertraukinėjo ir leido užbaigti atsakymą iki galo.
13.4. Komisijos narės V. Ž. pretendentų vertinimai galėjo žymiai skirtis nuo kitų komisijos narių vertinimų, nes ji ilgus metus ėjo pareigas, į kurias buvo rengiamas konkursas, ir buvo šios srities specialistė, gebanti geriausiai įvertinti pretendentų vadybines ir lyderystės kompetencijas, perspektyvas.
Atsiliepimas
14. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime su trečiojo asmens D. K. apeliaciniu skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pritaria apeliacinio skundo argumentams ir motyvams bei juos palaiko. Administracija pritarė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10812-996/2023 yra neteisėtas ir nepagrįstas. Savo nesutikimo su teismo priimtu sprendimu argumentus Administracija jau yra išdėsčiusi savo 2023 m. liepos 10 d. teismui pateiktame apeliaciniame skunde.
15. Ieškovė E. T. atsiliepime į atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens D. K. apeliacinius skundus prašė jų netenkinti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kai komisijos narės V. Ž. bei konkurse dalyvavusios jos pavaldinės D. K. padėtis, sudarė prielaidas akivaizdžiam interesų konfliktui bei galimam nešališkam pretendentų vertinimui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad įvertinus tai, jog pretendentė D. K. buvo V. Ž. pavaduotoja, V. Ž. turėjo nusišalinti nuo Komisijos narės pareigų pagal Aprašo 24 punkto nuostatas - dėl jos nešališkumo pretendentų atžvilgiu kylant aiškioms abejonėms.
15.2. V. Ž. nuo Komisijos narės pareigų nenusišalino, kas lėmė, jog posėdžio metu pretendentai buvo vertinami nelygiaverčiai. Tai, kad V. Ž. veikė nešališkai, patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės – V. Ž. sau tiesiogiai pavaldžiai darbuotojai D. K. (savo pavaduotojai) konkurse skyrė 10 balų, o ieškovei tik 4 balus. Toks vertinimas nulėmė, kad ieškovė konkurse užėmė antrąją vietą. Pažymėtina, kad visi kiti komisijos nariai ieškovei skyrė itin aukštus balus - 10; 9; 10; 9,5; 10. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, jog objektyviai tokiu dideliu santykiu komisijos balai išsiskirti negalėjo.
15.3. Vertinant Komisijos narės V. Ž.elgesį posėdžio metu, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje pateiktas posėdžio garso įrašas neabejotinai patvirtina, kad V. Ž. uždavus ieškovei klausimą, ieškovės pilno atsakymo į klausimą nebuvo sulaukta, ieškovė V. Ž. buvo pertraukinėjama, jai buvo trukdoma pilnai suformuluoti atsakymą į užduotą klausimą, klausimą perfrazuojant, neleidžiant išsamiai pasisakyti. Toks elgesys įrodo, jog konkurso procedūrose nebuvo užtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius.
15.4. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu pabrėžė, kad Posėdžio garso įrašas teismo buvo išsamiai ir visapusiškai įvertintas. Teismas tirdamas byloje surinktus įrodymus nevertino Posėdžio metu pretendentams užduotų klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, o tyrė ar Komisijos nariai sudarė lygiavertes sąlygas pretendentams užduodant klausimus ir gaunant atsakymus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymų turinį konstatavo, jog V. Ž. bendravimo su ieškove Posėdžio metu intonacija negali būti vertinama kaip išlaikanti objektyvumą Konkurso vykdymo atveju. Trečiojo asmens argumentai, kad V. Ž. tik norėjo padėti ieškovei atsakinėjant į klausimus ar kad įspūdį dėl jos priešiškumo ieškovės atžvilgiu galėjo sudaryti turima balso intonacija, yra subjektyvūs ir nepaneigia garso įraše užfiksuotų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina neobjektyvų V. Ž. požiūrį į ieškovę. Ginčo atveju V. Ž. nekonstruktyvų bei neigiamą požiūrį vertinant Konkurso dalyvius akivaizdžiai išreiškė išimtinai tik Ieškovės atžvilgiu.
15.5. V. Ž. ieškovei skirtas itin žemas įvertinimas buvo nulemtas siekiant aiškaus tikslo - iškelti aukščiau kitą pretendentą ir pažeminti bendrą balų vidurkį itin gerai pasirodžiusio pretendento, t. y. ieškovės, turinčio akivaizdų potencialą laimėti konkursą. Pažymėtina, kad komisijos narių teisė laisvai, savo nuožiūra įvertinti konkurso dalyvius ir skirti jiems atitinkamą balą, nėra suderinama su sąmoningais, tyčiniais bei priešingais teisei veiksmais, kuriais siekiama sukelti neigiamus padarinius. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti trečiojo asmens teiginiai, jog komisijos nariams vertinti pretendentus yra suteikta diskrecijos teisė, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą teisę iš esmės paneigė, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
15.6. Komisijos narė V. Ž. atliko neteisėtus veiksmus, tikslingai blogai įvertinant vieną iš pretendentų - ieškovę. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodoma skunde, V. Ž. dėl jos nešališkumo pretendentų atžvilgiu kylant aiškioms abejonėms turėjo nusišalinti nuo komisijos narės pareigų, t. y. nebūti komisijos nare apskritai, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog eliminuojant V. Ž. vertinimą visų pretendentų atžvilgiu, konkursą būtų laimėjusi ieškovė. Taigi, ieškovės teisės nagrinėjamos bylos atveju buvo reikšmingai pažeistos, kadangi dėl komisijos narės V. Ž. neteisėtų veiksmų pažeidžiant konkursui taikytinus principus, ieškovė nelaimėjo konkurso ir liko antroje vietoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai atmestini.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
19. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2023 m. kovo 23 d. paskelbė konkursą į poliklinikos vyriausiojo gydytojo/direktoriaus pareigas. 2023 m. balandžio 20 d. įvyko pretendentų į pareigas konkurso komisijos posėdis, kuriame dalyvavo 7 pretendentai. Pretendentai buvo vertinami pokalbio metu ir tą pačią dieną buvo priimtas protokolas bei Konkurso laimėtoja į poliklinikos vyriausiojo gydytojo/direktoriaus pareigas pripažinta D. K.. Antrą vietą konkurse užėmė ieškovė.
20. Ieškovė kreipėsi į teismą panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės pretendentų į viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos (toliau – poliklinika) vadovo (vyriausiojo gydytojo) pareigas konkurso komisijos 2023 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolą Nr. AK44-4 ir juo priimtą sprendimą pripažinti konkurso laimėtoja D. K., nes organizuojant ir vykdant konkursą buvo pažeisti lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo principai, nebuvo išlaikytas vienodas požiūris į konkurso dalyvius.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį patenkinto ir panaikino konkurso rezultatus. Atsakovė ir trečiasis asmuo pateikė apeliacinius skundus, kuriais prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir palikti galioti skundžiamą protokolą, kuriuo D. K. pripažinta konkurso laimėtoja.
Dėl apeliacinių skundų (ne)pagrįstumo
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos (dėl viešo konkurso eiti įstaigos vadovo pareigas) bylose, taip pat yra išaiškinęs, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys. Dėl to teismai, nustatę konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimą, konkurso rezultatus turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir kiek jis lėmė konkurso rezultatus, o nustatę konkretų asmens teisių pažeidimą – pašalinti pažeidimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Vitkauskas v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-612/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. M. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2013).
23. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį ir pripažino, kad organizuojant ir vykdant konkursą buvo pažeisti lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo principai, nebuvo išlaikytas vienodas požiūris į konkurso dalyvius.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad viena iš konkurso komisijos narių – V. Ž. – skiriant ją konkurso komisijos nare ir pokalbio su pretendentais metu buvo poliklinikos vyriausioji gydytoja (vadovė), o konkursą laimėjusi pretendentė D. K. tuo metu poliklinikoje buvo komisijos narės ir poliklinikos vyriausiosios gydytojos (vadovės) V. Ž. pavaduotoja pirminei asmens sveikatos priežiūrai, t. y. pretendentė D. K. buvo tiesiogiai pavaldi V. Ž..
25. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad Tvarkos aprašo 24 punkte reglamentuojama, kad Komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra Pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat Pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių ir kitos su Pretendentais susijusios aplinkybės. Todėl sudarant Komisiją visi jos nariai, įskaitant V. Ž., atitiko Tvarkos aprašo reikalavimus.
26. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir mano, kad nagrinėjamu atveju V. Ž. atitiko Tvarkos aprašo 24 punkto nuostatas ir ją galima priskirti prie „kitų asmenų, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių ir kitos su Pretendentais susijusios aplinkybės“ – šiuo atveju tiesioginis pavaldumas.
27. Be to, tai, kad V. Ž. buvo šališka, patvirtina ir jos elgesys Konkurso metu. Pirmiausia, ji sau tiesiogiai pavaldžiai darbuotojai D. K. (savo pavaduotojai) konkurse skyrė 10 balų, o ieškovei tik 4 balus, kai visi kiti komisijos nariai ieškovei skyrė itin aukštus balus – 10; 9; 10; 9,5; 10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad objektyviai vertinant tokiu dideliu santykiu komisijos balai išsiskirti negali, o tokią priežastį lėmė vienintelis motyvas – noras iškelti aukščiau kitą pretendentą ir sumažinti bendrą balų vidurkį itin gerai pasirodžiusio pretendento, turinčio akivaizdų potencialą konkursą laimėti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad į bendrą balų skaičių neįtraukiant komisijos narės V. Ž. pretendentams skirtų balų, konkursą būtų laimėjusi ieškovė, o ne D. K..
28. Antra, V. Ž. šališkumą patvirtina ir jos bendravimas konkurso metu su ieškove, t.y. ieškovei nebuvo leidžiama iki galo atsakyti į klausimus, ji buvo pertraukinėjama, o V. Ž. bendravimo su ieškove intonacija nelaikytina tinkama konkurso vykdymo atveju. Visa tai akivaizdžiai rodo, kad V. Ž. buvo suinteresuota, jog Konkursą laimėtų D. K. ir, kad buvo neobjektyvi bei privalėjo nusišalinti nuo Komisijos narės pareigų ir šiuo atveju nesvarbu, kad byloje nėra pateikta duomenų apie V. Ž. ir D. K. artimą draugystę ar kitokius deklaruotus ar nedeklaruotus ryšius.
29. Nepagrįsti atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti konkurso metu užduodamų klausimų, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas. Apeliantė teisingai nurodė, kad remiantis teismų praktika teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą darbinės veiklos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Tačiau teismas turi teisę konkurso teisėtumą revizuoti konkurso organizavimo tvarkos aspektu. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovei užduodamų klausimų turinio, sudėtingumo, o vertino tik jų uždavimo, galimybės į juos atsakyti suteikimo ypatumus ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovei nebuvo suteikta teisė tinkamai atsakyti į V. Ž. klausimus, ji buvo pertraukinėjama, buvo netinkamas Komisijos narės tonas ir t.t. Taigi, teismas savo kompetencijos ribų neperžengė.
30. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instamcijos teismas sprendime konstatuodamas, kad V. Ž. siekdama padėti D. K. skyrė tik 4 balus, pažeidė V. Ž. teisę laisvai vertinti kandidatus, nes komisijos nariui leidžiama laisvai ir nevaržomai įvertinti pretendentų tinkamumą eiti pareigas įvertinant nuo 1 iki 10 balų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad patikrinimui yra būdingas subjektyvaus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu. Komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, bet ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą. Todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad V. Ž. atliktas ieškovės vertinimas pagrįstas ne vien subjektyviu pretendentės vertinimu, bet konkursą laimėjusio pretendento pavaldumas ir ženkliai besiskiriantis ieškovės vertinimas nuo kitų Komisijos narių, leidžiantys abejoti jos objektyvumu vertinant konkurse dalyvavusią ieškovę, sudaro pagrindą spręsti, jog V. Ž. piktnaudžiavo pretendentų žinių patikrinimo diskrecijos teise.
31. Atsižvegiant į tai, kad organizuojant Konkursą buvo pažeistos ieškovės teisės, o pažeidimas įtakojo tai, kad ieškovė nelaimėjo konkurso, tai yra pažeidimą ir ieškovės galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį patenkinto ir panaikino Konkurso rezultatus.
32. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
33. Kadangi kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
34. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens D. K. apeliaciniai skundai netenkinami, teismas nesprendžia apeliančių patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo.
37. Tuo tarpu ieškovė atsiliepimuose į apeliančių apeliacinius skundus priteisti jai bylinėjimosi išlaidų neprašė, įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
38. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeitą.