- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- e2-10812-996/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06313-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Stanislovaitienė
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- D. K., viešoji įstaiga Vilniaus rajono centrinė
- Advokatai
- Irmantas Balsys, Albertas Valys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. ieškinį atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretieji asmenys D. K., viešoji įstaiga Vilniaus rajono centrinė poliklinika, dėl konkurso rezultatų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
E. T. (toliau – ieškovė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu (el. b. t. I, l. 1–5, 51–53) Vilniaus rajono savivaldybės administracijai (toliau – atsakovė), prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės pretendentų į viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos (toliau – poliklinika) vadovo (vyriausiojo gydytojo) pareigas konkurso komisijos 2023 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolą Nr. AK44-4 (toliau – protokolas) ir juo priimtą sprendimą pripažinti konkurso laimėtoja D. K. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad atsakovė 2023 m. kovo 23 d. paskelbė poliklinikos inicijuotą darbuotojų pagal darbo sutartį konkursą (skelbimo Nr. 86889) poliklinikos vyriausiojo gydytojo/direktoriaus pareigoms užimti (toliau – konkursas), 2023 m. balandžio 20 d. įvyko pretendentų į poliklinikos vyriausiojo gydytojo pareigas konkurso komisijos, sudarytos iš 6 asmenų, posėdis, po kurio buvo surašytas protokolas, kuriame užfiksuota, kad pagal komisijos vertinimą daugiausia balų surinko konkurso dalyvė D. K., todėl buvo priimtas sprendimas pripažinti ją laimėjusią konkursą užimti poliklinikos vyriausiojo gydytojo pareigas. Ieškovė nurodė, kad konkursas buvo organizuojamas ir vykdomas vadovaujantis Vilniaus rajono savivaldybės mero 2018 m. birželio 4 d. potvarkiu Nr. M22-47 patvirtintu Konkurso Vilniaus rajono savivaldybės viešosios įstaigos vadovo pareigoms užimti organizavimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Teigė, kad konkurse vykusio posėdžio metu dalyvavo 7 pretendentai, įskaitant ją (ieškovę), konkursą laimėjusios dalyvės iš komisijos narių surinktų balų vidurkis sudarė 9,08 (visi skirti balai – 8; 9; 10; 8; 9,5; 10), ji (ieškovė) konkurse užėmė antrą vietą, iš komisijos narių surinkusi 8,75 balo vidurkį (visi skirti balai – 10; 9; 4; 10; 9,5; 10). Atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinė poliklinikos (duomenys neskelbtini) ir komisijos narė V. Ž. konkursą laimėjusiai pretendentei skyrė 10 balų įvertinimą, o jai (ieškovei) – tik 4 balus, kurie iš esmės lėmė, jog ji (ieškovė) konkurse užėmė antrą vietą. Mano, kad konkursas buvo organizuotas pažeidžiant skaidrumo principą. Ieškovė pažymėjo, kad komisijos narė V. Ž. iki šios dienos yra poliklinikos (duomenys neskelbtini), konkursą laimėjusi pretendentė D. K. iki konkurso poliklinikoje buvo V. Ž. (duomenys neskelbtini), t. y. tiesiogiai pavaldi V. Ž.; D. K. tapus pretendente į poliklinikos vyriausiosios gydytojos pareigas ir V. Ž. esant konkurso komisijoje, V. Ž. neabejotinai, pagal Aprašo 24 punkto nuostatas bei siekiant užtikrinti konkurso, neišskiriant skaidrumo, principų tinkamą įgyvendinimą, turėjo nusišalinti nuo komisijos narės pareigų dėl galimo šališkumo, nepaisant to, V. Ž. nuo komisijos narės pareigų nenusišalino ir vertino konkurse dalyvaujančius pretendentus, tame tarpe ir D. K., kuriai skyrė 10 balų įvertinimą. Pabrėžė, kad komisijai vertinant jos (ieškovės) kandidatūrą, visi komisijos nariai, išskyrus V. Ž., jai (ieškovei) skyrė aukščiausius balus, t. y. 10, 9, 10, 9,5, 10, ir tik V. Ž. skyrė 4, kadangi ji (ieškovė) buvo viena iš geriausiai konkurse vertinamų pretendentų, mano, kad V. Ž. ją (ieškovę) įvertino žemiau nei vidutiniu balu sąmoningai, siekiant proteguoti savo pavaldinę, kitą konkurso dalyvę D. K., be to, V. Ž. užduodant jai (ieškovei) klausimus, ji (ieškovė) jautė priešiškumą iš V. Ž. pusės, ji (ieškovė) buvo pertraukinėjama, jai buvo trukdoma pilnai suformuluoti atsakymą į užduotą klausimą, taigi, komisijos narė V. Ž. buvo suinteresuota konkurso rezultatų baigtimi savo tiesioginės pavaldinės D. K. naudai, sąmoningai nenusišalino nuo komisijos narės pareigų ir blogai įvertino jos (ieškovės) kandidatūrą, siekiant poliklinikos vyriausiosios gydytojos poziciją perleisti būtent savo pavaldinei D. K.. Mano, kad visa tai neabejotinai patvirtinta, jog vykdant konkurso procedūras buvo pažeisti skaidrumo, nešališkumo principai, kas lemia konkurso rezultatų neteisėtumą. Ieškovė papildomai nurodė tai, kad skelbime nebuvo nurodytas būtinų pateikti dokumentų sąrašas, jų pateikimo tvarka ir terminas, nebuvo nurodyta kur galima gauti išsamesnę informaciją apie skelbiamą konkursą, nebuvo informacijos apie pretendentų dokumentų priėmimą, nebuvo nurodytas pretendentų atrankos būdas, tuo tarpu viena iš konkurse dalyvavusių pretendentų yra poliklinikoje vadovaujančias pareigas užėmusi D. K., kuri neabejotinai turėjo daugiau informacijos apie organizuojamą konkursą nei kiti konkurso pretendentai, taigi, skelbiant konkursą buvo pažeistos Aprašo 7, 8 punktų nuostatos, tokiu būdu pažeidžiant skaidrumo principą, neužtikrinus konkurso sąlygų aiškaus taikymo bei sudarant prielaidas nevienodų sąlygų taikymui skirtingiems pretendentams.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (el. b. t. I, l. 81–84).
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad 2023 m. kovo 23 d. paskelbė darbuotojų pagal darbo sutartį konkursą poliklinikos vyriausiojo gydytojo/direktoriaus pareigoms užimti, nes tuo metu poliklinikos (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusi V. Ž. Vilniaus rajono savivaldybės mero 2023 m. kovo 6 d. potvarkiu Nr. M23-43 nuo 2023 m. gegužės 5 d. turėjo būti atleista iš einamų pareigų. Nurodė, kad skelbdama konkursą nuosekliai laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, apie konkursą į poliklinikos vyriausiojo gydytojo/direktoriaus pareigas buvo skelbiama Valstybės tarnybos departamento ir Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėse. Pažymėjo, kad išsami informacija apie konkursą buvo pateikta skelbime Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje, o Valstybės tarnybos departamento (dabar – Viešojo valdymo agentūra) svetainėje buvo paskelbta ne visa Apraše nurodyta informacija, tačiau toks skelbimas buvo įdėtas ne dėl jos (atsakovės) neveikimo, o tik dėl to, kad sistemoje nenumatyta skilčių šiai informacijai įrašyti, ji (atsakovė) neadministruoja Valstybės tarnybos departamento svetainės ir už joje paskelbtų skelbimų turinį neatsako. Atsakovės įsitikinimu, V. Ž. einamos pareigos poliklinikoje bei komisijos narės pareigos buvo ne tik suderinamos, bet ir sveikintinos, nes ji, kaip ilgametė ir konkurso metu dar poliklinikos (duomenys neskelbtini) pareigas einanti darbuotoja, geriausiai išmanė nagrinėjamą sritį bei galėjo tinkamai įvertinti pretendentų kompetenciją. Atsakovės teigimu, nėra duomenų apie V. Ž. ir D. K. artimą draugystę ar kitokius deklaruotus ar nedeklaruotus ryšius, todėl faktas apie darbą vienoje darbovietėje, be kitų papildomų aplinkybių, leidžiančių suabejoti komisijos nario objektyvumu, nesudaro pagrindo naikinti konkurso rezultatus, be to, nė vienas konkurso dalyvis nepasinaudojo teise reikšti nušalinimus, nors žinojo apie tokią galimybę. Nurodė, kad ieškinyje nepateikta objektyvių duomenų ar įrodymų, jog komisijos narė V. Ž. kaip nors darė įtaką komisijos darbui ar buvo suinteresuota konkurso rezultatais, buvo neobjektyvi ar šališka ieškovės atžvilgiu, vien ta aplinkybė, kad ji konkurso metu buvo susijusi darbo santykiais su konkursą laimėjusia kandidate, nėra pakankamas pagrindas abejoti jos šališkumu. Pažymėjo, kad Apraše nėra įtvirtinta pretendentų vertinimo metodika, todėl konkurso metu komisijos nariai savo nuožiūra sprendė, kas lemia pretendentų profesinę patirtį ir jų dalykines savybes, komisijos narės V. Ž. vertinimai galėjo žymiai skirtis nuo kitų komisijos narių vertinimų, nes ji ilgus metus ėjo šias pareigas ir buvo šios srities specialistė, sugebanti geriausiai įvertinti pretendentų vadybines ir lyderystės kompetencijas.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo D. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, l. 78–79).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo D. K. nurodė, kad konkurse dalyvavo iš viso 7 pretendentai ir visi jie laiku pateikė reikalingus dokumentus, įskaitant ir ieškovę, ieškovė ieškinyje nenurodė konkrečiai kokios informacijos negavo ir kas jai sutrukdė pasiruošti bei laimėti konkursą. Pažymėjo, kad vien darbinių santykių buvimas tarp komisijos narės ir pretendentės nepažeidžia skaidrumo ir nešališkumo principų.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo poliklinika su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, l. 94–97).
Trečiasis asmuo poliklinika nurodė, kad konkursą organizavo Vilniaus rajono savivaldybės administracija, konkursas buvo vykdytas vadovaujantis Aprašu, Apraše nustatyta tvarka nebuvo pažeista, konkurso sąlygos buvo aiškiai ir suprantamai išdėstytos, tinkamai paskelbtos ir taikomos (visi pretendentai laiku pateikė visus reikalingus dokumentus), konkurso metu buvo užtikrintas vienodas požiūris į visus konkurso dalyvius. Pabrėžė, kad Aprašas nedraudė komisijos nariais būti asmenimis, kurie su pretendentais yra susiję bendra darbine veikla, nėra įrodymų apie komisijos narės V. Ž. šališkumą, išankstinį palankumą D. K., žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario vertinimo diskrecija, be to, konkurse dalyvavo du poliklinikos darbuotojai, tačiau komisijos narė V. Ž. juos įvertino labai skirtingai, taipogi V. Ž. aukščiausiais balais įvertino net du pretendentus, iš kurių vienas nebuvo poliklinikos darbuotojas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad iš konkurso garso įrašo nustatė, jog ieškovė komisijos narės V. Ž. buvo pertraukinėjama, ieškovei nebuvo leidžiama išsamiai atsakyti į jai užduotą klausimą, pertraukus klausimas buvo perfrazuotas, antrasis klausimas iš V. Ž. ieškovei buvo užduotas toks pat kaip ir D. K. bei A. J. R. ir nors jos visos atsakė vienodai, V. Ž. ieškovę įvertino 4 balais, o kitas paminėtas pretendentes 10 balų, tuo labiau V. Ž. D. K. paskyrė laikinai eiti poliklinikos (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl šališkumas yra akivaizdus, be to, pagal Aprašo 24 punktą, V. Ž., būdama tiesioginė D. K. vadovė, negalėjo būti skiriama komisijos nare, nes tokia situacija akivaizdžiai kėlė abejones komisijos narės nešališkumu.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad sutinka su ieškovės atstovo advokato teiginiu, jog konkurso pokalbio metu ieškovė komisijos narės V. Ž. buvo pertraukta, taip pat nurodė, kad darbo sutartis su D. K. nėra sudaryta.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens D. K. atstovas advokatas palaikė trečiojo asmens D. K. atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Byloje ginčas kilo dėl konkurso rezultatų panaikinimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2023 m. kovo 23 d. patalpino skelbimą dėl konkurso į poliklinikos vyriausiojo gydytojo/direktoriaus pareigas (el. b. t. I, l. 27); pretendentų į pareigas konkurso komisijos posėdis vyko 2023 m. balandžio 20 d., jame dalyvavo 7 pretendentai, vyko pokalbiai su pretendentais, tą pačią dieną buvo priimtas protokolas – konkurso laimėtoja į poliklinikos vyriausiojo gydytojo/direktoriaus pareigas pripažinta D. K., antrą vietą užėmė ieškovė (el. b. t. I, l. 9–11), Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo sustabdytas darbo sutarties su D. K. pasirašymas (el. b. t. I, l. 91).
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 26 straipsnio 2 dalies 1 punktą, darbdavys privalo priimdamas į darbą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas.
Pagal DK 41 straipsnio 3 dalį, darbuotojui parinkti į vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias gali eiti asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų arba kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai, sveikatos ar kiti reikalavimai, gali būti rengiamas konkursas. Pareigybių, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas, sąrašą ir konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išskyrus pareigybes, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas ir kurių sąrašą ir (ar) konkursų organizavimo ir vykdymo tvarką nustato specialūs įstatymai. Asmuo, laimėjęs konkursą, turi teisę reikalauti, kad su juo ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų būtų sudaryta darbo sutartis, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.
Aprašo 1 punktas įtvirtina, kad Aprašas reglamentuoja konkurso Vilniaus rajono savivaldybės viešosios įstaigos vadovo pareigoms užimti organizavimo tvarką, dokumentų pateikimą ir priėmimą, atrankos komisijos sudarymą ir pretendentų atranką.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretaus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės šį konkursą laimėti sieja priežastinis ryšys. Priimant į darbą konkurso būdu siekiama užtikrinti, kad į konkursines pareigas būtų atrinkti labiausiai kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys asmenys, o pagal konkurso sąlygas pripažintas nugalėtoju asmuo įgyja specialią teisę – teisę sudaryti darbo sutartį. Dėl to konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, neišskiriant ir skaidrumo principo. Viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galimi nuspėti (prognozuoti). Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius. Principinių nuostatų pažeidimas gali būti pagrindas pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006, 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009, 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2014, 2016 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2016).
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių nekilo, kad viena iš konkurso komisijos narių – V. Ž. – skiriant ją konkurso komisijos nare ir pokalbio su pretendentais metu buvo poliklinikos (duomenys neskelbtini), o konkursą laimėjusi pretendentė D. K. tuo metu poliklinikoje buvo komisijos narės ir poliklinikos (duomenys neskelbtini) V. Ž. (duomenys neskelbtini), t. y. pretendentė D. K. buvo tiesiogiai pavaldi V. Ž.; po konkurso V. Ž. D. K. paskyrė laikinai eiti poliklinikos (duomenys neskelbtini) pareigas. Pastebėtina, kad sau tiesiogiai pavaldžiai darbuotojai D. K. (savo (duomenys neskelbtini)) V. Ž. konkurse skyrė 10 balų, o ieškovei tik 4 balus, kai tuo tarpu visi kiti komisijos nariai ieškovei skyrė aukštus balus – 10; 9; 10; 9,5; 10. Akivaizdu, kad tokiu dideliu santykiu komisijos balai išsiskirti negali (tokiu santykiu (net 5 balais) neišsiskyrė su jokiu kitu pretendentu), o tokią priežastį gali lemti vienintelis motyvas – noras iškelti aukščiau kitą pretendentą ir pažeminti bendrą balų vidurkį itin gerai pasirodžiusio pretendento, turinčio akivaizdų potencialą konkursą laimėti. Teismas nustatė, kad į bendrą balų skaičių neįtraukiant komisijos narės V. Ž. pretendentams skirtų balų, konkursą būtų laimėjusi ieškovė, o ne D. K.. Tuo labiau, Aprašo 24 punktas įtvirtina, kad komisijos nariais negali būti skiriami asmenys dėl kurių nešališkumo pretendentų atžvilgiu kyla abejonės. Šiuo gi atveju, įvertinus tai, kad pretendentė D. K. buvo V. Ž. (duomenys neskelbtini) (tiesioginis pavaldumas), V. Ž. komisijos nare pagal Aprašo 24 punkto nuostatas – dėl jos nešališkumo pretendentų atžvilgiu kylant aiškioms abejonėms – komisijos nare paskirta būti negalėjo, tuo labiau, vienintelė V. Ž. itin gerai pasirodžiusiai (kiti komisijos nariai ieškovei skyrė 10; 9; 10; 9,5; 10 balus) pretendentei ieškovei skyrė itin žemą įvertinimą – 4, ir eliminuojant V. Ž. vertinimą visų pretendentų atžvilgiu matyti, kad konkursą būtų laimėjusi ieškovė, teismui nekyla abejonės, kad konkursas vyko pažeidžiant lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo principus, nebuvo išlaikytas vienodas požiūris į konkurso dalyvius, kadangi V. Ž. pirmiausia negalėjo būti paskirta komisijos nare, o jei jau buvo paskirta, ji turėjo nusišalinti nuo pretendentų vertinimo. Vien tai, kad pretendentai nereiškė komisijos narei nušalinimo, jokios įtakos ginčo išsprendimui neturi. Kaip ir jokios įtakos ginčo išsprendimui neturi trečiojo asmens D. K. atstovo teiginys, kad V. Ž. 10 balų skyrė ne tik D. K., bet ir dar vienai pretendentei, kadangi perskaičiavus balus be V. Ž. balų, nustatyta, kad konkursą būtų laimėjęs ne koks kitas pretendentas, o būtent ieškovė. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad teismui išsamiai susipažinus su konkurso garso įrašu nustatyta, kad V. Ž. uždavus ieškovei klausimą, ieškovės pilno atsakymo į klausimą nebuvo sulaukta, ieškovė V. Ž. buvo pertraukinėjama, jai buvo trukdoma pilnai suformuluoti atsakymą į užduotą klausimą, klausimą perfrazuojant, neleidžiant išsamiai pasisakyti, V. Ž. bendravimo su ieškove intonacija negali būti vertinama kaip išlaikanti objektyvumą konkurso vykdymo atveju, taigi, teismas visiškai sutinka su ieškovės teiginiu, jog komisijos narė V. Ž. buvo suinteresuota konkurso rezultatų baigtimi savo tiesioginės pavaldinės D. K. naudai, sąmoningai nenusišalino nuo komisijos narės pareigų ir blogai įvertino ieškovės kandidatūrą, siekiant poliklinikos (duomenys neskelbtini) poziciją perleisti būtent savo pavaldinei D. K.. Visa tai dar kartą patvirtinta, jog vykdant konkurso procedūras buvo pažeisti skaidrumo, nešališkumo, teisėtų lūkesčių principai, nebuvo išlaikytas vienodas požiūris į konkurso dalyvius.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovei organizuojant ir vykdant konkursą buvo pažeisti lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, skaidrumo principai, nebuvo išlaikytas vienodas požiūris į konkurso dalyvius ir šie pažeidimai turėjo įtakos konkurso rezultatams, kas sąlygoja konkretaus pretendento – ieškovės – teisių pažeidimą. Tai jokiu būdu nėra tik formalūs pažeidimai, kadangi tokio pobūdžio ir apimties pažeidimai akivaizdžiai pažeidė ieškovės teises, todėl teismas naikina protokolą ir jame priimtą sprendimą dėl viešo konkurso rezultatų konkurse į poliklinikos vadovo pareigas, pripažindamas konkurso rezultatus negaliojančiais.
Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – teismas naikina Vilniaus rajono savivaldybės pretendentų į poliklinikos vadovo (vyriausiojo gydytojo) pareigas konkurso komisijos protokolą ir jame priimtą sprendimą pripažinti konkurso laimėtoja D. K., pripažindamas konkurso rezultatus negaliojančiais.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau, kaip nurodė ieškovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu, ieškovė bylinėjimosi išlaidų įrodymų į bylą neteiks (žyminis mokestis teismo jau grąžintas 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi), todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes nėra įrodymų apie jų patyrimą byloje. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra. Įrodymų apie trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje taip pat nėra, todėl nėra pagrindo tenkinti jų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškovės E. T. ieškinį patenkinti visiškai.
Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės pretendentų į viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos vadovo (vyriausiojo gydytojo) pareigas konkurso komisijos 2023 m. balandžio 20 d. posėdžio protokolą Nr. AK44-4 ir jame priimtą sprendimą pripažinti konkurso laimėtoja D. K., pripažįstant konkurso rezultatus negaliojančiais.
Teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.