Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje kilo šalių ginčas dėl to, ar buto savininkas turi pareigą proporcingai jo turimai daliai sumokėti daugiabučio namo bendro naudojimo objekto remonto išlaidas (laiptinės grindų išbetonavimo), kai septyni iš devynių butų savininkų pateikė namo administratoriui prašymą atlikti nurodytus remonto darbus.

10. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. įsakymu ieškovė paskirta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. balandžio 21 d. išrašo duomenimis, butas (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Nurodytame name iš viso yra 9 butai.

12. Septynių daugiabučio namo butų gyventojai (savininkai) 2019 m. vasario 24 d. prašymu prašė ieškovės parengti projektą ir rasti rangovą namo vidaus laiptinės grindims sutvarkyti (išbetonuoti). Prašymą pasirašė septyni daugiabučio namo butų savininkai (duomenys neskelbtini).

13. Į bylą pateiktas ieškovės darbuotojo – pastatų administravimo vadybininko P. R. susirašinėjimas su butų savininkais dėl laiptinės remonto darbų. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 10 d. elektroniniame laiške nurodė, jog norėjo paprašyti, kad nebūtų betonuojamos koridoriaus grindys (duomenys neskelbtini), nes nesutinka su sąmata ir darbų projektu. Atsakovė laiške pažymi, kad jos sutikimas negautas.

14. Ieškovė ir UAB „Uphamster“ 2019 m. rugsėjo 15 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 1, pagal kurį atlikti senos grindų dangos demontavimo, naujos armuotos betono dangos įrengimo ir padengimo epoksidine danga darbai, kurių vertė 2 136 Eur. UAB „Uphamster“ 2019 m. rugsėjo 17 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą 2 136 Eur sumai už atliktus darbus. Iš į bylą pateiktos darbų aktų kortelės matyti, kad 2 136 Eur suma už koridoriaus grindų remontą paskirstyta patalpų savininkams pagal plotą: 1 kv. m – 5,355128 Eur. Bendras patalpų plotas – 398,87 kv. m, atsakovei priklausančių patalpų plotas – 24,39 kv. m.

15. Į bylą pateiktos 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 2020 m. vasario 29 d. apyvartos žiniaraščio išrašas ir sąskaitos už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovei nurodytu laikotarpiu. Iš šių duomenų matyti, koks yra atsakovės mokėtinas likutis, kokia suma paskaičiuota už administravimo paslaugas, kaupiamas lėšas, remonto darbus, kitas paslaugas, kokia suma paskaičiuota kiekvieną mėnesį, kokią sumą sumokėjo atsakovė, tai pat nurodytas mėnesio pabaigos likutis.

16. Atsakovė pateikė specialisto S. Š. išvadą dėl pastate (duomenys neskelbtini), atliktų grindų remonto darbų, kurioje padarytos tokios išvados: 1) grindų paviršių nuokrypiai pridėtos 2 metrų liniuotės ruože (9,3–10,4 mm) viršija leistinus nuokrypius pateiktus Statybos taisyklėse ST 121895674.205.01.01:2014 „Betonavimo darbai“ 73.3 punkte; 2) nuo grindų paviršių atsisluoksniavę dažai, nelygumai ir įtrūkiai neatitinka įprastų statybos reikalavimų; 3) specialisto išvados teikimo metu negalima nustatyti, ar darbai sąmatos eilutėse Nr. 1–6, 8–18 ir 20 atlikti tokiu mastu, kaip pateikta sąmatoje; 4) eilutėje Nr. 7 – nešant daugiau kaip 10 m atstumu už papildomus 10 m prie normatyvų R23–71 pridėti k4=3,0. Papildomas atstumas gali būti iki 20 m, t. y. k4=2,0; 5) eilutėje Nr. 14 – grunto po grindų pagrindais tankinimas mažosios mechanizacijos priemonėmis, naudojant skaldą k1=3,0–15,0 kv. m. Nepagristai panaudotas koeficientas k1=3,0; 6) eilutėje Nr. 15 – grindų ritininių hidroizoliacijų įrengimas, klojant plėvelę, suklijuojant siūles k1=2,0, k8=1.14–15,0 kv. m. Nepagristai panaudotas koeficientas k1=2,0; 7) eilutėje Nr. 16 – grindų šiltinamųjų (garso) izoliacijų įrengimas, naudojant izoliacines plokštes, kai putų polistireno plokštės storis 100 mm k1=2,0 – 15,0 kv. m. Nepagrįstai panaudotas koeficientas k1=2,0; 8) eilutėje Nr. 19 – N11-54 betoninės dangos šlifavimas – 15,0 kv. m. Betoninės dangos šlifavimas neatliktas; 9) eilutėje Nr. 21 – vežant daugiau kaip 30 m atstumu, kiekvienam sekančiam 10 m atstumui pridėti k4=3,0–1,5 t. Šitas darbas neatliktas; 10) eilutėje Nr. 22 – betoninių grindų armavimas, rišant atskirus strypus į tinklą k1=21, k8=1.12–0,05t. Nepagristai panaudotas koeficientas k1=21,0.; 11) eilutėje Nr. 23 – cementinės grindjuostės k4=3,0–16,0 m. Cementinės grindjuostės neįrengtos; 12) eilutėje Nr. 24 – dviejų komponentų epoksidinės masės su smėlio užpildu grindų dangų įrengimas (ant paruošto pagrindo), kai dangos sluoksnio storis 4mm k1=1,5–15,0 kv. m. Specialisto išvados metu nustatyta, kad nuo grindų paviršiaus atsisluoksniavo dažų sluoksnis, grindų paviršiuje yra įtrūkiai. Dažų sluoksnio storis atsisluoksniavimo vietose – apytiksliai 0,5 – 1,0 mm. Nustatyta, kad grindų paviršius nudažytas ant nešlifuoto pagrindo; 13) eilutėje Nr. 25 – grindjuosčių dažymas vienu sluoksniu teptuku k4=2,0–1,6 kv. m. Cementinės grindjuostės neįrengtos; 14) atliktų grindų remonto darbų rinkos kaina skaičiuojant pagal 2019 m. kovo mėn. – 1 335 Eur (įskaitant PVM); 15) atliktų grindų remonto darbų defektų pašalinimo darbų rinkos kaina skaičiuojant pagal 2019 kovo mėn. – 344 Eur (įskaitant PVM).

Dėl buto savininkų pareigos mokėti mokestį už atliktus laiptinės grindų remonto darbus kvalifikavimo

17. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4. 83 straipsnio 4 dalis).

18. Teismas pažymi, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

19. CK 4.85 straipsnyje reglamentuotas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimas. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

20. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai gali būti priimti ir nesušaukus susirinkimo, bet jiems raštu pareiškus apie savo sprendimą. Balsavimams raštu taikomi šiame straipsnyje nustatyti kvorumo ir sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus reikalavimai. Balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 4.85 straipsnio 7 dalis). Aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašas.

21. Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).

22. Buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 4.85 straipsnio 9 dalis).

23. Kasacinis teismo praktikoje nurodoma, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012). Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti pastarąsias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant pagrindo išlaidas priskirti prie užtikrinančių privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymąsi, tokias išlaidas buto ir kitų patalpų savininkas galėtų apmokėti tik jo paties sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014).

24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad butų savininkų sprendimas sutvarkyti (išbetonuoti) namo vidaus laiptinės grindis priimtas nesilaikant CK 4.85 straipsnyje nustatytos sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo tvarkos. Dėl pirmiau nurodyto namo laiptinės grindų tvarkymo nesušauktas butų savininkų susirinkimas, neorganizuotas balsavimas raštu. Dalis butų savininkų pasirašė 2019 m. vasario 24 d. prašymą parengti projektą ir rasti rangovą vidaus laiptinės grindims sutvarkyti (išbetonuoti) ir įteikė jį daugiabučio namo administratorei – ieškovei (žr. šios teismo nutarties 17 punktą). Name yra devynios patalpos. Svarbu tai, kad nurodytą prašymą pasirašė dauguma patalpų savininkų – septyni. Butų savininkai, pasirašydami prašymą aiškiai išreiškė savo valią. Nors valios išraiškos forma neatitinka CK 4.85 straipsnio nuostatų ir Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo reikalavimų, tai savaime nėra pagrindas jos nepaisyti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad, jeigu būtų suorganizuotas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas arba organizuotas balsavimas raštu, butų savininkų sprendimas dėl laiptinės grindų betonavimo nepasikeistų. Pasirašę prašymą asmenys, nurodė savo vardus pavardes bei jiems priklausančių butų numerius. Prašymo turinys aiškus, išreiškiantis daugumos savininkų valią, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šis prašymas galėtų sukelti kitokius padarinius, jei būtų įvardytas sprendimu, ar bendrojo naudojimo objektų administratorė, veikianti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų interesais neprivalėtų jo įgyvendinti. Daugumos butų savininkų sprendimas, esant aiškiai išreikštai jų valiai, negali būti pripažintas negaliojančiu dėl formalių procedūrinių pažeidimų.

25. Reikšminga bylos aplinkybė taip pat yra ta, kad atsakovė teigė, jog nuo pat pradžių nesutiko, jog būtų remontuojamos laiptinės grindys. Vis dėlto atsakovė nepareiškė ieškinio teisme ir neginčijo daugumos namo butų savininkų 2019 m. vasario 24 d. prašymo administratoriui suremontuoti laiptinės grindis (t. y. neginčijo daugumos savininkų sprendimo dėl bendro naudojimo objekto remonto). Teismas daro išvadą, kad atsakovė nepasinaudojo CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka skųsti daugumos patalpų savininkų sprendimo dėl laiptinės grindų remonto.

26. Iš ieškovės ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų savininkų 2019 m. gegužės–liepos mėn. elektroninių laiškų kopijų matyti, kad namo administratorė laiptinės grindų, sienų remonto klausimus derino su patalpų savininkais. 2019 m. liepos 8 d. elektroniniame laiške administratorei nurodoma, kad betonavimo suma tinka daugumai kaimynų. Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. elektroninio laiško turinio matyti, kad laiptinės būklė prasta. Atsakovė 2019 m. rugsėjo 10 d. elektroniniu laišku prašė nebetonuoti koridoriaus grindų, nurodė, kad ji nebuvo davusi sutikimo ir nesutinka su darbų sąmata. Toks atsakovės nesutikimas nepatvirtina, jog grindų remonto darbai nebuvo būtini. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad butų savininkų sprendimas priimtas (prašymas pasirašytas) 2019 m vasario 24 d., apeliantė nepateikė duomenų, kad ji ar kitų patalpų savininkas būtų ginčiję šį sprendimą per CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatytą terminą (žr. šios teismo nutarties 25 punktą). Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dauguma ginčo namo savininkų davė sutikimą atlikti remonto darbus, todėl šiuo atveju aplinkybė, ar atsakovė davė sutikimą, neturi reikšmės ir nėra pagrindas atleisti ją nuo išlaidų už laiptinės grindų išbetonavimą.

27. Atsakovė pateikė į bylą specialisto išvadą, kurioje nurodomi grindų remonto darbų trūkumai, nustatyta jų vertė ir trūkumų ištaisymo kaina (žr. šios teismo nutarties 16 punktą). Byloje nėra duomenų, kad butų ir kitų patalpų savininkai būtų priėmę sprendimą dėl nekokybiškai atliktų remonto darbų. Ieškovė nurodė, kad visi pirmiau nurodyto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, išskyrus atsakovę, sumokėjo už grindų betonavimo darbus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl laiptinės grindų remonto darbų trūkumų, jų ištaisymo, todėl atsakovės pateikti įrodymai nepaneigia jos pareigos sumokėti už atliktus remonto darbus.

28. Atsakovė teigia, kad ieškovės pateiktos sąskaitos neįrodo atsakovės skolos dydžio. Ieškovė pareikštą reikalavimą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės grindė 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 2020 m. vasario 29 d. išrašytomis atsakovei sąskaitomis ir apyvartos žiniaraščio už paslaugas išrašu. Šie įrodymai pagrindžia ne tik kiekvieną mėnesį atsakovės mokėtinų sumų dydį, bet ir šių sumų paskaičiavimą. Iš žiniaraščio matyti atsakovės mokėtinas likutis kiekvieno mėnesio pradžioje, paskaičiuota suma už administravimo paslaugas, remonto darbus, kitas paslaugas, kaupiamų lėšų dydis, bendra konkretų mėnesį mokėtina suma, atsakovės sumokėta suma ir mėnesio pabaigos likutis. Atsakovė kiekvieną mėnesį turėjo mokėti šias fiksuotas sumas: 0,85 Eur – už administravimo paslaugas, 1,22 Eur – kaupiamų lėšų, 1,91 Eur – už kitas paslaugas. Taip pat į 2019 m. rugsėjo mėnesio sąskaitą įtraukta 158,04 Eur, į 2019 m. gruodžio mėnesio sąskaitą – 25,89 Eur suma už atliktus statybos ir remonto darbus. Žiniaraščio duomenimis, atsakovė 2019 m. rugpjūčio 31 d. – 2020 m. vasario 29 d. laikotarpiu už ieškovės suteiktas paslaugas turėjo sumokėti: 5,59 Eur už administravimo paslaugas, 9,38 Eur – kaupiamų lėšų, 183,93 Eur – už statybos ir remonto darbus, 16,65 Eur – kitas paslaugas, bet sumokėjo tik 3,98 Eur už pirmiau nurodytu laikotarpiu suteiktas paslaugas. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad ji būtų mokėjusi ieškovei už jos suteiktas paslaugas. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji moka AB „Lietuvos paštas“ už komunalines paslaugas, teikiamas keliems jai priklausantiems nekilnojamojo turto objektams ir apmokėtų sąskaitų nesaugo, neatleidžia apeliantės nuo pareigos įrodyti, kad už šias paslaugas sumokėjo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktų sąskaitų turinys aiškus, detalizuotos paslaugos, mokesčiai, įmokos.

29. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą.